2023-02-21

„Kaunas pilnas kultūros“ rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ džiaugėmės, kad Kauno miesto muziejuje jau penkerius metus vykdomas projektas „Prieš 100 metų“ keičiasi ir nuo vasario mėnesio nebebus skelbiami kasdieniai įrašai. Nors ir rečiau, bet nuodugniau ir dar įdomiau kviesime Jus tęsti pažintį su prieš šimtmetį vyravusiomis tarpukario Kauno ir Lietuvos gyvenimo aktualijomis. Nuo 2018 m. talpinome įvairias tuometinės spaudos, dienoraščių, vėlesnių atsiminimų… Daugiau

1923-02-16

Švęsti tautos nepriklausomybės šventę nuo 1918 metų įėjo visoje Lietuvos Respublikoje į tradicinį paprotį, tolygų įstatymui. Ypač iškilmingai pradėjo švęsti atgavus Vilnių ir atvadavus Rytus. Ir kaip žmonės kadaise pulkų pulkais plaukė į Vilniaus Kalvarijas, taip dabar į sukaktuves.

1923-02-15
Lietuva

Tačiau jei šviesimės būsime darbštūs, mylėsime savo Tėvynę, narsiai ją ginsim, kaip ligšiol gynėme, kiekvienas sąžiningai savo pareigas eisim – mes ir Vilnių atgausim, ir dar labiau sutvirtėsim, praturtėsim, ir drąsiai atsistosim apšviestųjų, gerai susitvarkiusiųjų tautų, kaip Danų, Olandų, Norvegų, Šveicarų tarpe.

1923-02-14

Lietuvių jaunimas, o tiksliau tautinė jo atšaka, kuri išsikovojo nutartį dėl numerus clausus ir dėl draudimo žydų medikams skrosti krikščionių lavonus, savo sprendimą grindžia taip: atseit žydai tokiu būdu daro spaudimą visai krikščionių bendruomenei. Sakoma, kad žydų lavonai neliečiami lavoninėse, nes žydų religija neleidžia pjaustyti mirusių žydų.

1923-02-13

Su Lietuvos kariuomene visgi reikia skaitytis.

1923-02-12

Nuspręsta reikalauti, kad visi žydų tautybės studentai išlaikytų lietuvių kalbos egzaminą, o jo neišlaikiusieji būtų pašalinti iš universiteto. Taip pat nuspręsta reikalauti, kad žydai medikai negalėtų dalyvauti tiriant krikščionių palaikus ir atlikti skrodimo. Lietuvių jaunimo antisemitinis judėjimas egzistuoja, tačiau jis laikosi tik dėl saujelės tautininkų, o saujelei vadovauja Marčiulionis („Pažangos“ narys), Čėpla ir keli kiti.

1923-02-11
Klaipėda

Aljantų Komisija priėmė d-ro Zauniaus kandidatūrą į Klaipėdos naujos direktorijos prezidentus.

1923-02-10

Rusijos gyventojai, nebeturėdami ko valgyti, suvalgė visas kates.

1923-02-09

Trečiojo internacijonalo revizijos komisija nežada pateisinimų išleistiems 6.750.000 aukso rubliams. Tie pinigai buvo skirti komunistinei propagandai.

1923-02-08
Klaipėda

Būtų labai gera, kad mūsų kinematografai dažniau rodytų reginių iš Lietuvos gyvenimo, nes tai yra daug įdomiau ir sveikiau žiūrėti, negu koki fantastiniai dalykai. Kas Klaipėdos dar nėra matęs, tam šitoks filmas dar įdomesni gali būti.

1923-02-07

Kauniečiai turėjo gerokai nustebti šį siekmadienį, kai išėję gatvėn pamatė, kad iškabose parašai žydų, lenkų ir kitomis kalbomis išbraižyti degutu ar derva. Lietuvių kalba iškabose nebuvo lieta, tik kai kur buvo pabraukta klaidų. Visas šis darbas padarytas per keletą valandų naktį iš šeštadienio į sekmadienį.

1923-02-06

Lietuvos valstybė yra įgijusi nuosavybėn bene už 6 milijonus aukso markių (t.y. apie 15 milijonų litų) didžiumą M. K. Čiurlionies paveikslų ir piešinių viso apie 400 atskirų dalykų. Bet štai jau treti metai tie meno dalykai guli sukrauti viename šaltame drėgname kambaryje, (Maironio Nr. 3) kurio nieks nežiūri, nevedina.

1923-02-05

Mūsų atstovas Rygoje d-ras Zaunius vasario mėn. 5 d. padavė Valstybės Prezidentui atsistatydinimo raštą, kuriame pareiškė, kad jį šaukiąs gimtasai Mažosios Lietuvos kraštas.

1923-02-04

Visame mieste vienu metu buvo uždažytos visos nelietuviškos lentelės. Aišku, tai turėjo būti organizuotas veiksmas, nes dešimties žmonių nebūtų pakakę. Tokiam darbeliui ir dažų nemažai reikėjo – ne kokios skardinės, o kelių statinių. Tie, kas taip pasielgė, turėjo bent poromis veikti, nešioti dažų skardines ir turėti teptukų ilgais kotais – juk tik su tokiais įmanoma pasiekti iškabas. Visa turėjo matyti… Daugiau

1923-02-03

Delei didelio Italijoj gyventojų skaičiaus Mussolini sumanęs tikslią gyventojų emigraciją.

1923-02-02

Kunigas apšlakstė visas Laboratorijos ubikacijas ir paties Direktoriaus būtą. Kiek čia šviesos, švaros, planingumo ir tikslumo! Tai inž.. Navicko projektai ir darbas. Visai kas kita, kai trobesis statomas žinomam tikslui!

1923-02-01
Jungtinės Amerikos Valstijos

Neujorko muzėjaus ekspedicija sugrįždama iš San Domingo salos parsivežė varlių, kurios loja kaip lapė ir žviegia kaip kiaulė.

1923-01-31

Sveikas, Martynai, Klaipėdą laimėjęs! Atsimeni mūsų „Aušros“ metų svajones?

1923-01-30

Šiandien mane nustebino Apygardos teismo pirmininko Petrausko elgesys. Petrauskas, pamatęs mane einantį koridoriumi, pakvietė užeiti į kabinetą ir pradėjo kamantinėti apie Buiką, kurį Apygardos teismo visuotinis susirinkimas išrinko kandidatu į teismo teisėjo vietą.

1923-01-29

29 sausio suėjo 300 metų nuo mirties Bažnyčios daktaro šv. Pranciškaus Saleziečio, šv. Pranciškus buvo Genevos (Šveicarijoje) vyskupu ir žodžiu ir raštu kovojo su kalvynų atskala.

1923-01-28

Sekmadienį, sausio 28 d. 11 val. traukiniu iš Klaipėdos atvyko Kaunan Vyr. Maž. Lietuvos Gelbėjimo Komiteto atstovas gerb. Jonas Vanagaitis – Klaipėdos vadavimo karžygys. Stotyje jį sutiko įvairių mūsų organizacijų atstovų būrelis, kurių vardu gerb. St. Šilingas pasveikino taip brangų svečią.

1923-01-27
Klaipėda

Sausio 27 d. 7 val. vak. Alijantų Komisija pareikalavo iš Direktorijos, kad visi sukilėliai atiduotų ginklus.

1923-01-26
Jungtinės Amerikos Valstijos

Sausio 19-tų Doma Šleževičienė, žmona visiems žinomo Mykolo Šleževičiaus, buvusio Lietuvos premiero, lankėsi Washingtone, kad įteikus poniai Prezidentienei Harding mažą dovanėlę nuo našlaičių esančių jos globoje.

1923-01-25

Draudžiama viešai devėti svetimų valstybių tarnybos ar įstaigų uniformas ir jų ženklus […]. Nusikaltę šiam įsakymui bus baudžiami administratyviu budu iki 1000 litų pinigais arba vieno mėnesio areštu.

1923-01-24

Lenino sveikata esanti be vilties ir tai jau neslėpiama. Maskvoj pasklidę gandai, kad jau visa savaitė, kaip jas negalės kalbėti, kad diena nuo dienos laukiama jo mirties.

1923-01-23
Jungtinės Amerikos Valstijos

„Amerikos Lietuvio“ pranešimu Lietuvos atstovas Amerikoje p. Voldemaras Čarneckis apsivedė su p-le Eleonora Šaltenyte buvusia jo stenografiste, iš Worcester, Mass.

1923-01-22

Kasdien ariu tarsi jautis ir galo nematau. O, kaip norėčiau pagaliau atsikvėpti ir pasakyti: darbas baigtas. Dabar net abejoti pradėjau, ar apskritai man pavyks pabaigti paskaitas iki semestro pabaigos.

1923-01-21

Prastuoliai žmonės ruošiasi nepaprastą išradimą gudragalviams po nosim pakišti: jie mano saulės šviesa, nebe malkomis, visas krosnis kurenti.

1923-01-20
Klaipėda

Buvęs Respubl. Prezidentas, Ant. Smetona paskirtas nepaprastu pasiuntiniu Klaipėdoje.

1923-01-19

Užvakar, sausio 17 d., lietuviai laisvamaniai padarė pirmą žingsnį įvykinimui savo pleno, kaip paliuosuoti Lietuvą iš po klerikalizmo jungo.

1923-01-18

Kadangi gruodžio 21 d. p. m. įvykusiuose Prezidento rinkimuose dalyvavo išviso 36 Seimo nariai, kurie absoliutinės daugumos nesudaro, tai Socialdemokratų Frakcija pareiškia, kad ji skaito rinkimus neteisėtais, nėsamais, o patį rinkimų faktą įvertina kaipo eilinį iš krikščionių demokratų bloko pusės įstatymų laužymą, tuo labiau neleistina, kad tuo aktu prasižengta prieš pamatinius krašto įstatymus.

1923-01-17

Galų gale (sekmadieny) sausio 14 d. lankytojams pritrūko kantrybės… baigiantis pirmam seansui publika pakėlė triukšmą. Į ekraną buvo mesta kiaušiniais.

1923-01-16

Sukilėlių laimėjimas siejasi su Lietuvos trispalve, lietuviška valiuta ir t.t. Prancūzai protestuoja, grasina atsiųsti kariuomenę ir desantą. Žiūrėsime, kaip Klaipėdos likimas toliau rutuliosis. 

1923-01-15
Klaipėda

Klaipėdos miestą ir uostą sukilėliai užėmė sausio 15 d. apie 13 valandą. Prancūzai užsidarė savo kareivinėse ir iškėlė baltą vėliavą. Užimant miestą įvykęs mūšis, kurio metu nukauta trys sukilėliai ir du prancūzai.

1923-01-14

Nuo antradienio š. m. sausio 16 d. Atstovybė bus perkelta Vytauto Prospekte Nr. 59 ir publika priimama kas dieną išskiriant šventes, nuo 11 iki 2 val.

1923-01-13

Vėl susidarė didelis Europos karo pavojus. Jo priežastis jau pasenėjusi – ta karo nuostolių sumokėjimai. Vokietija yra jau privesta prie didelės suirutės ir ji karo nuostolių prancūzams mokėti negali.

1923-01-12
Klaipėda

Prancūzai Klaipėdos pamiesčiais daro apkasus. Sukilėliai supa miestą keturių kilometrų atstume. Mieste gyventojų ir streikuojančių darbininkų tarpe kyla bruzdėjimas prieš prancūzus. Mieste laukiama riaušių.

1923-01-11
Klaipėda

Rašant šiuos žodžius, sausio 11 dieną 12 val., dar nėra gauta žinių apie Klaipėdos miesto paėmimą. Prancūzai žada sukilėliams priešintis. Iki šiol susirėmimų su jais dar nebuvę. Klaipėdos jau ilgas laikas tęsiasi darbininkų streikas dėl nepakenčiamos jų padėties.

1923-01-10

Praeitą metą Kaune pradėta statyti daug naujų namų. Statymas paspartėjo Amerikos Jungtinėms Valstybėms pripažinus Lietuvą de jure.

1923-01-09

Yra dar vienas itin įdomus dalykas: idėja Klaipėdoje inscenizuoti sukilimą, labai panašų į tą, kuris vyko Lenkijoje, Aukštutinėje Silezijoje, kai ją buvo norima prijungti prie Lenkijos. Lietuvoje pupuliarėja  „įvykusių faktų“ idėja ir valios, inscenizuojant veiksmus, demonstravimas. Ir labai gerai. Pilsudskio metodika protinga – veiksmas visada iškalbingesnis už norus ir lėtai vykdomus nutarimus.

1923-01-08

Iš Rokiškio į Kauną jau važiuoja du traukiniai: vienas 1 valandą nakties, o kitas 3.30 ryto. Pirmasis yra greitesnis, važiuoja per Kalkūnus (juos latviai pervadino Griva), Kauną pasiekia 11 valandą ryto. Antrasis važiuoja per Obelius ir į Kauną atvyksta 4.30 po pietų.

1923-01-07

Mes griebėmės ginklo, ryždamiesi sau liuosybę išsikovoti arba mirti.

1923-01-06

Sausio 6 d. Tilmanso teatre simfonijos koncertas, pirmas iš numatomų šį sezoną penkių koncertų. Diriguoti pakviestas J. Gruodis.

1923-01-05

Lietuvos Respublikos tarnyboj valdininkų ir laisvai samdomųjų skaičius, išskyrus, Krašto Apsaugos Ministeriją su visomis jos įstaigomis, buvo 19.126 t.y. beveik dvidešimt tūkstančių. Iš jų gyvena Kaune 2.200 tarnautojų, o provincijoje – 17.126. Visa etatinių valdininkų 16.497, o laisvai samdomųjų 2.629.

1923-01-04
Klaipėda

Kartu su Vokiečių šovinistais, ant mūsų ramaus krašto tiesia savo ilgus kruvinus nagus amžini ir pikčiausi mūsų giminės priešai lenkai. Yra žmonių, kurie sako, girdi mums nėra lenkų pavojaus, bet girdėkit broliai ir seserys lietuviai! Lenkų žiaurioje vergijoje jau vaitoja milijonai Galicijos ir Gudijos gyventojų.

1923-01-03

Tvarkydamas asmeninių dokumentų ir laiškų archyvą, radau sąsiuvinį, pavadintą „Mykolo Romerio eilėraščiai. IV klasė. 1897-1898 metai“. Sąsiuvinyje yra keli mano jaunystės eilėraščiai, mano poezijos bandymai. Ko gero, kiekvienas arba beveik kiekvienas inteligentiškas žmogus, kuris jaučia potraukį plunksnai, yra bandęs kurti eilėraščius.

1923-01-02

Apie tai rašo Varlinas “Liet. Ūkininke” šitaip: St. Seimas patvirtino algų nustatymo dvasiškijai įstatymą, sulig kurio parapijos klebonai, atsižvelgiant į parapijos klasę gauna nuo 30 ligi 20 litų mėnesiui. Filialistai gauna 20 litų mėn. ir vikarai 15 lit. mėn. Be šio atlyginimo, gaunamo iš valstybės iždo, kunigai nusistatė sau taksą už įvairias atliekamas apeigas, kuri ir paskelbta “Ganytojo” Nr. 10… Daugiau

1923-01-01

Visiems „Laisvės“ Bendradarbiams, prieteliams, platintojams ir skaitytojams linkime linksmų Naujų Metų, dėkodami visiems už „Laisvės“ palaikymą, platinimą, bendradarbiavimą.

1922-12-31

Redakcija vien nori skaitytojams palinkėti laimingų Naujų metų: ji norėtų, kad metai būtų pasėkmingi, visai Lietuvai ir Lietuvos evangelikams, kad sutvirtėtų visur tikėjimas, visur skambėtų Dievo Žodis, tobulėtų tvarka ir augtų Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, švietimas ir kultūra.

1922-12-30

Alaus fabrikų savininkai spėja, kad iki galui 1922 m. galo, bendrai imant būsią pagaminta apie 800.000 kibirų, arba apie 10 milijonų litrų alaus. Kadangi Lietuvos gyventajų skaičius, išimant okupuotus kraštus, siekia 2½ milijono, tai kiekvienam jų tenka po 3,9 litro alaus metams.

1922-12-29
Bagdoniškis

Šiandien į Bagdoniškį buvo užsukęs ponas miškų urėdas iš Rokiškio. Apie savo atvykimą buvo pranešęs prieš kurį laiką. Kligys jau seniai ruošėsi urėdo atvykimui. Urėdą atvežė Hektoras Komorovskis pasikinkęs savo arklius. Skundas dėl savavališko kirtimo labai sunervino Elvyrą ir Marynią.

1922-12-28

Šaulių atstovas ir dailininkas A. Žmuidzinavičius sunkiai susirgęs ir operacijos peiliui pasidavęs Omaha, Nebr. St. Joseph Hospital jau sveiksta. Operacija praėjo laimingai.

1922-12-27

Belgija pripažino Lietuvą de jure.

1922-12-26
Kavoliškis

Bagdoniškis negauna lietuvių spaudos, tad tik Kavoliškyje šiek tiek pasaulio naujienų sužinojau. Lietuvos Respublikos prezidentu buvo išrinktas Stulginskis. Vadinasi, nepavyko krikščionių demokratų ir liaudininkų susitarimas, nes liaudininkai priešinosi Stulginskio kandidatūrai.

1922-12-25

Šventinė diena prabėgo ramiai ir tyliai. Marynia su sūnumi Steponu ir Helcia Mečkovska nuvažiavo pas Rosenus į Gačionis, o aš su Elvyra ir Andžejumi likome namie. Mus aplankė Kazimieras Jankauskas ir Kligys su žmona.

1922-12-24

Kalėdų šventės – tai sielos raminimo šventės! Labai ir labai ištroškus tikro ramumo baisiojo karo paalsinta žmonija. Laukte laukia audrų apsistojimo mūsų suvargusi tėvynė.

1922-12-23

Buvo laikomasi nuomonės, kad kaip augmenims, taip ir gyviams reikalingas poilsis: dieną je auga, naktį ilsis. Amerikoj Minesotos Universiteto profes. Harvey šią nuomonę dabar išblaškė. Jis įrodė, kad augmenys galį puikiai augti prie elektros šviesos ir kad be saulės jie galį lengvai apsieiti.

1922-12-22
Panevėžys

Einu ketvirtadieny turgaviete, tik žiūriu žmonių būrelis apstojęs pusamžę moteriškę klausosi jos pasakojimą. Priėjau ir aš. O moteriškė visu rusės liežuvėlio lankstumu rusiškai pasakoja, kaip Rusijoj gera dabar gyventi, kad girdi, duonos duoda po 3 svarus į dieną, kad „bieloj muki skolko chočeš“, vienu žodžiu, „tam vsio jest“, o čionai nieko gero nesą.

1922-12-21

Gruodžio 21 dienos posėdy Seimas išrinko Lietuvos Respublikos Prezidentu p. Aleksandrą Stulginskį.

1922-12-20

Mes, beklausydami prakilnių vyskupo žodžių, didžiavomės, kad juos tarė katalikų kunigas ir kad jis yra lietuvis. Visi jautėme, kad tarp mūsų nėra nei elėno, nei žydo ir jeigu mes broliškai padavėme kitas kitam ranką, bestatydami nepriklausomą Lietuvą, tai todel, kad mes visi troškome turėti tokią valstybę, kur viešpatautų teisingumas bei teisėtumas, kur būtų apsaugotos teisės netik pavienio žmogaus, bet ir… Daugiau

1922-12-19

Ekonominė gi komisija siūlo […] privačiam asmeniui arba vienai šeimynai naudotis telefonui įtaisyti Kaune – 100 litų, Šiauliuose ir Panevėžyje – 75 ir kituose miestuose – 50 litų. Ir taip toliau. […] Priimamos visos pataisos, patiektos Ekonominės komisijos.

1922-12-18

Kaip praeitame numeryje buvo pranešta, jau buvo beveik galutinai susitarta rinkti Prezidentu p. P. Leoną, bet tas susitarimas vėl suiro.

1922-12-17

Po pietų dalyvavau Universiteto tarybos posėdyje. Iš kolegų profesorių, prie kurių priklauso ir žurnalistai (Mykolas Biržiška), sužinojau, vakar „Elta“ gavo pranešimą, kad ką tik išrinktas Lenkijos Respublikos prezidentas Gabrielius Narutavičius buvo nužudytas!

1922-12-16

Anglijoj yra „Draugija jungtuvėms remti“. Toji draugija padarė tam tikrais lapeliais atsiklausimą moterų, kad išsiaiškinus, kurie vyrai šeimynai ir žmonai yra ištikimiausi ir neištikimiausi. Moters turėjo atsakyti, kokį užsiėmimą (profesiją) turi jų vyrai ir ar jos patenkintos savo vyrais.

1922-12-15

Greitai paaiškėjo, kad revolverį buvo pirkęs jaunas žmogus žymėmis panašus į B. J., bet kiek aukštelesnis. Kadangi B. J., sakęsis neturįs tikrojo brolio, tat milicijai reikėjo vėl išaiškinti klausimą apie brolį B. J. ir jo praeitį.

1922-12-14
Madagaskaras

Prancijos valdžia pasiūlė Danijai kolonizoti Madagaskarą. Prancijos kolonialėj politikoj kreipiama daug domės į šios salos intensivesnį įkultūrinimą.

1922-12-13

Gen. Leonas Radus-Zenkevičius nesenai buvo apdovanotas Anglijos karaliaus Jurgio penktojo šv. Mykolo ir šv. Jurgio Ordenu.

1922-12-12

Girdėjau, kad visi valdančiųjų planai subyrėjo, Prezidento ir Ministrų kabineto klausimas vėl yra atviras. Sleževičius pasakojo, kad liaudininkai turi tokį padėties paaiškinimą: kai galutinai buvo nuspręsta, jog Leonas bus renkamas Valstybės prezidentu, ir kai krikščionys demokratai su liaudininkais pasidalijo ministrų portfelius, o liaudininkų parengta kompromiso programos platforma buvo patvirtinta ir liaudininkai sutiko matyti Krupavičių ministru pirmininku, staiga Krupavičius pareikalavo pats… Daugiau

1922-12-11

Esu pavargęs. Dirbu kaip jautis.

1922-12-10

Kiek teko iš Amerikos lietuvių laikraščių patirti gerb. kompozitorius M.Petrauskas, pavasariui išaušus grįšias Lietuvon ir jau nuolatos čia gyvensiąs. Netoli Kauno nusipirkęs žemės sklypelį, kur grįžęs manąs įsikurti ramų gyvenimą.

1922-12-09

Krikščionys demokratai ir liaudininkai susitarė dėl Leono kandidatūros į Lietuvos prezidento postą ir Krupavičiaus į ministro pirmininko postą. Kandidatai dar nėra galutinai patvirtinti, tačiau jeigu partijos jau susitarė ir liaudininkų leidinys tokią informaciją praneša, vadinasi niekas nesikeis.

1922-12-08

Sekmadienį gruodžio 3 d. įvyko Lietuvos Jaht – Kliūbo ir Lietuvos fizinio Lavinimo Sąjungos Valdybų atstovų pasitarimas, kuriame nutarta rengti bendrą Nemuno čiuožyklą. Tam reikalui išrinkta iš abiejų organizacijų atstovų komisija ir 3 jų asmenų: nuo Lietuvos Jaht – Kliūbo ir nuo abiejų organizacijų bendrai leit. „Darius“.

1922-12-07

Artinasi Kalėdos. Miesto bendruomenė, ypač jos vaikai, skurde begyvendami, taip pat laukia Kalėdų … Kauno miesto Valdybos Socialės Apsaugos Skyrius, šiuo reikalu besirūpindamas, kartu su rajoniniais Globos Komitetais sumanė šio gruodžio 10 d. (ateinantį sekmadieny) padaryti miesto piniginę ir daiktų rinkliavą įtaisyti visuose miesto rajonuose vaikučiams agleles su dovanėlėmis.

1922-12-06

Gruodžio 2 d. apie 9 val. vakaro ant einančio Kario K. į kalną Parodos gatvė visu smarkumu užvažiavo rogelės besivežančių kaž kokių ponų ir ponių. Smugis buvo toks smarkus, kad K. parvertė aukštielniką. Jis gulėjo be sąmonės apie pusvalandį.

1922-12-05

1922 m. gruodžio 3–5 dien. atsibuvęs Kaune Valstiečių Sąjungos Suvažiavimas turės didelės svarbos mūsų visuomenės gyvenime. Tame suvažiavime įvyko istorinis valstiečių gyvenime įvykis – Valstiečių Sąjunga išaugusi iš socialistų liaudininkų demokratų susiliejo į vieną organizaciją pasivadindama „Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjunga“.

1922-12-04

Š. m. gruodžio 4 d. 10 val. Nemunas sustojo.  

1922-12-03
Kučiūnai

Partizanai atvyko iš Varviškės lizdo, skaičiuje 52 žmonių, apsiginklavusių šautuvais ir rankinėmis granatomis su vienu kulkosvaizdžiu. Prisiartinę mišku prie Kučiūnų bažnytkaimio būrelį iš 10-15 žmonių įleido į miestelį; šie per miestelį smarkiai bėgdami šaudė į kiekvieną stubą.

1922-12-02

Mūsų būryje užsiimti sportu vasaros laiku yra sunku, nes nėra sportui tam tikros aikštės. Yra prieš bažnyčią – turgavietė, kuri dailiai sužėlusi, mat žmonės mažai važinėja, bet sportui netinka dėl savo mažumo.

1922-12-01

Italų istorikas Ferrero rašo „Secolo“: Tą dieną, kai bus galutinai patirta, jog vokiečiai tikrai negali mokėti daugiau ne fenigio visas pasaulis pasijus baisiame pavojuje.

1922-11-30

Amerikos lietuvių dienraštis „Naujienos“ savo 253 Nr. praneša, kad p-lė U. Babickaitė paskutiniu laiku New-Yorke Amerikos kino paveiksluose lošia svarbias roles.

1922-11-29
Varšuva

Ambasadorių konferencijoj, kur buvo svarstomas Klaipėdos reikalas.

1922-11-28

Nei vienas gal labdarybės ir gailestingumo darbas neiššaukė tiek del savo esmės visokių nuomonių, kiek kalbamasis gyvulių globojimo klausimas; yra ir rimtų žmonių tarpe tokių, kurie tik su šypsena apie tai kalba ir laiko nesąmone gyvuliais rūpintis tuo metu, kai žmogaus asmuo nėra svarbiausiais atžvilgiais pakankamai aprūpintas.

1922-11-27

Šiandien, lapkričio 27 d., Tilmanso Teatre vaidinama opera „Pajacai ir „Pavasario Karalaitė“.

1922-11-26
Klaipėda

Berlyne nutartas Lietuvos Vokietijos sienos apvažiavimas jau įvyko. Mišri komisija, iš vokiečių pusės – vidaus reikalų ir finansų ministerijos atstovai, iš lietuvių pusės – buvęs vidaus reikalų ministeris Žalkauskas.

1922-11-25

Aplankius vieną Laisvės Alėjoj traktierį – valgyklą šit kas patėmyta: Ant grindų primėtyta papirosų nuorukų, pribarstyta pelenų, primėtyta degtukų nuobraukų. Ypač daug tų sąšlavų pribarstyta siauram praėjime iš vieno kambario į kitą.

1922-11-24

Bolševikų frakcijos vardu Dominas reikalauja, kad jų grupei būtų duota vieta visose komisijoje, nes jiems esą rūpi visi reikalai. Krupavičius kalba, kad kai kurioms grupėms negalima duoti vietų svarbesnėse komisijose, nes joms nerūpi svarbesnieji reikalai. Sako, kad komunistams krašto gynimas nerūpįs.

1922-11-23
Zapyškis

Zapyškis. Per didįjį karą žuvo Zapyškio bažnyčios varpai, vieni sako išvežę Rusai, kiti – vokiečiai, o varpų nėra; vietinis klebonas užsakė bažnyčioj, kad žmonės suneštų vario, misingio ir sidabro, (žinoma pinigais) ir taip suaukavo žmonės medžiagos per 20 pūdų katilais, rundėliais ir sidabro pinigais.

1922-11-22

1921 m. pabaigoje Amerikos Raudonasai Kryžius ėmė labiau rūpintis vaikų sveikata, greitu laiku įsteigė 7 vaikų ambulatorijas Kaune ir 1 Mariampolėje, Vilkaviškyje, Šiauliuose ir Mažeikiuose, samdydavosi medicinos personalą, teikdavo ligoniams vaistų ir perišamosios medžiagos, šelpdavo juos skalbiniais, rūbais, maistu.

1922-11-21
Vatikanas

Sąryšyje su nesenai įvykusiu Lietuvos pripažinimu de jure iš Vatikano pusės, tenka patirti, kad Vatikane mėginta daryti nemaža „kliūčių“, kad tasai pripažinimas neįvyktų. Nepaisant to, Vatikanas visgi ryžosi pripažinti Lietuvą.

1922-11-20

Pasauliniame gyvenime dabar daugiausiai kalbų kelia Turkų su Europa santykiai. 20 lapkričio Lozannoje (Šveicarijoje) įvyksta tam tikra konferencija Turkų klausimui svarstyti į kurį rengiasi visos tuo reikalu suinteresuotos valstybės.

1922-11-19

Rytą nuėjau į Teisės fakulteto susirinkimą. Jame dalyvavo: dekanas Leonas, fakulteto sekretorius Biržiška, profesorius Baloga ir docentai Tumėnas, Šalčius, Moravskis ir aš. Tačiau apie posėdį nerašysiu, nes man labiau rūpi Tribunolas ir jo ateitis. Vadovaudamas Karoblis ne kartą nesiskaitė su kitais.

1922-11-18

Naujo telefonų kabelio tiesimo darbas Kaune eina gyvai. Tiesiant gatvėmis požeminį kabelį, kad nesustabdyt gatvių judėjimą, dirbama naktimis. Darbas užsitęs iki Naujų Metų. Paskui telefonų veikimas Kaune bus neblogesnis už Vakarų Europos.

1922-11-17

E. LVOVAS. Galicijos ukrainiečių dienraščio „Svoboda“ vedamajam straipsny nagrinėjama lenkų seimo rinkimų rezultatai Galicijoj. Ne žiūrint į tai, kad ukrainiečiai buvo jėga verčiami dalyvauti / rinkimuose ir kad kalėjimuos kankinasi daugiau 10.000 ukrainiečių, jie daugumoj susilaikė nuo balsavimo.

1922-11-16

Ne vienam kauniečiui teko pamatyti kai Kauno gatvėmis arba net užmiestyje lekia kaip įsiūtęs automobilis: jame sėdi vienas kitas vyriškis ir krūva moterų. Žinoma, pasažieriai tankiai gerokai įkaušę, užtai vienas kitas automobilis nuo kranto nugriūva, arba telefono stulpą suskaldo.

1922-11-15

O pas mus…Tik įženk į Kauną ir čia visus vargus, visas baisenybes sutiksi. Kiekvienoj gatvėj ant kiekvieno kampo alkanos akys ilgai lydi tave prašydamos „ponuti, pasigailėk!“

1922-11-14

Šiomis dienomis Gamtos tyrimo Stotis pergabeno iš Kalvarijos apskrities užmuštą ten elnią (Gervus elaphus). Yra tai suaugęs bulius 4 metų, su ragais po 4 ataugas ant kiekvieno. Svoris viso gyvulio 155 kg.

1922-11-13

Seimo atidarymas Seimo Rūmuose 2 val. p. p. Seiman įleidžiami tik su tam tikrais pakvietimais, kurie bus išduoti Ministerių Kabineto kanceliarijos.

1922-11-12

Sekmadienį, lapkričio 12 d. 6 val. vakaro Universiteto salėje šaukiamas viešas Lietuvių Studentų Tautininkų Korporacijos susirinkimas. Tarp kitko bus perskaityta programinė Korporacija deklaracija. Nariai ir prijaučiantieji prašomi skaitlingi atsilankyti.

1922-11-11

Fašistų valdžia paleido parlamentą ir paskyrė naujus rinkimus. Musolini tikrina, kad Italijos tvarkai, ramybei ir galybei iš vidaus jau nesą jokio pavojaus.

1922-11-10

P. Dagilių valgyklon (Laisv. Al.) atsilanko gatvių šunes, kurie lyg išmaldos prašydami nuo vieno prie kito valgančio eina, o atsitraukus iš vietos šuo atsisėda valgiusio kėdėn arba net purvinomis kojomis pasilipa ant stalo ir be „ceremonijų“ išlaižo lėkštes.

