(1884–1945) | Evangelikų liuteronų kunigas, misionierius, aktyvus evangelikų liuteronų bažnyčios veikėjas.

Martynas Kibelka gimė 1884 m. gruodžio 30 d. Piauluose, Klaipėdos aps. 1895 m. Martynas Kibelka su tėvais persikėlė gyventi į Sakūčių kaimą, Klaipėdos apskrityje. M. Kibelka iki keturiolikos metų lankė Liaudies mokyklą. Joje mokėsi vokiečių kalba, tačiau konfirmacijai ruošėsi lietuviškai ir 1898 m. Saugų bažnyčioje buvo konfirmuotas. 1903 m. įstojo kaip savanoris į Klaipėdos 12 kuopos 41-ąjį pėstininkų pulką. 1904 m. nuo tarnybos kariuomenėje buvo atleistas, nes įstojo į Pasiuntinybės seminariją Berlyne. Seminarijoje pramoko graikų, hebrajų, Afrikos tautelės suaheli kalbų. Taip pat įgijo šiek tiek medicinos žinių bei pramoko statybos darbų. 1909 m. išlaikė baigiamuosius egzaminus ir buvo išsiųstas į Afriką, kur dirbo Dar es Salamo, Kisseravės, Manromango misijų stotyse (dab. Tanzanija). 1911 m. įšventintas į kunigus. Tai pačiais metais vedė Fridą Šmidtukę iš Šteglico. 1914 m., gavęs atostogų, grįžo į Vokietiją, tačiau prasidėjo I pasaulinis karas ir  buvo paimtas į kariuomenę, kaip sanitaras – felčeris. Gavo apdovanojimą už sužeistųjų išnešimą iš mūšio lauko.

1916 m. iš fronto buvo atšauktas ir paskirtas į pagalbą pas Sudargo (dabar Šakių raj.) kleboną. 1917 m. (vieniems metams) išsiųstas padėti kunigui Piktupėnuose. 1919 m. paskirtas Sudargo parapijos kunigu.

1921 m. buvo išrinktas lietuvių evangelikų liuteronų senjoru. 1922–1925 m. ėjo Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios Konsistorijos prezidento pareigas. 1925 m. persikėlė į Jurbarką. Vėliau, kilus nesutarimams tarp lietuviškos ir provokiškos pakraipos dvasininkų, šias pareigas paliko ir išvyko į Karaliaučių. 1928 m. priėmė Vokietijos pilietybę. Tilžėje retkarčiais laikė lietuviškai pamaldas. 1943 m. grįžo į Klaipėdos kraštą, trumpai kunigavo Plaškiuose, Rukuose. Frontui priartėjus pasitraukė į Vokietiją. 1945 kovo  29 d. buvo suimtas sovietų.  1945 m. gruodžio 18 d. mirė Vokietijoje.