1918 m. gegužės 19 d. | Jonas Strazdas-Jaunutis | Lietuvių susirinkimas Kaune

Petrapilėje valgo duoną, kurioje pusė šiaudų miltų. Mėsos duoda tiktai arklienos. Žinia, kad dėlei visa to bolševizmo tvarka žmonėms jau baisiai yra įgrisusi. Leninas viešpatauja dabar dar savotiškiau, negu seniau caras.

Pirmą Sekminių dieną, popiet 5½, Kauno miesto namo salėje buvo politiškas lietuvių susirinkimas, kame dalyvavo keletas šimtų vyrų ir moterų. Neseniai pagrįžęs iš Rusijos, baigęs universitetą p. Endulaitis laikė paskaitą apie Bolševizmo pavojų Lietuvoje. Pirma kalbėjo plačiai apie bolševizmo politikos dėsnius. Bolševizmas panašus į socializmą. Socializmas remiasi Karlio Markso mokslu. Sulig Markso, didieji ūkiai galį verstis geriau už mažuosius, užtat didieji kas kartas labiau nuslopinsią mažuosius, šie visai pavargsią ir liksią paprastais darbininkais, gi visas ūkis pateksiąs į keleto didžiųjų rankas. Tuomet būsianti socialė revoliucija, kadangi beveik visi žmonės bus virtę darbininkais, tai jie nebenorės klausyti tų keletos savo ponų darbdavių, juos nuvers, ir visą turtą: fabrikus, laukus, visas gaminimo priemones pasiims savo rankosna. Tatai, sako, apsiversią visai savaime. Bet bolševistai ligi tol laukti nenori. Jų nuomone, jau dabar darbininkai turi paimti visą valdžią, o kiti, ne darbininkai, kurių juk dabar yra Rusijoje gal dauguma, turi klausyti darbininko. Išeina, kad vienas luomas turės skriausti kitą. Bolševikams Petrapilėje greitai sekėsi paimti viršų. Jie kariuomenę laimėjo savo pusėn, kuriai žadėjo tuojau užbaigti karą. Darbininkus jie ragino pasisavinti fabrikas ir atiminėti visą turtuolių naudą; ragino pasidalinti dvarus ir visą dvarininkų turtą. Tokiu būdu, žinia, darbininkų bei ūkininkų dauguma ir palaikė bolševikų pusę. Bet išėjo labai nepageistinas padėjimas. Jau bolševikų vadai visai nesielgė sulig savo mokslo dėsnių. Nes dabar juk atsirado daugybė smulkių savininkų, o sulig jų mokslo, reikėjo visą padaryti visuomenės arba valdijos savastimi. Išėjo didžiausia betvarkė. Darbininkai nemokėjo vesti fabrikų, viskas iškriko. Daugelis fabrikų visai sustojo dirbusios, tokiu būdu daug tūkstančių darbininkų liko be darbo ir be uždarbio. Ūkininkai, atiminėdami ir dalindamiesi dvarus, vaidijosi tarp savęs. Kilo kovos vieno kaimo prieš kitą, ir gyventojai iš pavydo degino kitas kito trobas. Bankus miestuose taipgi atėmė, bet maža tuo tepelnė, kadangi piniguočiai iš bankų savo pinigus jau buvo atsiėmę. Geležinkelius atidavė taipo jau į darbininkų rankas, bet pasekmė buvo ta, kad vežimai greitai dilo ir visas susisiekimas pakriko, išėjo iš tvarkos. Traukiniai bėga, kada nori, arba visai nebėga. Viena vyriausybė teturi teisę užpirkti maisto reikmenų. Bet vyriausybės nustatytomis kainomis ūkininkai nenori parduoti ir taipo miestuose labai pristigo maisto. Miestiečiai priversti iš sodžiaus maistą pirktis slapčia ir todėl kartais turi važiuoti net keletą šimtų varstų. Bet prie miesto vartų raudonoji gvardija viską iš jų atima. Petrapilėje valgo duoną, kurioje pusė šiaudų miltų. Mėsos duoda tiktai arklienos. Žinia, kad dėlei visa to bolševizmo tvarka žmonėms jau baisiai yra įgrisusi. Leninas viešpatauja dabar dar savotiškiau, negu seniau caras. Teisingų rinkimų nėra. Teisėtais rinkimais išrinktus seimus vyriausybė netrukus išardo. Valdininkais gali tapti tiktai žiaurūs bolševikai. Nėra jokios laisvės žodžio, rašto, nė asmens laisvės. Už menkiausi prasitarimą prieš bolševizmą, be jokio teismo, žudo ant vietos, užmuša arba įmeta kalėjiman. Kalėjimai kimštinai pilni. Bolševistai aršiausi tikybos priešai, kurie skaito persenimu Bažnyčią ir pamaldas persekioja. Užtat bažnyčia prisakė daryti viešas pamaldas dėl išvadavimo iš bolševikų slogos. Prieš tikybos uolą ir bolševizmas sutežės. Irgi mažas skaičius lietuvių Rusijoje, žinia, palaiko bolševizmo pusę. Bet viena jų dalis sakosi tiktai Rusijoje tebūsią bolševikais, pagrįžę Lietuvon, jie dėsiantys prie tautininkų demokratų. Reikia, tai patarė kalbėtojas, pasirūpinti, kad norintieji nusipirkti žemės galėtų gauti jos pirkti. Bet saujelė nesąžiningų žmonių iš svetimnaudybės palaikys bolševizmą ir žadėdami visa, ko tik kas geidžia, stengsis pavilioti savo pusėn žmonių. Bet tiktai nesusipratėliai tegali tikėti didžiosioms jų pažadoms. Todėl reikia minios šviesti ir pamokyti apie tuos klausimus, tąsyk bolševizmas Lietuvoje negalės nieko kenkti. Svečiai atidžiai klausėsi indomaus kalbėtojo išvedimo ir pagalios garsiu delnų plojimu išreiškė pritarimą ir padėką.

Šaltinis: Strazdas-Jaunutis, J. (1918, Gegužės 21). Lietuvių susirinkimas Kaune. Dabartis (60-2), p. 3. [žiūrėta 2018-05-02] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23836&seqNr=3