1922-11-09
Karaliaučius

Mirė Lietuvos Universiteto Garbės Profesorius, Karaliaučiaus Alberto Universiteto Sanskritų ir Lyginamųjų kalbų Profesorius, Slaptas Valstybės Patarėjas Filosofijos D-ras Albertas Bezzenberger‘is, apie ką su dideliu nuliūdimu praneša Lietuvos universitetas.

1922-11-08

Įvairiais motyvais vaduodamas Komisija yra užprojektavusi Naująją Vilniaus gatvę vadinti Prezidento gatve, Senąją Vilniaus gatvę – Klaipėdos gatve, Didžiąją Vilniaus gatvę – Vilniaus gatve, Gimnazijos gatvę – Seimo gatve, Petro gatvę vadinti mūsų rašytojo atminimui Daukšos gatve, o Simono gatvę, prie kurios dabar gyveno Jonas Jablonskis, vadinti Jablonskio gatve.

1922-11-07

Kaunas susmulkėjo. Operos nėra, drama užsnūdus. Prasidėjo daugybe savybės vakarėlių su šokiais, sumirgėjo muzikalių-vokalių koncertų plakatai. Bet ir tie paprastai subatvakariais ir šventadieniais būna. Kinomatografininkai šaiposi ir trina delnus.

1922-11-06

Atsikėliau labai anksti, prieš 7, o 8 valandą ryto jau buvau universitete. Širdis taip daužėsi, kad rodos, dūžių aidą girdėjau koridoriuose. Universiteto profesorių kambaryje surūkiau papirosą, kad įgaučiau drąsos ir nurimtų nervinė įtampa.

1922-11-05

Paskutiniu laiku atsirado klausimų, kur būtų tinkamiausiai statyti įvairūs valdiškų įstaigų rūmai, kur geriausia vietos busimam Kauno Universitetui, sporto stadijonui ir toliau kur aprinkti vietas sodnams, ligoninėms, darbtuvėms ir t.t.

1922-11-04

Tie kapai randasi Heartsdale, New Yorko valstijoj. Juose yra palaidota apie 3.000 šunų, keletas numylėtų kačių ir vienas, sakoma, buvęs labai išmintingas liūtas.

1922-11-03

Žinomas skulptorius Antanas Aleksandravičius atvyko į Kauną ir apsistojo Kalnų gatvėj Nr. 19.

1922-11-02

Neturiu supratimo, ar skaityti paskaitas lietuviškai man seksis taip pat gerai, kaip skaityti jas lenkų kalba. Vis dėlto po kelių dienų jau pradėsiu tai daryti. Kaip tik šiomis dienomis baiginėju didžiulį skyrių apie visuomenės santykį su valstybe.  

1922-11-01

Lapkričio 1 d. Kaune gerokai pasnigo.

1922-10-31

Vyriausioji rinkimų komisija pasidarė šališka ir parėmė daugumos partijas, kurios susitapatino su Lietuvos tautiniais ir valstybiniais siekiais. Buvo nuspręsta, kad mažumų grupelių dalyvavimas Seime yra nepageidautinas ir kenksmingas Lietuvos tautiškumui ir valstybingumui.

1922-10-30

Rytą pasikalbėjau su Vaclovu Biržiška, kuris yra Teisės fakulteto sekretorius. Nutarėme, kad kitą pirmadienį pradėsiu skaityti paskaitas. Biržiška tai praneš klausytojams.

1922-10-29

A. A.  Jurgis Krasnickas. Munsterio universiteto studentas Š. m. spalio mėn. 25 d. grįžtant iš Kauno namo šalia Simno Atesnykų kaime nežinomų piktadarių tapo žiauriai nužudytas.

1922-10-28

Šančiuose šaulių būrio nėra, bet randas keliolika šaulių, kurių vieni prisidėję prie Kauno, kiti prie A. Panemunės būrių. Pačiuose gi Šančiuose jaunimo didelė dalis nepriklauso jokiai organizacijai; šventvakarius praleidžia girtuokliaudami ir rėkaudami po gatves.

1922-10-27
Londonas

Fašistų vadas Mussolini, kalbėdamas kongrese, pareiškė, kad partija žadanti dalyvauti vyriausybėje ir mananti padaryti griežtų finansinių atmainų.

1922-10-26
Prancūzija

„Temps“ rašo, kad Rusija 1922 m. sugrįžo į Europos diplomatinį gyvenimą prie ko prisidėjo Genucijos ir Hagos konferencijos. Įvykusi Rapallo sutartis, o ypač turkų laimėjimas įnešė žymių atmainų į Rusų diplomatinį gyvenimą.

1922-10-25

Tai pirmasis su labai gražia pradžia ir abejotina pabaiga koncertas-balius naujai atremontuotoj Rotušėj. Dabar ši rokoko retenybė bus mums nebe Kauno rotušė, o Baltoji Gulbė, kaip ją pakrikštijo pats lietuvybės Krivaičių Krivė kan. J. Tumas krikšto tėvams – p. burmistrui ir Miesto Valdybos nariams ir gausingiems svečiams triukšmingai pritariant.

1922-10-24

Sekmadienį (spalių 22 d.) apie 60 žmonių – mokslo, literatūros atstovų ir šiaip Maironies gerbėjų – susirinko Maironies namuose pasveikinti jo 60 metų amžiaus sukaktuvių sulaukus. J. Tumas, V. Krėvė-Mickevičius, St. Šilingas ir kiti karštais žodžiai dėkojo jubiliatui už visa, ką jis savo poezija yra jaunai Lietuvai padaręs.

1922-10-23

Valiutų kursai litais š. m. spalių 23 d.

1922-10-22

Jau ne vieną kartą per spaudą ir įgaliotiniu anglų: „JuP Coats Ltd“ rimtai buvo įspėjami pirkėjai ir naudotojai apie tai, kad Lietuvos rinkoj susektas labai išplatintas siūlų žinomos anglų firmos „Coats“ padirbimas.

1922-10-21

Šių metų spalių mėn. 21 dieną lygiai 60 metų sukanka nuo garsaus dainiaus Maironio – Jono Mačiulio gimimo.

1922-10-20

Šiuose Seimo rinkimuose dalyvavo palyginti nemažas nuošimtis rinkikų, bendrai imant – 80 proc. vis dėlto reikia pasakyti, kad vienu lietuvių dalyvavo mažesnis kaip 80 nuošimtis, tuo tarpu nelietuviai, t.y. žydai, lenkai ir rusai dalyvavo daugiau 80 proc., dažniausiai – 90 proc. Gera dar, kad rinkimų metu buvo gražios giedrios dienos, todel sodiečiams nesunku buvo vykti į savo rinkimų apylinkes balsuoti.

1922-10-19

Mūsų valstybė, keldama galvą iš karo degėsių, mažiausiai domės kreipė į bibliotekas tikroj to žodžio prasmėj t.y. kaip kultūros ir mokslo židinį. Dėl to valstybės kaltinti negalima, nes ji gindama gyvybę, saugojo nuo ugnies ir sunaikinimo paskutinius savo turto likučius.

1922-10-18

Visi susirinkusieji buvo tos nuomonės, jog pabaudomis ir kitomis prievartos taisyklėmis duonos kainos nepapiginsi ir jog reikalinga planingas javų supirkimas, tinkamas jų sumažinimo ir iškepimo organizavimas, kad normaliu keliu Miesto savivaldybė galėtų kasdien tiekti ganėtiną duonos skaičių pardavimui, tuo ir būtų duonos kaina reguliuojama.

1922-10-17

Pamenu Adomas Jakštas „Laisvėj“ kelis kartus rašė apie miesto rotušės „bumbulą“. (Koks tai geležinis kunkolas pačiam bokšto smailiagaly panašus į lenkišką karuną). […] Nejaugi taip pamėgo inž. Jokimui tas „tradicinis burbulas“ ar nenumesta jis delto, kad Ad. Jakštas vienas tuo reikalu tesisielojo?

1922-10-16

Mina Varšavčikienė, Laisvės Aleja 27, spalių 10 dieną Komendanto nutarimu yra išsiųsta vienam mėnesiui iš Kauno miesto ir apskrities ir krautuvė vienam mėnesiui uždaroma, kaipo pabauda už kainų kėlimą.

1922-10-15

G. Garalevičius išrado amžiną elektrinį laikrodį, kuris netrukus bus patentuotas ir pasirodys ne vien pas mus, bet ir Amerikoje; „Nemunas“ Bendrovė išrado naują gontarką; kuri buvo išstatyta „Ūkio parodoje“, „Vaikelio Jezaus“ D-jos beturčių ir našlaičių berniukų prieglauda ir Amatų Mokykla padirbo naują mašiną medžiui apdirbti, kurią praminė „Lietuvos Dailidynas“.

1922-10-14

Pagaliau sulaukėme pirmųjų rinkimų rezultatų. Kol kas aišku, kaip balsavo Kaunas. Lietuvoje paskelbti kelių Kauno apskrities rinkiminių apygardų rezultatai. Kaune, kaip ir buvo prognozuojama, komunistai patyrė didžiulę sėkmę.

1922-10-13

1 Apylinkė (Karių Klūbe). Balsuoja vien kariai. Nuo pat ryto dar prieš paskirtą valandą karių būriai, išsirykiavę, apsupė kampinį namą, kur ėjo rinkimai ir laukė savo eilės. Eilės didžiausios, per vienas duris eina balsuoti per kitas išeina. Pulkai balsuoti vyksta su orkestrais. Invalidų ir ligonių eilės taip pat neša savo balsą, medinėmis kojomis bei rankomis, o kiti ir visai sanitariniuose… Daugiau

1922-10-12

Tad keliavau nuo vieno ministro pas kitą. Kalbėjausi su pačiomis viršūnėmis – tai visuomet efektingiausia. Turiu užsitarnavęs vardą, ir ministrai manęs nenori ignoruoti. Įsitikinau, kad mano nuomonė jiems iš tiesų yra labai svarbi.

1922-10-11

Nelemtas lietuvių ir lenkų priešiškumas kelia nepakeliamą skausmą ir man yra be galo nemalonus reiškinys. Jis žaloja tuos žmones, kurie yra niekuo dėti, nes tokio nesusipratimo chaose patys nežinojo, ko griebtis, ir dabar privalo atsakyti už savo veiksmus.

1922-10-10

Tas Lēktuwas, kurs isz Karaliaucziaus į Moskawą lēke, nukrito Utarninke pas Kauna, kaip jis Wietroje wel palēkti bande.

1922-10-09
Bridgeportas

Viena Bridgeporto Megė, bedirbdama naktimis, susinešė su kokiu ten džekiu. Na ir pradėjo nekęsti savo vyro, norėjo su džekiu pabėgti pasiimdama visus pinigus (apie pora tuks.), kuriuos turėjo bankoje pasidėjus ant savo vardo.

1922-10-08

1912 m. Kaune buvo žemesniojo medicinos personalo 53, gydytojų 51 ir ligoninėse vietų 175. Dabar gi, 1922 m., žemesniojo medicinos personalo padaugėjo ant 104 nuoš., gydytojų 62 nuoš. ir ligoninėse vietų 440 nuoš.

1922-10-07

Neįsileisdamas tuo reikalu į ginčus, prašyčiau gerb. mūsų kalbos žinovus nustatyti tikrąjį pavadinimą Ežerėnai ar Zarasai.

1922-10-06

Steigiamojo Seimo Prezidiumas reiškia gilios padėkos: 1. Kybartų miesto piliečiams, 2. Lietuvos Rabinų Sąjungai, 3. Žydų Rabinų Seminarijai „Kneses-Izrael“…

1922-10-05

Suomių spauda gyvai susidomavusi Lietuvos valstybės gyvenimu ir ūkiu. Laikraščiai deda žinių apie Lietuvos biudžetą 1923 metams ir nagrinėja projektuojamą muito uniją tarp Lietuvos, Estijos ir Latvijos.

1922-10-04

Aišku, šią žiem kūras daug nesmagumų pridarys. Kol šilta, mažai kas į tai atydžiai žiūri. Bet neužilgo, kaip tik žiemužē užtekēs ir šalna pasirodys, vai bus šalta! O bus del to. Penkis mēnesius mažai anglies kasta. Veik nieko.

1922-10-03

Jeigu jau lyginti, tai reikia pasakyti, kad jis labai primena gastroliavusį Kaune rusų tenorą Smirnovą ir dar Vittingą, taip pat neseniai mus aplankiusį. Ir vis dėlto jis turi kai ką ir savo, kas duoda teisės jam būti ne Petrausku ar Smirnovu, o vien pat savim.

1922-10-02
Panevėžys

Spalių 2 d. d-ras Basanavičius lankėsi gimnazijos pamokose. D-ras Basanavičius buvo atvykęs į Panevėžį kaipo gimnazijos svečias.

1922-10-01

Spalių mėn. 1 d. Kaune, Vytauto kalne, prasidėjo moterų basketbolo pirmenybės 1922 m. Dalyvauja tik 2 komandos: Kauno Šaulių būrio ir L. F. L. S. Išviso bus 3 matčai; kuri komanda išloš daugumą – t. y. 2 matčus – laimės pirmenybes.

1922-09-30

Vokietijoj spausdintieji litai jau atvežti į Kauną. Bankas juos suskaitęs išsiuntinėjo į visas iždines, iš kur jie nuo spalių 1 dienos bus leidžiami į apyvartą.

1922-09-29
Lietuva

5 val. po piet Duonelaičio gatvėje prasidėda nepaprastas judėjimas. Žygiuoja begalinės sienos pėstininkų, plaukia lyg marios raitininkų eskadronai, atidunda lyg griaustinis artilerija didžiausia žmonių minia. Visi skuba į šventiškai pasipuošusį Muziejų…

1922-09-28

Kiekvienam valdininkui nežiūrint kategorijų, nustatyta 12 erdmeterių malkų metams. Bet pasirodo, kad kaikurie aukštesnieji miškų departamento ponai labai jautrus prie šalčio. 1921 metais gavo kas 64 erdmeterius, kas 48, kas 34, ir t.t.

1922-09-27
Gražiškiai

Gražiškiai, Šakių aps. Mūsų laikais maža kas sulaukia 100 metų, bet senovėje tai daugelis tiek pragyvendavo. Šiame sodžiuje yra senukas ūkininkas J. Strimaitis, gimę 1820 metuose, t.y., jau einąs 102 metus.

1922-09-26

Tik susikūręs Lietuvos universitetas iš karto turėjo susidurti su nuosavios bibliotekos klausimu. Tam reikalui išrišti jau balandžio mėn. buvo susidariusi laikinoji bibliotekos komisija, prof. Volteriaus vedama, kuri ir nutarė kreiptis į Švietimo Ministerį, kad jisai perduotų universitetui Valstybinį Centralinį Knygyną Kaune.

1922-09-25

Sužinojau, kad dėl pasikeitusios Lietuvos lenkų politikos, jie labiau pasisako už valstybingumą ir siekia taikos, į Seimą keliami kandidatais visai kiti žmonės.

1922-09-24

Nustatyti stipendijų normą nuo š. m. spalių 1 d. užsienio studentams 50 litų, Kauno – 40 litų mėn.

1922-09-23

Liepos 4 dieną važiuojant per Aleksoto tiltą, delei patogumo daviau tenai stovinčiam žemo ūgio jaunam milicininkui 5 auks. apmokėti kasininkui; jisai apmokėjęs sugręžė man 3 a., o kvitos suvis nedavė!

1922-09-22

IX-20 d. atidaryta Paroda, kur išstatyta kelios dešimtys muliažų (dirbtinių kūno dalių) su įvairiais sifilio, šankerio ir triperio apsireiškimais. Be to daugelis spalvotų paišinių su paaiškinimais, perspėjimais ir patarimais.

1922-09-21

Sunkiųjų darbų kalėjimą ligi gyvos galvos visais atsitikimais pakeisti sunkiųjų darbų kalėjimu ligi 15 metų, o mirties bausmę pakeisti sunkiųjų darbų kalėjimu ligi gyvos galvos.

1922-09-20

Pirmasis Froblio (Froebelio) darželis vaikams nuo 4 metų amžiaus įkurtas Kaune ponios C. Mošinskienės, laikinai pradeda savo darbą Vytauto kalne.

1922-09-19

Karių Dramos Mėgėjų Kuopelė pradeda sezoną š. m. rugsėjo 19 d. Bus vaidinama visuomenei Karių Kliūbe Miko Petrausko 3 v. operetė: „Užburtas Kunigaikštis“.

1922-09-18

Atvykęs Kaunan apsistojau viešbutį „Metropol“ arba kaip ant durų bronzinės toblytelės parašyta „Grand Hotel de Lithuanie“. Tai vienatinis šiek tiek žmoniškas viešbutėlis visoj Lietuvoj. Sakoma, jis esąs Lietuvos Užrubežinių Reikalų Ministerijos nuosavybėj. Svetimų valstybių atstovai ir reprezentantai šiame viešbutyje turi savo butus ir ofisus.

1922-09-17

Sekmadienį rugsėjo mėn. 17 d. Liaudies namuose Šančių „Pavarasio“ Kuopa rengia spektaklį – koncertą. Bus vaidinama iš Ukrainų kalbos versta komedija „Adomas ir Jieva“.

1922-09-16

Visi laukia litų, kurie žada netrukus pasirodyti apyvartoje. Kadangi vokiečių markės vertės pastovumui visai negalima pasitikėti, o mūsų litų spausdinimas Čekoslovakijoj užsitęs dar porai mėnesių, tai vyriausybė nutarė skubiai išleisti laikinus litus.

1922-09-15

Rugsėjo 15 d. Lietuvos Universitete įvyko iškilmingas naujai įstojusių studentų priėmimas, dalyvaujant Švietimo Ministeriui, garbės prof. J. Basanavičiui ir kitiems profesoriams.

1922-09-14

Ganęs kiaules tris metelius, pusberniavęs tris antruosius galiu siekt valdžios viršūnės. Niekis, kad rašyt nemoku ir skaityt nekaip man sekas, – leisiu įstatus gudriausius…

1922-09-13

Kaip pasakoja vietiniai gyventojai, kad Šančiai beveik visi randasi Fanstelio žemėj. Šančiai nėra visai maži, bet atvykusiam žmogui ir norint surasti kokią nors gatvę, priseina porą valandų, o kita syk visą dieną vaikštinėti ir klausinėti vietinių gyventojų, kur randasi, daleiskim Sifero g-vė.

1922-09-12
Pasaulis

Kiek kuro vartojama visam pasauly sunku ir apskaičiuoti; vien akmeninių anglių sudeginama per metus virš 600 milijonų tonų. Technikos pramonės didelis progresas ir kuro milžiniškas aikvojimas jau iškelia klausimą ar ilgam laikui užteks kuro, – nes žemės gelmėse esantis anglių klodų išteklius ir medžio (durpių) metinis prieaugis apribuoti.

1922-09-11

Šiandien į Kauną atvažiavo mano buvusi tarnaitė Jadzė Čepaitė. Pasinaudojo kvietimu pagyventi mano namuose tol, kol susiras darbą. Pamatęs ją, tokią gražią, grakščią, elegantišką, vėl pasigailėjau atleidęs. Dabartinė tarnaitė Helena Boguslavka gera mergaitė, bet nerangi ir netašyta, tikra pelenė, neturinti jokio noro tapti elegantiška miestiete, nemokanti koketuoti ir išdidžiai elgtis.

1922-09-10

Rugsėjo 10 dieną atsidarė Kaune pirmoji Lietuvos Žemės Ūkio ir Pramonės Paroda. Parodai vieta parinkta labai graži. Iš vienos pusės Vytauto kalnas, iš kitos – Žaliasai. Iš pačios parodos aikštės matyt aiškiausiai visas Kaunas.

1922-09-09

Per pastaruosius metus Lietuvoje sparčiai pradėjo didėti gamybos įstaigų skaičius. Jeigu visos susitvarkiusios ir toliau besitveriančios gamybos įstaigos pajegs laimingai sulaukti normalaus gyvenimo, tai Lietuva galės vadintis pusiau pramonės šalimi, vieton agrarine.

1922-09-08

Kauno miesto Valdyba yra susirūpinusi elektros šviesos Kaune pagerinimu ir praplėtimu. Norima duoti daugiau šviesos ne tik pačiame mieste, bet pravesti svarbiausiųjų gatvių nušvietimas Šančiuose iki Panemunės, Aleksote ir Viliampoly.

1922-09-07
Londonas

Niekur nėra taip gerbiami šunys, kaip, kad Londone. Gatvėj galima mušti žmogų, niekas nekreipia dėmesio, bet jei muši šunį, tai būtinai kasnors iš praeivių užstos ir dar nuves į nuovadą.

1922-09-06
Klaipėda

Darbininkai, nepatenkinti atsakymais, ėmė peiliais pjaustyti maišus, kiaušiniais ir sviestu drabstyti atgal į veidą pardavinėtojams. Ūkininkams pasipriešinus, kilo peštynės – keletas žmonių sužeista.

1922-09-05
Eitkūnai

Į Eitkūnus atvažiuojam naktį. Stotis didelė, iš visų pusių nusmaigstyta elektros šviesa. Jau iš pirmo žvilgsnio ir žingsnio puola į akis vokiškas akuratnumas su savo švara, tvarka ir plačiu užmojimu gamyboje.

1922-09-04
Kopenhaga

Danijos karalius suteikęs rugsėjo 4 d. Lietuvos atstovui privalinės audiencijos, linkėjo Lietuvai, geros kloties ir pareiškė džiaugsmą jai įsikūrus.

1922-09-03

Urias Kacenelenbogenas savo straipsnyje, pavadintame, „Žydo žodis“, kaltina kai kuriuos lietuvius esant didelius antisemitus ir nori įrodyti, kad antisemitizmas esąs didesnė piktenybė, negu girtybė ir kitos visuomenės ydos. Aš čia norėčiau įrodyti, jog kalbamasai antisemitizmas, suprantant jį taip kaip U. Kacenelengobenas, vis dėlto turi mūsų žmonėse savo šaknis, kurias įleidę yra ne kas kitas, kaip tie patys žydai.

1922-09-02

Žvalgybos skyrius iškasė Vilijampolio Slabadoj (Kaune) 6 bačkas sprogstamosios medžiagos: piroksilino, piroksilino plytelių, patronų revolveriams ir šautuvams ir t. t.

1922-09-01

Jau kelinta diena čia jaučiamas duonos krizis […]. Kepėjai vis skundžiasi ant malūnininkų, o šie pastarieji – ant ūkininkų, kad rugių neparduoda, o laukia pasirodant naujų pinigų. Tokio duonos krizio po didžiojo karo ligšiol nėra buvę.

1922-08-31

Liepojos dežuruojantis locmanas pamatė jūroje nedidelį laivelį su iškeltomis būrėmis. Randantis žmonės laivelyj ženklais prašė pagelbos.

1922-08-30

Aną dieną Kauno gatvėse praeivių dėmesį, ypač kaimiečių, kreipė nematyta dar mašina: tai malkoms smulkinti mašina. Lietuvoj – dar naujiena. Tik Kaune vieną tokią malkų pjaustymo ir skaldymo mašiną, dar iš Vokiečių laikų, turi įsigijęs Nochimsono miškų prekybos namas.

1922-08-29

Besivalkiodamas už Vytauto kalno Sporto aikštėj (buvo šventadienis), pamačiau ateina pora. Vyriškis bebuvęs mano senas draugas, kuriam esu skolingas 100 auksinų. Žinojau, kad pinigų prašys, nes jis jau seniai mane tuom kankina. Pinigų neturėjau, reikėjo bėgti.

1922-08-28

Vis dėlto pas mus pagrindas po kojomis kur kas stabilesnis ir nuo revoliucijos esame kur kas toliau negu Lenkijos baltarusiškos žemės.   

1922-08-27

Taigi iš tikrųjų dabartinė padėtis yra rimta. Tebesilaikydami iki šiol vokiečių ost valiutos, privedėme mūsų krašto ūkį, ir mūsų valstybės ūkį prie kebliausios padėties, kuri gimė iš nuolatinio ir vis augančio ir juo tolyn, juo labyn, vokiečių markės atpigimo, kurs pastaruoju laiku virto Vokietijai ir mums tiesiog katastrofiniu.

1922-08-26

Muziejuje matome paveikslus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, karalių, didvyrių, ginusių savo krašto neprigulmybę, kaip istoriniuose laikuose, taip ir dabar, paveikslus lietuvių tautos budintojų: vysk. Giedraičio, Valančausko, Baranausko ir kitų. Tarp Jaunosios Lietuvos ginėjų žymioje vietoje paveikslas pirmojo už Lietuvos laisvę žūvusio karininko Juozapavičiaus. Tas didvyris, pirmutinis stojęs į Lietuvos ginėjų, tada dar retas, eiles, pirmutinis už Lietuvą gyvybę padėjęs – daugumui… Daugiau

1922-08-25
Pasaulis

Antisemitizmo demagogija, kaip beveik kiekviena savitarpė kova, nežino paliovos, tokiai kovai eikvojama be galo daug jėgų, nes tos jėgos niekais nueina kovoje su savo bendrapiliečiu; kovoji ir nėra priešo: kovoji su šmėkla.

1922-08-24

Naujo tilto atidarymas Bulduruose įvyko užvakar rugp. 24 d.

1922-08-23
Bagdoniškis

Vestfalis kilęs iš Hamburgo Vokietijoje. Didžiojo karo metais buvo Vokietijos armijos puskarininkis, kartu su Vokietijos armija atvyko į Lietuvą. Vokiečių okupacijos laikais tarnavo kariuomenės užnugaryje ir kelerius metus gyveno Rokiškyje ir Kavoliškyje. Kavoliškyje pas Komorovskius tarnavo Verutė Backevičiūtė – vietos lietuvaitė, graži, jauna mergina.

1922-08-22

Ekspedicijos tikslas aprašyti Nemuną, iš pusių: a) tekmės, b) seklumų ir jų šaltinių, c) krantų topografijos ir geognozijos, d) žemės derlingumo ir kitų ypatybių, e) botanikos, f) intakos ir jų gidrologinės reikšmės ir g) krantų apsaugojimo nuo griuvimo.

1922-08-21

Marynia grįžo susijaudinusi, kad ir toliau markės kursas krenta. Šiandien už dolerį mokėta 1200 markių – žiauri kaina. Aišku, visas Rokiškis ir jo gyventojai sunerimę tokiu baisiu markės nuosmukiu, ir dar aišku, kad visos kainos vėl pašoko į viršų. Kadangi nėra jokio stabilumo, labai sunku nuspėti, kaip toliau vystysis šalies ekonomika.

1922-08-20

Šventoriuje prie Šv. Gertrūdos bažnyčios nuo gatvės (Laisvės Alėja 61) statomi trijų aukštų apie 10 mtr. Pločio ir 60 mtr. ilgio namai.

1922-08-19

Telšių ganyklose, apie varstą tolumo nuo miesto iškasti kūnai kunigų [Izidoriui] Noreikos ir Gargalio [Antano Gargaso], kurie 1863 m. sukilimo („lenkmečio“) laiku buvo nužudyti. Atmena aną sukilimą senuoliai pasakoja, kad tuodu kunigu atvirai palaikę sukilėlius ir raginę žmones nepasiduoti rusams ir kovoti prieš juos.

1922-08-18
Pasaulis

5.911.000 invalidų! Tarptautinio invalidų biuro žiniomis, pasaulinis karas davęs virš nurodytą skaičių invalidų. Daugiausiai jų esą Prancūzuose – 1500 000, toliau Vokietijoje 1.400 000, Anglijoj – 1.170.000, Italijoj – 570 000.

1922-08-17

Š. m. rugpjūčio mėn. 17 d. 6 val. vakaro Šiaulių Sąjungos Klube (Vasario 16 d. gatvė) šaukiamas Lietuvos Moterų Sąjungos steigiamasis susirinkimas.

1922-08-16

Bus kuo pasidžiaugti. Juk Amerika tarė savo galingą žodį: pripažįstame Lietuvą nepriklausoma valstybe! Taigi, broliai lietuviai, be pažiurų ar nuomonių skirtumo, visi į iškilmes!

1922-08-15

Manoma, kad po kokių 3-4 mėnesių turėsime savo valiutą. Jau priimtas Seime piniginio vieneto įstatymas ir baigiama svarstyti įstatymus apie Emisijos Banką, kuris užsiims pinigų leidimu. Lietuvos piniginio vieneto pavadinimas bus Litas.

1922-08-14

Kas gi tie fašistai. Tai daugiausiai buvusio karo susiorganizavę veteranai. Jų organizacijos tikslas – saugoti Italiją nuo socialistų ir komunistų pasikėsinimų, apdrausti valstybę nuo bolševikų idėjų.

1922-08-13

Šiuo skelbiu visiems Kauno miesto ir apskrities piliečiams, gimusiems 1896, 1897, 1898, 1900, 1901 ir 1902 metais, užbaigusiems šiais metais iki rugpjūčio 1 d. aukštesniasias mokyklas (gimnazijas ar tolygias), jog visi jie privalo užsiregistruoti Kauno miesto Komendantūros Mobilizacijos skyriuje.

1922-08-12

Š. m. rugpjūčio mėn. 12, 13, 14, ir 15 d. d., Kaune, Stadiono aikštelėje, įvyko lengvosios atletikos rungtynės Lietuvos Pirmenybėms.

1922-08-11
Londonas

Be to fašistai sudegino socialistų laikraščio „Avanti“ redakciją. Milano Kariuomenė saugoja miestą.

1922-08-10
Varšuva

Laike pertrakacijų valstybės viršininkas pareiškė: Jei ši padėtis neatsimainys, atsistatydinsiu nuo vietos, išleisiu manifestą ir eisiu gatvėn.  Jums rodos, kad jūs tik vieni mokate kalbėti gatvėje į minią!… Bet jeigu tada reikės imtis ypatingų priemonių atmosferai apvalyti nesvyruosiu.

1922-08-09
Klaipėda

Klaipėdos krašto Taryba š. m. rugpjūčio 9 d. priėmė įstatymą, kad lietuvių ir vokiečių kalbas šitame krašte yra lygios teisėmis. Šitas lygiateisėtumas bus vykdomas ypatingais įstatymais. Dėl tų įstatymų reikia atsižvelgti į vietinių gyventojų norus.

1922-08-08

Kaip jau buvo pranešta Djemal Paša užmuštas, bet pakeliui, ne į Kabulą, bet į Angorą. Spėjama, kad jį užmušė sulig rusų bolševikų Čeka įsakymu.

1922-08-07

Eidamas Lietuvos Valstybės Konstitucijos §104 ir Seimo Rinkimų Įstatymo §10, šiuo skiriu ir skelbiu šių metų spalių mėnesio 10 ir 11 dienas rinkimų į Seimą dienomis.

1922-08-06

Nežinomi piktadariai nuėmė nuo durų rusų atstovybės rūmų iškabą. Be abejo, įvykdžiusieji tą provokacijos darbą asmenys nori ardyti santykius tarp Lietuvos ir Rusijos. Vyriausybė tokiu piktadarių pasielgimu kuo labiausiai pasipiktinus.

1922-08-05

Tiesą pasakius, nebuvo tai paprastas koncertas, bet tikrai patriotiška iškilmė. Kiek numaniau, norėta pagerbti žuvusieji už tėvynės laisvę. Prieš prasidedant koncertui iš muzejaus bokšto gražūs trimito balsai šaukė ir sveikino svečius. Visiems susėdus ir nusiraminus, iš muzejaus išeina pasiremdami ant lazdų šeši invalidai ir defiliuodami prieš publiką nuvyksta pas paminklą žuvusiems. Generolas perskaito trumpą raportą ir gaudus laisvės varpas atiduoda… Daugiau

1922-08-04

Atrodo, pagaliau pati Vyriausybė nemato kitos išeities ir neleis, kad dėl piniginės reformos Vailokaitis jai kaišiotų pagalius į ratus. Vailokaitis greičiausiai ne tik baiminasi dėl spekuliacinio savo biznio, bet ir žino, kokie pavojai gresia valstybei, pasiryžusiai vykdyti piniginę reformą, ypač skubotą.

1922-08-03

Rugpjūčio 3 dieną Kaune, Liaudies namų salėje prasidėjo Ateitininkų matinė konferencija. Prieš konferenciją Bazilikoje buvo pamaldos. Po pamaldų 10 val. konferencijos dalyviai susirinko į erdvę, gražiai žalumynais išpuoštą salę.

1922-08-02

Steigiamasis seimas vakar patvirtino paskutinius Konstitucijos projekto straipsnius. Nežinau, ar patvirtino Konstituciją en block, tačiau visi pavieniai Lietuvos Respublikos konstitucijos straipsniai jau patvirtinti.

