1921 m. rugpjūčio 31 d. | Lietuva ir Šveicarija

Dr. Alfr. Senn, šveicarietis, besidarbuojąs Lietuvos valstybės darbe mums rašo: Pripažindama Lietuvą de jure Šveicarija padarė vienintelei teisingą savo tradicinio elgimos išvadą. Mums, šveicariečiams, besidarbuojantiems Lietuvos valstybės atstatyme, – tai ypatingas džiaugsmas, kad Šveicarija yra pirmoji valstybė, kurios sprendimas dėl teisinės Lietuvos Nepriklausomybės turi tikros reikšmės.

Dr. Alfr. Senn, šveicarietis, besidarbuojąs Lietuvos valstybės darbe mums rašo:

Pripažindama Lietuvą de jure Šveicarija padarė vienintelei teisingą savo tradicinio elgimos išvadą. Mums, šveicariečiams, besidarbuojantiems Lietuvos valstybės atstatyme, – tai ypatingas džiaugsmas, kad Šveicarija yra pirmoji valstybė, kurios sprendimas dėl teisinės Lietuvos Nepriklausomybės turi tikros reikšmės. Nes tiek Vokietijos tiek Rusijos pripažinimas nekiek tegalėjo turėti svarbos tarptautinių santykių atžvilgiu. Kiekvienam buvo gerai žinoma, kad lygiai Vokietija kaip ir Rusija kitomis aplinkybėmis visai ką kitą būtų padariusios.

Šiuo žygiu Šveicarija atitaisė klaidą, kurią buvo padariusi pirmame Tautų Sąjungos posėdyje Ženevoje, kai buvo svarstomas Lietuvos priėmimas į Tautų Sąjungą. Tuo metu Šveicarijos atstovų nusistatymas nustebino visos Šveicarijos visuomenę. Tatai rodėsi taip nešveicariška, taip svetima šveicariečių valstybės idėjos dvasiai. Aš nenoriu čia mesti kaltinimų Federaliniai Tarybai, nes jos darbas yra sunkus ir ji ligi šiol sugebėjo laimingai išvesti mūsų politikos laivelį per visas audras.

Dabar tatai pataisyta. Jau prieš keletą mėnesių atskiri laikraštininkai ir politikai Šveicarijoje dėjo tam pastangų. Jie uoliai dirbo Lietuvos vardui aikštėn iškelti. Jau berods Šveicarijos nusistatymas Vilniaus klausimu (dėl kariuomenės gabenimo) parodė, kad tenai turima tikrų žinių apie padėtį toje srityje. Dabar visi šveicariečiai patenkinti, kad tuo metu uvo tvirtai laikomasi.

Iš pripažinimo akto seka oficialių santykių užmezgimas tarp abiejų valstybių. Kaip susidės tie santykiai, kuria forma bus atstovaujama viena valstybė kitoje, – tai netrukus pasirodys. Bet ištikrųjų santykiai tarp Šveicarijos ir Lietuvos yra kur kas senesni. Dar tebesant Lietuvai Rusų caro valdomai, Šveicarija teikdavo prieglobos ne vienam lietuviui, kurs turėjo kaipo politinis nusikaltėlis sprukti iš gimtinės – užsienin. Svetimšaliai Šveicarijoje buvo visumet mieliai priimami bei ypatingo prielankumo rasdavo pabėgėliai iš caro imperijos.

Tad jau senai, palyginti, Šveicarija tapo lietuvių organizacijų lopšelis. Jų darbuotė išsiplėtė ypač karo metu: Lozanoje, Ženevoje, Berne, Friburge buvo įsteigti lietuvių biurai ir visos šios įstaigos rado prielankumo iš šveicariečių pusės. Tos organizacijos įgijo ypatingos reikšmės, kai įvyko Lozanoje ir Berne konferencijos, kuriose buvo daugiausiai pirmieji Lietuvos valstybės daigai.

Ne tik politikams teko gyventi Šveicarijoje. Visuose Šveicarijos universitetuose jau nuo senai randame lietuvių studentų. Friburgo katalikų universitete lietuviai studentai įkūrė savo didoką, klestinčią „Lituanijos“ draugiją. Profesorius Niedermann‘as nesenai lankęsis Lietuvoj mokslo reikalais, padarė sąrašą visų įžymių lietuvių, ėjusių mokslą Šveicarijoje ir jų radosi tikrai didelis skaičius.

