1920 m. lapkričio 16 d. | Trupučiuka pro akinius neprimatyta

Ne lietuvių pulkas atsisakė eit prieš Želigovskį, bet Želigovskio pulkas ir suorganizuoto savanorių korpuso dalys Varšuvai gint atsisakė pult Lietuvius, ne lietuviai tarpusavy susiėmė, bet Želigovskio riteriai tarpusavy varšuviškai piškinas.

Prancūzų oficiozas <<>Temps>> rašo, būsią vienam lietuvių pulkui atsisakius eiti į frontą prieš Želigovskį, o kitiem lietuvių pulkam tarpusavy susirėmus, karas tarp Želigovskio ir Lietuvos savaime pasibaigęs. Tuo tarpu, jei nusiimt akinius, tai <<Temps‘o>> rašytojai žinotų, kad ne lietuvių pulkas atsisakė eit prieš Želigovskį, bet Želigovskio pulkas ir suorganizuoto savanorių korpuso dalys Varšuvai gint atsisakė pult Lietuvius, ne lietuviai tarpusavy susiėmė, bet Želigovskio riteriai tarpusavy varšuviškai piškinas.

,,Lietuva“ paneigia didžiausiame tuometiniame Prancūzijos leidinyje ,,Le Temps“ pasirodžiusią informaciją esą Lietuvos kariuomenė susiskaidžiusi ir pabūgusi Liucijano Želigovskio vadovaujamų Lenkijos dalinių puolimo. Šis įrašas rodo, kad dažnai didžiosiose Europos sostinėse žinios buvo pateikiamos netiksliai, ne visada buvo suprantami už nepriklausomybę kovojančių Lietuvos karių tikslai, neretai Lietuva matyta kaip glaudžiai susijusi su Lenkijos vidaus kovomis, ar net kaip kiek skirtinga, tačiau Lenkijos provincija. Skubėta tokius teiginius paneigti bent jau šalies spaudoje.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Lenkijos kariuomenės generolas Liucijanas Želigovskis savo kabinete po Vilniaus užėmimo.. Fotografija iš Prancūzijos nacionalinės bibliotekos.

Šaltinis: Lietuva,  1920 11 14, p. 2,

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64828