1922-08-01

Galop š. m. rugpjūčio 1 d. St. Seimas baigė svarstyti konstituciją, tuo pat patiekdamas Lietuvos gyvenimui tvirtus teisėtumo pagrindus.

1922-07-31

Antano Kučingio ir Marijos Magdalenos Ambrasaitės vestuvės, antroji diena su tėvais, artimaisiais, draugais.

1922-07-30

Antano Kučingio ir Marijos Magdalenos Ambrasaitės vestuvės (abu sėdi ant galinės automobilio sėdynės). Mauručiai, 1922 m. liepos 30 d.

1922-07-29

Kriščiukaitis yra aistringas Lietuvos valstybės patriotas, bet tai nė kiek netrukdo jam būti visiškai švariam teisėjui. O, kad tokių teisininkų teisėjų būtų kuo daugiau! Atrodo, Lietuvoje nėra tinkamesnio aukščiausios teisinės institucijos pirmininko už Kriščiukaitį. Suprantama, taip mąstau ne tik dėl šiandienos epizodas ir ne dėl jo darau tokias išvadas.

1922-07-28

Lietuva, draskoma abejonių dėl šios savo tezės, kurią iškėlė šalys sąjungininkės, jaučiasi pasimetusi, o didžioji Amerikos Respublika ją pripažįsta be jokių išlygų ir nekelia jokių reikalavimų – tiesiog pripažįsta jos teisę egzistuoti. Lietuvai tai paprasto ir švaraus teisingumo aktas, nesuteptas jokių spekuliacijų, kuriomis vadovaujasi Europos didžiosios valstybės, o kartu tai aktas, kuris dabar ją labai sustiprina tarptautiniu atžvilgiu sprendžiant minėtąją… Daugiau

1922-07-27

Jau nuo 12 val. telefonai į įstaigas ir į kitus miestus ir miestelius ėmė skelbti džiaugsmingą žinią, kad Amerika pripažino Lietuvą, būtinai pridedant, kad be jokių sąlygų.

1922-07-26

Nieko stebėtino, kad Lenkai gryniausius šmeižtus dabar įsidrąsina siuntinėti Tautų Sąjungai. Jie juk T. S. Kontrolės Komisijai, važinėjančiai po tą pačią neitralę zoną, dūmė akis melagystėmis ir šmeižtais. Kadangi toji komisija jautė kažkokį „silpnumą“ prie Lenkijos, tai Lenkams viskas ėjo už gerą.

1922-07-25

Vis galvoju ir galvoju apie Stepono Riomerio atvykimą į Bagdoniškį. Marynia yra jo motina ir kaskart vis patiki, kad Steponas pasikeis. Paprasčiausiai motiniškai jo gailisi. Pažįsta jį kaip nuluptą, jaučia ir supranta visus jo nusikaltimus, vos sūnelis pasirodo – suminkštėja ir iš naujo pasiryžta jam atleisti.

1922-07-24

Iš visų konkrečių jubiliejinės programos punktų aptarėme tik vieną, pasiūlytą Nagevičiaus, dėl nedidukės brošiūros apie Vilnių spausdinimo. Joje turėtų būti aprašytas Vilniaus vaidmuo Lietuvos istorijoje. Kareiviai skaitytų brošiūrą Karo muziejaus lankytojams. Ji turėtų būti kareiviams ir dalijama. Šį rudenį kaip tik visi kariuomenės daliniai turi būti deleguojami aplankyti Karo muziejų.

1922-07-23

Kaip teko girdėti, žinios kad mūsų valdžia mano statyti Šventosios žiotyse ties Palangą uostą, pasiekė užsienį ir gana suinteresavo stambias užsienių statybos firmas.

1922-07-22

Po ilgos, beveik mėnesio, pertraukos šiandien įvyko Tribunolo posėdis. Nuo šiol posėdžiai vyks reguliariai kartą per savaitę, šeštadieniais, net iki atostogų sezono pabaigos. Kriščiukaitis dabar dar atostogauja savo vasarnamyje, visai netoli Kauno, tad atvažinės į kiekvieną posėdį.

1922-07-21
Berlynas

Pranešimu iš Maskvos Enver Paša varąs suvienijimo akciją norėdamas sujungti į vieną valstybę Turkestaną, Kinus ir Bucharą.

1922-07-20

Pastaruoju laiku čia dažnai atsitinka užpuolimų ant žydų. Taip, liepos mėn. 5 d. dvi senutės-žydės ėjo į žydų ligoninę. Jom esant netoli ligoninės, staiga išbėgo kaž kokia moteriške – lenkė ir visa jėga metė didelį akmenį ligonei senutei į veidą.

1922-07-19

Šiais įstatais steigiamas bankas vardu: „Lietuvos Bankas“ jo bustinė yra Lietuvos sostinė.

1922-07-18

Vakar „Inteligentų“ klūbe lietuvių menininkų būrelis kėlė vaišes Lietuva veteranui D-rui Basanavičiui ir turėjo pasikalbėjimų apie lietuvių meno reikalus. Į pasikalbėjimą buvo pakviesti: buvusis Prezidentas Smetona, buv. Tarybos Pirmininkas Stasys Šilingas, Generolas Nagevičius, profesoriai Sangaila, Dubeneckis ir kiti.

1922-07-17

Vakar mane aplankė Adolfas Grajevskis, kurio, ko gero, metus nemačiau, nes jis beveik nebūna Kaune. Po pernykščio skandalo, kai, mano nuomone, Lenkų deputatų frakcija pateikė neteisingą skundą Tautų Lygai ir kai frakcija demonstratyviai neatsisakydama mandatų atsisakė bendradarbiauti Seime, Grajevskis pradingo savo Popanove.

1922-07-16

Išvengimui dažnai pasikartojančių pastaruoju laikų besimaudančių tarpe paskendimo įvykių, Vandens kelių Rajonas Kauno miesto su priemiesčiais piliečių žiniai skelbia sekantį perspėjimą.

1922-07-15

Net ir prie Kauno gražuolio Aleksoto kalno, kurs vokiečių rankoj, be abejo kaip lėlė būtų ištaisytas, čiagi nei piršto nepridėta. Net užlipinimui nėra nors iš akmenų padarytų laiptelių. Aš manau, kad čia neivienas svetimtautis, Kaunan atvyksę, neapseis jo nelankęs.

1922-07-14

Belgu užsienių reikalų ministeris pranešdamas savo kabinetui dėl Haagos konferencijos pareiškė, kad vien tik sovietų atstovų dviprasmis nusistatymas konferencijoj, atsakomingas už konferencijos nepasisekimą. Belgų nuomone Haagos konferencija jau pasibaigus ir susitaikymas su Rusais neįvyks.

1922-07-13

Didinga asmenybė sunkiomis istorinėmis minutėmis yra tautos talismanas galintis daryti stebuklus. Bet nei Mykolas Biržiška, nei Smetona, nei joks kitas valdžios atstovas arba Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas neturi tokios galios. Senolis Basanavičius yra per senas ir apie jo lyderystę nė kalbos negali būti. Kita vertus, panašu, kad Basanavičius, nors ir buvo itin stipri asmenybė, vis dėlto ne tokia stipri kaip… Daugiau

1922-07-12

Liepos 12 d. š. m. Linksmadvario aerodrome išmėgintas ore pirmas Lietuvoje padirbtas aeroplanas, konstrukcijos karo lakūno lnt- Dobkevičiaus.

1922-07-11

Koperatyvo „Parama“ sankrovos užveizda pil. Romeika pastebėjo, kad trūksta kasoje 20 000 auks. Vogime įtartas pil. Pelanius. Bet darant pas jį kratą nieko nesurasta.

1922-07-10

Ši kišimo rankų į kišenes operacija ir jų graibymas pusiau tamsiame kambary, pavieniui ir be liudininkų nemundiruotų ir tamsios išvaizdos subjektų pas skubinančius ir su daiktais rankose keleivius taip nustebino mūsų ekskursantus, jog vienas iš jųjų ir nepastebėjo, kaip pas jį iš šoninės kišenės prapuolė piniginė su virš 10 tūkstančių auksinų.

1922-07-09

Liepos m. 9 d. Kauniečiam teko matyti vieną retų renginių. Tai oro laivyno surengtasai skraidymas. Skraidytuvių stotyje (aerodrome) susirinko gana daug publikos. Nežiūrint į aukštok mokesnį, daugelis išdrįso net skraidytuvais keltis.

1922-07-08

Vėliaus lankome miesto muziejų. Ekskursantus pasitinka ir viską paaiškina prof. Volteris. Daug yra prisižiūrėjimo įsigilinimo verta, kaip latviams taip lietuviams.

1922-07-07

Jau savaitę, o tiksliau nuo pirmadienio tvyro nepakeliamas karštis, bet audros pasitaiko retai – tik viena driokstelėjo užvakar. Mano kambaryje 22 Réaumuro.

1922-07-06

Kad būtų aiškiau suprantamas Nemuno internacionalizacijos klausimas Lietuvos valstybei, reikia šiek tiek prisiminti to klausimo istorija.

1922-07-05

Miesto valdyba liepos 5 d. ima surašinėti vaikus ligi 10 m. amžiaus ir prekybos bei pramonės tarnautojus nuo 14 ligi 18 m. Jie bus varomi į lenkų visuotinas ir specialines mokyklas.

1922-07-04

Kolonistų santykiai su vietos gyventojais yra blogi ir kaimynai ima kolonistų šalintis. Jei kurie kaimynai žiemą, šiuo ar tuo yra jiems padėję, tatai darė, naudodami juos, jųjų arklius ar žemės dalį.

1922-07-03

Markės kursas ir vėl smuko. Dar ryte už dolerį mokėta 401 markę, o jau per pietus – 423! Nežinau, kiek už dolerį mokėta vakare, lentelės su valiutų kursais kabo Laisvės alėjoje ir prie brolių Vailokaičių ,,Ūkio banko“ durų.

1922-07-02
Londonas

Pastaruoju metu Londone atspauzdinta dvi svarbios knygos Lietuvos klausimu nušviesti. Viena jų yra „The Lithuanian-Polish Dispute“ (Lietuvių-Lenkų byla), 101 didelio formato puslapių, su keturiais žemėlapiais, kurioje aiškiai ir dokumentaliai visa mūsų ginčas su pietų kaimynų yra išleistas.

1922-07-01
Lietuva

Turima jau viso 5 įvairiose miesto dalyse skyriai – krautuvės (šiomis dienomis atidaroma Šančiuose sava kepykla ir Žaliajam Kalne 6-sis skyrius!). Rūpinamasi veikiai atidaryti manufaktūros skyrių.

1922-06-30
Londonas

Paryžiaus Ambasadorių konferencijos birželio 30 d. posėdyje Prancūzų, Anglų, Italų ir Japonų atstovai savo vyriausybių vardu rėmė Lietuvos pripažinimo de jure klausimą.

1922-06-29

Ketvirtadieni, birželio 29 d. operos sezono užbaigimas, bus vaidinama opera „Traviata“.

1922-06-28

Komisija turėjo uždavinį sukursti šios politikos programą ir ją susisteminti, žodžiu, vykdyti Vilniaus atgavimą. Tačiau ji niekada nėra vykdžiusi tikrosios savo užduoties. Dabar komisija turi šalutinį ir fiktyvų vaidmenį ir nėra panaikinama, ko gero, tik todėl, kad susidarytų vaizdas – Lietuva neatsisako Vilniaus.

1922-06-27

Kartais pasidaro labai baisu galvoti, kaip reikės toliau gyventi iš tokios algos. Tarkime, dabar reikėtų nusipirkti kostiumą – nepakaktų dviejų mėnesių atlyginimo. Tai iš ko man tada gyventi? Nematau jokios išeities. Jau kurį laiką kalbama, kad reikia įvesti savą, lietuvišką valiutą. Sleževičius yra sakęs, kad atitinkamas įstatymo projektas dėl emisinio banko atiduotas svarstyti Seimui. Kas žino, kaip bus su lietuviška… Daugiau

1922-06-26

Ši konferencija turės tikslo išaiškinti visų valstybių nusistatymą dėl derybų su Rusais, nustatyti tų derybų pagrindus ir sudaryti komisijas toms deryboms vesti. Su Rusais konferencija prasidės birželio 26 dieną.

1922-06-25

Kadangi šiandien sekmadienis, nusprendžiau į išvyką laivu. Plaukiau Nemunu – tai maloniausia išvyka Kaune.

1922-06-24

Atsisveikindamas su Lietuvą pulk. Rayan aplankė žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklą ir savo rankomis įsodino rožių krūmelius palei paminklą pagerbimui žuvusių už Lietuvos laisvę.

1922-06-23

Praejus kuriam laikui bolszevikai pranesze, kad p. Bojevaite ir generolas Pilskis yra suszaudyti dar Lapkriczio men. 1921 m. Tokiu budu pasirodo, kad tie kraugeriai netik nužude nekaltus žmones, bet dargi apgaudinejo musu valdžia, reikalaudami pilietybes inrodymo, kuomet jie jau buvo suszaudyti.

1922-06-22
Vokietija

Rusų radio žiniomis, Vokietijoje didėja monarkininkų bruzdėjimas. Ruošiama tautinės demonstracijos, kuriose bus protestuojama prieš Versalio sutartį.

1922-06-21

Mes neabejojame, kad gyvenimas mokins komunistus ir toliau. Ir jei jie sugebēs pamokomis pasinaudoti, jei L.K.P. stengsis suprasti ypatingą Lietuvos darbininkų padētį, vaduosis savo darbuotēj jų reikalais, o nesirupins visų pirma būti Maskvos agentais, tai susipratimo galimybē nēra be vilties.

1922-06-20

Lietuvos prekybos ir Pramonės Bankas, norėdamas palengvinti statybos darbą Lietuvoje, steigia arti Kauno fabriką smėlių-kalkių plytomis dirbti. Šita dirbtuvė einant jau padarytomis sutartimis su mašinų statomomis firmomis, turi pradėti darbą šių metų pabaigoje. Bus gaminama 40 000 plytų per parą, kas metams duos apie 12 000 000 plytų.

1922-06-19

Pirmininkas Kriščiukaitis pasakojo, kad vienas kandidatų užimti Tribunolo teisėjo postą yra Kalnietis. Tai tas pat Kalnietis, kuris lietuviams valdant Vilnių – 1920 metais – buvo paskirtas eiti Apygardos teismo pirmininko pareigas.

1922-06-18

Šių metų birželio 18 dieną Marsas, darydamas savo amžiną ratą aplink saulę, labiausiai prisiartinsiąs prie Žemės. Žvaigždžių tyrinėtojai astronomai ruošias pasinaudoti šita proga, kad arčiau pažinus Marsą. Viso pasaulio garsiausieji astronomai tai dienai mobilizuoja visas mokslo pajėgas, stipriausius teleskopus, per kuriuos žiūrės į Marsą.

1922-06-17

Kūdikių Gelbėjimo Draugijos valdyba šiuo taria savo ir Lietuvos vaikučių vardu nuoširdų ačiū šioms įstaigoms ir asmenims už suteiktą Draugijai pagalbą: Amerikos Raudonajam Kryžiui, paaukavusiam neturtingoms kūdikių motinoms 250 vystyklų paketų. Lietuvos Ūkio Bankui, paaukavusiam 10 000 auks.

1922-06-16

Vakar vakare aš ir tarnaitė Jadzė išvykome iš Bagdoniškio. Iki geležinkelio stoties mudu lydėjo Marynia ir panelė Sofija Gerkovičuna. Pastaroji gera mergina, tačiau nepakeliamai sentimentali ir nuobodi, o su vyrais dar ir senamadiška.

1922-06-15

Per balandžio mėnesį visoje Lietuvoje buvo šie įvykiai: suimta 29 žmogžudžiai, 15 plėšikų, 6 padėjėjai, 1 bažnytvagis, 29 arkliavagiai, 304 kitų rūšių vagys. Grąžinta nukentėjusiem piliečiams 21 arklys, 11 stambių gyvulių. Visų užmušimų 30% užmuštų iš keršto.

1922-06-14

Rusų Sovietų spaudoj kartas nuo karto dedamos žinios apie Lietuvą, kuriose sovietų publicistai nepašykšti pavadinti mūsų valdžios „belakulackim pravitelstvom“.

1922-06-13

Žmonių prisirinko taip daug, kad ir pusė jų negalėjo sutilpti bažnyčion. Pamaldos sukėlė žmonėse giliausio įspūdžio. Čia lenkai pamatė, kad lietuvių Vilniuje ne taip maža, kaip jie visur skelbia, ir jų žymesnieji prasitarė, kad noroms nenoroms prisieis duoti lietuviams bazilikoje lygių teisių su lenkais.

1922-06-12

Kauno miesto taryba posėdyje 1922 m. birželio mėn. 12 d. nutarė: 1. Kauno miesto valdybos nariu, vieton išstojusio Sulimo Volfo, laikyti išrinktu inžinerį Josiną Roginskį.

1922-06-11

Žinoma, nesiginčysiu su jų autoriais ir autorėmis, ar bus mano darbavimasis kenksmingas lenkų liaudžiai ir negaliu pasižadėti, jog nustosiu savo darbą varęs, kad ir labai gražios panelės manęs prašytų (esu, mat, vedęs), bet viena prašyčiau: ne vogkite iš manęs auksinų, siųsdami laiškus be pašto ženklelių. 

1922-06-10

Žemės ir miškų ūkio mokykla Dotnuvoje skelbiasi, kad norinčių įstoti prašymus priima ligi birželio 15 dienos. Į pirmą klasę priimama sveiki bernaičiai ir mergaitės nuo 16 iki 20 metų.

1922-06-09

Mūsų visuomenė, ypatingai Amerikos lietuviai, be abejo, yra išsiilgę žinių apie Lietuvių Garlaivių Bendrovės veikimą. Turime pasakyti, kad šiolei esame pergyvenę nelengvą organizavimosi ir plėtojimosi laikotarpį; tačiaus apgalėję daug visokeriopų kliūčių ir painių, įstojame naujon vagon, su kas syk didesne vilčia del savo ateities.

1922-06-08

Visi naujai statomi namai, pradedant nuo 1922 metų, per pirmuosius penkerius metus paliuosuojami nuo mokesnio už nejudomąjį turtą.

1922-06-07

Anglų laikraščiai rašo, kad pas lietuvį Joną Merkelį, kuris gyvena netoli Worcesterio, atvykęs iš Vermonto girių koks tai Edward Savage, irgi lietuvis, ir grąsinęs Merkelienei išsprogdinti dinamitu jų fermą.

1922-06-06

Birželio 3 d. gavau fakulteto pakvietimą įeiti jon profesorium. Šis pakvietimas man brangus, nes išeina iš tų žmonių, su kuriais kartu aš buvau bandęs organizuoti Vilniaus universiteto Sociologijos fakultetą. Už jį tariu nuoširdų ačiū, bet priimti jo negaliu.

1922-06-05
Stokholmas

Birželio 5 d. Švedijos sostinėj Stokholme ėmė veikti komisija, kuri turi tikslo tikrai išsiaiškinti didžiojo karo priežastis. Komisiją sudaro įžymūs mokslininkai, teisių žinovai, diplomatai. Komisija jau turinti surinkusi daug medžiagos; be to, ji šauksianti daug liudininkų.

1922-06-04

Užtęsus Klaipėdos krašto likimo išsprendimui, kurios galima būtų tikėtis Lietuvai atgauti tą kraštą su tame įtaisytų uostų sau, plečiantis mūsų prekybai ir augant. Šalies pramonei mūsų būtinai reikalinga turėti jūros vartai – uostas, kuris būtų arterija, teikiančias kas mūsų kraštui reikalinga ir duodančia plačiam pasauliui mūsų krašto gamybos išteklių.

1922-06-03

Apie vieškelius nėr ko ir kalbėti. Tikra nelaimė jais rudeny arba pavasary važiuoti. Nei tiltelio, nei griovelio. Privažiavęs kaimą – suk geroką vingį aplink, gaišdamas laiką, vargindamas gyvulį ir save.

1922-06-02

Beveik vienintelis klausimas, kuris konferencijoj galiausiai buvo svarstomas, tai klausimas apie nustatymą santykių tarp Europos valstybių ir Rusijos. Tas opus klausimas nors nebuvo išspręstas, tai bent paaiškėjo atskirų valstybių nusistatymas.

1922-06-01

Paskirstymas gyvenamų namų, gyvenamų butų, gyventojų Kauno mieste sulig rajonų.

1922-05-31

Gegužės 31 dieną 2 val. po piet tapo iškilmingai atidaryta Centralinė gyd. specialistų ambulatorija. Ši ambulatorija tapo įsteigta Amerikos Raudonojo Kryžiaus rūpesniu, kuris yra davęs jai instrumentų, aprūpinęs gydytojais specialistais, suteikęs vaistų.

1922-05-30

Garleva. Šimtametė senė. Čionai, senai jau persikelusi iš Žemutinės Panemunės, devocijomis verčiasi, daugiau kai 100 metų turinti, senė Paulina Dževeraitienė.

1922-05-29

Pasirėmęs Universiteto Statuto įstatymu ir Švietimo Ministerio samprotavimu skiriu profesorius Mykolą Biržišką, Kazį Būgą, Joną Jablonskį, Vincą Krėvę-Mickevičių ir Joną Yčą humanitarinių mokslų fakulteto profesoriais.

1922-05-28
Brazilija

Lietuvių Brazilijoje esą apie 7000. Turtingiausiais miliardieriais esą broliai Klabinai iš Zelvos, Ukmergės apskr. Brazilija yra Lietuvą pripažinus de jure (Latvių ir Estų – ne), todėl geistina būtų turėti lietuvių konsulus Brazilijoje, iš kur galima būtų Lietuvon gabent buivolų odos puspandžiam, vilnos audimame, cukrų, kavą, taboką.

1922-05-27

Bolševikų laike nužudyta Rusijoj 28 archirėjai, 1000 popų. Voronežo archirėjus Tichonas buvo suvirintas, Permos arcihrėjui išbadė akis.

1922-05-26

Kas streiku laimėta? Gelžkelių Valdyba, Ministerių Kabineto pritariama, pakėlė pamatinę darbininkams algą – dviem, trims auksinais kiekvienai kategorijai. Kitaip sakant, pridėjo po kapeiką. Šeimyniniams darbininkams Gelžkelių Valdyba sutiko mokėti vaikų priedą po 100 auk. kiekvienam vaikui iki 14 metų.

1922-05-25
Birštonas

Birželio pirmomis dienomis atidaromas Birštono kurortas su voniomis. Kaina 1 kl. Vonių 60 auks, 2 kl – 40 auks. Valdininkams ir jų šeimynoms 2 kl. Vonios po 30 auks. Visais kurorto reikalais reikia kreiptis iki birželio 1 d. į Prienus pas kurorto Administratorių Dr. Brundzą, o nuo birželio 1 d., į Birštono kurorto kanceliariją.

1922-05-24
Kaunas

Gegužės mėn. 24–26 d. atvažiuoja į Kauną p. Vydūnas, kuris turės paskaitas šiomis temomis.

1922-05-23

Gegužės 23 d. Šv. Tėvas Pijus XI priėmė Lietuvos  delegacijos Genuos konferencijai narius.

1922-05-22

Einant miesto valdybos nutarimu iš š. m. gegužės mėn. 22 d. darbas miesto valdybos įstaigose vasaros metu prasidės 8 val. ryto ir baigsis 14 valandą.

1922-05-21
Paryžius

Gegužės 21 dieną Paryžiui susirinksianti didelė tarptautinė konferencija kurioj bus tariamasi apie paskolos suteikimą Vokietijai.

1922-05-20

Olandija, pripažinusi Lietuvą de jure, iki šiol Lietuvoj neturėjo savo atstovo. Dabar jau atvyko Olandijos atstovas p. von Rapartas į Kauną.

1922-05-19

Gegužės 19 d. 7 val. v. Aleksote, Nemuno kranto gatvėj nukautas Juozas Rinkevičius, 19 metų vaikinas.

1922-05-18

Geg. 18 d. kareivis invalidas A. Anisimov norėjo parodyt kun. Belozoravičiui granatą, kuri sprogo ir išplėšė kareiviui vidurius. Už poros valandų jis mirė.

1922-05-17

Birželio 26 d. Haagoj prasidės derybos su Rusais. Palaikomas status quo dabartinių sienų atžvilgiu.

1922-05-16

Lietuva yra žemdirbių šalis, turi nepaprastai derlingą žemę. 1921 metais buvo apsėta 1 500 000 (pusantro miliono) hektarų, kurie davė 50 mil. Centnerių įvairių produktų: grudų, linų, bulvių. Gražūs miškai apdengia 1 300 000 hektarų ir daugiau kaip 1 milioną hektarų yra lankų-pievų, kurios maitina 750,000 avių, 1,500 000 kiaulių, 1 mil. Karvių ir 400 000 arklių.

1922-05-15

Nuo gegužės mėnesio 15 d. tikimasi pradėti traukinių judėjimą Kaunas – Daugpilis.

1922-05-14

Kaunas, pavasario sulaukęs, ima puoštis. Įsakyta krautuvių duris ir angas naujai nutepti varsomis; darželio tvora prie Rotušės nutepta žaliai. Vien tik tvora apie Prezidento rūmus, kaip pernai, taip ir šiemet niekas nesirūpina; ji kaip buvo taip tebepasilieka aptriušusi.

1922-05-13

Šioji sutartis turi mums didelės reikšmės. Susiartinus su Anglija ekonominėj srity, bus lengviau pasiekti politinio susiartinimo.

1922-05-12

Jau pergabenta iš Berlyno keletas transportu naujų telefonų aparatų sistemos Siemens ir Galske statymui naujo telefono tinklo Kaune ir jo priemiesčiuose. Aparatai padaryti einant paskutinių telefonų technikos žodžiu.

1922-05-11

Pasakoja, kad iš pilies ėję du urvai: vienas į Benediktinų vienuolyną per Žuvų rinką…, o kitas į Jezuitų rūmus, dabar Jėzaus Vaikelio prieglauda ir tuose urvuose esą užslėptų įvairių senovės Lietuvos kultūros liekanų.

1922-05-10

Talinas. Estų statistinio biuro žiniomis. Estijoje viso yra 287,229 miestų gyventojai. Pirmoj vietoj stovi Talinas – 121,484 gyventojai, toliau Tartu (Dopartas) – 54,739, Narva – 25,888, Pernov – 19,583, Viland – 18,226, Valk – 15,498, Vezenberg – 9,651, Vero – 6,183, Arensburg – 4,699, Hapsal – 4,535, Veizeinstei – 369, Pečora – 2,411 ir Baltikos portas – 1,666.

1922-05-09

Tik staiga laike pamaldų tiltukas sugriuvo su visa svita, tik vienas Pilsudskis kurį laiką dar laikėsi ant kabančios lentos. Tai padarė didžiausio slėgiančio ūpo į maldingųjų minią, kuriai šis įvykis darė stebūklo įspudžio.

1922-05-08

Naktį 2 val. iš gegužės mėn. 8 į 9 d. nežinomi piktadariai užpuolė praeinantį Aleksote žmogų ir labai jį subadė. Nukentėjusis nugabentas miesto ligoninėn, gi piktadariai sulaikyti.

1922-05-07

Sekmadienį, gegužės 7 d., Kaune prasidėjo lošimas futbolo Lietuvos pirmenybėms įgyti, dalyvauja apie 10 komandų.

1922-05-06

Kuomet rusai valdė mūsų šalį, dažnai tekdavo matyti, kaip įkaušęs „ruskij soldat“ nusitvėręs „mergaiką“ už pažasties įpacerodavo. Tie „ruskavo soldata prijomi“, matomai, labai patiko ir mūsų piliečiams rusiškai kalbantiems, nes jie dabar ir gi taip daro, gatvėmis bevaikščiodami.

1922-05-05

Vasaros atostogų metu manoma padaryti miesto teatre sekantį remontą: Pirmoj eilėj: 1. Pataisyti ar iš naujo uždengti visą stogą. 2. Pataisyti ar naujai įvesti elektros įvadus. 3. Įvesti vandentrauki.

1922-05-04

Ketvirtadienį, gegužės 4 d. pirmą kartą vaidinama naujai vedama opera ,,Demonas“. Dalyvauja: pirmą kartą ,,Demono“ rol. – A. Sodeika.

1922-05-03

Automobiliui praūžus išgirdau revolverio šūvį ir kažkas šaukė „alt“, „alt“! Priėjęs arčiau, pamačiau kraujuose gulintį užmuštą vaiką 8-10 metų. Šalia stovėjo karys, kuris matydamas, kad automobilis suvažinėjo vaiką ir nesustojo, šovė į jį.

1922-05-02

Rusijos gegužės 2 d. atstovybė įteikė mūsų Vyriausybei verbalinę notą, reikalaujančią leisti plukdyti Nemunu per Lietuvos teritoriją mišką į užsienius iš Minsko ir kitų aplinkinių sričių.

1922-05-01

Du mokiniai pradžios 12 Nr. mokyklos Bartoševičius 12 m. ir Zubelis 10 m.. bevaikštinėdami arti 7 batėrijos Žaliajam Kalne, rado seną rankinę bombą. Negalvodami daug jie sviedė bomba į artimesnį akmenį ir bomba sprogo.

1922-04-30
Birštonas

Atstatymo Komisariatas nutarė atstatyti buvusį rusų laikais kurortą Birštone. Pilnam atstatymui reikėtų apie 6.000.000 auksinų.

1922-04-29

Balandžio 29 d. apie 5 val. vakaro orlaivis „Albatros“ tik išskridęs iš aerodromo, užsidegė ir nukrito ties Aukšt. Freda. Orlaivis visiškai sudegė.

1922-04-28

Rusų – vokiečių sutartis vis tebėra konferencijos vadų – Santarvės svarbiausiu rūpesniu ir kalbu neišsemiamas šaltinis.

1922-04-27
Klaipėda

Policijos direktoriaus Korneliuso žmona ateina į policiją, kišasi į jos reikalus, daro kratas, liepia suiminėti nepatinkamus asmenis ir t. t. Dėl šito ateivių „bobų“ kišimos į valdžios reikalus rimtai susirūpino pusė krašto.

1922-04-26

Rusų radio pranešimu iš Maskvos, visoms Sovietų respublikoms išsiuntinėta aplinkraštis, kuriame Sovietų valdžia aiškina, kad Rusų – Vokiečių sutartis buvo neišvengiamas rusų vokiečių savitarpinio ekonominio patraukimo davinys.

1922-04-25

Žydų kalbėtojas Rozenbaumas išrodinėjo priežastis: ekonomines, politines, kultūrines, del kurių Vilniaus žydam geriau yra prigulėti prie Lietuvos ir ragina visas Lietuvos tautas – lietuvius, žydus, baltgudžius eiti išvien kovoje už Vilnių.

1922-04-24

Kadangi Amerikon įleidžiamas lietuvių skaičius, nedidesnis 3 nuošimčių visų Amerikoje gyvenančių iš Rusijos ir Lietuvos žmonių, tai Amerikos konsulas, vizuodamas pasus, duoda pirmenybę tiems, kurie keliauja pas arčiausius gimines Amerikos piliečius.

1922-04-23

Š. m. balandžio 23 d. 3 v. p. p. įvyko pirmą kart Lietuvoje tarp Lietuvos Fizinio Lavinimos Sąjungos, narių komandų rungtynės. Reikia pripažint rungtynės buvo labai indomios ir suteikė labai malonaus įspūdžio žiūrėtojams, kurie žiūrint į mus vikrus, linksmus žaidėjus jautė esantis visai kultūringoj valstybėj.

1922-04-22

Neris ir Nemunas čia – pat po ruso akių tekėjo – o tik laisvas lietuvis tikrai susidomavo jų vandenų jėgą ir šiandien jau pasiryžo kinkyti ir Nėrį ir Nemuną Lietuvos ekonominės kūrybos darban.. Jis gerai žino, kad tam tikslui reikės milžiniško kapitalo; bet vienkart jam aišku, kad be didesnių pastangų Lietuva nepakils.

1922-04-21

Sugriuvusi degtindarių sąjunga pradėjo iš naujo tvarkytis naujais pamatais. Sąjungoj yra 22 bravarų savininkai, kurių įmonės gerai dirba. Iš viso išduota leidimų degtinės varymui 34, bet 12 jų nepradėjo darbo ir tik vos ruošias prie jo.

1922-04-20

Balandžio 20 d. 3 val. naktį Akcinės B-vės „Tilka“ kaulų malūne Šančiuose, kilo gaisras.

1922-04-19
Baisogala

Kaip daugybės kitų, taip ir šitos nelaimės priežastimi esą` buvusi… girtuoklystė!