Tatai dar tampriau sumezgė ryšius tarp abiejų kraštų. Šveicariečiai didžiuojas tuo, kad jųjų valstybės sąvoka suprantama ir sekama čia, Lietuvoj ir itin džiaugias, kad tos tautos, kurios taip ilgai turėjo kentėti vergijoje, pagaliau pasiekė laisvės ir pajėgia tą laisvę ginti.

Lietuvos padėtis yra nepaprastai panaši į Šveicarijos padėtį. Abi valstybės apsuptos iš visų pusių galingų kaimynų, kuriems ankšta savo žemėse. Šveicarija tai toks kraštas, kur gyvena 4 kalbų žmonės. Tačiau Šveicarija gyvuoja jau daugiau 700 metų ir jokios išorinės ar vidaus sunkenybės neįstengė sutramdyti jos klestėjimo. Po ilgų kovų dėl nepriklausomybės, ryžosi Šveicarija 17-tam šimtmety palikti amžinai neutralė. Tatai buvo daroma laisvu noru ir tuo skirias Šveicarijos neitralitetas nuo Belgijos iš šalies primesto neitraliteto. Neitraliteto politika ir išgelbėjo daugiausia Šveicariją nuo vokiečių „aldeučų“ ir Italų „foscitų“ nagų. Pažindama tokią neitraliteto vertę, Šveicarija teprisidėjo prie Tautų Sąjungos ta sąlyga, kad jai neitralitetas būtų garantuotas.

Lietuvos padėtis yra labai panaši. Tik jos teisėti reikalavimai lig šiol dar neįvykdyti: priešininkas tebelaiko užėmęs jos sostinę. Šis klausimas privalo būt kuogreičiau išspręstas ir tuomet Lietuvai bus atviras taikos ir rimties kelias, kurį tegali laiduoti kultūrinę kūrybą ir gerovę

Filos. dr. Alfredas Senn

1921 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos dienraštyje buvo išspausdintas šveicaro profesoriaus Alfredo Senn‘o straipsnis pristatantis istorinius Šveicarijos ir Lietuvos kontaktus. Tekstu buvo pamėginta išryškinti ne tik ilgamečius istorinius saitus tarp abiejų valstybių, bet ir bandyta pagrįsti Šveicarijos palankumą Lietuvai sunkiame pastarosios tarptautinio pripažinimo kelyje. Profesorius į Lietuvą atvyko 1921 m. Tuo met jis nebuvo vienintelis šveicaras prisijungęs prie Lietuvos valstybės kūrimo darbo. Čia galime paminėti ir daugelį kitų šveicarų mokslininkų: literatūros istoriką, publicistą Lietuvos telegramų agentūros ELTA kūrėją Juozą Eretą, botaniką, botanikos sodo Kaune kūrėją, profesorių Konstantiną Regelį, kalbininką profesorių Francą Brenderį, filosofą, vertėją, profesorių Vosylių Sezemaną.

Pradžioje profesorius Alfredas Senn‘as dirbo agentūroje ELTA, vėliau, kaip ir daugelis kitų, gyvenimą susiejo su Lietuvos universitetu (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas). Čia dėstė kalbotyros disciplinas. Vėliau profesoriavo įvairiuose Jungtinių Amerikos Valstijų universitetuose.

Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus vedėjas dr. Jonas Vaičenonis

Friburgas. XX a. pirma pusė.

Šaltinis: Lietuva ir Šveicarija, Lietuva, nr. 193 (720),  1921 m. rugpjūčio 31 d., p.1.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64613

Fotografijos prieiga internete: https://proxy.europeana.eu/90402/RP_F_F00885_AG?view=https%3A%2F%2Flh3.googleusercontent.com%2Fs2OYl-8WOuOV1gf4vsN-GSI7z0bgg5wc7ZJiOqfU7b3nST0fLOwVecAdcB5hnFPVKwp-RFhxjGn4jojeazi7RkYvhg%3Ds0&disposition=inline&api_url=https%3A%2F%2Fapi.europeana.eu%2Fapi