• 1918-07-25
  • Kaunas, Lietuva
#Kaunas#LaikmečioSpalvos#Spauda

1918 m. liepos 25 d. | Nemuno uostas ties Kaunu

Pastaruoju laiku laivų susisiekimas Nemunu ligi Kauno žymiai padidėjęs.

Rusų laikais Kaunas neturėjo jokio uosto. Taipo jau prekių nebuvo galima iš laivų krauti vagonuosna ir antraip. Vokiečiams užėmus Kauną, pasidarė reikalas daugelį prekių gabenti Nemunu laivais, idant patausojus geležinkelius. Iš to ikilo ir reikalas Kaune įtaisyti perkraujamą vietą laivų prekėms. Pirmoji tokia iškraujama ir įkraujamoji vieta, žinia, įtaisytos kariuomenės reikalų žvilgsniu. Tačiau jau pačioje pradžioje norėta kariuomenės reikalais šitai įstaigai išleidžiamuosius pinigus suvartoti taip, kad naujoji įstaiga ilgainiui atneštų naudos krašto ūkiui.

Taip iš pirmųjų apsigelbamųjų įstaigų išaugo sumanymas įsteigti Kaune žiemos uostą. Pasroviui nuo geležinkelio tilto Nemuno vaga turėjo seną, jau labai žemėmis užneštą šaką. Šitą šaką pylimu atskyrė nuo vyriausios Nemuno vagos. Kadangi, upei užtvinus, vanduo apsemdavo ir salą tarpe abiejų vagos šakų, tai ant salos tapo supiltas stiprus pylimas, kuris ir pavasario tvanuose gina uostą nuo srovės ir ledo lyčių. Dabar pylimu uždarytoje šakoje buvo galima įtaisyti laivams prieplaukų ir iškraujamų vietų. Šitame Kauno žiemos uoste gali peržiemavoti 100 laivų po 600 tonų talpumo. Jau pereitą žiemą naujame uoste peržiemavojo visokių laivų, kurių vertybė išnešė aplamai 1 250 000 markių. Saugojamosios įstaigos pasirodė su visai tinką uostą saugoti nuo tvano.

Kaip jau minėta, stiprus, akmenais ir virbų kuleliais aptvirtintas pylimas, kuris išlaiko ir smarkiausią lyčių kamšą, pervestas išilgai salos ir skiria uždarytąją šaką nuo Nemuno vagos. Tas pylimas turi pusantro kilometerio ilgio. Nuo pylimo Nemuno vagon yra padirbti takišiai, tarp kurių bagarais išmeta semiamas iš uosto žemes. Per tat pasidarė 4 hektarai naujos žemės, kuri akmenais, virbais ir vadinamais karklais dabar sutvirtinama, kad paskui potvynyje vanduo ją nenuneštų. Šitas žemės kampas užu pylimo taipgi yra prijungtas prie geležinkelio. Dabar jis jau vartojamas malkoms sukrauti.

Patį žiemos uostą saugoja pylimas. Jisai jau turi 600 metrų ilgio ir kokius 70 metrų pločio. Nemuno šone uosto krantas užtvertas stipria medžių tvora, kur gali sustoti laivai ir iškrauti prekes. Iš uosto eina bėgiai lig Kauno geležinkelio stoties. Palei uostą yra daugelis garu ir bencoliu varomų keltuvų. Jais prekės iš laivo tiesiog galima kelti į vagoną. Iš prieplaukos pakraštyje sukrautų prekių matosi, kad susisiekimas jau padidėjo.

Miesto šone krantas dar reikės sutvarkyti. Taipo jau dar lieka išvokti ir sutvarkyti paskutinė uosto dalis ligi Karmelitų bažnyčios.

Naujasis žieminis uostas įkurti kainavo taip 220 000 markių; šitos išlaidos mokamos iš žemės įplaukų. Daugiausia išlaidų pasidarė įsitiekiant ir įtaisant bėgius geležinkeliui palei uosto kraštą. Vien žemės pločio betgi jau yra naujai pasidarę tokio didumo ir tiek svarbos, kad galima jis apkainuoti bent dviem milijonam markių. Vadinasi, to uosto įkūrimas turi didžiausios reikšmės ūkio žvilgsniu. Dar nepabaigus uostą dirbti, jau labai plačiai buvo reikalaujamas laisvosios prekybos tikslams. Tuo tarpu dar negalima patenkinti visų reikalavimų tųjų, kurie jau norėtų uostu naudotis. Tiktai kada bus užbaigta ir antroji uosto dalis, uostas galės būti naudojamas visokiems pirklybos reikalams. Naujasis Kauno uostas be abejo turi labai didelę ateitį.

Nemuno vaga nuo Kauno ligi Prūsų sienos yra labai gera laivams bėgioti. Šita vaga laivams plaukioti tinka geriau, negu daugelis didesniųjų Vokietijos upių. Laivai gali plaukti upe nuo balandžio pradžios ligi gruodžio mėnesio pabaigos; irgi vidurvasariu, kada būna sekliausias vanduo. Laivais, kurie apsisemia 90 centimetrų ligi vieno meterio, visuomet gali plaukioti Nemunu. Rusai nė kiek nesirūpino pataisyti Nemuno ir Vyslos, nė šiaip upių vagų. Per tai, žinia, labai atsiliko laivininkavimas. Savaime yra suprantama, kad pražydėjus šalies ūkiui, bus reikalinga pataisyti ir Nemuno bei kitų upių vagos laivams. Vokiečių pusėje Nemuno vaga jau seniai pataisyta. Tarp Kauno ir Prūsų sienos nesunku ją pagilinti tiek, kad net sausriausiu metu būtų bent pusantro metro gelmės upės viduryje. Tąsyk visokiais laivais, ligi 600 tonų talpumo, būtų galima plaukyti ligi Kauno. Pastaruoju laiku laivų susisiekimas Nemunu ligi Kauno žymiai padidėjęs.

Nemuno vagos pataisymas betgi turi didelės reikšmės, atminus tą, kad čia dar prisidės ir Neries bei Nevėžos upės. Nevėža jau dabar turi 3 metrų pusiautinos gelmės, todėl čia lengvai gali plaukioti visokių, netgi didesnių laivų. Neries vaga irgi nesunku pagilinti.
Dabarties mums rodos stačiai suprantama, kodėl rusų valdžia visą laiką neįkūrė Kauno uosto. Rusų laikais laivams pas Kauną nebuvo beveik jokio tinkamo uždingsnio. Tatai pasirodė kad ir 1915/16 metų žiemą, kai smarkus to pavasario ižas sudaužė ne vieną ties Kaunu gulintį laivą. Taigi turėjo ateiti vokiečiai ir tinkamai priruošti šitą uostą. Naujasis uostas labai bus pravartu pramonei. Tegu veikiai išsipildo visa tat, ko kauniečiai gali tikėtis gero iš naujojo savo uosto.

Šaltinis: Nemuno uostas ties Kaunu. (1918, Liepos 25). Dabartis (93), p. 3. [žiūrėta 2018-06-26] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23877&seqNr=3