1922-04-18

Karių klubo dramos mėgėjų kuopelė vaidins: antradienį, š. m. balandžio 18 d. V. Peržinskio 3-jų veiksmų komediją J. Strazdo verstą „Prano meilė“.

1922-04-17

Š. m. bal. 17 d., antrą Velykų dieną, vietinė Blaivybės kp., turėjo surengus vakarą su šokiais. Vaidino veikalėlį ,,Jurgis Žiburys“.

1922-04-16

Pasitaiko skaityti korespondencijų iš provincijos apie panašius atsitikimus; ten rašo kad naktimis reikia vaikščioti viduriu gatvių, nes kitaip pavojinga, kad kaimynas gali pagauti, užmušti ir suvalgyti.

1922-04-15

Greit du tukstančiai metų sueis, kaip žmonija kasmet švenčia linksmą prisikėlimo šventę. Dievo Žmogaus prisikėlimo stebuklas likosi brangiausiuoju simboliu visame civilizuotame pasauly. Žmonės, sykį pažinę tiesos šviesybę, keliasi iš pergyventų paklaidų, kopdami į kilnybės idealą, vergai ilgisi laisvės, sukaustytoji dvasia veržias į šviesą, apmirusios ir svetimųjų bangose paskandintos tautos nubunda naujam nepriklausomam gyvenimui.

1922-04-14

Vilniaus miesto, kaip ir kuone visų kitų miestų pradžias slepiasi užmiršties miglose. Dar ilgai pirm jam virtus sostine, čia, sako buvus gyvenamoji vieta, net raštai tą vietą minėję, bet tiktai 1322 metais dydysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas tą kaimą pakėlęs sostine. Geležinio vilko pasaka, Gedimino, Algirdo, Vytauto vardai, Daukšos, Širvydo, Mickevičiaus bei Narbuto raštai, „Didysis lietuvių Seimas“, dr. Basanavičiaus 15 metų… Daugiau

1922-04-13

Šiuo šunų savininkus perspėjama, kad jų palaidi gatvėse klaidžiojanti šunys, neturį po kaklu iš Miesto Valdybos išpirkto ženklelio bus naikinami. Šunys gi su išpirktais ženkleliais bus talpinami tam tikroj būdelėj pil. Rymo kieme (Vytauto Kalnas ties b. Dragūnų kareivinėms). Juos bus galima per 3 dienas nuo sugavimo išpirkti, sumokant už šėrimą po 10 auks. į parą.

1922-04-12

Šiuo pranešama, kad greitu laiku prasidės futbolo rungtynės Lietuvos Pirmenybėms, todėl pranešama visoms futbolo komandoms, norinčioms dalyvauti minėtose Pirmenybėse, privalo greitu laiku užsiregistruoti Lietuvos Sporto Lygos Futbolo skyriuje.

1922-04-11

Balandžio m. 3 d. 10½ valand. dienos ties Ukmergės plentu Juozas Olšauskas vežė pilną vežimą mėšlo iš miesto. Ties „Saulės“ namais jį sustabdė, viduryje plento į dvi eiles sustojęs karo milicijos būrys, kuris čion darė savo rikiuotę, nuo to ėmė baidytis arklys.

1922-04-10

Balandžio 10 d. 10 val. vakare Panevėžio g-vėje žydų sinagogoje rastas gyvas kūdikis.

1922-04-09

Lietuvos Darbo Federacijos biūre įvyko Šmidto dirbtuvės paliuosuotų darbininkų susirinkimas, kad aptarti klausimą del Šmidto neišmokėtos jiems kompensacijos. […] 1921 m. kovo mėn. Šmidtas paliuosavo 80 darbininkų nuo darbo.

1922-04-08

Neokupuotoje Lietuvoje esama iki 35 000 ha durpynų, tinkančių eksploatuotei. Praeitais metais ištirta 19000 ha. Ištirtame plote, šlapios durpių masės ištekitus apie 650 milionų kubinių metrų. Esant tokio storumo sluogsniui, visuose Lietuvos durpynuose, kaip ištisame plote, durpių išteklius lygus 2 miliardam šlapios durpių masės kub. metrų.

1922-04-07

P. M. M. Seminarija yra ankštai surišta su čia pat esančiu bedrabučiu. Seminarijos Direkcija deda visas pastangas, kad sudaryti jame nuoširdžia, šeimyniška atmosfera. Atsižvelgus į dažną Lietuvos mergaičių neprisirengimą praktiniam gyvenimui, greta mokslo bus mokiname namų ruošos.

1922-04-06

Ligi šių metų balandžio mėn. 6 dienos įsirašė Lietuvos Universiteto klausytojų. <…> Viso 503 studentai.

1922-04-05

Vokiečių nesenai grąžintas garlaivis „Jaroslavna“ paskirtas plaukyti tarp Kauno ir Smalininkų ir pavadintas „Balanda“.

1922-04-04
Telšiai

Šalia Telšių yra Masčio ežeras, kuris miestą labai puošia. Tačiau reikia pagailėti, kad patys miesto gyventojai jį teršia. Atėjus pavasariui ir paleidus sniegą, gatves valydami tik ir stengiasi visus mėšlus suvaryti į upelius, kurie nemokamai nuneša juos į ežerą. Negana to, į šį ežerą sumetama kiti nešvarumai, net negyvi šunės, katės.

1922-04-03

Garsus mokslininkas Edison sako, jog neužilgo bus galima padaryti auksą iš paprastų metalų, cheminiai suliejant jųjų dalis. Vokiečiai jau išrado budą daryti deimantą.

1922-04-02

Dabar numatoma išsiųsti iš Lietuvos 24 svetimų valstybių piliečiai, neturintieji teisės apsigyventi Lietuvoje. Svetimšaliams turintiems leidimus apsigyventi Lietuvoje, nuo balandžio 1 d. leidimai nustoja vertės ir jie privalėjo pakeisti juos iki tam laikui tam tikrais dokumentais. Negavusiems laiku dokumentų numatomas pabaudos.

1922-04-01

Socialdemokratai galutinai susitarė su krikščionimis demokratais pasikeisti vardais ir rolėmis: nuo šios dienos socialdemokratai vadinsis krikščionimis demokratais, o šie pastarieji socialdemokratais.

1922-03-31
Londonas

E. Žemuosiuose rūmuose Airių derybų metų Churchill pareiškė, kad reikia esą ieškoti visoj Europoj panašių žiaurumų ir barbaringumų, kaip kad elgiasi nuolat abi Airijos pusės.

1922-03-30

Kovo 30 d. Aukštųjų Karininkų Kursų Rūmuose įvyko Rašytojų ir Žurnalistų sąjungos pirmas visuotinas susirinkimas. Priimta tik ką užtvirtinti sąjungos Įstatai ir išsirinkta sąjungos valdyba iš 5 asmenų, į kurią įėjo Tumas – Vaižgantas, J. Laurinaitis, A. Klimas, M. Šalčius ir A. Vienuolis.

1922-03-29

Daug kas galima būtų dar pasakyti apie krautuvių iškabas, ypatingai gi apie pagražintas įvairiais piešiniais. O del viduramžių liekanos – arklių „tramvajų“ biaurios išvaizdos – nieks ir nesiginčys!

1922-03-28

Kovo 28 dieną bus saulės aptemimas.

1922-03-27
Kybartai

Vežėjams neatkreipus atydos į protestą, bobos prišoko su peiliais ir perpiovė porą maišų sėmenų.

1922-03-26
Didžioji Britanija

Lietuvių Didžiojoj Britanijoj yra apie 12.000. Anglijoj ir Wales‘e jų yra apie 4.000 ir Škotijoj apie 8.000. Airijoj lietuvių veik visai nėra. Apie du trečdaliu lietuvių kilę iš Suvalkijos ir pirmieji lietuviai išeiviai Anglijon pateko 1855 metais Sevastopolio karo metu, kaip karo belaisviai.

1922-03-25

Suvažiavime dalyvavo 23 apskričių ir miestų savivaldybių atstovai; tik vienas Kauno miestas neprisiuntė savo atstovo. Nejaugi jam nerūpi tie visi savivaldybių praktikos klausimai? Bet jau ne pirmas atsitikimas, kad suvažiavę iš visų Lietuvos kraštų veikėjai neranda laikinojo sostapilio darbuotojų, kuriems rodos, atsilankyti daug lengviau.

1922-03-24

Naktį į kovo 24 dieną Kaune rasta gerai įtaisyta bolševikų slapta spaustuvė. Rasta 160 kilogramų įvairių šriftų, daug laikraštinio popierio, daug įvairios bolševikinės literatūros, trys užtaisyti revolveriai, visa dėžė Lietuvos pasų, visų, valsčių valdybų ir bažnytinių antspaudų pasams ir metrikoms gaminti.

1922-03-23

Bado siaubas palietė mūs 1863 metų laisvės kovotojų gimines gyvenančias Pavolgėj Čiorna Litovka ir Tolovka kaimuose. Jie, kaip tai buvo minėta mūs laikraščiuose, veržte veržiasi tačiau yra daugybė įvairių kliūčių, kurios juos laiko. Jei tuojau nebus duota jiems pagalbos – daug jų išmirs badu bei epidemijomis.

1922-03-22

Šiuo pranešame Iniciatorių grupės Lietuvos sporto Lygos steigėjų vardu, kad š. m. kovo mėn. 22 d. šaukiamas steigiamasis Lietuvos sporto Lygos susirinkimas, kuris įvyks Švietimo Ministerijoje 17 val.

1922-03-21

Didžiausių Kauno metalo dirbtuvių, būtent Br. Šmidtų, Tilmanso ir „Nemuno“ B-vės, kaulų malimo dirbtuvės ir šokolado „Tilkos“ dirbtuvių darbininkai išstatė savo darbdaviams reikalavimą pakelti nuo 35 ligi 75 nuošimčių. Praisdėjo derybos.

1922-03-20

Kovo 20 d. Maskvoj prasidėsiąs teismas 47 rusų socialistų revoliucijonierių partijos veikėjams. Jie patraukti teisman pasiremiant provokatoriška medžiaga, ir jiems gresia mirties bausmė.

1922-03-19

Lietuvos garlaivių bendrovė turi įsigijusi keletą įvairaus talpumo laivų. Einamuoju laiku 2 garlaiviai plaukioja Nemunu Kaunas-Smalininkai, 1 remontuojamas, gi 2 – jūrose. Nuo balandžio 1 d. L. G. B-vės laivai plaukios Nemunu Kaunas-Klaipėda, ir atgal, perveždami prekes ir keleivius. Iš muitinių pusės didelių kliūčių nebūsią, pildant nustatytus formalumus.

1922-03-18

Dėl skleidžiamųjų visuomenės žinių, jog neva visos Kauno lentpjūvės streikuoja, pranešam, kad streikas buvo įvykęs tik vienoje lentpjūvėje; kitose lentpjūvėse buvo įteikti reikalavimai ir, pasitarus darbdaviams su darbininkų atstovai, pasiekta bendro susitaikymo.

1922-03-17

Vos tik vieną teturim įstaigą, kurioj šiek tiek pakenčiamomis sąlygomis galima netik saugoti Lietuvos praeities palikimą, bet ir tyrinėti jį, – tai Kauno Miesto Savivaldybės, – Kauno Miesto Muzejų, kurs taip pat yra ne naujai įkurtoji įstaiga, o tik mūsų žiaurios praeities palikimas.

1922-03-16

Nieko nelaukus Miesto Valdyba turėtų skubiai imtis visų priemonių, kad sumažinus biednuomenės skurdą ir surasti tinkamus žmones, kurie sąmoningai ir sąžiningai imtųsi taip svarbaus darbo – biednuomenės šelpimo.

1922-03-15

Siaurųjų geležinkelių srity buvo daromas pradėtas kelio, tiltų ir važiuojamų stočių remontas; užbaigta statyti antras aukštas Raguvelės stoties vadenpunkte (Panevėžio-Pasvalio ruož.) ir dirbtuvėse atliekami įvairių įstaigų bei asmenų smulkūs užsakymai.

1922-03-14

Caricino mieste vaikų badavimas dar nesibaigia. Kasdien gatvėse randama 150 vaikų, kurie pasimetę su tėvais. Vaikų prieglaudos du ir tris kart perpildytos. Neužtenka maisto, rūbų ir avalinių. Į derlingas gubernes išsiusta 1800 žmonių. Gubernės vyresnybės kreipėsi į centralinės Rusijos, Ukrainos ir Gudijos gubernes, prašydama priimti bent 18 tūkstančių vaikų. Visoj gubernėj badauja apie 270 tūkstančių vaikų.

1922-03-13

Reikalingi dokumentai a) Gimimo metrika b) Pilietybės liūdymas c) Aukštesniosios mokyklos (gimnazijos arba jai tolygio) baigimo atestatas. Vyrams dėl kariuomenės tarnavimo liūdymas. Kariai privalo turėti atatinkamą vyriausybės leidimą.

1922-03-12

Žiūrėk, čia prekes barzdočiai verčia į krautuvę, ten vertelgos vežimas ar dviračiai skersai tratoaro sustoję, čia vėl būrys biržos maklerių ar agentų tariasi ant pat tako apie gėšėftą, ten dar gatvių kryžkelėse nešėjai pešasi stumdosi, keikiasi, „lomovikai“ malkas prekes veža čia vėl abejose pažastyse tratoaru supuvusių obuolių krepšius neša trukdydami žmonems kelią.

1922-03-11

Rusų Sovietų priešai kuriam laikui vėl nutilo, nebegirdėti nė Kolčako, nė Denikino, nė Judeničio. Vrangelis su Petliura ir tapo iš Rusijos, išvyti.

1922-03-10

Kaune dėmėtoji šiltinė labiausiai pradėjo siausti gruodžio m. 1921 m., kada per visą mėnesį buvo įregistruota naujų dėmėtosios šiltinės susirgimų 120. Manoma, jog šita dėmėtoji šiltinė atnešta grįžtančių iš Rusijos tremtinių. Sausio mėnesį nuo sausio mėn. 1 d. iki 10 įregistruota 80 – naujų susirgimų, nuo sausio 10 iki 20 – 39 naujų susirgimų, o nuo sausio 20 d. iki… Daugiau

1922-03-09

Vasario 27 dieną prasidėjusios Kaune Lietuvos ir Vokietijos ekonominės derybos kovo 9 dieną nutrauktos.

1922-03-08

Garlaivių plaukiojimas (navigacija) tarp Kauno ir Jurbarko šįmet prasidėjo kovo 8 dieną. Šiųmetinė navigacija susidarys iš 18 garlaivių.

1922-03-07

Kompozitorius p. J. Naujalis nesenai atvykęs iš Lietuvos ir dabar apsigyvenęs Chicagoje, žada greitu laiku paįvairinti musų pilkąjį gyvenimėlį, gražiais savo tautinio bei bažnytinio pobudžio kompozicijomis.

1922-03-06

6 kovo netoli Birminghamo vienoje dirbtuvėje, kame dirbo daugiausiai merginos įvyko eksplozija, žuvo 13 merginų ir 12 sužeista. Priežastis nežinoma.

1922-03-05

Tautiečiai! Mokėkime visuomeniškai gyventi, nesigalėkime gal per keletą metų vieną kokią valandėlę pašvęsti visuomenės darbui, kurs liečia ir kiekvieno iš mūsų asmeniškus reikalus.

1922-03-04

Lietuvos mažumų tautos pradeda suprasti, jog Lietuva turi būti lietuviška valstybė, bet taipogi mato, jog Lietuviai kitataučių nepersekios, bet dar suteiks tikrą laisvę.

1922-03-03

Vėliau taika Lietuvos su rusais ir Čiurlionies paveikslai atgabenami Kaunan. Prasideda nauji rūpesniai, kaip juos parduoti trečią kartą. Įstatas, matomai atsirėmęs Vilniaus dekreto, paruoštas, Seimas po ilgų ginčų jį priima. Pinigai išmokami – aukso markėmis. Paveikslai parduoti trečią kartą. Kad bent dabar paskutinį!

1922-03-02

Nužudytasai Feliksas Valiukas buvo mūsų draugas, Lietuvos Socialdemokratų Partijos narys. Velionis plačiai buvo žinomas Lietuvoje, kaipo visuomenės veikėjas ir kovotojas už Lietuvos laisvę ir geresnę darbo žmonių ateitį. 

1922-03-01

Kovo 1 dieną Nemuno ledas ėmė lūžti ir eiti. Kadangi didesnių ledo užsikimšimų nebuvo, tai tuojau vanduo ėmė slūgti.

1922-02-28

Kun. Bučys žemina ir įžeidžia būsiančias teologijos studentes, nes jų dar nepažinęs išanksto įtaria, kad jos teologijos pamokomis pasinaudosiančios kaipo plotu, iš kurio galima žvejoti jaunikių“ ir pareiškia, kad iš minėtų pamokų pritaikomos naudos neturėsiančios ir naujienos geismas greitai pereis“.

1922-02-27

Konferencija svarstysianti klausimus apie vokiečių ost-markių pakeitimą Lietuvos sava valiuta, apie atlyginimus nuostolių, padarytų Lietuvai Vokiečių-Rusų karo metu ir prekybos sutarties padarymas tarp Lietuvos ir Vokietijos.

1922-02-26
Klaipėda

Dar reikia priminti apie Klaipėdos uostą, kurs atatvertas nuo Lietuvos nustoja savo reikšmės ir minta vien šmugeliu. Tačiaus ir jam galima padaryti galą aklai užlaikius Klaipėdos pasienį ir įtaisius uostą prie Šventosios žioties. Užsienio kapitalams, kad ir Amerikos būtų gera proga pasipelnyti ir pasidarbutoi Lietuvos ir tarptautinio susisiekimo naudai.

1922-02-25

Latvių spauda vasario 26 dieną iškilmingai apvaikščioja dvejas sukaktuves.

1922-02-24
Berlynas

Vasario 24 d. įvyko Lietuvių kolonijos Berlyne Koncertas Balius neturtingų studentų naudai.

1922-02-23
Vatikanas

Sužinojus apie naująjį papą ir jo pirmuosius žingsnius italų ir kitų šalių spauda daro spėliojimus apie būsimąją papos politiką. Reikšmingos esančios trys aplinkybės būtent: Pijaus vardo pasirinkimas, viešas pasaulinis ir miestui (orbi et urbi) palaiminimas ir kardinolo Gasparii paskyrimas savo sekretoriu.

1922-02-22

II-jo Žydų Bendruomenių atstovų suvažiavimo posėdy š. m. vasario 15 d. buvo priimtas nutarimas pastatyti lentą-paminklą kareiviams-žydams, žuvusiems kovoj už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

1922-02-21

Pil. Prūsienės globojimo metu mirė daugiau per 30 kūdikių ir, pareikalavus gydytojui jos pasišalinimo, aš priverstas buvau sutikti, kad apsaugotum kūdikius nuo tokios globėjos. Po to buvo dėta pastangų, kad įkurtume prieglaudoja atskirą skyrių „Lopšelį“. 

1922-02-20

Įsimylėjusiam. Tamsta rašai, kad „norėdamas išvengt tuščių vestuvinių ceremonijų“, nori pasiėmęs panelę važiuoti į Kauną ir ten padaryti jungtuves, ir klausi, kurioj bažnyčioj Kaune duodamos provincijiečiams jungtuvės ir kokių bei nuo ko reikia atsivežti dokumentus.

1922-02-19

Pasirodo, kad pargabenta toli ne visa, kas prieš karą buvo išvežta iš Lietuvos į įvairius Rusijos miestus ir einant sutartimi turėjo būt mums grąžinama. Daug geresnės naudos yra pasilikę Rusijoje.

1922-02-18

Iš ryto, vasario 16 d. nepriklausomybės šventės iškilmės prasideda pamaldomis Žemaičių Bazilikoj. 12 val. dieną kariuomenės būriai renkasi vienybės aikštėj, prie karo Muziejų. Atvyksta įvairios valdžios ir visuomenės organizacijos, mokyklos, darbininkų ir tarnautojų sąjungos su vėliavomis. Karo Muzėjaus sodne renkasi Ministerių kabineto nariai, Steigiamojo seimo atstovai ir šiaip jau įžymesni žmonės.

1922-02-17

Perkūnijos dienų pietinēj Rytprusijoj suskaitoma apie 20, prie Tilžēs tik 12. 60 dienų czionai per wienus metus taip silpnas wējas puczia arba ir tyka yra, jog wējmalūnai stow.

1922-02-16

Vasario 16 dieną, nepriklausomybės šventėje, įvyko iškilmingas Lietuvos Valstybės Universiteto atidarymas.

1922-02-15

Vasario 15 dieną Lietuvos Steigiamasis Seimas galutinai priėmė trečiuoju skaitymu Žemės Reformos Įstatymą.

1922-02-14

Š. m. vasario 14 d. 9 val. vakare Karių Klube tapo iškilmingai atidarytas antrasis žydų bendruomenių susivažiavimas, dalyvaujant Ministeriui Pirmininkui ir kitiems Valdžioms atstovams. Abiejų tautų atstovų kalbose pasireiškė draugingas tų dviejų tautų sugyvenimas.

1922-02-13
Šiauliai

Miesto savivaldybės ligoninės užimame bute ištiko gaisras, kuris laiku atvykusiųjų gaisrininkų buvo likviduotas.

1922-02-12

Vyr. Liet. Gynimo komitetas ir šiais metais imasi iniciatyvos ruošti Vasario 16 d. iškilmes ir ragina visus Lietuvos darbuotojus taip Kaune, taip provincijoj pasirūpinti, kad iškilmės būtų švenčiamos tuos dvasios pakilnumu, kuris reiškės ligi šio.

1922-02-11

Kaip buvo galima išanksto spręsti, padarius Airijai sutartį su D. Britanija, turės vienok kilti nesusipratimų tarp Pietinės Airijos ir Ulsterio dėlei rubežių.

1922-02-10
Vatikanas

Šv. Tėvu išrinktas Milano arkivyskupas Ratti, buvęs Apoštolų Sosto nuncijus Lenkijoj.

1922-02-09

Kontrolės Komisiją atšaukė Tautų Sąjungos Taryba, kadangi nė Lietuva, nė Lenkija nepriėmė Tautų Sąjungos pasiūlyto ginčo išsprendimo būdo.

1922-02-08

Miesto Valdybos jau siūloma tam teatrui vieta – Gedimino ir Duonelaičio gatvių kertėje ties Karo Mokykla. Taip pat turima galvoj ir kita vieta – aikštė ties Karo Muzejum prie Duonelaičio gatvės.

1922-02-07

Mūsų Užsienio Reikalų Ministeris prof. Jurgutis pasiuntė per mūsų Atstovą p. Baltrušaitį prof. Jurgutis Užsienio Reikalu Liaudies Komisarui Čičerinui šio turinio notą.

1922-02-06

Vilniaus lenkų valdžia ištrėmė iš Vilniaus visus įžymesniu lietuvių ir baltgudžių darbuotojus. Vasario 5 dieną vakare atvežė juos į neitralinę zoną ties Vieviu ir paleido. Vasario 6 d. rytą ištremtieji, perėję neitralinę zoną, mūsų traukiniu atvežti į Kauną lietuviai.

1922-02-05

Iš rusų su kiekviena diena gaunamos vis baisesnės žinios iš badaujančių vietų, apie ten išsiplėtojusį tokį badą, kokio dar žmonijos istorijoje nėra buvę. Kas diena miršta tūkstančiai žmonių, o kurie dar užsilieka gyvi, graužia įšalusią žemę, valgo padvėsusius gyvulius, ir net lavonus savo vaikų.

1922-02-04

Rusijos delegacija į Genujos konferenciją susidės iš Lenino, kaipo delegacijos pirmininko, Čičerino – vicepirmininko, Jofės ir dar kitų.

1922-02-03

„Drobės fabrikuose: Šančuose (Kaune), Kapėnuose ir Sleipuose Vėkšnių valsčiaus (Mažeikių apskr.) ir mūsų skyriuose <…> iš ūkininkų priimamos vilnos dėl jų išdirbimo ir pagaminamų verpalų“.

1922-02-02

Einąs Respublikos Prezidento pareigas, Steigiamojo Seimo Pirmininkas vasario 2 dieną patvirtino inž. E. Galvanausko sudarytąjį šios sudėties Ministerių Kabinetą.

1922-02-01

Lietuva priimta į Pasaulinę Paštų Sąjungą ir nuo vasario 1 dienos yra tos sąjungos pilnateisis narys.

1922-01-31

Islandijos Konsulas Lietuvai p. Biering sausio 31 dieną įteikė mūsų Užsienio Reikalų Ministeriui Islandijos vyriausybės raštą, kuriuo Islandija pripažįsta Lietuvą nepriklausoma valstybę de jure.

1922-01-30

Sausio 30 d. užsienio Reikalų Ministeris prof. Jurgutis priėmė Suomijos konsulą Lietuvai p. Vaino Arnio.

1922-01-29

Blaivybės Draugijos suruošta priešalkoholinė savaitė prasidėjo sausio 29 d. Bažnyčiose buvo sakyta Blaivybės reikalu pamokslai; buvo daromi mitingai, paskaitos, tam tikslui pritaikinti vaidinimai. Kaune vienoj paskaitoj pranešta, kad Lietuvoj praeitais metais išgerta svaigstamųjų gėralų į milijardą auksinių; reiškia, daugiau, negu valstybės visos išlaidos.

1922-01-28

Įvažiavęs Kaunan pradžiugau iš džiaugsmo. Iškabos lietuviškos, kareiviai, kaip ąžuolai, Tėvynę mylį vyrai, del jų, rodo, nieks nepersunkus! Del Tėvynės labo, sako, viską darysime! Kaunas gana didelis, sako pusketvirto šimto tūkstančių gyventojų esą. Žmonės reikalais bėga, gatvės pilnos žmonių, automobiliai laksto, prekyba matyt eina sparčiai, krautuvės pilnos visko!

1922-01-27

Sausio 27 dieną Užsienių Reikalų Ministeris Jurgutis pasiuntė Lenkų Užs. ministeriui Skirmuntui notą, kuria Lietuvos vyriausybė siūlo Lenkų vyriausybei pradėti betarpines taikos darybas.

1922-01-26
Berlynas

Jo išvedžiojimų svarbiausia mintis buvo ta, kad Vokiečiai nori greito Rusijos atstatymo.

1922-01-25
Kaunas

Š. m. sausio mėn. 22 d. 1 val. po piet Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjungos čiuožykloje (Nemuno uoste) pirmą kartą Lietuvoje įvyko chokei rungtynės tarp lietuvių ir vietos svetimtaučių komandos.

1922-01-24

Yra tikrų žinių, kad pardavėjai įvairių prekių krautuvėse, o daugiausiai kepyklose dar nenustojo vartoja rusų ir kitų sistemų svarų ir matų, arba vartodami metrinę sistemą verčia ją į rusų sistemą, o rusų į metrinę – kuo apgaudinėja pirkėjus.

1922-01-23

Reiškiame džiaugsmo ir dėkingumo jausmus draugingai Čecho-Slovakijai už moralinę paramą Lietuvai kovojant už nepriklausomybę. 

1922-01-22

Sausio 22 dieną Romoje mirė Katalikų Bažnyčios Galva, Popiežius Benediktas XV.

1922-01-21

Kovai su šiltine paskelbta visoje Lietuvoje medicinos personalo mobilizacija. Abiejų lyčių gydytojai, felčeriai, gailestingosios seselės ir dezinfektoriai ligi 50 metų amžiaus pareina Sveikatos Departamento žinion.

1922-01-20

Mano straipsneliai (žr. „Lietuvos“ Nr. 4) atsirado oponentas, kažkoks p. Re, kuris „Lietuva“ Nr. 7 savo išvedžiojimas baigė tokia išvada: „Todėl lietuviškas Kaunas ir svetimtaučių „Kovna“ arba „Kowno“ turi daugiau bendro, negu lietuviškas Kaunas ir svetimtaučių „Kaunas“. Be to, mano oponentui atrodo, kad nieko bloga dėl to nesa, jei svetimtaučiai vadina Kauną – „Kovna“, „Kowno“.

1922-01-19

Atstovas Gdyk gasdina boikotu. Boikotuojami bus žydai ne dėl to, kad priešingai daugumos valiai, kaip kad buvo sakoma, renkant atstovą ketvirton rusų valstybės Dūmon, bet boikotojami bus už abstinenciją. Turit, girdi, elgtis jūs žydai, taip kaip mes norime ir kaip liepsim padaryti; atvirkščiai-pasmaugsim jus.Neišgąsdins mus nei pirmojo kalbėtojo žodžiai, nei antrojo gąsdinimai, nei etiški laikraščio įspėjimai. Neišgąsdins jie nei Vilniaus… Daugiau

1922-01-18

Sausio 18 dieną Ministeris Pirmininkas d-ras K. Grinius įteikė l. e. Valstybės Prezidento pareigas St. Seimo Pirmininkui pareiškimą apie Ministerių kabineto atsistatydinimą. Kol susidarys nauja vyriausybė, buvusieji Ministeriai eina savo pareigas.

1922-01-17

Mes Lietuvos smulkieji pramoninkai numatydami didžiausią to suvažiavimo reikšmę patys rengiamės ir visus kitus žadiname sakydami važiuokitė  į „Lietuvos Smulkiųjų pramoninkų suvažiavimą, taipgi paraginkit ir savo draugus pramoninkus.“

1922-01-16

Tautų Sąjungos rūpinimasis apsaugoti tautinių mažumų teises Lietuvoj yra laužimasis per atdaras duris. Dar berašant Versalės sutartį , kurioj pirmu kartu pasaulio forume buvo tas klausimas ryškiai iškeltas, mes padarėme savo tautinės mažumos – žydų apsaugojimo teisių deklaraciją, kuri buvo visur pateikta, kaip vienas liberalingiausių mūsų valdžios žingsnių.

1922-01-15
Klaipėda

Šiemet miškų prekyba labai gyva, nes mūšiškis supirktas miškas iš čia esąs gabenamas į Angliją, Belgiją, Prancūziją ir net Čeko-slovakiją. Čekams Slovakams ypač daug gabenama esą mūsiškės drebulės, iš kurios čekai darą gražias moterims skribeles ir įvairių vaikams žaislų, kurie iš mūsų drebulės padirbti, jau ir Lietuvą per vokiečius pasiekią.

1922-01-14

Sausio 2 d. 7,5 val. vak. Maskvos atstovybės bute kambarys 37 Nr. ruso Želudkovo-Pavlovo buvo nukautas kap. K. Avižienis, karo atašė padėjėjas. Ten pat kambary buvo nukovusiojo žmona Marija. Pats nukovusis pareiškė sužinojęs, jog jo žmona atvažiavusi Maskvon ir esantį pas kap. Avižienį – jos mylimąjį. Radęs ją tenai ir nukovę kap. Avižienį.

1922-01-13

Steigiamajam Seimui susirinkus, Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų ir Valstiečių sąjungos frakcijų blokas, kad ir mažumoj būdamas (29 atstovai, o Kr. Dem 59), bet atsižiūrėdamas į tą laikiną sunkią Valstybės vidaus ir užsienio padėtį, sutiko ne tik įnešti į koalicijos Kabinetą, bet dargi leido savo žmogui Dr. K. Griniui stoti to koalicinio Ministerių kabineto priešakyjem.

1922-01-12

Kaip žinome, Amerika turi Laisvės Varpą, kurs pirmą kartą suskambėjo paskelbdamas Amerikos piliečiams Amerikos Laisvę ir Nepriklausomybę. Dabar ir Lietuva turės Laisvės Varpą.

1922-01-11
Vokietija

Vokiečių laikraštis „Raudonoji tiesa“ paduoda ištisa eilę labai įdomių skaitinių, kuriuos vaizdžiai nurodo vieną pagrindinių metodų, kokių griebiasi bolševikai savo propagandai varyti užsieniuose. Tas laikraštis sako, kad praeitų metų Spalio mėn.,  Rusų bolševikų valdžia yra davusi Vokietijoje, vokiečių komunistų partijai: 1300 000 markių ir įvairių brangenybių, kurios vertos apie milijoną markių.

1922-01-10

Sausio 10 dieną atvežtas į Kauną kap. Avižienio kūnas. Karstas, papuoštas vainikais, kariuomenės atstovų ir velionies giminių buvo palydėtas iki Aleksoto tilto.

1922-01-09

Brandos kvotimų grupės klausytojai kviečiami sausio 9 d. 17 valandą susirinkti Aukštuosiuose Kursuose. (Duonelaičio g-vė).

1922-01-08

Kiekvieno piliečio prievolė – žinoti savo šalies praeitį.  Istorija kartais tų žinių neduoda, o jei duoda, tai dažnai jas sunaudoja svetimi mums nepalankūs veiksniai, kurie јas iškraipo ir savaip nušviečia.

1922-01-07

Neseniai laikraščiai aprašo, kaip Trockio tėvas ir visa žydų sinagoga Ekaterinoslave iškeikė Trockį, vadindama jį kaipo visos žmonijos priešą. Ar tai tikrai įvyko, sunku pasakyti, tik jog protingieji žydai Trockio nekenčia, tai aišku.

1922-01-06

P. Naruševičius maloniai suteikė jūsų bendradarbiui žinių apie gyvenamosios valandos politinę padėtį Europoj, apie mūsų atstovybės darbuotę Angluose ir apie perspektyvas tolimesnės mūsų klausimo eigos prieš pasaulio forumą, kurias čia ir paduodame mūsų skaitytojams.

1922-01-05

Norint greičiau visus pripratinti vadinti mūsų Kauną Kaunu, reikia mano nuomone štai kaip elgtis, būtent: visokia korespondencija, kurioje parašyta yra adrese Kovna arba Kowno, turėtų būti gražinama atgal adresotojui arba naikinama, jei adresotojo nėra žinoma.

1922-01-04

Sausio 4 d. Kaune atsidarė mokytojų profesinės sąjungos konferencija, kurioj dalyvavo 33 delegatai.

1922-01-03

Uždaryta „Tautos Balsas“. Redaktore[i] Tubelienei ir prof. Voldemarui liepta išvažiuoti iš Kauno   a p s k r i t i e s   ir laikytis ne arčiau 30 kilometrų nuo fronto.

1922-01-02

Bet daktaras Grinius, nepasitikėdamas kunigo Purickio žodžiais, sutiko su Ministerio Šimkaus reikalavimu patikrinti tuos vagonus ir tenai rado vieną vagoną miltų, kitą vagoną cukraus ir trečią vagoną sacharino ir kokaino. Kokainas įstatymais išvežti yra draudžiamas.

1922-01-01

Matų ir Saikų Rūmai skelbia, kad nuo 1922 m. sausio 1 dienos visoj Lietuvoje galutinai įvedama metrinė saikų sistema.

1921-12-31

Einąs Respublikos Prezidento pareigas Steigiamojo Seimo Pirmininkas Naujųjų metų dieną priiminės vizitus (R. Prezidento Rūmuose).

1921-12-30
Londonas

,,Times“ autoritetingų šaltinių žiniomis pranešė, kad Lloyd George ir Briand principaliai nutarė kviesti Čičeriną ir Litvinovą atvažiuoti į Londoną ateinančių metų pradžioj.

1921-12-29

Čia randama 5 pirkėjai ir iš D. Lietuvos, būtent: grafas Jurgis Broel-Plateris iš Šviekšnos pirko namu už A. 400.000; mašinistas Petras Slingenas ir darbininkas Vincas Streimikis, abu iš Kauno, už A. 175.000; Kun. Kan. J. Maciejauskas iš Šviekšnos už A. 155.000; pirklys Salomonas Krukas iš Šakių už A. 75.000 ir Kem. Petkus iš Brooklyno už A. 775.000. Spalių pirmose dienose… Daugiau

1921-12-28

Vakar nuo kalno nuredėjo kareivių automobilis, nuvirto griovin du vežimu, vienas sulūžo, kitame vežti kviečiai išbyrėjo.

1921-12-27

Valdžios žmonės norėję išmėginti Lietuvą, ar ji nori būti nepriklausoma. Šiuo reikalu jie sudarę Hymanso projektą. Jei visa Lietuva nebūtų prieš jį protestavusi, tas būtų rodęs, kad jai nerūpi būti nepriklausomai. Tik jos protestai parodę, kad jai nepriklausomybė brangi. Egzaminas vadinas išlaikytas ir dabar galima Hymanso projektą pašalinti.

1921-12-26

Š. m. gruodžio 26 d. vakarą Metropolio salėse įvyko Moterų Globos Komiteto suruoštas „baltasis balius“ komiteto laikomų vaikų prieglaudų naudai.

1921-12-25

Kauno Siaurųjų gelžkelių valdyba skubiai suskato dirbti prie Nemuno kranto ties Aleksoto tiltu nedidelę naują medinę būdelę–stotį, Siaurųjų gelžkelių reikalams. Darbas jau baigiamas.

1921-12-24

Pas Kauno Burmistrą buvo posėdis sukviestųjų visuomenės atstovų: Menų Draugija, Lietuvai pagražinti Dr., Archeologijos K., Technikų, architektorių ir k. Spręsta, kaip čia apsaugojus Kauno pilies griuvėsiai ir padarius jie gražiąja senamiesčio vieta.

1921-12-23

Atšalo oras. Baltu patalu sniegas apdengė žemę. Laukiame Kalėdų, Žiemos. švenčių. Ir jos jau čia-pat. Perkame dovanas, siunčiame vieni kitiems kartu su geriausiais linkėjimais. Savo vaikelių ypač neužmirštame, norime jiems didžiausio džiaugsmo ir linksmumo teikti. Taisome, puošiame jiems eglaitę ir sakome, kad Kalėdų Dėdukas atveš jiems daug daug dovanų. Džiaugiasi vaikeliai išanksto ir laukia to Kalėdų Dėduko. Šeimininkės ruošiasi, gamina… Daugiau

1921-12-22

Šventės artinas. Visi susirūpinę, kokių dovanų šventėms suteiktų savo giminaičiams, pažįstamiems, draugams. Aukštesnieji valdininkai rūpinas, kad kurios nors dovanos, būtų suteikta mažesniems valdininkams: dirbtuvių vedėjai rūpinas apie dovanas savo darbininkams, ūkininkai – savo tarnautojams, įvairūs komitetai rūpinas apie kareivius. Ir nėra žmogaus, kuris, besiartinant šventėms, nesirūpintų ką nors dovanoti tiems, kuriuos laiko sau artimiausiais ar brangiausiais.

1921-12-21
Berlynas

Vokiečių valstybės kancleris pasiuntė Reparacijų Komisijos pirmininkui Paryžiuje šio turinio raštą.

1921-12-20

Kaune įvyko nepaprastų iškilmių. Lietuvos kariuomenė, o drauge su ja ir visa tauta, šventė savo trijų metų gyvavimo sukaktuvės. Prie tos progos buvo pritaikintas taip pat ir Karo mokyklos auklėtinių iškilmingas pakėlimas į pirmąjį karininko – leitenanto – laipsnį. Visos tos iškilmės prasidėjo 10 ½ val. pamaldomis Įgulos Bažnyčioj, kurias laikė Armijos Kapelionas. Po mišių J. E. Vyskupas Karevičius teikės… Daugiau

1921-12-19

,,Odisėjos“ ir kitų klasikinių veikalų vertėjas mirė Jonavoj, gruodžio 17 d. Laidojamas Jonavos kapinėse pirmadienį, gruodžio 19 d. 11 val. rytą.

1921-12-18

Sužinojusi iš Varšuvos laikraščio „Der Najer Haint“ Nr. 269 apie tai jog Varšuvoj yra politiniais tikslais St. Seimo Žydų Frakcijos narys, d-ras Rozenbaumas, Žydų Frakciją konstatuoja, jog šią kelionę d-ras S. Rozenbaumas, padarė slapta nuo frakcijos.

1921-12-17

Abolicionisčių Draugijos Valdyba Kaune šiuo skelbia pirmąjį Lietuvos Abolicionistų suvažiavimą, kuris įvyks š. m. gruodžio mėn. 28-29 d. Kaune, Rotušės salėj. Suvažiaviman kviečiama visus narius ir asmenis, kas prijaučia abolicionizmo idėjai.

1921-12-16

Sziame Laike randasi negirdėtų Iszradimų. Wiens dywnas Iszradimas dabar iszbandomas, butent bewielinis Tolkalbis. Namuose jis jau wienur ir kitur įsteigtas, bet dabar, kaip Laikraszczei pranesza, Berlyno Dirbtuwė Dr. Erich F. Huth daro Iszbandymus Tolkalbi Greittrukio Wežimuose įtaisyti.

1921-12-15
Baltimorė

Baltimore, Md. — 4 gruodžio atsilankė pas mųs gerb. kun. B. Bumšas, Liet. Kat. Centro atstovas Amerikoje. Bažnyčioje pasakė pamokslą. Ne iš knygų, bet iš gyvos širdies buvo tai žodžiai. Gyvai, jausmingai, giliai ir aiškiai išdėstė, jog be vilties pilnos ir nenustojančios gyvybės — negali gyvuoti nė asmenįs, nė tautos. 

1921-12-14

Lietuvos meno turtams saugoti steigiama M. K. Čiurlionies vardo galerija su skyriais.

1921-12-13

Gruodžio 9 d. 2 val. vak. į „Pinigų mainymo kontorą Svirskio ir Černes“ atėjo aštuoni ginkluoti žmonės, du iš jų milicijos uniformoje, ir paprašė atiduoti visus netikruosius banknotus, kurių jų žiniomis čia esą.

1921-12-12

Kaune šiomis dienomis pas kai kuriuos gyventojus atsirado iš Varšuvos šiokių tokių paklausimų lapelis.

1921-12-11

Šiuo metų Kaunan atgabenta ir dar vis gabenama labai daug įvairių įvairiausių šiltųjų žemių vaisių: vynogių, apelsinų, riešutų, persikų, abrikosų, granatų, kokosų ir t.t. Kainos jų labai aukštos.

1921-12-10

Kauno Seserų Benediktinių Vienuolynas eidamas savo pašaukimu ir norėdamas pasidarbuoti visuomenės labui atidarys mergaitėms “rankų darbelių mokyklą”, kurioje bus dėstomi bendro lavinimo dalykai sulig liaudies mokyklų programa kasdien po dvi valandas ir rankų darbeliai.

1921-12-09
Lietuva

Užsienio reikalų ministeris Dr. Purickis š. m. gruodžio 9 d. įteikė p. Ministeriui Pirmininkui prašymą paleisti jį nuo Užsienio Reikalų Ministerio pareigų.

1921-12-08

Atėjo žiema-sunkus, šaltas kareiviams laikas. Naktimis ir dienomis jie eina sargybą, stovi jiems įsakytose vietose, sergsti mūsų laisvę, visą mūsų laimę, sergsti jų apsaugai pavestąjį turtą, stovi pozicijose, saugodami mūsų kraštą nuo lenkų puolimo. Tie kareiviai, tie mūsų tautos vaikai, mūsų reikalus begindami, neprivalo šalti, neprivalo dėl šalčio vargą vargti. Sušalusioj, susitingusioj rankoj tvirtai ginklo neišlaikysi!

1921-12-07
Marijampolė

Amžinai nutilo 1921 m. gruodžio 7 d. Lietuvos ašarų ir vilties rankiotoja, akylioji rašytoja Žemaitė – Žymantienė.

1921-12-06

Skrajojamasis Juozo Vaičkaus teatras antradienį gruodžio 6 dieną Kauno miesto teatre 3 veiksmų (4 paveikslų) Gejermanso dramą (vertė M. Sleževičius) „Du keliu“.

1921-12-05
Vašingtonas

Iš Washingtono nusiginklavimo konferencijos dalyvių, žinoma, nebuvo galima reikalauti, žinant žmones, kad jie priešpastatytojo konferencijoje tikslo – nusiginkluoti eitų atvira širdimi, be jokios paslėptos minties.

1921-12-04

Tik šie 700-800 žvejų, išeidami į tolimą jūrą, už kokių 100 kil. nuo kranto po keliolika dienų per metus, uždirba daugiau per 4 milijonų auksinų. Bet kiek tai be uosto pavojo, gyvybei. ,,Aukštoj“ jūroj atsitikus audrai – vieta žvejui jūros gelmėse. Ir jų žuva kasmet nuo audrų 2-3%, anais metais per vieną audrą negrįžo iš jūros kelios dešimtys žmonių.

1921-12-03

Baltutė Jėzavitų bažnyčia į visus albumus pateko viena nudaužta bonia dešiniajame bokšte. Žmonės skelbia, gražų savo būstą, rusų vyskupas, bėgdamas nuo vokiečių, tyčia liepęs uždegti. Per šešerius metus niekas nesiėmė pataisyti šių griuvėsių ir sunaudoti geram tikslui, kol praloto Januševičiaus, šv. Trejybės klebono, iniciatyva nesusidarė Kūdikėlio Jėzaus vaikų našlaičių globiamoji draugija.

1921-12-02

Nemuno Uoste iš Daukanto g-vės suruošta Lietuvos Fizinio Lavinimo Sąjungos čiuožykla.

1921-12-01

Visi namų savininkai ir namų valdytojai, pradedant nuo šių metų gruodžio 1 d, kviečiami atvykti Miesto valdybos Finansų skyriun ir gauti blanką, visų jo namų butų nuomininkų sąrašui surašyti ir tam tikras instrukcijas 1922 m.

1921-11-30

10 000 a. atlyginimo 10 000 a. radusiam, ar kas nurodys, kur yra kailiniai pamesti nuo vežiko lapkričio 22 d. 6-6,5 v. vak. Pakely iš stoties į Vytauto prosp. Kailiniai Sibiro Voveries (pilki) juodos gelumbės viršus.

1921-11-29

Emigrantams žydams iš Tarybų Rusų ir Ukrainos, kurie nėra Lietuvos piliečiai ir važiuoja į kitus kraštus, Lietuvos vyriausybės leidžiama įvažiuoti, laikinai būti ir išvažiuoti šiomis sąlygomis, dėl kurių vykdymo Pasaulinės Žydų Šelpimo Konferencijos (Conference Universalle Juive de Secours) Vykdomasis Komitetas ima visiškos atsakomybės.

1921-11-28
Marijampolė

Marijampolėje įsikūrė prekybos ir pramonės bendrovė „Linas“. Bendrovės pastangos suvienyti liaudies pajėgas ir parodyti, jog ji pati galinti daug ką padaryti ir nereikalaujanti tarpininkų. Kol kas bendrovė rengia įkurt verpimo ir audimo dirbtuves.

1921-11-27

Pagaliau nutarta (iš 131 traktierių, 12 aludžių, 29 pardavimo įstaigų sulig gėrimų, 21 vyno krautuvių, 9 pilstituvės ir 1 bravora […]) proporcijonaliai sumažinti visas svaiginamų gėrimų pardavimo įstaigas į 100 vieton esamų 213. […] Bet užtat sekančiam posėdžiui nukeltas klausimas apie uždarimą traktierių šventadieniais ir prieš šventadienius.

1921-11-26

Šiais metais nuo rudens Kauno elektros šviesa pradeda rastis nepakenčiamoj padėty. Ligi šiol, elektros šviesa kasdien eina menkyn.

1921-11-25

Lapkričio 25 d. 2.45 val. rytą kesintasi nužudyt Susisiekimo, Finansų, Prekybos ir Pramonės Ministerį, Lietuvos Atstovą Tautų Sąjungai p. E. Galvanauską, jo bute iš Smėlių gatvės šono.

1921-11-24

„Unzere Fraind“ pranešimu Vilniaus žydų bendruomenės Tarybos pirmininkas D-ras Jokūbas Vigodskis pasikalbėjime su „East Expres“ bendradarbiu labai skundėsi dėl blogų lenkų santykių su žydais ir kaip pavyzdį nurodė Kauno Lietuvą, kur žydai turi visiškos laisvės.

1921-11-23

Lapkr. 23 d. atvažiuoja iš Klaipėdos p. Braks ir Stikliorius; vakar be Rižulaičio atvažiavo p. Strekys – žymus Mažosios Lietuvos darbuotojas.

1921-11-22

Ištikus gaisrui gaisrininkų bonios viršunėje, Ugniagesių gatvėje Nr. 4 dieną bus kabinama skrituliai, o naktį spalvotos lempos.

1921-11-21

Neseniai padavėme stambiausias Lietuvos biudžeto skaitlines ir ištisai spausdinimo p. Galvanausko kalbą pasakytą Steigiamajame seime tą biudžetą ruošiant. <…>

1921-11-20

„Rigoletos“ operos kaip ir pereitam sezone „Violetos“, įvedimas į mūsų operos repertuarą yra be jokių ginčų ir pastabų mūsų tenorų karaliaus – K. Petrausko nuopelnas, pasiektas bendru darbu su kitais operos dalyviais. Ir jis dideliu pasisekimu debiutavo pirmuose trijuose tosios operos vadinimuose. 

1921-11-19

Trečią dieną jūrininkai pamatė krantą ir uostą, bet labai apsivylė supratę, kad tai lenkų uostas. Toj valandoj jūrininkai velijo geriau žūti, negu patekt į Lenkų nelaisvę.

1921-11-18

Mūsų partijos tik savo partijos žmones teskaito žmonēmis, o kitus visus priskiria į visokių gyvulių veisles. Sulyg to jie ir išsidirbo sekančius obalsius, kaip kitus žmones šaukti.

1921-11-17

Gaunamomis žiniomis Amerikos lietuviai ruošiasi pastatyti kapinėse paminklą leit. Harrisui, Amerikos karininkui, žuvusiam Kaune pereitų metų vasario 22 d. sukilimo metu.

1921-11-16

Lietuvos priėmimas į Tautų Sąjungą yra pripažinimas jos kaip valstybės, kuri atitinka visiems sąjungos reikalams. Su tuo ankščiai sujungtas yra pripažinimas de jure, kurs dabar tik daugiau formalinės reikšmės.

1921-11-15

Paskutiniu laiku Lietuvoje pastebimas nepaprastas kainų kilimas pirmosios reikmenės produktams.

1921-11-14

Vieni negali gyventi del brangumo, o kiti negali gyventi del tų pat produktų pigumo ir tai toje pat šalyje, tiktai keliolikos varstų vienas nuo kito tolumo. Tas viskas yra del to, kad kaip miesto, taip ir sodžiaus gyventojai yra neorganizuoti, neturi savo draugijų, savo kooperatyvų, kurie rūpintųsi savo narių aprūpinimu.

1921-11-13

Kauno Šaulių Būrys, budėdamas Lietuvos Nepriklausomybės sargyboje ir vadovaudamasis Lietuvos Šaulių Sąjungos statuto 1 § pasisakė prieš Hymanso projekto priėmimą.

1921-11-12

Kaune Aleksoto kalne hidrotechnikos inžineris p. Kairys ruošias užvesti vynuogių daržą. Darbas jau pradėtas. Vieta vynuogių auginimui, jo manymu, labai atsakanti, nes panaši Kaukazo padėčiai.

1921-11-11

Klaipėdos krašto ekonominiai interesai ir žymiausios jo gyventojų dalies tautiniai siekimai sudaro tiek bendra su Lietuvos Respublika, kad susidėjimas Klaipėdos krašto vienom su Lietuva Valstybėn yra neišvengiamas abiems šalims naudingas ir realus to klausimo išsprendimas.

1921-11-10

Miesto valdybos nutarimu įvedama paklydusių šunų gaudymas ne tik mieste bet ir priemiesčiuos. 

1921-11-09

Pas Katedros Bazilikos kleboną kun. Dogelį Kaune dar galima gauti Jubilejaus medalikų. Kas gerbiamųjų klebonų dar nėra pasiėmęs žmonėms padalyti medalikų maloniai prašoma pasiimti.

1921-11-08

Prieš keletą dienų pasirodė ,,Lietuvoj“ (žiūr. Nr. 248) A. Babianskio straipsnis ,,Naujoji stadija“, kur gerb. Autorius mėgina savaip lietuvių lenkų bylą išspręsti, rasti jai tinkamą išeitį.

1921-11-07

Amerikos konsulatas Gedimino gatvėje Nr. 6, Kaune, bus atidarytas publikos reikalams pirmadienį, lapkričio 7 d.

1921-11-06

Š. m. lapkričio mėn. 6 d. įvyko Kauno m. gailestingųjų seserų delegačių susirinkimas gailestingųjų seserų klausimui aptarti. Susirinkimas vienbalsiai nutarė įkurti Lietuvos Gailestingųjų Seserų Sąjungą.

1921-11-05

Šeštadienį lapkričio mėn. 5 d. 4 val. vakare pradedamoj mokykloj, Kęstučio g. 4, šaukiamas Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno miesto skyriaus susirinkimas.

1921-11-04

Vilnius daugiausiai bijo priverstinio sulietuvinimo, kaip Kaunas, sulenkinimo. Šis ginčas turi būti atiduotas į archyvą, kaip atgyventasai daiktas, kaip liguistas dviejų bergždžių nacionalizmų susierzinimas. Tautybės klausimu vienintelė teisinga išeitis yra – apsisprendimas, kuris jau virto aksioma tikybos klausime.

1921-11-03

Lietuvių Operos darbuotė šiam sezone prasideda lapkričio 3 d. 7 ½ v. v., Miesto Teatre ap. „Rigoleto“, muz. J. Verdi, Balio Sruogos vertimas.

1921-11-02

Tarp sumanymų buvo iškeltas klausimas aprinkti šokių vakarėlių skaičių ir ilgumą ir, kaip jau numatyta įstatuose, daryti paskaitas ir t.t.

1921-11-01

Neseniai atvykusi į Kauną Amerikos Raud. Kryžiaus įgaliotinė ponia m-s Šeferson pargabeno ne mažai įvairių apdarų ir apavų beturčių tėvų vaikams.

1921-10-31

Dėl mūsų kaimynų pietuos reikia pastebėti, kad su Lietuva mus riša gili simpatija ir tikra giminybė, taip pat ekonominio pobūdžio interesai.

1921-10-30

Pavyzdžiui, iš Lietuvos Metrikos mums tesutinkama grąžinti tik dokumentai, liečia dabartinės neokupuotos Lietuvos vietas ir reikalus, o kitus visus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos didžiūnų raštus, laiškus, diplomatinį Lietuvos susirašinėjimą, Liublino unijos originalą ir t.t. nori pasilikti sau. 

1921-10-29

Vokiečių katalikų didžiausias dienraštis Berline ,,Germania“ padėjo straipsnį apie Klaipėdos kraštą, nurodydamas, jog Klaipėdos kraštui patogiausia būtų prisidėti prie Lietuvos atskiru kantonu. Per jį – sako, tuomet galėtų eiti prekyba iš Vokietijos Lietuvon, o per Lietuvą ir Rusijon. Tokiu būdu Klaipėdos kraštas kaipo Lietuvos kantonas patarnautų vokiečių reikalams.

1921-10-28
Jungtinės Amerikos Valstijos

Nenuilstantis lietuvių muzikos srityje darbuotojas, gerb. kompozitorius Mikas Petrauskas, vėla lietuvių visuomenei padarė nemažą siurprizą, išleisdamas puikų leidinį savo kūrinių – „Penkių Metų Kanklės“. Kadangi šitas naujas leidinys savo didumu, turiniu ir puikum išleidimu yra pirmutinis lietuvių muzikos gyvenime, todėl negalima jo pasitikti tylėjimu, arba trumpu laikraščių redakcijų paminėjimu, todėl lai bus leista man nors trumpai apie jį atsiliepti.

1921-10-27

Mūsų jaunuomenė, kuri nori eiti aukštuosius mokslus užsieny neturi pamiršti Čekų Slovakų mokyklų. Jų aukštosios mokyklos neturėtų būti menkesnės kaip kitos užsienio mokyklos. Tuo tarpu jos pasiekiamesnės mūsų krašto žmonėms dėstamosios kalbos atžvilgiu: čekų kalbą, mokėdamas lenkų ir rusų kalbas, gali suprasti be tam tikro pasiruošimo.

1921-10-26
Jungtinės Amerikos Valstijos

VISAME pasaulyje yra priimta sveikinti savo gimines, savo artimuosius, didžiųjų švenčių sulaukus. Kiekvienas Amerikos Lietuvis turi savo artimųjų Lietuvoje, kurie su išsiilgimu laukia dovanų, laukia gal ir labai  reikalingos pašalpos.

1921-10-25

Sekant Italų ir dalimi Prancūzų spaudą, žymu, kad šių dviejų kaimynių valstybių santykiai nėra visai širdingi. Faktas yra, kad nežiūrint visų gražių kalbų iš abiejų pusių apie kultūros bendrumą, apie lotyniškąją giminystę, visas po paliaubų laikotarpis parodė, kad Prancūzai visur, kur galėjo stengės kaišioti strypus į Italų ratas.

1921-10-24
Marijampolė

Nuo spalių 24 iki 29 d. Mariampolėj bus Kauno Armijos teismo sesijos posėdžiai. Nagrinėt paskirta 22 kariškos bylos. Daugumoj kaltinami piliečiai dėl slapto ginklų laikymo.

1921-10-23

Mes kreipiame domė mūsų Valdžios, kad ji visas savo išgales įtemptų apginimui mūsų brolių Vilniuje, be to dar mes norime žinoti, ką mano daryti mūsų Valdžia su lenkų gimnazija Kaune? Juk Armijos teismas Kalinos byloje (lenkų gimnazijos mokinys) prirodė priešvasltybinį lenkų gimnazijos nusistatymą ir veikimą.

1921-10-22

Tilmanso kompanija netrukus ruošias įsteigti Šančiuose (Kauno priemiestis) naują degtukų fabriką, kurioj dirbsią 500 darbininkų.

1921-10-21
Klaipėda

Nors Klaipėdos krašte suvartojama daug alkoholio ir naktimis gatvės esti pilnos girtų, vis dėl to visi tie girtuokliai neįstengia pripildyti spirito pirklių kišenių. Jei Lietuvai pavyktų geriau uždaryti Klaipėdos krašte smugelių sienas, Klaipėdos prekybą žlugtų.

1921-10-20

Šių metų navigacija, žiūrint didelio upės nusekimo kokio nebuvo gal 100 metų vis dėlto suteikė Lietuvos valstybei daugiau nei 2,5 mln. Pelno ir apmokėjo visas valdžios šios srities įstaigų išlaidas.

1921-10-19

Centralinis Valstybės Archyvas: a) laiko visų buvusių valstybinių ir savivaldybių įstaigų archyvus ir ima visus einamąjam darbui nereikalingus nurodytų įstaigų archyvus.

1921-10-18

Kauno Miesto Valdybos pranešimu, naujai išrinktas Kauno burmistras prisiekusis advokatas p. Jonas Vileišis pradėjo eiti savo pareigas.

1921-10-17
Helsinkis

Suomijos spauda ypatingu džiaugsmu ir pasitenkinimu sveikino pripažinimą Lietuvos Nepriklausomybės, iškelia energingą Lietuvos kelią dėl nepriklausomybės ir nurodo pavyzdingą, ekonominę Lietuvos padėtį.

1921-10-16

Š. m. spalių 16 d. Kaune įvyko paminklo žuvusiems dėl tėvynės laisvės atidarymo iškilmės.

1921-10-15

Šeštadienį ir sekmadienį spalių 15 ir 16 d. Kaune prie arklių rinkos ir karo muziejaus bus žemės ūkio paroda. Yra gan įdomių eksponatų.

1921-10-14

Nuo lapkričio 1 d. Lietuvos gelžkelių traukiniai pradės naudotis nepertraukiamo susiekimo su visomis Europos šalimis teisėmis. Šiomis teisėmis naudosi ne vien keleivių, bet lygiai ir prekių vagonai. 

1921-10-13
Tauragė

Iš čia iškeltas į Skuodą Teismo tardytojas Butkauskas. Jam Tauragės nuovadoj tarnaujant visai išnyko arkliavagystė.

1921-10-12

Visokie carai ir karaliai, didieji ir mažieji kunigaikščiai nuolat kariaudami ir turėdami savo rankose gyvą ir negyvą karo jėgą manė, kad jiems priguli ne tik visa žemė, bet ir patys žmonės ir dalindavo savo ištikiems tarnams dideliausius žemės plotus ir pačius žmones; taip buvo padaryta didžiausioji darbo žmonių skriauda ir dabar žemės nusavinimas be atlyginimo bus tik tos didžiausios skriaudos… Daugiau

1921-10-11

Šių metų rugp. 1 d. Vidaus Reikalų Ministerijos aplinkraščių, kuriuo moteriškė, Lietuvos pilietė, ištekėjusi už svetimšalio piliečio, nustoja Lietuvos pilietybės ir su ja rišamų teisių, nors būtų priešinga tam, o įgyja savo vyro pilietybės teises.

1921-10-10
Helsinkis

Lietuvos Telegramų agentūros direktoris D-ras Eretas spalių 10 d. aplankė Suomių Ministerį Pirmininką ir Užsienių Reikalų ministerį.

1921-10-09

Po aikštelės pašventinimo vaikai, maršą grojant, suskirstytomis grupėmis nuėjo sodinti medelius, o darbui pasibaigus pasipylė po aikštelę dainuoti ir šokti. Padalinti saldainiai pakėlė vaikų ūpą dar daugiau ir sušilę bešokdami ilgai nenorėjo skirstytis į namus.

1921-10-08

Latvių Švietimo ministerija priėmė priverstino mokslo taisykles. Kiekvienas Latvių pilietis turi priverstinai mokytis nuo 6 iki 16 metų ir lankyti mokyklą nuo 8 iki 16 metų.

1921-10-07
Olandija

Jos Didybė Olandijos karalienė formaliai pripažino suverenę ir nepriklausomą Lietuvos Respubliką ir linki jai klestėti.

1921-10-06
Londonas

Gorkis išreiškęs didžiausią pagarbą Leninui, kaipo vienam iš pasaulio didvyrių, pasakė, kad dauguma rusų kaimiečių užstoją kelią visam progresui, nes jie esą brutalūs, prislėgti ir beveik ne žmonės.

1921-10-05

Spalių 5 dieną Kaune prasidėjo apskričių ir miestų savivaldybių atstovų suvažiavimas. Suvažiavimas svarstė įvairius savivaldybių reikalus, kad bendrai aptarus galima būtų geriau juos atlikti.

1921-10-04

Mokytojų Profesinė Sąjungą sumanė atidaryti suaugusiems gimnaziją, kurioj tokie atsilikę moksleiviai galėtų vakarais mokintis. Spalių 4 dieną Kaune įvyko tokios gimnazijos atidarymas.

1921-10-03

Kaunas, X. 3. Vyriausybė tris karius oficialėmis notoms kreipės į Tautų Sąjungos Kontrolės Komisiją, kad darytų žingsnių p. Šilingui paleisti. Kontrolės Komisijos nariai žodžiu ir raštu buvo kreipęsi į Lenkų atstovą Vilniui šiuo klausimu.

1921-10-02

Konsulatas išnuomavo p. Tilmanso namą Vytauto prosp. savo kontorai ir konsulato personalui apsigyventi (anksčiau buvo ten Austrų belaisvių maitinimo punktas)“.

1921-10-01

Pirma, visą žemę dabar esančią Krašto Apsaugos Ministerijos žinioje, viršminėtas apylinkes tarp Žalio Kalno, Šančių, Nerio ir Nemuno atiduoti Kauno miestui ir pardavinėti žmoniems, kurie norėtų sau namus pasistatyti (neturėtų būti leidžiami bile koki namai statyti, tik mūriniai ir gražūs Europos styliaus).

1921-09-30

Metereologijos stoties tikslas yra: oro atmainas tirti; žinių apie oro atmainas teikti; paaiškinimus apie nepaprastas oro atmainas ir apsireiškimus skelbti; oro atmainų statistikos žinias rinkti ir jų periodus nustatyti.

1921-09-29

29 rugsėjo Kaune prasidėjo Lietuvos gydytojų susivažiavimas. Dalyvauja jame virš 150 gydytojų.  Pirmininku išrinktas Lietuvos ministerių pirmininkas d-ras Grinius.

1921-09-28

Šį trečiadienį, rugsėjo mėn. 28 d. miesto teatre antras iš eilės Liet. Dramos Vaidyklos vaidinimas, premjera – 3 veiksmų komedija „Potašas ir Perlamutras“.

1921-09-27

Prieš Katedrą-Baziliką pil. Kučinsko krautuvės languose išstatyta: bažnytinės žvakės, šventųjų paveikslai, knygos, o tarp to viso pristatinėta… įvairių rųšių dektinės butelių.

1921-09-26

Patirta, kad Lietuvos Valstybės priešininkai skleidžia žinių, jog Lietuva priimta į Tautų Sąjungą tik su sąlyga, kad pasirašys Hymans‘o projektą.

1921-09-25

Dorpato apygardos karo teismas rugsėjo 25 d. nusprendė komunistų bylą, kurios nagrinėjimas truko 5 dienas.

1921-09-24
Kopenhaga

Šiandien reikia visų labiausiai domėtis Vilniaus klausimu, kurį Robert Cecil visai teisingai pavadino tarptautiniu skandalu. Reikia atsiminti, kad Lenkų generolas, neatsižvelgdamas į iškilmingas Lenkų-Lietuvių sutartis, laiko paėmęs Vilnių ir Rytų Lietuvą jau metai daugiau.

1921-09-23
Didžioji Britanija

Žinoma, jis tuoj iš kalbos patėmija, jog aš ne britas. Pasisakau, kas esąs. Pasirodo, jog jam Lietuvos ir lietuvio vardas jau žinomas tik jis manęs mane šveicaru esąs, kuriuos jis pažįstąs nes Šveicarijoje lankydavęsis. Įsišnekame apie kalbas, koks skyrius tarp anglų ir kitų Europos kalbų. Jis ir su tuo sutinka, jog anglų kalba neskambi, kitokesnė už kitas kalbas, jų rašliava… Daugiau

1921-09-22

Įsakant Tautų Sąjungos plenumo Pirmininkui, turiu garbės pranešti Tamstai, kad Tautų Sąjunga plenariniame posėdy š. m. rugs. m. 22 d. priėmė Lietuvos valstybę į Tautų Sąjungos narių skaičių.

1921-09-21
Didžioji Britanija

Šiomis dienomis Lietuvos Atstovybės D. Britanijoj gavo aukštai malonų pakvietimą nuo Lordo Weardale‘o, Britų „Save the Children found‘o“ (Vaikų Galbėjomo fondo) pirmininko, dalyvaut šios draugijos parodoj, kurios tikslas būsias plačiai painformuoti britų visuomenę apie Fondo darbuotę ir drauge šiek tiek su kraštų tautodaile, namų gamyba ir t.t. kuriuose „S.C.F“.

1921-09-20
Sovietų Rusija

Visą pasaulį jaudina klausimas – kas iš to bus, kas yra dabar Rusuose, kokia ateitis laukia Rusus? Ir visi laukia ir yra įsitikinę, kad dabartinė Rusų gyvenimo sistema grius. Tas laukimas bent artimiausioj ateity yra be vilties. Tiesa, dideliausia piliečių dauguma priešinga esamai valdžiai.

1921-09-19

Kaip gražu matyt, kad kūdikiai, kurie palikti be globos, būtų turėję žūti, šiandien yra auklėjami gerais, sveikais, apšviestais būsimais Lietuvos piliečiais.

1921-09-18

Dabar vieši Kaune garsingas profesorius Fridtjof Nansen, kuris yra vienas narsiausių šiaurės polių tyrinėtojas. Jis atvažiavo į Kauną, kaip Tautų Sąjungos įgaliotinis belaisvių ir tremtinių reikalam ir grąžinimui į tėvynę. Tą progą mes nenorėjom praleisti nepasikalbėję su šiuo garsiuoju profesoriu. Jis maloniai priėmė mūsų atstovus.

1921-09-17

Amerikos Lietuviai! Tėvynė Jūs prašo tuos 300,000 dolerių trumpu laiku padengti.

1921-09-16

Panemunėly pasibaigus vieno vakaro vaidinimui, stipruolis Aleksandras Suchorovas atliko scenoje keletą sunkiosios atletikos mėginimų, labai tuo stebindamas publiką.

1921-09-15

15 dieną rugsėjo mėn. š. m. skelbiamos varžytinės. Centralinių Kariuomenės dirbtuvių Valdybos pristatymui didelėmis partijomis: geležies, skardos, kaiščių, šriubų, su moterkėm, muterkių, nitų, grandinių, o 16 d. rugsėjo mėn. š. m. pristatymui didelėmis partijomis: pušinų, eglinių, uosinių, alksninių ir beržinių dyselių, skirpstinių, vinkšninių arba ąžuolinių stebulių, uosinių ratlankių ir ąžuolinių špykių.

1921-09-14

Šeštojo pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulko kareivių padaryta pradžia renkamos aukos universiteto rūmams statyti.

1921-09-13
Paryžius

Civilizuota žmonija turi pripažinti civilizuotais visus, neatsižvelgiant į spalvą arba rasę.

1921-09-12

Rugsėjo 12 dieną Ženevoj prasidėjo betarpės derybos tarp Lietuvos ir Lenkų valdžios atstovų, pirmininkaujant Hymansui. Derybų pamatan padėta Hymanso projektas, tik mažmožiuose pakeistas.

1921-09-11

Visiems amžiams atminti. Dievui pašvęstoji Žemaičių Katedros Bažnyčia šš Apaštalams Petrui ir Povilui pagerbti išstatyta Kaune Lietuvoje, savo senove, didumu, dailės paminklais ir žmonių atsidėjus lankymu pasižyminti, tikrai yra laikoma tarp svarbiųjų visos Lietuvos bažnyčių.

1921-09-10
Tauragė

Jau nuo senai buvo jaučiama, kad apskrity dirba prigavikai, kurie neva valdininkų vardu imdavo iš žmonių kyšius. Sakysim, turi žmogelis kurių nors reikalų su valdžia, tai tuojau jį apspinta prigavikai ir tvirtina, įrodinėja, kad žmogelis tik tuomet savo reikalus ir laimėsiąs, jei jiems duosiąs atitinkamų pinigų sumą.

1921-09-09

Penktadienį 9 rugsėjo 6 ½ val.  vak. „Lietuvos Ūkininko“ redakcijos bute (Laisvės Alėja Nr. 60) bus Liet. Soc. Liaud.  Dem. Partijos narių ir prijaučiančių susirinkimas. Bus pranešimas J. Kriščiūno „Žemės reforma ir jos priešai“ ir St. Seimo narių „Iš Steigiamojo Seimo darbuotės“.

1921-09-08

Mes savo laiku jau esame „Lietuvoje“ išdėstę mintį, jog pirmasai mūsų universitetas turi būt pirmoj eilėj visos lietuvių tautos, bet drauge ir visos Lietuvos valstybės mokslo židinys ir dvasios: gyvenimo branduolys.

1921-09-07

Pagaliau mes žydų gatvėj Lietuvoj turim bepartinį demokratinį žydų spaudos organą, kurs žiūri į Lietuvą ne kaip į tiktai šios dienos tėvynę, bet kuris kviečia žydus pažinti Lietuvos gyvenimą ir lietuvius, jų literatūrą, ir būti Lietuvos respublikos kūrėjais.

1921-09-06

Aš čia todėl paliečiau Alandų klausimą, kad jis man labai primena Vilniaus klausimą. Objektingai sprendžiant Lietuva turi būtinai laimėti, kadangi ji turi visas istorines ir juridines teises į Vilnių. Reikia tik, kad visi lietuviai, kaip vienas vyras, uoliai aktingai dirbtų ir griežtai reikalą gintų. Kas nieko nesiryžta, tas pralaimėja.

1921-09-05
Londonas

Nansen kalbėdamas su Anglų pašalpos komiteto Rusijos badaujantiems nariais, išdėstė savo sutarties su Sovietų vyriausybe smulkmenas ir planus, kuriuos jis paruošė, kaip Raudonojo Kryžiaus Ženevoje paskirtas Rusų Šelpimo akcijos direktoris.

1921-09-04
Klaipėda

Klaipėdoj buvo atvykęs Prancūzų Užsienio prekybos komisijos pirmininkas deputatas Leonas Gerald, kuris dabar keliauja po Pabaltjūrio valstybes. Jis apžiūrėjo vietos pramonės ir uosto įmones.

1921-09-03
Veliuona

Gediminas juk buvo stabmeldis. Turbūt tai bus pirmas kryžius pastatytas ant stabmeldžio kapo.  

1921-09-02
Vokietija

Įsruty susirėmimai tarp vokiečių tautininkų ir socialistų.

1921-09-01
Kaunas

Žmonijos žala, turiant venerinės (lyties) ligos, senai siaučia pasauly. Tas baisus priešas žudo žmones slapta, tamsoj, gašlumo valandoj. To mirtingo priešo žmogus prieš save nemato, todėl jis silpnas su tuo iš pasalų priešų kovoti. Žiūrėk čia žmogus sveikas buvo, čia jau jam amžiną atilsį gieda bepročio rūbą velka, arba jo kūnas puvėsiais pavirsta.

1921-08-31

Dr. Alfr. Senn, šveicarietis, besidarbuojąs Lietuvos valstybės darbe mums rašo: Pripažindama Lietuvą de jure Šveicarija padarė vienintelei teisingą savo tradicinio elgimos išvadą. Mums, šveicariečiams, besidarbuojantiems Lietuvos valstybės atstatyme, – tai ypatingas džiaugsmas, kad Šveicarija yra pirmoji valstybė, kurios sprendimas dėl teisinės Lietuvos Nepriklausomybės turi tikros reikšmės.

1921-08-30

Rugpiūčio 26 d. Metropolio viešbuty, iškilmingi pietūs Latvijos Vyriausybės atstovams pagerbti prasidėjo 8 val. vakarą ir pasibaigė 1 val. naktį. Apsilankė 30 žmonių. Pietų metu buvo pasakyta daug kalbų.

1921-08-29

Varšuvos radio rugp. 29 d. paskelbė, kad Želigovskio teritorijoj pasirodę Lietuvos aeroplanai.  Du iš jų pavykę numušti, trečias atgal išskridęs. Iš tikrųjų buvo visai kitaip.

1921-08-28

Pasauliniui karui pasibaigus visos šalys eina lenktyn atstatyme savo išdirbystės ir pramonės. Lietuva yra ūkio šalis ir todėl mes turime kelti ir gerinti savo ūkį. Tam reikalingas kapitalas kuris guli pas mūsų žmonės giliai paslėptas arba užkastas žemėje be jokios naudos.

1921-08-27
Didžioji Britanija

,,Times“ praneša, jog galop įrengtas tiesus susisiekimas iš Ostendės, Belgijoje, per Kauną su Ryga.

1921-08-26

Vokiečiai katalikai ir socijalistai begaliniai tuo užmušimu pasipiktinę, atžagareiviai ir piktinasi, bet tas jų piktinimasis veidmainingas, slapta iš to jie tik džiaugiasi, kiti net mėgina tai dailinti ir teisinti. Laukiame ir daugiau tokių politinio pobūdžio žudymų. Reikia priminti, jog a. a. Erzbergeris buvo didelis Lietuvių prietėlis, jiems prijautė ir pagelbėdavo.

1921-08-25

Rugpjūčio 25 dieną Ženevoje vėl prasidės Lietuvių Lenkų derybos, Tautų Sąjungos Tarybos nariui p. Hymansui pirmininkaujant. Tai bus iš eilės jau penktos mūsų derybos su Lenkais. Kokios bus šios derybos ir jų vaisiai, dabar sunku numatyti.

1921-08-24

Synodas prasidėjo 9 val. su pamaldomis nuskaitomomis Sroko ir Jurkaičio. Po pamaldų prasidėjo svarstymai. Synodo pirmininku išrinktas klebonas Viemeris iš Tauragės. Padėjėjai klebonai Kibelka, raštvedis Kubilius ir Sneidaraitis.

1921-08-23
Kopenhaga

Švedų laikraščių žiniomis, Rusijos agentai supirko 10,000 tonų švedų javų.

1921-08-22

Žinia apie Jūsų pagelbą buvo Sovietų Rusijoj sutikta dideliu entuzijazmu ir suteikė drąsos ir įsitikinimo nugalėti badą.

1921-08-21

Pat gražiausiame dienos laike, kada po darbo valandų Kauno piliečiai skuba pasimaudyti, pailsėti, kada visas trikampio smėlynas ir Nemuno pakraščiai pilni besimaudančių, – tuomet iš skerdyklos paleidžiama tam tikra ryna, (nutiesta iš skerdyklos į Nemuną aukščiau maudymosi vietos – trikampio) visi nešvarumai, kurie tik ten susirenka.

1921-08-20

Rygoje tarėsi Amerikos atstovai su Rusijos atstovais dėl pagalbos Rusijos badaujantiems. Amerikiečiai pasisiūlė šelpti vaikus ir ligonius. Šiose derybose paaiškėjo, kad rusai gal ir nebadautų, jei Rusijos susisiekimo keliai būtų žmogiški.

1921-08-19

Ligi šiol Lietuva ,,de jure“ buvo pripažinta tiktai šių 6 valstybių: Vokiečių, Rusų, Meksikos, Argentinos, Latvių ir Estų. Rugpjūčio 19 d. šių metų pripažino Lietuvą laisva ir nepriklausoma valstybe ,,de jure“ ir Šveicarija.

1921-08-18

Mano atminty visuomet pasiliks maloniausis įspūdis apie Lietuvą ir jos simpatingus gyventojus. Kadangi aš jau nebegalėjau pats pareikšt priderančią padėką visoms įstaigoms, norėčiau ją pareikšt visiems kartu šiuo būdu.

1921-08-17

Punsko gyventojai, bijodami patekti į Lenkų vergiją, išsiuntė delegaciją pas T.S. Komisiją Kaune prašydami, kad šioje vietoje pati patikrintų gyventojų sąstatą.

1921-08-16

Rugpjūčio 16 d. iš Bostono ir Worcester Mass per ,,Amerikos Lietuvių“ ir ,,Baltic States Finance Corporation“ (Lietuvių banką) atvyko į Kauną 140 lietuvių šeimynų.

1921-08-15

Veliuonos bažnyčia dar Lietuvos Kunigaikščio Vytauto statyta. Šįmet sueina jos 500 metų sukaktuvės.

1921-08-14

Kauno Viešojo Aikštė… maloni vieta žmonėms vaikščiot, dar maloniau mažiems žaisti, bet turbūt užvis geriausia patinka, ji dviratininkams. Jie seniau buvo taip tą aikštę užvaldę, kad net nieks neišdrįso skersai pereit.

1921-08-13

Lietuvos Raudonasis Kryžius paskyrė šimtą tūkstančių auksinų, kuriuos tuojau maistu pasiųs į Maskvą išdalinimui badaujantiems rusams.

1921-08-12

Kauno Vandens Kelių Rajono pranešimu, š. m. rugpiūčio 3 d. žemiau Slabados tilto prigėrė Kauno Miesto Milicijos I nuovados milicininkas Medekša. Kūnas rastas ir atiduotas tėvams palaidoti, be to tą pačią dieną Aleksote ties Pionerių Parku prigėrė kareivis, kurio pavardė nežinoma.

1921-08-11

Kauno miesto Tarybos posėdy rug. 11 d. Kauno Burmistru išrinktas Tarybos narys R. Dulskis.

1921-08-10

Ponia Stasė Paškevičienė iš Palesių Raseinių apskrities padavė prašymą Lietuvos Pagražinimo Draugijai, kad būtų leista jai pastatyti Laisvės Alejos gale prieš Įgulos bažnyčią paminklą Emanueliui Kantui, kaip pasaulio mintytojui pilozopui lietuvių kilmės.

1921-08-09
Berlynas

,,Intrenging“ pranešimu Lloyd George pareiškęs, jog Lenkija dėl savo gyvybės turinti būti dėkinga vien Versalio sutarčiai ir todėl privalanti tą sutartį juo labiau respektuoti.

1921-08-08
Paryžius

Rugpjūčio 8 d. dieną Paryžiui jau tikrai susirinks Aukščiausioji Taryba, kurioj dalyvaus ministeriai pirmininkai Anglijos, Prancūzijos, Italijos, taip pat Amerikos atstovai.

1921-08-07

Kauno viršininko įregistruota „Kauno Šachmatininkų Draugija – pirma Lietuvoj Šachmatininkų organizacija. Karių Kliubas maloniai suteikė vieną kambarį savo bute ir Draugijos nariai ir svečiai netrukus galės rinktis lošimui.

1921-08-06

Santarvės valstybės nugalėjusios vokiečius; šiandien nebeįmano kaip bepasipelnyti daugiau iš nugalėtųjų valstybių, iš vienos pusės, ir kaip toliau besielgti, kad nugalėtosios valstybės netaptų vėl galingos ir nepradėtų eiti rungtynių vėl kaip buvo prieš karą.

1921-08-05

Dabar Lietuvoj mes, Lietuvos žydai, gimtąją žemę radom. Jai prisiek ir tarnauk.

1921-08-04

Dabar Pilsudskis reikalauja Lietuvos militarinės konvencijos su Lenkija. Dar Babianskiui išvažiuojant, Pilsudskis pareiškęs, kad Lenkai privalą Vilnių nuo Rusų ginti. Tam reikalinga arba militarinė konvencija su Lietuva, arba Lietuvos inkorporavimas į Lenkiją.

1921-08-03

Lietuvos Šaulių Sąjungos tikslas – stiprinti ir didinti valstybės gynimo pajėgas.

1921-08-02

Turinys labai aiškus: jeigu Europa mums (rusams) neduos duonos, mes ją patys pasiimsime.

1921-08-01
Gdanskas

,,Ostpressiche Zeitung“ praneša iš Dancigo, kad Lenkų valstybė, kovodama su dideliais finansų sunkumais ir stovėdama taip arti katastrofos, vis dėl to randa atliekamų lėšų visai nereikalingam karo laivyno kurimui.

1921-07-31

Kongreso posėdžiai vedami buvo vedami esperanto kalba.   Šiame kongrese iš Lietuvos atvykusiam atstovui labai pasisekė informuoti kongreso dalyvautojus apie Lietuvą, jos padėtį, santykius su kt. kaimynais.

1921-07-30

Dalyvių bus virš 30, palyginant didelis skaičius. Užsirašo iš Lietuvos Šaulių Sąjungos, iš Karo Mokyklos, iš Žydų Sporto Sąjungos „Macabi”. Didžiausi konkurentai lietuviams bus Vokiečių Sporto Sąjunga Kaune.

1921-07-29

Jau ir Lietuvos spaudoj yra pasirodžiusių balsų, šaukiančių gelbėt rusų mokslininkus ir tam reikalui jau ir aukų šiek tiek sudėta.

1921-07-28

Buv. Gudų Aukščiausiosios Tarybos nariai Simon Bak-Michailovski ir Pareščenko pareiškė, kad Taryba jau faktinai senai neveikia.

1921-07-27

Nutarta Dvinske įsteigti bendrą karantiną ir steigti karantinus kitur, Rusų pasieniuos, pakviesti kitas valstybes padėti organizuoti karantinus ties Rusijos siena, nes tie karantinai labai yra svarbūs ne tik mums, bet ir visai Europai.

1921-07-26
Briuselis

P. Hymansas nurodo, kad jis, kaipo tarpininkas , mato reikalo dar kartą suvesti lenkų ir lietuvių delegacijas ir jam pirminkaujant, pasistengti išrišti užsitęsusį ginčą.

1921-07-25

Latvių valdžia drauge su Amerikos Raudonuoju Kryžiumi liepos 25 dieną kviečia į Rygą Lietuvos ir Estijos krašto Apsaugos ir Vidaus Reikalų ministerijų atstovus, kad pasitarti apie apsisaugojimą nuo choleros.

1921-07-24
Klaipėda

Vietos vokiečiai rašo, kad Klaipėdos krašto Direktorijos Prezidentas ir V. Tarybos vice-pirmin. Važiavę į Varšuvą tik…malkų nusipirkti, o ne pelninių sutarčių daryti.

1921-07-23
Sovietų Rusija

Eina žinių iš Rusijos, kad ten ėmė siausti kai kuriose vietose cholera. Ypatingai toji baisi liga įsigalėjusi Dono krašte, kur šimtai žmonių miršta kasdien.

1921-07-22

Apskritai imant, dėl tų pagrindinės svarbos klausimų galiu tik tiek pasakyti, kad mūsų lenkiškosios dvasios dvarininkai savo Lietuvai ir jos darbo žmonėms priešingais darbais ir jūjų atstovai pačiame ST. Seime ligi pat paskutinės valandos darbo padarė visą, ką tik padaryti galėjo, kad žemės reformos įstatymas išeitų iš ST. Seimo ne kaip socialinės ir ekonominės politikos aktas, o kaip grynai klasinės… Daugiau

1921-07-21

Liepos 21 dieną Estijos sostinėje Taline įvyko Estų, Latvių ir Lietuvių Finansų ir Pramonės ministerių konferencija. Buvo svarstomu muitų reikalų klausimai ir apie tų valstybių susisiekimo patobulinimą ir palengvinimą.

1921-07-20
Zapyškis

Jau visa savaitė kai dega gražūs šilai ir jaunučiai pušynėliai Zapyškio apylinkėje. Ugnis pakyla kartais virš pušaičių – gesinti sunku.

1921-07-19
Londonas

Savaitē tam atgal Londono lietuviai buvo sudarę viešą demonstraciją; tautiškuose rūbuose apsirēdę, kai-kurie susēdę ant didelio vežimo, keturių baltų arklių vežamo. Maršavo per Londono gatves, nešdami drauge su kitų tautų atstovais daugybę plakatų su užrašais.

1921-07-18
Londonas

Otserver rašo: Lietuva kai kuriuo atžvilgiu, daugiausiai provincialinė ir paprasta Pabaltijūrio valstybė. Galima matyti, kad jos geresnė ekonominė padėtis yra tam kalta.

1921-07-17

Rugiai 35-45, kviečiai 75-85, miežiai 30-40, raudonųjų dobilų sėklos 50-80, ruginiai miltai 40-50, kvietiniai miltai prasti miltai 85-95, kvietiniai miltai piklevoti 90-110, bulvės 4-8, šiaudai ruginiai 6-10, šiaudai vasariniai 6-10, šienas pievų 11-15.

1921-07-16
Jungtinės Amerikos Valstijos

Pasibaigus pasauliniam karui ir pasirašius Paryžiuj Versalės taikos sutartį, Amerikos Jungtinių Valstybių valdžia tą sutartį netvirtino; todėl tarp Amerikos Junginių Valstybių ir Vokietijos ir Austrikos iki šiol buvo karo padėtis, nors ir nekariauta.

1921-07-15

Taworai, ką Kaune matai, beweik wisi yra wokiszkos Kilmēs, tiktai Maisto Dalykai paeina isz paties Kraszto. Kaune į Akį puola Daugumas Sopagų Walytojų. Beweik kas antroj Buto Užeigoje yra sau Wietą įsitaisęs koks Sopagų Walytojas Waikinas.

1921-07-14
Lietuva

Atsisveikindamas su jumis, kaip senas karys, skaitau sau leistinu duoti jums paskutinį kareivišką patarimą. Visur ir visuomet lai būna jūsų obalsis – visi už vieną, vienas už visus!

1921-07-13

Liepos 13 dieną atsidarė Kaune Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos valstybių gelžkelių atstovų konferencija.

1921-07-12

Bemaž dviejų valandų kalboje  d- ras Bistras stengėsi išaiškinti religijos ir doros mūsų gyvenimę reikšmę ir parodyti jų santykius su mokslais, nurodydamas įvairių mokslininkų nuomonę apie religiją ir dorą.

1921-07-11

Gudų spaudos biuro pranešimu, Gudų Tautos sąjungos išleido šį atsišaukimą. Gudų tauta Vilniaus krašte ir visoj Vakarų Gudijoj. Šešių metų karo, nuolatinių per paskutinius trejus metus lenkų rekvizicijų, nepanešamų: mokesčių išvarginta ir nualinta – nebegaliojo kęsti Lenkų okupacijos jungo ir pradėjo ginkluotą kovą prieš okupantus.

1921-07-10

Mes Kauno miesto ir priemiesčių gyventojai 1921 m. liepos 10 dieną, susirinkę 9000 žmonių skaičiuje ir aptarę Lietuvos politinę padėtį, susidėjusią saryšy su Tautų Sąjungos Tarybos pasiūlymu. Griežtai pareiškiame: 1. Mūsų geriausiųjų brolių krauju atvaduotoji Lietuva privalo būti nepriklausoma ir apvienyta su naturaline jos sostine Vilniumi.

1921-07-09

Prieš kelias dienas Kaune suimta bolševikų centro Komitetas. Įvyko taip. Vienas milicininkas, vaikščiodamas Laisvės Alėja, pastebė nuo seniau įtariamą asmenį, nešantį po pažastim dežutę.

1921-07-08
Kaunas

Nuo š. m. birželio 1 dienos suformuojama Kauno Karo Gaisrininkų komanda. Komanda patalpinama Šančiuose, buvusios tvirtovės komandos rūmuose.

1921-07-07

Teko girdėti, kad Kaune susikūrė nauja religija, kurios šalininkai vadina save perkūnininkais ir kitais vardais.

1921-07-06

Išjudinus pil. H. Ivanauskienei, kuri labiausia to darbo įrengime pasidarbavo, pavyko įtaisyti bendromis jėgomis kelerias eikšteles, kuriose dabar žaidžia ir minta iki 400 vaikų: Žaliajam Kalne, Aleksote, Viliampolyj ir Šančiuose.

1921-07-05

Vietos bažnyčioj Skarulių parapijos lapkričio 1 d. 1920 m. buvo apkrikštytas Rymo Katalikų apeigomis žydas vardu Fabijonas Klebanskis, tarnavęs du metu valstybės milicijoj.

1921-07-04

Kadangi einant tarptautine teise Rusų atstovybės butas ir jų siuntiniai neliečiami, jų iškrėti negalima, delto jie galį savo sandėliuose laikyti dinamito, visokių raštų ir taip toliau. Taip pat juos nekliudomai galį atsivežti iš Rusijos.

1921-07-03

Liepos 3 d. atvyko į Kauną 147 Klaipėdos krašto lietuviai ūkininkai susipažinti su Lietuvos ūkiu.

1921-07-02

Ligonių kasos teiks darbininkam pagalbos susirgus ar numirus. Susirgęs kasos narys gaus iš jos nemokamą gydytoją namie ar ligoninėje, gaus vaisų ir užlaikymą gyventi. Pagalba susirgus duodama tuojau ir gali būt teikiama per 6 su viršum mėnesius ir ilgiau pagal reikalo ir kasos išgalės. Prie ligonių priskaitomos ir moterys gimdymo metu.

1921-07-01
Lietuva

Po langu atrasta popierio sklypas, ant kurio pieštuku nupiešta makaulė, kaip mirties simbolis. Iš visų apystovų matyti, kad pasikėsinimas buvo politinis ir išanksto gerai apgalvotas.

1921-06-30
Vokietija

Taigi jau teisiami karą pralaimėjusieji karo nusikaltėliai. Įdomu žinoti, kada bus teisiami apgalėtojai, juk ir jų tarpe yra tokių ,,griešininkų”.

1921-06-29

Tas paperosininkas tiek paskleidė savo reklamą, kad net Kaune miesto sodo klombose sodintomis gėlėmis išrašė: «Iserliso papirosai», «Iserliso taboka», «Solomon». Tie žodžiai sugadino visas klombas, kad žmogus nenori į ją nė žiūrėti.

1921-06-28

Birželio 28 d. mūsų meno šventykla, statydama 4-tą kartą „Demoną“ užbaigė 1920-21 metų sezoną. Miesto teatro salė buvo taip kupina, kad sunku buvo alsuoti. Tatai liudija, kad mūsų visuomenė, taip gausiai lankydamos operon, moka vertinti gerus ir dorai patiektus vaidinimus.

1921-06-27

Siūloma rusų kalbos mokymą visai iš mokyklų išmesti, įvedant jos vieton daugiau Vakarų Europos kalbų mokymą.

1921-06-26

Nemunas taip nusekė, kad didesnieji garlaiviai, kurie giliai sėdi vandenyje, nebegali vaikščioti. Žydų gegužinė… 5 valandas išstovėjo ant smėlio užklimpę.

1921-06-25

Apskritai mūsų santykiai su Sovietų Rusais pastaruoju laiku pablogėję. Spėjama, kad tai yra sąryšy su mūsų valdžios griežtais pasielgimais su bolševikais Lietuvoje.

1921-06-24

Palyginus pereitų ir šių metų skaitmenis, matome, kad šiemet balsavo daugiau 50 proc. Rinkikų, pernai visi lietuvių sąrašai gavo tik apie 15 proc. Balsų, o šiemet apie 28 proc.

1921-06-23
Sovietų Rusija

Radio pranešimu iš Einiūkų Sibirijos sukilėliai užėmė gelžkelių mazgą Perm-Ekaterinburg-Celiabinsk.

1921-06-22

Kaune šiemet rengiamės plačiai švęsti iš 23 birželio į 24-tą naktį. Šventės rengėjai yra šauliai, vietos jaunimas ir kai kurios kitos visuomenės organizuotės.

1921-06-21

Šiuo pranešama, kad Amerikos Lietuvių akcinė Bendrovė „RŪBAS“ tapo įregistruota sulig Lietuvos valstybės įstatymais, kurios pagrindinis kapitalas yra 5000 000 auksinių.

1921-06-20

Šiuo Aukštųjų Kursų taryba skelbia, kad nuo š. m. birželio 20 d. iki rugpjūčio 25 d.  priimami A. K. raštinė (Laisvės al. 55) prašymai dėl įstojimo į A. Kursų humanitarinį, teisių, fizikos-matematikos, gamtos, technikos, medicinos skyrius ir į farmacijos ir odontologijos sekcijos šiomis sąlygomis.

1921-06-19

Einant Rinkimų įstatymu 36 § Kauno miesto Rinkimų komisija šiuo skelbia visuomenės žiniai, kad žemiau nurodyti kandidatų sąrašai sulig pareiškimų, pasirašytų partijų ir kuopų įgaliotinių yra sujungę savo kandidatų sąrašus ir tokie sujungti kandidatų sąrašai skaitomi vienu sąrašu, būtent:

1921-06-18

Mes iš savo pusės patartumėm lenkų dvarininkams patiems apsigyventi Grenlandijos saloj; tup būdu jie iš karto atsikratytų visų bežemių ir mažažemių ir jų karštos galvos ten atvėstų.

1921-06-17

Birželio 17 dieną įvyko iškilmingos žuvusių laidotuvės. Jų karstus į kapines vežė ant aeroplanų, lydint muzikos orkestrui ir dideliausiai žmonių miniai.

1921-06-16

Lietuvių opera.  „Demono“ generalinė repeticija eina birželio 15 dieną. Bilietai į repeticiją išparduota. Premjera eina  16 dieną.

1921-06-15
Pasaulis

Dar kelios dienos ir tūkstančiai mūsų mokinių kurie lanko mokyklas palikę knygas ir sąsiuvinius pradės atostogų vakacijų metą.

1921-06-14

Kauno Lietuvių laikraščiams nuoširdžiai dėkavoju už telegramą, kuria mane mano 70 gimimo dienoję sveikinti ir garbinti teikės. Vienok giliai jaučiu, kad tokią didelę garbę nenupelnęs esu ir tikrai: viskas, kas Lietuvos srityje atliti laimėjau, jau gausiai atlyginta yra, būtent, Lietuvos kalbos nepalyginamos grožybės… 

1921-06-13
Jungtinės Amerikos Valstijos

Darbininkai skurdą, vergiją kenčia, o jų ,,naujieji kapitalistai“ lėbauja.

1921-06-12
Jungtinės Amerikos Valstijos

,,Natūraliai mes viliamės iš Amerikos pripažinimo“ sakė Dr. Grinius. ,,Daug mūsų klestėjimo nuo to priklauso. O ir be to, yra apie milijonas  amerikiečių gimusių Lietuvoje ar iš ten kilusių, kurie stiprina ryšį tarp šalių“.

1921-06-11
Gardinas

Žydai pasirodo labai prielankūs Lietuvos valdžiai, jeigu įvyktų koks balsavimas, jie visi balsuotų už Lietuvą.

1921-06-10

Mūsų delegacija, vedusi Briukselio derybas su Lenkais, sugrįžo.

1921-06-09

Amerikos raudonasai kryžius atidarė 3 vaikų ambalatorijos Kaune.

1921-06-08

Kun. Kapelionas 7-to pėst. Pulko Višniauskas sumokėjo už mikroskopą Ceiss‘o, išrašytą Anatomicum‘ui iš Vokietijos 8060 auks. Bank. Vailokaits 3000 auks. Stud. Jedas nupirko Anatomicum‘o kabinetui 2 didėles kėdes ir rašomąjį rinkinį – vertės viso labo 1210 auks.

1921-06-07

Savo tikslui siekti Gamtos Tyrimo Stotis: a) laiko savo laboratorijų; b) organizuoja atatinkamos medžiagos rinkimą; c) organizuoja ekskursijas mokslo ir mokymo tikslu; d) tyrinėja įvairius praktikos klausimus, iškeltus Lietuvos valstybinių įstaigų pritaikomojo mokslo srityje; e) organizuoja „Lietuvos Gamtos Muzejų“.

1921-06-06
Jungtinės Amerikos Valstijos

Aš esu Lietuvis ir noriu pranešti savo viengenčiams ką Dr. F. O. Carter yra padarės mano kudikiui.

1921-06-05

Birželio 5 d. atvyko Vengrų atstovas Pabaltjūrio valstybėms d-ras Jungertas.

1921-06-04

Prašymai siunčiami ar duodami seminarijos direktoriaus vardu; prie prašymo reikia pridėti gimimo metrikai, mokyklos pažymėjimas, berniukams, kurie yra suėję 19 metų, pristato pažymėjimą, kad yra liuosi nuo kareiviavimo ligi 28 metų amžiaus.

1921-06-03

Birželio 3 dieną buvo priimtos vienbalsiai dvi rezoliucijos, kuriose pripažįstama Pabaltjūrio valstybių reikalų bendrumas ir tų valstybių bendradarbiavimo reikalingumas. Nutarta Rygoje padaryti Pabaltjūrio valstybių laikraštininkų kongresą, kurį sušaukti ir laiką nustatyti pavesta Latvių laikraštininkams.

1921-06-02

O kokia dabar L. S. D. P. programa? Ko nori ji? Ar pasiliko senoji? Kur ginčai apie programą? Apie jos vykdymą, apie partijos taktiką? Apie programą negausi aiškaus atsakymo.

1921-06-01

Ačiū kelių lietuvių inteligentų iniciatyvai sumetusių keletą auksinų galu gale Kauniškiai sulauks prie Nemuno už Karmelitų bažnyčios maudyklės.

1921-05-31
Jungtinės Amerikos Valstijos

Gegužio 31 dieną Amerikos prezidentas Hardingas piimsiąs Amerikos lietuvių delegaciją, kuri įteiks prezidentui tam tikrą raštą su milijonu parašų Lietuvos pripažinimo reikalu. Lietuvos atstovas Amerikoje Vileišis pakvietęs Latvius ir Estus dalyvauti delegacijoje.

1921-05-30
Vatikanas

Taigi esant šiam pilnai kompetentingam žmogui prie Nepaprastų Bažnytinių Reikalų kongregacijos sekretoriaus arciv. Ceretti galima tikėti, kad Lietuvos reikalai bus tinkamai tarpininkaujam prie kardinolo Gasparri ir prie Popiežiaus.

1921-05-29

Šventėj dalyvauti buvo kviesta gausiai svečių – aukštųjų valdininkų ir net užsienio svečių. Nors oras buvo blogas – didelis vėjas ir lietus, tačiau pasižiūrėti mūsų aviacijos suvažiavo ir suėjo nemaža ir šiaip publikos.

1921-05-28

Paskutinės žinios, sutarties su lenkais dar nėra.

1921-05-27

Kadangi p. Hymans buvo prašęs Lietuvos vyriausybę iki gegužės 27 d. pranešti, ar ji sutinka su tuo projektu, kaip derybų baze, mūsų užsienio Reikalų Ministeris pasiuntė Lietuvos vyriausybės sutikimą.

1921-05-26
Raseiniai

Raseiniai dabar vienas didžiausių apskrities miestelių, kitados gi buvo Žemaičių didžiųjų kunigaikščių sostinė. Jų rūmų griuvėsiai užsiliko Raseiniuos ir iki šios dienos. Raseiniuos buvo įsikūrę tėvai pijorai, dominikonai ir karmelitai, ir išstatė tris bažnyčias.

1921-05-25

Kalbami atstovai, po 10 iš kiekvienos valstybės, atvyksta gegužės 25 d. ir paliks Lietuvoje ir jos padėtį. Šiuo tikslu rengiamas su jais ekskursijos sodžiun.

1921-05-24

Lietuva atgimsta. Bet Lietuva per amžius buvo katalikiška ir atgimusi ji ne kitokia privalo būti. Tikėjimas, dora ir nepriešingoji jai šviesa – aukštas filosofinis mokslas, – buvo ir bus tvirčiausi valstybės pamatai, teikią jai ilgiausio pastovumo.

1921-05-23

Plečkaitis (soc. demokr.). Manąs, kad visų dvarų nėra reikalo dalinti. Jei visi norintieji gautų žemės, tai neužtektų miško trobesiams pasistatyti. Būtų galima dvarus su visu jų turtu palikti valstybės žinioje ir juose galėtų puikiausiai gyventi darbininkai.

1921-05-22

Kauno Komendantūros Karo Lauko Teismas Panevėžio mieste už dalyvavimą slaptoje organizacijoje, kurios tikslas buvo nuversti esamą valstybės valdžią <…> 5 asmenys tapo sušaudyti.

1921-05-21

Du kartu savaitėje antradieniais ir penktadieniais esti turgai. Šie atrodo kaip tikri jormakai. Suvežami valgomi daiktai, įvairūs molio ir medžio išdirbiniai, kalvartai, ratai, geldos, rečkutės, puodai ir t.t. manofaktūra, kaileliai, odos išdirbiniai, pagaliau: gyvuliai, arklės ir t.t.

1921-05-20

Ką mano valdžia pasiūlyti dvarų kumečiams ir kitiems dvarų darbininkams, kurie ištisais amžiais arba ilgus metus to dvaro žemę dirba, jojo buvo išnaudojami ir laukė teisingumo saulutės nušvintant?

1921-05-19

Buvo ir pramogų: tai svaras saldainių, apelsinas, bačka šalto alaus atsigauti. Dievaž, tai labiau patenkindavo bet kieno gomurį, daugiau darydavo džiaugsmo, neg riestainis vaikui.

1921-05-18

Kaip tenka patirti, Užsienio Reikalų ministerio d-ro Purickio kelionė į Latviją turėjusi gausių vaisių. Visų pirma sureguliuota daugelis bėgamųjų, opiausių reikalų, kaip antai, dėlei galutinio sienų nustatymo, dėl tremtinių grąžinimo, dėlei piliečių kaimyninei valstybei gyvenančių, konsularinės sutartys ir t.t.

1921-05-17

Sunken sužeistas tape Půdzius Kirsch. Vakare pirm jo Swodbos buwo priesz Duris jo Gywenimo wisokios Szukes ir apdaužyti Rykai metami, nēs Szukes ženklina jog Palaimą.

1921-05-16

Mitingas išėjo gana šaltas, nes daugelis piktinosi Venslauskio ir Poželos kalbomis. Matyti, Kauno darbininkai aiškiai yra patyrę tarybų valdžios skonį, kad net iškalbingiems Poželai ir Venslauskiui nesisekė patraukti savo pusę.

1921-05-15

11 val. 10 min. atvyko traukinys. Perone atvykusieji tautiečiai buvo sutikti orkestro ir širdingo dr. Sližio ir Komisijos nario, iškilmių komendanto, kap. Brazulevičiaus sveikinimo. Iš stoties tuojau svečiai buvo nuvežti Vytauto kalnan kiek atsilsėti ir papusryčiauti.

1921-05-14

Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga įkūrė Palangoje mokytojams sanatorija.

1921-05-13

Miesto ąžuolyne greta Vytauto kalno tik pakilus iš miesto į kalną, neseniai, matyti, Miesto Valdžios įsakymu pastatytas stulpas su parašu lentelėje (trims kalboms): „Draudžiama čia versti visokias sąšlavas“. Bet čia pat, šalia to stulpo priversta dideliausia sąšlavų krūva.

1921-05-12

9 val. mokyklos salėje buvo surengti pusryčiai, kuriuose dalyvavo visi kariškiai nuo paprasčiausio kareivio ligi bataliono vado. Buvo sakomos karščiausios prakalbos (žinoma, daugiausiai iš karininkų), nupiešiama praeitas laikas, dabartinis, kas mūsų laukia ateity. Taipgi nebuvo užmirštas ir Vilnius. Išreikšta viltis ir didis geismas, kad ateinančias Velykas būtinai švęstume Vilniuje. Tą laiką jautėsi visi lygus ir regis nebuvo nei didesnio viršininko,… Daugiau

1921-05-11
Jungtinės Amerikos Valstijos

1920 m. gyventojų surašymas rodo, kad užsienyje gimusių JAV gyventojų skaičius nuo 1910 m. padidėjo tik 2.6 proc. 1920 m. užsienyje gimusių JAV gyventojų skaičius buvo nurodytas 13 703 987.

1921-05-10

Sus. M-jos pranešimu gegužės 8 d. 3 val. rytą ginkluotų plėšikų gauja puolė Linkuvos gelžkelio stotį, sužeidė stoties virš.

1921-05-09

Lenkija po invazijos į Aukštutinę Sileziją vėl pablogino savo padėtį. Ji čia laikosi to paties kurso kaip ir Rytuose, kai nustūmė savo sienas toli į Lietuvą paimdama Vilniaus kontrolę. Tada esą veikė ,,nereguliarios“ pajėgos. Dabar vėl esą ,,nereguliarios“ pajėgos. Bet kaip tada, taip ir dabar tai yra gerai ginkluoti, pilnai aprūpinti, aiškaus vadovavimo besilaikantys daliniai. Kaip tada, taip ir dabar,… Daugiau

1921-05-08

Sekmadienį, gegužės 8 d., daroma ekskursija į Ežerėlį, iš Kauno į Zapiškį važiuojama garlaiviu, o iš Zapiškio į Ežerėlį (6 kilm.) eis pėsčia.

1921-05-07

Žemdirbiams paaiškės kaip dirbti savo laukus kuo ekonomingiausiu būdu, tai visa parodys kiekvienas traktoris „Fordson“. Ateikit ir patis įsitikinkit.

1921-05-06

Mūsų tam tikro korespondento pranešimu Lietuvos-Lenkų derybų gegužės 6 d. posėdy derybų Pirmininkas p. Hymans pareiškė, kad Lietuva ir Lenkija stovi ant pilnos lygybės suvereniteto nepriklausomybės pagrindo ir tik šiuo principu eis derybos.  

1921-05-05

Kad mūsų šalis atgytų, sukrustų, sujudėtų, reikia visiems kuo daugiausiai dirbti, reikia kuo daugiausiai steigti pramonės įstaigų, pabrikų, reikia rūpintis įgyti kuo daugiausiai gaminamųjų pajėgų. Tam tikslui savo laiku buvo įsikūrusi „Vilijos“ bendrovė. Prieš karą Bendrovė turėjo Vilniuje savo pabriką žemės ūkio įrankiems ir mašinoms dirbti ir Lietuvoje, didesniuose centruose, prekybos įstaigas.

1921-05-04

Aštrus užsinuodyjimas alkoholiu (smarkus nusigėrimas) gali pasibaigti mirtimis. Rusijoje miršta nuo nusigėrimo daugiau kaip 6 tūkstančiai žmonių per metus, tai yra ant vieno milijono gyventojų Rusijoje miršta 55 žmonės, Vokietijoje – 12, Prancūzijoje – 11.

1921-05-03

Paskutinėmis dienomis spaudoj buvo minima apie kovas neutralėje zonoje Punsko ruože. Svarbiausioji tūjų kovų priežastis yra tai nuolatinis lenkų veržimąsis  toliau į neutralę zoną būtent į tuos kaimus, kurie savo padėtimi stovėjo ant pat senosios demarkacinės linijos.

1921-05-02

Tuo tarpu atidaromi 5 skyriai: matematikos-gamtos sk., istorijos filosofijos sk. Ir juridinis-ekonominis skyrius. Greta pagrindinių pamokų bus taip pat visa eilė viešų paskaitų, prieinamų visiems.

1921-05-01

Šis latvių dainų ir muzikos vakaras bus pirmas žingsnis abiejų tautų susiartinimui.

1921-04-30

Namų savininkai privalo pasirūpinti, kad prie kiekvieno namo būtų basokas, šluota ant ilgo smaigo, kibiras, vandens ne mažiau kaip 15 kibirų bosas, ir kad būtų atatinkamai valomi kaminai.

1921-04-29

Sudegė kvartalas tarp Gedimino – Vytauto ir Keistučio – Miškų gatvės. Užsidegė iš kamino, pietus beverdant. Sudegė 27 trobesiai, jų tarpe 20 gyvenamųjų namų.

1921-04-28

Garlaivių Nemuno uoste Kaune knibžda, kaip vabalų, bet kam jie tarnauja – nežinia. Prieš 4 savaites skyriau bylas, vietoj žiūrėti balandžio 29-30 d. Veliuonos miestely ir valsčiuje. IV. 28. Apie 18 ½ val. Nuvykau uostan ir klausiu, ar rytoj garlaivis į Veliuoną 11 val. Eis?

1921-04-27

Dviračių važinėtojai įdrįso važinėti net po trotuarus ir Laisvės Alėjos takelios, kad noroms nenoroms publika turi vaikščioti jau gatvėmis… Bet milicijantas ramiai sau sėdi ant Laisvės Alėjos suolo ir su pasigrožėjimu žiūri, kaip dviratininkai takeliu pro jį pravažiuoja ir nedraudžia.

1921-04-26

Kauno jaunimas, kuris myli meną ir pats nori augti mene, susikaupė į „Dainos“ draugiją, kurios vardu jaunimas mokinas dainų ir lavinas scenoje.

1921-04-25

Lydos apskr. Nočios kaime (į pietus nuo Varėnos) lenkai šiais metais uždarė lietuvių mokyklą Jos vietoj nutarė atidaryti lenkinimo tikslams lenkų mokyklą.

1921-04-24

Vandens kelių Rajonas skelbia visuomenės žiniai, kad nuo balandžio 24 d. garlaiviai: „Gediminas”, „Pegasas“ ir „Lietuvaitė“ plaukios linija Kaunas–Alytus.

1921-04-23

Kalnas guli prie pat Nemuno kranto, puse valandos ėjimo pėsti nuo gelžkelio tilko labai geru plentu. Nuo kalno į visas puses atsidengia puikus reginiai; galima žiūrėti, gėrėtis ir pasakyti: „tikrai graži ta mūsų Lietuva“!

1921-04-22

Kol Lietuvoje buvo laikomasi Vidurinės Europos laiko, tol dar buvo šis dalykas geriau tvarkomas, bet kuomet mums įėjus Vilniun ir Ministerių Kabinetui nutarus, buvo įvestas Vilniaus laikas, tai ištikrųjų mažai kas žino tikrą laiką; gal tik radio stoty.

1921-04-21

Tankiai Alėja eidamas gali pastebėti asmenis, kurie be kepurių vaikščioja, nors ir gana šaltas laikas dar esti. Matyt jų norima būti kokiais tai originalais į kuriuos žmonės su nusistebėjimu žiūrėtų.

1921-04-20

Kaune pradėjo eiti naujas laikraštis vardu „Lietuvos balsas“. Eis tris kartus per savaitę. Rašoma, kad tai būsiąs nepartinis laikraštis.

1921-04-19

Balandžio 19 d. apie 5 val. į Varnelių kaimą atvyko 2 lenkų pėstininkų kuopas.

1921-04-18

Belgų atstovas Hymansas Tautų Sąjungos vardu pasiuntė Lietuvos vyriausybei notą, kurioje kvietė pradėti darybas su lenkais.

1921-04-17

Kodėl tie pabėgėliai negalėtų būti apgyvendinami mažesniuose miesteliuose, kur yra dar daugelis tuščių namų, arba kodėl asmens, netarnaują jokiuose įstaigose ir nedirbą jokio naudingo darbo, negalėtų būti išsiunčiami į provinciją ir ten apgyvendinami.

1921-04-16

Vilniuje įvyko lietuvių ir gudų bankietas (pokylis), kuriame dalyvavo apie 100 abiejų tautų įstaigų ir partijų atstovų. Buvo kalbėta apie lietuvių ir gudų tautų siekimų vienodumą ir pasiryžimą ginti savo šalių nepriklausomybę.

1921-04-15

Balandžio 7 d. Karo Ligoninėje, sušauktas d-ro Bagdono ir d-ro Nagevičiaus iniciatyva, įvyko susirinkimas aptarti Palangos kurorto atgaivinimui ir kitiems jo padėties klausimams. Susirinkime dalyvavo 34 asmens, jų tarpe žymesnieji mūsų visuomenės darbuotojai, amerikiečiai – finansininkai, gydytojų grupė.

1921-04-14

Balandžio 14 d. Lietuvos Aukštieji kursai paskelbė prof. D-rui A. Bezzenbergeriui proga jo 70-ies metų sukaktuvės šį pasveikinimą.

1921-04-13

Kauno miesto Valdyba šiuo praneša, kad miesto yra priimta pribuvėja dykai teikti patarimų ir pagalbos gimdančioms moterims.

1921-04-12

Susirgo mano panelē. Kokia liga – nežinau. Gali būti, čiuvingamą prarijo, ar nuodingo pento nučiulpē, ar koją bešokdama išsisuko. Ji man ne gi sakē, tik nuvažiavo ligonbūtin, atsigulē, ir lankyk ją, jei myli. Aš ir lankiau ištikimai. Ir ne tuščiomis rankomis. Tai roželių bukietą nuvilkdavau, tai kendžių skrynutę, tai kitokių dalykēlių. O ji serga, guli ir gana.

1921-04-11
Panevėžys

Eltos korespondento pranešimu, Panevėžio apskrity žiemą kariams ir bežemiams išdalinti 7 dvarai: 77 sklypai 1,088 hektarų.  

1921-04-10

M. K. Čiurlionies 10 metų jo mirties sukaktuvėms paminėti sekmadienį Vytauto bažnyčioj per ištisas mišias giedos Lietuvių Operos solistai.

1921-04-09
Jungtinės Amerikos Valstijos

Vietos lietuvių kolonijos, viena po kitos, suorganizavo Vilniaus vadavimo komitetus, kurių pagalba jau nemažai tam tikslui yra surinkta. Aukos manoma skirti sušelpimui neturtingiausių Vilniaus gyventojų sluoksnių, pirmoj eilėj prieglaudų, o taipogi ir kultūriniams lietuvių reikalams, mokykloms.

1921-04-08

Ar yra p. Ministeriui žinoma, kad vandens srity didžiausia betvarkė, kad pačiam Kauno uoste daugelis laivų yra apskendę prisemti vandenio. Vieni visiškai nuskendę, kiti pūsta vandenio prilyti ir dugnai rūdyja: 2 geležiniai laivai prieš Tilmanso pabriką parversti šonais tarnauja vietoj klozetų.

1921-04-07

Viename Lenkų okupuoto M. kaimo pranešime, arti 200-tų gyventojų pasirašytame, skundžiasi, kad Lenkų valdžia rekvizuoja visus gyvulius, javus, lenkų kareiviai atima visą maistą, nepalikdami nei šeimynoms ko misti.

1921-04-06

Prasidėjo užsiėmimai, mankštinimai ir įvyko tarp klubų, sąjungų, draugijų, miestų ir valstybių įvairios rungtynės, kurių skaičius po karo yra net žymei padidėjęs.

1921-04-05

19 vežimų, cukraus prikrautų, važiavo ties Širvintais plentu pro pirmo pulko sargybą, nuvyko į Širvintus ir iš ten ruošės važiuoti į Vilnių, kai netikėtai buvo Kontrolės Komisijos užklupti. Kadangi visi 19 žmonių neturėjo mūsų Vyriausybės leidimų, leitenantas Biliūnas atėmė iš jų pasus.

1921-04-04
Didžioji Britanija

Reuterio agentūros pranešimu, kasyklų darbininkų streike visame Anglų krašte dalyvauja apie milijoną darbininkų.

1921-04-03

Anot pranešimų, Kaune koleros nebėra. Bet ji pati savaime neišnyko, juk tai padaryta dideliu vargu. Tačiau negalima nelaukti vėl kurios nors epidemijos, jei švarumo nebus žiūrima.

1921-04-02

Pirmas ir paskutinis Lietuvių kariuomenės kinas sugautas ir tokiu būdu iš rankų „Kauno Lietuvos“ valdžios tapo išrautas šitas pavojingas ginklas… O paskui iš musės padarė dramblį, o iš vieno žmogaus pulkus ir divizijas… Vargšas „kinų gudas“ pasėdėjo nelaisvėje, o paskui ir sugrįžo į savo dalį.

1921-04-01

Miesto rinkliava apdedami įvežami į Kauną ir jo priemiesčius geležinkeliais ir vandens keliais kroviniai. Rinkliava imama Kaune geležinkelio stotyje ir prieplaukose šiuo įstatymu nurodytomis normomis, nežiūrint į pervežimo tolumą.

1921-03-31

Miestams, kurie turi daugiau kaip 10.000 gyventojų, nustatomas šis Tarybos narių skaičius: Nuo 10.000–15.000 gyventojų į Miesto Tarybą renkami 35 nariai; nuo 15.000 iki 20.000 – 40 narių.

1921-03-30

Šįryt, kovo 30 d. išvažiuoja atgal į Angliją, Londonan arbitražo komisijos pirmininkas sienai su Latviais nustatyti profesorius J. G. Simpsonas, kurs viešėjo visas Šventes Kaune ir lankės Vilniuj pažinti kontrolės komisijos darbus. Vakar svečiui pagerbti buvo suruošta vakarienė p. M. Yčo namuos.

1921-03-29
Argentina

Dėl įvykusio Argentinos Vyriausybės pripažino Lietuvos, Argentinoj gyvenantieji lietuviai, kurių ten yra apie  10.000 prašo įkurti jiems atskirą konsulatą.

1921-03-28

Metas jau būtų atsikratyti surūgusių supelėjusių sakinių: „Taip mano tėvas gyveno, taip bus ir man gerai“, arba „Antai, Jono šeimyna taip purvinai gyvena, o sveika“ ir t. p.“

1921-03-27
Londonas

Anglų užsienio reikalų viceministeris Harmsworth oficialiai pareiškė Žemuosiuose Rūmuose, kad Sovietų Rusų agentai, nebūsią pripažinti Rusų diplomatiniais atstovais.

1921-03-26

Baimė pagimdė kvailą apatiją ir vergišką nuolankumą. Apie baisiausius žvėriškumus, nuo kurių plaukai šiaušiasi, kalba rusai ramiai, kaip apie pernykštį sniegą… Pro Kremlių eidami, neša kišenėse atkištas špygas, bet jei iš Kremlio vartų pasirodo Trockis bei koks kitas komisaras, moka nusilenkti, veidmainingai garbindami.

1921-03-25
Baltarusija

Šiandien sueina lygiai treji metai, kai Baltarusijos Liaudies Respūblikos Taryba, suvažiavusi Minske, paskelbė savo šalį esant nepriklausomą…Tą dieną nuoširdžiai linkiame gudams kuogreičiau įveikti visas tas kliūtis, kurias jiems stato ateitis, ir pasiekti svajojamąjį tikslą – nepriklausomybę.

1921-03-24
Kopenhaga

Danijos Vyriausybė yra įteikusi krašto Žemesniesiems Rūmams naujų atstovybių ir konsulatų projektą. Tame dokumente yra pasakyta, kad Pabaltjūrio Valstybės turi nepaprasto svarbumo Danams.

1921-03-23

Karo metu pasidarė labai daug žmonių iškrypusių iš normalumo vėžių, žmonių nebetekusių blaivios sąmonės bei lygsvaros.  Rusijoje tokių žmonių visos minios, jų rankose ir valstybės vairas. Lietuvoje bent ligšiol, tokių žmonių, ačiū Dievui, vis dėlto nekiek teatsirado, nors negalime sakyti, kad ir lietuvių tarpe, tokių maniakų, dvasios iškrypėlių nebūtų – yra jų kiek, aišku, neperplačiai.

1921-03-22

Kauno priemiesčiuose, kaip va: Šančiuose, Panemunėje, Slabadoje, Viliampolėje, Aleksote ir Fredoje yra daugybė tuščių namų (daugiausia kareivinių), kurie be langų, be durų, kai kur kiaurais stogais kiukso palikti naikinimo likimui. Dauguma jų labai geri ir brangūs namai. Visa tai didelis Valstybės turtas. Kodėl jie neatremontuoti? Ir nepavesti visuomenės naudojimui?

1921-03-21

Dar 4 lietuvių gimnazijos mokiniai sėdi kalėjime. Želigovskio vyriausybė grūmoja teisti juos už išdavimą.

N. Tilmanso Dirbtuvėje dirbo darbininkas Maslauskas, kuris 1913 m. pakliuvo į mašiną ir smarkiai buvo sužeistas. Nuvežus į ligoninę po dviejų valandų mirė. Paliko našlė moterė su keturiais vaikais.

1921-03-19
Berlynas

Mūsų Pasiuntinybės Vokietijoj registravimo žiniomis, Vokietijos internuotų raudonarmiečių tarpe yra apie 100 lietuvių. Pasiuntinybės buvo daromos pastangos juos atvaduot.

1921-03-18

Neįstengdama kiekvienam skyriui atsakyti, tariu širdingą padėką visiems, tą dieną mane prisiminusiems.

1921-03-17

Latvių Lietuvos sienų komisijos pirmininkas įteikė Latvių vyriausybei savo projektą Latvių Lietuvos sienų klausimui išspręsti. Projekte numatyta, kad Palanga ir jos apylinkės privalo būti prijungti Lietuvai.

1921-03-16
Sovietų Rusija

Volfo agentūros pranešimu iš Kopenhagos, Suomių žinių biuras sužinojo iš Maskvos, kad revoliucinis judėjimas Rusuos nuolat plečiasi.

1921-03-15

Kovo 15 d. įvyko steigiamasi Karo Mokslų Kūrėjų Draugijos susirinkimas. Minimoji D-ja tikslo skleisti karo žinių Lietuvos visuomenėje, ko atsiekimui rengiamos paskaitos su debatais ir spausdinama karinio turinio raštai.

1921-03-14
Jungtinės Amerikos Valstijos

Dauguma Amerikos lietuvių laukė naujojo Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento ir jo nuskirtosios pildomosios valdžios. Tat ir suprantama. Senoji demokratų administra­cija, įsivėlusi į nedalinamosios Rusijos principus, kaip į kokią girią, negalėjo užmatyti ir pripažinti Lietuvos Valstybės, kaipo atskiros ir savarankės respublikos. Prieš inauguracijos dieną (kovo 4), Lietuvos Atstovybėje buvo gauta daug užklausimų, ar negalėtų kaip nors ir svarbesniųjų lietuvių organizacijų atstovai… Daugiau

1921-03-13

Nakti 3 1/2 val. kovo 14-13 d. Tunelio gatvėje (Soročinskio name) 14 Nr. į Šulaičių butą atėjo vagis.

1921-03-12

Estų vyriausybė paskyrė Lietuvai savo Reikalų Vedėju laikinai leitenantą Aug. Schmidt‘ą, kurs jau, ligi šiol atstovavo Estus Lietuvoj.

1921-03-11

Mes negalime geidauti to, kad Lietuwos Dauguma twarkytų musų Reikalus widujinius, nors gerai musų Psichologijos ir musų Priwalumų nesuprasdama. Autonomijos Reikalavimas yra iszmintingas, ir Lietuwos Reikalams kenkti negal.

1921-03-10

Pranešimuose gautuose iš Kauno teigiama, kad žydai pabėgėliai pasirodė prie Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos sienų. Pranešama, kad jie keliauja didelėmis grupėmis bijodami, kad sukilimo sėkmės atveju prasidės pogromai.

1921-03-09

Vienas iš paskutinių generolo Želigovskio nurodymų buvo 50 000 markių baudos skyrimas ,,Kurier Wilenski“ dienraščio leidėjams, esą dienraštyje pastebimas per daug prolietuviškas tonas.

1921-03-08

Operos taryba prašo mus pranešti, jog ji rengia visą eilę kamerinių koncertų, kuriuose bus atliekami kūriniai žymiausių muzikų pradedant XVII amžiui ir baigiant modernistais. Koncertai bus Rotušės salėje antradieniais.

1921-03-07

Turiu garbę pranešti, kad tarpininkaujant mūsų Atstovybei Taline, aš gavau Tamstos notą, kurioje Tamsta maloniai man pranešei, jog Estų Respublikos Vyriausybė nusprendė pripažinti Lietuvą, kaipo nepriklausomą valstybę de jure.

1921-03-06
Norvegija

Šiomis dienomis Kristianijon atvyko Europos geriausias bokseras francūzas Carpantier, kuriam buvo parengtas tikrai karališkos sutiktuvės dalyvaujant valdžios kariams, prancūzų pasiuntinybei ir kt.

1921-03-05
Londonas

Vokiečių tauta mano, kad mūsų reikalavimas neleistina priespauda, turinti tikslą sunaikinti jų didelį kraštą, pavergti jų didelę tautą. Leiskite man paaiškinti mano pažiūrą – sako Lloyd George. Mums būtų malonu matyti Vokiečių civilizacijos sėkmes, bet nemalonu matyti, kad Vokiečiai gręsia pavergti ir bauginti Europos civilizaciją.

1921-03-04
Sovietų Rusija

Sovietų Rusuos atsirado nauja pramoga – nauja tema kalboms, ginčams, prietarams ir publicistams. Tai ypatingų sutverimų esybė, kuriuos Petrapily vadina „mertvecy“ (nabašninkai), Maskvoj „pružininki“, o vaikai apie juos dainuškose dainuoja „poprygunočki“ (strikinėtojai). Tai yra ypatingi plėšikai, galvažudžiai. Jie vaikšto įsisiautę į baltas marškas, kaip numirėliai, vietoj akių įsitaisę žibančias elektros lemputes ir prie kojų prisitaisę spiruoklės.

1921-03-03

Valdininkas Merkšaitis areštui išvengti užlaikiusiems jį Kriminalinio Skyriaus valdininkams davė kyšio 35,000 auks. bet matydamas kad tas nieko negelbės, bevedant jį į Kriminalį Skyrių stengėsi pabėgti. Jam sulaikyti valdininkai turėjo griebtis ginklo ir galų gale Merkšaitis buvo sulaikytas sužeistu į dešinę ranką.

1921-03-02

Didžiausią pajamų šaltinį praeitais metais sudarė muitai. Mūsų surinkta išviso netoli 110 milijonų auksinų, kas sudaro daugiau negu trečdalį visų valstybės normalinių pajamų.

1921-03-01

Toliau pranešu, kad aš dabar esu įsirašęs į šaulių burį ir, reikalui prisiėjus, gatavas eit skaldyt Lenkams galvas. Dabar veikiame kaip slaptoji policija: sekiojam visokius šnipus ir tuos, kurie peržengia valstybės įstatus.

1921-02-28

Anot vienų, gruzinai sumušę užpuolikų gaujas ir nuviję nuo savo sostinės Tifiliso, anot kitų – jie Tifilisą jau apleisti turėję. Tačiau aišku, kad jauna Gruzinų valstybė sunkią dramą gyvena. Nuo to laiko, kada Azerbeidžanas ir Armėnai susivienijo, buvo aišku, kad gruzinams teks išlaikyti sunkią kovą dėl savo nepriklausomos būties.

1921-02-27

Amerikos Lietuvių Prekybos B-vėje Laisvės al. Nr. 70, Kaune, nuo 8 val ryto iki 9 val. vakaro, galima išnuomuoti pasivažinėjimams po Kauną ir tolimesnėms kelionėms po Lietuvą.

1921-02-26

Darbo Birža tarpininkauja bedarbiams ir darbdaviams be jokio atlyginimo. Darbo Biržoje yra įsiregistravusių visokios profesijos bedarbių ir visokio cenzo mokslo.

1921-02-25

Žemaičių Vyskupo kelionės uždavinys buvo, kaip Bažnyčios Kanonai reikalauja, informuoti Šventąjį Sostą apie religinę ir politinę Žemaičių Vyskupijos padėtį. <…> Toliau Vyskupas reiškė pageidavimo, kad visos Lietuvos Vyskupijos būtų bendrai sujungtos į vieną Lietuvos bažnytinę provinciją, kad Vilniuj būtų įkurta Lietuvos Arkivyskupija ir kad Lietuvai būtų skiriamas atskiras Apaštalų Nuncijus.

1921-02-24

Bet yra Kaune tokių dalykų, kurie tiesiog gėdą daro. Kalbu apie Kauno sugriuvusius, subirusius senus namus. Tuose namuose niekas negyvena, arba jei gyvena, tai kuo greičiausiai iš tų namų reikėtų iškraustyti. Daug tokių namų rasime sename mieste (Kranto gatvėje ir kit.), Aleksote, Žaliame Kalne.

1921-02-23

Vidaus Reikalų Ministerijos Sanitarijos skyrius praneša, kad skleidžiamos užsienyje ir Lietuvoj žinios dėl didelio choleros plėtimosi Lietuvoj netikros.

1921-02-22

Vasario 23 d. atvyksta į Abelius 520 tremtinių Lietuvos piliečių, grįžtančių iš Rusijos.

1921-02-21

Kauno ligoninėj d-ras V. Kuzma rengia masažo kursą. Mokslas prasidės š. m. vasario 21 d. Kauno ligoninės chirurgijos skyriaus ortopedijos kambary. Laikyti kursą pirmoj eilėj priimamos gailestingosios seserys.

1921-02-20

Draugijos siekius išaiškino Rainholdas, būtent: artinti abi brolių tautas kultūros dirvoje, pranešta buvo iš Lietuvių pusės, kad greitu laiku Lietuvos mokslininkai pasirodys ir Rygoje. Naujos Draugijos uždavinys susipažinti Lietuvos ir Latvijos mokslo srityje.

1921-02-19
Švedija

Tačiau prie ekonominės, ne mažiau svarbios lygybės, dar toli visose tose valstybėse. Griuvus visiems kitiems prietarams, dar vienas prietaras tebesilaiko. Būtent: „Moters darbas menkesnis, negu vyro, todėl turi jis būti ir apmokamas mažiau“.

1921-02-18

Tarp Lietuvos ir Lenkijos vyksta karšti ginčai dėl to, kam turi priklausyti Vilniaus ir Gardino sritys. Mes, baltarusiai, gyvenantys tose srityse, sakome, kad jei plebiscitas vyks tik tarp Lietuvos ir Lenkijos, mes pasisakysime už Lietuvą.

1921-02-17

Kad apsaugoti kariuomenę ir kraštą nuo choleros, einančios į Lietuvą per demarkacijos liniją, įsakau sustabdyti laisvą judėjimą per sieną ir per demarkacijos liniją ir sustiprinti pasienio sargybą.

1921-02-16

Karo Muzejaus atidarymas įvyks trečiadienį 16 vasario lygiai 3 v. d. Atidengimo iškilmėse dėl vietos stokos kviečiama dalyvauti tiktai organizacijų atstovai.

1921-02-15

Susitarus su Varšuvos valdžia, būsiąs įvykintas naujas administracijos padalinimas ir priklausančios „Vidurinės Lietuvos“ departamentams teritorijos susiaurinimas.

1921-02-14

Vietinės moterėlės, kurios verčiasi pribuvėjų amatu, apie pagalbą moterims gimdant visai mažai teturi supratimo. Jei kuriai moteriai tenka sunkiau gimdyti, tai jos užuot pagalbą teikusios, suklaupia ant kelių, kalba ražančių, rūkina šventomis žolelėmis ir Dievą prašo, kad sumažintų sopulius ir padėtų greičiau pagimdyti.

1921-02-13

Benediktinių vienuolyno byla maždaug žinoma visuomenei. Vienuolės lenkės nepatenkintos Vyskupo tvarkymu vienuolyno, šaukėsi pagalbos į Varšuvos Nuncijų: Mons. Ratti, atvykęs pernai į Kauną įsakė klausyti vyskupo, bei leido pasiskųsti Kongregacijai Religiosorum Ryme. Jos pasiskundė.

1921-02-12

Apie Vasario 12 dieną Kaune gauta žinių, kad daugiau atvyksta Lenkų kariuomenės į Lietuvą. Iš Gardino atėjo į Vilnių traukinys su 2 pulkais Lenkų gusarų, 35 vagonai su kareiviais ir arkliais, 6 amunicijos vagonai ir 22 sanitariniai vagonai.

1921-02-11

Kadangi stovintieji priešaky prancūzų politikai neturi nei titulų nei herbų, lenkų atstovui jų darbuotė ir planai buvę neįdomūs. Baigdamas „Robotnik“ pabrėžia, kad lenkų atstovai neturi atitinkamo išsilavinimo ir polinių santykių pažinimo, todėl sunku esą kaltinti dėl nevykusio politikavimo, nes, teisingiau sakant, lenkų atstovybės nevedę jokios politikos.

1921-02-10

Kaunan atvyko Pulk. Edward W. Ryan, Amerikos Raudonojo Kryžiaus Komisijos Pabaltjurio Valstybėms šefas. Gerb. Pulk. atvažiavo ištirti padėtį Lietuvoje sąryšyje su koleros ir tyfo su epidemija. Kaipo plačiai žinomas ekspertas visokių epidemijų srityje, jisai yra labai susirūpinęs mūsų krašto epidemijomis, ypač koleros apsireiškimu.

1921-02-09

Lenkų Kauno žemės komitetas, kuris dabar randasi Vilniuje, greitu laiku pasiųs į Kauną savo atstovą <…>, tokia pat misija, kokia ir M. Biržiška buvo deleguotas iš Kauno į Vilnių.

1921-02-08

Karui iškilus buvau paimtas rusų kariuomenėn ir po neilgos kovos papuoliau Vokietijos nelaisvėn, kur ir buvau pusketvirto meto ir pasitaikius progai, pasiekiau Daniją. Čionai randasi visai mažas burelis lietuvių, nedaugiau kaip iki 30 ypatų (neskaitant kūdikius), daugiausiai susidedantis iš tamsiosios liaudies.

1921-02-07

M. Biržiška išrodinėja, jog norint sėkmingai su Lietuvos lenkais ar su Lenkų valstybe, kad ir defenzyviai, kovoti, – turime esą būti tam apsiginklavę būtent jųjų, t. y. lenkų kalba. Vadinasi, lietuviai turį mokytis lenkiškai, jei nori lenkus nugalėti.

1921-02-06

Lietuviai taiso oro paštą tarp Kauno ir Berlyno, Maskvos, Rygos.

1921-02-05

Neatidedant išrišti įstatymo keliu žemės klausimą; tą klausimą rišant, prisilaikyti teisybės ir teisingumo pagrindų, kuriais vaduojasi Vakarų Europa, kuo greičiausiai pasmerkiant einančius iš rytų nusavinimo ir užgrobimo obalsius.

1921-02-04

Žydų bendruomenė sumanė pravesti į Viliampolę elektrą. Tam tikslui Kooperatyvų pamatais susiorganizavo draugiją.

1921-02-03

Vokietijos atstovas Šenbergis įteikė Lietuvos vyriausybei raštą, kuriuo protestuoja prieš suėmimą Vokiečių šnipo Kaune.

1921-02-02

Pranešu, jog pasisaugojimui nuo koleros norintieji gali įsiskiepyti šiose vietose: 1) Raudonojo Kryžiaus Poliklinika (Soboro Aikštė) kasdien nuo 4 ligi 6 val. vak.

1921-02-01

Liet. Mot. globos komitetas vasario 1 d. Rotušės salėje rengia Karnavalo vakarą. Pelnas skiriamas našlaičių prieglaudai.

1921-01-31

Šiandien Lietuvos Vyriausybė įteikė Tautų Sąjungos Tarybai savo atsakymą į notą.

1921-01-30

Sausio 30 d. Kauno miesto teatre buvo surengtas dainininko Kipro Petrausko išleistuvių koncertas.

1921-01-29
Paryžius

Patyrėm, kad Baltijos pajūrio valstybių de jure pripažinimo siūlymas Paryžiaus konferencijoj kilęs iš prancūzų pusės.

1921-01-28

P. Emilija Vileišienė, po 8 dienų badavimo, paleista iki teismo iš kalėjimo.

1921-01-27

Sausio 27 d. apie 11 val. rytą, Lietuvių Meno Kūrėjų Draugijos rūmuose atidaryta Lietuvių žmonių ornamentikos paroda. Tokios rūšies įvykis mūsų gyvenime yra pirmutinis.

1921-01-26

Pasirodė Kaune juodoji Azijos viešnia cholera. Jau užregistruota keliolika atsitikimų.

1921-01-25

Aplankęs Šančiuose ir Panemunėje esančias kariuomenės dalis, Armijos Vadas rado: Visose dalyse, išimant Baltgudžių batalioną, maistas nekoks. Tas dalinai pareina nuo produktų kokybės, dalinai nuo nemokėjimo pagaminti, –  neprityręs virėjas ir gerus produktus sugadina. Šio trūkumo priežastimi skaitau dalių vadų nesidėjimą.

1921-01-24
Paryžius

Paryžiuj vyksta dabar Ministerių Pirmininkų konferencija, kur, anot gautų tikrų žinių, bus svarstomas ir lietuvių lenkų klausimas.

1921-01-23

Senių ir nesenių susirinkimas š. m. sausio 23 d. patvirtino Komisijos nustatytąją programą leidiniui Lietuvos istorijos medžiagai rinkti vardu: „Mūsų Senovė“. Redaktorium išrinko kun. Juozą Tumą.

1921-01-22

Žinomas Lietuvos valstybės priešas, didelis bermontininkų Lietuvoje organizatorius ir tėvynės išdavikas bar. Roppas jau vėl landžioja įvairių ministerijų priemeniuose. Ir ne slaptai jis čion atvyko.

1921-01-21

Kauno miesto padegėliams komitetas savo posėdyje nutarė pratęsti teikimą pašalpos neturtingiems padegėliams būtų pasisamdymai dar 4 mėnesiams, t.y. ligi 1 gegužio.

1921-01-20

Pastaruoju metu lenkų spaudoj labai uoliai debatuojama klausimas: Vilnius ir strategija. Vis daugiau ir daugiau balsų randas, kad prijungus Vilnių prie Varšuvos išeitų reikalas kuo blogiausias. Vieną, kaip visai teisingai <Kurjer Polski> pastebi, Vilnius ir prieš karą besimaitindavęs tik tuo, ką gaudavo iš Kauno gubernės, be jos visai iš bado sumenkėtų ir gyvenimo dienos būtų neįmanomos.

1921-01-19

Kultūros skyrius Žydų Tautos Tarybos žada netrukus išleisti lietuviškai Žydišką žodyną pritaikintą rankvedžiui „Vaikų Darbymetis“.

1921-01-18

Kaune Sausio 18 d. įvyko „Žiburėlio“ narių susirinkimas. Prieš karą kiek Rusų valdžia leido, įsikūrė Vilniuje „Žiburėlio Draugija“ šelpti Lietuvius nelaisvius.

1921-01-17

Steigiamasis Seimas ištikus tėvynei pavojun, kuriam laikui pertraukęs plenumo posėdžius, vėl šiandie pradeda savo darbuotę. Jei paprastomis gyvenimo sąlygomis parlamento darbuotės pradžia ar pabaiga turi didelės reikšmės, tai juo didesnės reikšmės turi įgauti ši diena.

1921-01-16

Lietuvių Meno Kūrėjų Draugijos Valdyba yra gavusi iš Latvių Švietimo Ministerijos Meno Departamento kvietimą įrengti Rygoje Lietuvių Meno parodą, eilę koncertų ir paskaitų, kad tuo būdu duoti progos latvių menininkam ir visuomenei arčiau pažinti mūsų meno kūrybą.

1921-01-15

Kaunas sausio mėn. 15 d. Neseniai Kaune netikėto grobio rasta. Pagauta, taip sakant, <Centralinis komunistų propagandos, technikos, literatūros biuras ir sprogstamosios medžiagos sandėlis visai partijai Lietuvoj>. Tame sandėly kol kas būta: apie 15 pūdų bolševikiškos <literatūros> (kaip antai, <Kareivių Tiesa>, <Tiesa>, <Borba>, atsišaukimai, brošiūros).

1921-01-14

Š. m. Sausio 14 d. atvyko į Kauną nauja Tautų Sąjungos Komisija su pulk. Chardigny prieky. Ji pasisakė esanti Tautų Sąjungos plebiscito komisija. Sausio 15 d. 12 val. d. Komisija iš prancūzo, italo, anglo, belgo ir serbo lankės pas Užsienio Reikalų Ministerį ir padarė posėdį drauge su Ministeriu pirmininku, Finansų Minsteriu, Užsienių Vice-Ministeriu ir prof. A. Voldemaru.

1921-01-13

Pabėgėlių skyrius prie Žydų Tautos Tarybos praneša, kad ketverge eis traukinys į Vilnių ir norintieji važiuoti ir užsiregistravę turi atvykti į pabėgėlių Komitetą (Ukmergės g. № 8) kad užsimokėti už bilietą ir gauti tam tikrą.

1921-01-12

Ypač tokio senato nori nusibankrutijusi Yčo-Voldemaro-Smetonos kompanija, kurie neturi žmonėse jokio pasitikėjimo ir negalėjo pravesti nei vieno savo atstovo į Steigiamąjį Seimą.

1921-01-11
Norvegija

<Orient> žiniomis iš Kristianijos, įvyko didelis protestas prieš kariuomenės siuntimą į Vilnių mitingas.

1921-01-10

Prancūzų valdžios politika, kaip žinome, Lietuvai nėra palanki. Ji stengiasi visokiais būdais įpainioti Lietuvą į Lenkų reikalų vežimą. Prancūzijai šitaip elgiantis, lietuviai mažai kreipia į ją domės, o savo politiką labiausiai veda su Anglija, Vokiečiais, Rusija ir ypačiai Pabaltijos šalimis. Tačiaus pastaraisiais laikais prancūzų visuomenėje randasi žmonių, kuriems tokia jų valdžios politika nepatinka. Mat, Lietuva Prancūzų politikai Europos rytuose turi… Daugiau

1921-01-09

Visi nešvarumai turi būti išvežami už miesto į Miesto Valdybos nurodytas vietas (už Slabados ir už Šančių). Draudžiama versti ir pilti bet kokie nešvarumai miesto rajone ir nenurodytose Miesto Valdybos vietose. Nešvarumų suvertimo vietose privalo būti tam tikros lentelės su aiškiais parašais.

1921-01-08

Lenkai stebisi mūsų orlaivių veikimu. Lietuvos oro laivyno esanti tokia jėga, su kuria jiem nesą galima kovoti.

1921-01-07

Tas matyti iš kai kurių tarnautojų gyvenimo. Vieni nemažai sriaubia ir karštai myli buteliuką, o kiti jau ir savus arklius turi. O juk mūsų geležinkeliai dar taip jauni.

1921-01-06

Laikinoji Lietuvos sostinė oficialiai vadinas „Kaunas.“ Bet užsienių spaudoj, taip pat nekuri dalis spaudos ir Lietuvoj („Litauische <…>“, „Echo“ ir k.) ir pirkliai savo susirašinėjimuose vartoja dar iš rusų imperijos malonią liekaną „Kovno“.

1921-01-05

Žinia apie lietuvių ir lenkų atstovų derybas Varšuvoj, kad ten esąs išspręstas jau Vilniaus klausimas ir baigiama tartis dėl Didelės Lietuvos kantonų sistemos ir federacijos su Lenkais sutarties, visai neturi pagrindo ir yra grynai pramanyti.

1921-01-04

Visi vyrai, gimusieji 1901 m. ir išėjusieji mokslą nemažiau 4 kl. Gimnazijos, mobilizuoti sulig Steigiamojo Seimo priimto įstatymo 1920 m. spalių m. 20 d. faktiniai ėjusieji mokslą dienoje mobilizacijos paskelbimo ir dėl įvairių priežasčių, nepatekusieji karo mokyklon, laikinai atleidžiami iš kariuomenės mokslo tęsimui.

1921-01-03

Sausio 3 dieną mišiomis katedroje prasidėjo Kaune lietuvių Katalikų Kongresas. Dalyvauja Kauno žymesnioji katalikų inteligentija ir provincijos katalikų visuomenės veikėjai.

1921-01-02

Lenkų socialistai savo nusistatymu Vilniaus klausime maža kuo skiriasi nuo paprastųjų tautininkų. Susirinkime sausio 2 dieną jų kalbėtojai tiesiog nurodė, jog jų partija Vilniaus Seime balsuosianti už prijungimą Vilniaus prie Lenkijos.

1921-01-01

Iššaukus centralinę, būtinai reikalinga prašyti sujungimo su numeriu kito abonento, bet nesakyti pavadinimą to abonento, nes telefoninkės neturi fizinės galimybės žinoti pavadinimus visų abonentų ir atlikimui jų darbo gana žinoti tik abonentų numerius.

1920-12-31

Mūsų artistų pasaulis 1920 m. užbaigė nepaprastu įvykiu tųjų metų gruodžio m. 31 d. Kauno teatro rūmuose Lietuvos Operos Valdyba pastatė pirmąją operą lietuvių kalba.

1920-12-30

Tuo tikslu p. Sala Umberto esąs prašęs savo vyriausybės, kad atsiųstų savo laikraščių korespondentų į Kauną, kad iš čia siųstomis žinomis teisingai nušviestų padėtį Lietuvoj, nes iki šiol italai tiek težinojo apie Lietuvą, kiek rašė apie ją Varšuvos korespondentai, semdami žinių iš lenkų šaltinių.

1920-12-29

Nuo gruodžio š. m. 1 d. eina naujas nepartinis tautinėje dvasioje vedamas dienraštis „LAISVĖ“.

1920-12-28

Jau kelinta karta dalyvauju mūsų kariuomenės parodose ir pastebiu didelį pažangą. Tuojaus matoma nenuilstamo mūsų Armijos Vado Generolo Žukausko darbšti ranka.

1920-12-27

Gruodžio 27 d. rytą išvažiavo iš Kauno į Vilnių specialinis traukinys pargabenti pargabenti ten pasilikusių mūsų sužeistų ir sergančių kareivių.

1920-12-26

Gruodžio 26 d. 10 val. vakarą specialiniu traukiniu išvažiavo į Rygą Lietuvių-Latvių sienos trečiųjų teismo komisijos pirmininkas prof. Simpson su sekretoriu Mr. Noiken ir mūsų tos komisijos nariai – buvęs prezidentas Antanas Smetona ir p. Martynas Yčas.

1920-12-25

Kaune taip pasidarė ankšta gyventi, kad vienas kitam lipa ant sprando, rekvizuoja kambarius ir visi kenčia daug nemalonumų ir pavojų. Jeigu prie tokios kamšos įsisuktų koki epidemija tai pjautų žmoneles kaip šieną.

1920-12-24

Lietuva švenčia Kalėdas. Žmonės svečiuojasi vieni pas kitus, ruošia vakarus, šokius, pasilinksminimus. Žmonės sotūs, linksmi ir laimingi.

1920-12-23

Gerb. prof. Simpsonas viešis Kaune. Jis pasisakęs atvežęs Lietuvai daug gerų naujienų.

1920-12-22

„Tėvynės sargas“ tvirtai laikysis krikščionybės ir demokratybės pagrindų ir budės Bažnyčios ir Tėvynės sargyboj.

1920-12-21
Jungtinės Amerikos Valstijos

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija praneša, kad prie Lietuvos sienos bolševikai surinko 40 000 karių su kuriais ketina dar kartą įsiveržti į Lenkiją.

1920-12-20

Lietuvos valstijos atgimimas yra dideliai surištas su vyskupo Kario bijografija. Tai jis rėmė nedrąsius žingsnius pirmų musų valdininkų, tai jis savo galingu žodžiu naikino tamsius debesis abejojančių širdyse, tai po jo vadovybe musų liaudis parėmė susitvėrusią Pirmąją Tarybą, neprigulmingos Lietuvos valdžią. Jis, rodos, prisaikdino ir pirmąjį Lietuvos respublikos prezidentą Antaną Smetoną.

1920-12-19

Lietuvių Meno Kūrėjų Draugija išgavusi iš Valdžios reikalingos subsidijos rengia gruodžio  19 dieną atidengti Lietuvių dramos teatrą. Teatro Vedėju Režisieriu pakviestas artistas Juozas Vaičkus.

1920-12-18

Vytauto bažnyčioje šį sekmadienį gruodžio 19 d. Mišias giedos dviem balsais p. p. Marcinkus ir Olšauskis.

1920-12-17

Latvių belaisviai, grįžę iš Maskvos sako, kad kalėjimai Maskvoj prikimšti. Daugiau, kaip šimtas tūkstančių žmonių, tai reiškia dešimta visų Maskvos gyventojų dalis laikoma kalėjimuose.

1920-12-16
Šiauliai

Svarbi, piliečiai, naujiena! Puoškit eglaitę! Pirmoji lietuvių saldainių pabrika „Birutė“ Šiauliuos.

1920-12-15

Gruodžio 15 d. Miesto Teatre Vyr. Liet. Gynimo Komitetas ir Mot. Komitetas Tėvynei ginti rengia koncertą kalėdų dovanoms frontui. Dalyvauja Kipras Petrauskas, A. Sodeika, Nezabitauskaitė-Galaunienė, P. Oleka, Bieliūnas, Tallat-Kelpša, Kačanauskas, Leškevičius, ir Kauno koras.

1920-12-14

Joffe pasiuntė lenkų valdžiai ultimatumą, kad Želigovskis iš Vilniaus būtų kuogreičiausiai atitrauktas, kitaip jie skaitys, kad paliaubų sutartis nevykdoma.

1920-12-13

Mūsų dezertirai – pavieni asmenys. Ir motyvai – labai paprasti: kiek nušalo, pristigo marškinių, ar saviškių ištroško – ir drožia pasišildyti namo. Dezertiruoja daugiausiai jaunieji, vos nuo žagrės paimti, kuriems prasižengimo laipsnys, disciplinos laužymas, nėra taip giliai jaučiamas kaip įstatymų leidėjams. Nesuspėjo dar susigyventi, karo drausmę įvertinti.

1920-12-12

Kauno šauliai antrą sykį vaidins Andrejevo dramą „Mūsų gyvenimo dienos“. Kainos žymiai papigintos. Pelnas skiriamos Kalėdų dovanoms fronte esantiems šauliams.

1920-12-11
Jungtinės Amerikos Valstijos

Tautų Sąjungos komisija nusprendė priimti į organizacijos gretas Bulgarijos valstybę. Šis sprendimas buvo priimtas po to kai maršalas Fošas pristatė raportą kuriame pripažino, kad Bulgarija nuoširdžiai stengiasi išpildyti pasirašytas taikos sąlygas.

1920-12-10

Lengvomis sąlygomis išnuomojame automobilius vestuvėms, krikštynoms, turistams ar šiaip norintiems pasivažinėti.

1920-12-09

Vakar lenkai Varėnos ruožte perėjo demarkacijos liniją, 12 val. paėmė Varėnos miestelį, kurį apiplėšę gyventojus, pavakary vėl apleido.

1920-12-08

Kad moters tapo prileistos prie beveik visų valdiškųjų užsiėmimų tai labai teisinga. Inteligentė privalo darbo, kurį sakos galinti pridirbti geriau nei vyrišką.

1920-12-07

Dabar jau mes tiek išaugome, tiek sutvirtėjome, kad dabartinė mūsų būstinė – mūsų laikinoji sostinė Kaunas perankštas mums, mes jame daugiau nebesutelpame. Nors ne taip jau daug laiko praslinko nuo tos dienos, kada vokiečiams perduodant Vilnių bolševikams, pasitraukę mūsų ministerijos sutilpo viename banko rūme. Šiandien jau ten vienai ministerijai yra ankšta.

1920-12-06

Namai, kuriuose gyvena mobilizuojamasis, apstatomi kariuomene ir dežuruojami po kelias dienas, kol būsimasis Želigovskio „karžygis“ ir „vidurinės Lietuvos“ gynėjas per neapsižiūrėjimą ar reikalo spiriamas, pasirodo namie. Tuomet suimamas ir gabenamas į naujokų ėmimo punktą.

1920-12-05

Meno Kūrėjų Draugijos Valdyba skelbia konkursą pagaminti L. Meno Kūrėjų Draugijos emblemos projektui, pritaikintam Lietuvių Operos ir Dramos Afišom.

1920-12-04

Traukinys su visais į Želigovskio nelaisvę patekusiais mūsų karo belaisviais išeis iš Vilniaus į Kauną gruodžio 4 d. 8 val.

1920-12-03

Tik atsiminkime visą eilę karininkų ir kareivių dvarininkų, kurie tarnauja ar Želigovskio armijoje, arba šiaip jau bedirbami Lenkų valstybei mums duobę kasa. Iš kur Sapiehos, Pilsudskiai, Koscialkowskiai, Kosokowskiai, Mackevičiai, Romeriai t.t. Kurie net drįsta atvažiuoti pas mus ir Lenkų valdžios vardu su mumis tartis? Kažin ar mes prie tokių prikibti negalėsim? Ar ne metas būtų dabar pačiupinėti tuos ponelius, kurių… Daugiau

1920-12-02

Prie progos Leninas pateikė savo bendrakalbiui žinių apie Amerikos Suvienytų Valstybių planus link Rusijos. Leninas tvirtino, jog Amerikos valdžia yra Rusams padavusi pozityvių pasiūlymų: pirmiausia tur būt Rusams suteikta pašalpa ūkio srity ir jie turi būti pripažinti de jure. Leninas net kalbėjęs apie sutartį tarp Sovietų Rusijos ir Amerikos.

1920-12-01

1920 m. Gruodžio mėn. pirma d. Lietuvių Operos Teatro Taryba daro šią sutartį su Adele Nezabitauskaite-Galauniene.

1920-11-30

Dalyvaujant iš Lietuvos ir Lenkijos pusės tam tikriems delegatams ir patariant Tautų Sąjungos Kontrolės Komisijai prieita prie tokios karo paliaubų sutarties…

1920-11-29

Sąryšy su lietuvių-lenkų konflikto klausimo Tautų Sąjungos sprendimu Ženevoje Gudų Tautinės Respublikos Vyriausybė, kaip suinteresuota tuo klausimu, pasiuntė lapkričio 26 d. į Ženevą savo atstovus.

1920-11-28

Kauno gimnazijos tėvų komitetas, sušelpti neturtinguosius gimnazijos mokinius, kuriems gresia pašalinimas iš gimnazijos neužsimokėjus įnašų lapkričio 28 dieną, miesto salėje (rotušės) rengia rimtą koncertą.

1920-11-27
Ispanija

Ispanų ministerių pirmininkas p. Dato pareiškęs, kad žinąs apie ispanų kariuomenės siuntimą į Lietuvių Lenkų ginčijamąsias sritis tvarkos plebiscito metu palaikymui esanti neteisinga. Ispanų socialistų partija protestavusi prieš tokį kariuomenės siuntimą, reikalaudama laikytis toliau neutraliteto, kaip tai buvo karo laiku.

1920-11-26

Tautų Sąjungos Taryba kreipiasi į Lietuvą ir Lenkų vyriausybes, kviesdama susitarti dėl plebiscito ploto nustatymo.

1920-11-25

Galutinai paaiškėjus, kad Pilsudskis palaiko Želigovskį, prancūzų spauda vėl pradėjusi reikalauti, kad lenkų kareiviai išsikraustytų iš Vilniaus.

1920-11-24

1920 m. lapkričio 24 d. Marijampolėje savo gimtinės kapuos laidojamas St. Seimo Narys karininkas Antanas Matulaitis, nukautas lenkų Alytaus fronte.

1920-11-23

1920 m. lapkričio 23 d., besikaudami su lenkais, įsibrovusiais į Traškunus, pristigę šovinių, buvo lenkų suimti, sustatyti prie mūro ir sušaudyti.

1920-11-22

Bet Lietuvos generalinis štabas yra pavedęs p. Reklaičiui, pulko vadui Širvintuose, Jums pateikti reikalingų žinių ir taip pat būti tarpininku tarp Tautų Sąjungos Kontrolės Komisijos ir Lietuvos generalinio štabo. Jam taip pat pavesta palengvinti Jūsų kelionę.

1920-11-21

Mūsiškiai sėkmingai vijo lenkus Vilniaus link, bet čia atsirado nelemtoji kontrolės komisija su prancūzų generolu Sardinji (Chardigny); ji sąjungininkų vardu pareikalavo sustabdyti kovas.

1920-11-20

Ką daryti su tokiu kariuomenės vadu, kuris didelio pavojaus metu paliko savo kariuomenę ir pats išvažiavo, niekam apie tai nepranešęs, medžioti? Dabar padėtis visai pasikeitė, pavojaus beveik išvengta, kariuomenės vadas savo vietoje, mes tapome laimėtojais. Atiduoti tokį kariuomenės vadą teisman ar nutylėti ir padaryti jį didvyrį?

1920-11-19

Besiartindamas prie Širvintų, į šiaurę nuo jų, batalionas užklupo Želigovskio štabą ir patį Želigovskį. Kilo didelė lenkų panika. Jie puolė bristi per upę. kad nepatektų lietuviams į nelaisvę. Želigovskis ir jo štabas paspruko, bet savo kariuomenei davė įsakymą tuojau trauktis.

1920-11-18

Dešiniajame Vilijos krante lenkai vakar 6 val. didelėmis pajėgomis pradėjo pulti Širvintų ir Giedraičių kryptimis. Atkaklios kovos dalyvaujant iš abiejų pusių visų rūšių ginklam, tęsėsi ištisą dieną. Pavakarį mes apleidome Širvintas ir Giedraičius.

1920-11-17
Didžioji Britanija

Parlamento atstovas jūrininkas leitenantas Kenworthy (liberalas) paklausė ministerį pirmininką apie Lietuvos padėtį ir apie tai, kokių priemonių imasi Anglų Vyriausybė, kad tą mažą valstybę išlaikius nepriklausoma.

1920-11-16

Ne lietuvių pulkas atsisakė eit prieš Želigovskį, bet Želigovskio pulkas ir suorganizuoto savanorių korpuso dalys Varšuvai gint atsisakė pult Lietuvius, ne lietuviai tarpusavy susiėmė, bet Želigovskio riteriai tarpusavy varšuviškai piškinas.

1920-11-15

Kurso uždavinys – paruošti paišybos, braižybos ir kaligr. mokytojus vidutinėms mokykloms ir duoti galimybės gabiems mene lavintis.

1920-11-14
Lietuva

Lapkričio 14 d., iš Varšuvos per Vilnių Kaunan vyko Tautų Sąjungos Kontrolės Komisija. Bet atvykti geležinkeliu įstengė tik iki tilto ant Bražolos upelės (2-3 km. Į rytus nuo Vievio stoties). Tiltą ir geležinkelį mes jau seniau buvome suardę, kad želigovskininkų šarvuoti traukiniai negalėtų prieiti prie mūsų pozicijų.

1920-11-13

Jaunesnysis pirmos kuopos karininkas leitenantas Lusinskis, turėdamas tik 16 kareivių, savo drąsa ir vykusiu manevravimu išvijo priešą iš Smilgių ir išvadavo iš nelaisvės du suminėtus kareivius.  

1920-11-12

Aleksas Švarlys 1920 m. lapkričio m. 12 d. buvo pasiųstas su 4 kareiviais žvalgybon į mišką prie Kryžiaukos km. Čia, netikėtai sutikęs didelę lenkų žvalgybą.

1920-11-11

Dešiniajam Vilijos krante ties Draučais (4 km į šiaurės rytus nuo Konavos) šiandien apie 5 val. įvyko stiprus žvalgybų susirėmimas. Kovota buvo rankinėmis granatomis.

1920-11-10

Apie lapkričio 10 d. lenkai sutraukę naujų jėgų, vėl smarkiai pradeda pulti lietuvius nuo pat beveik Zarasų ir net į pietus nuo Vilniaus.

1920-11-09

Leitenantas Majorovas nenusiminė, bet, vykusiai manevruodamas, užėjo priešui iš sparno ir su tais pačiais 14 kareivių vėl išmetė jį iš Papiškių.

1920-11-08

Lenkai Vilniuj, nežiūrint visos pagalbos, teikiamos jiem iš Varšuvos, po paskutinių nepasisekimų fronte, pradėjo jaustis Vilniuj nelabai tvirtai ir brangesnę karo medžiagą krauna į vagonus ir veža atgal į Gardiną.

1920-11-07

Sekmadienį lapkričio 7 d. mėgėjų grupė, režisuojant p. Glinskiui, Miesto teatre stato Gr. Ge piesę „Kazn“ (Bausmė) 4-uose veiksmuose (rusų kalba) sužeistųjų kareivių naudai.

1920-11-06

Broliai! Būkite blaivūs ir budėkite, nes Jūsų priešas sukasi ieškodamas kurį praryt.

1920-11-05

Kiekvienas kiemas turi duoti kailinių ir kitų šiltų rūbų, kad mūsų kareiviai nešaltų, kad sėkmingai vytų lenkus iš Lietuvos

1920-11-04

Į klausimą ar latviai gali eiti pulti rimtai patį Zeligovskį, ar Zeligovskis gali pulti latvius Joffe atsako suvis negatyviai. Jis latvių dabartinį karingą prieš Zeligovskįupą aiškina taip kaip viršuje nurodyta, kad daroma kariškas upas neva prieš Zeligovskį, o ištikro prieš Tarybų rusus. Tas visakas tai francuzų įtekmė esanti.

1920-11-03
Jungtinės Amerikos Valstijos

<Westminster Gazera> praneša, visoj Amerikoj mėginamieji prezidento rinkimai davę labai didelę daugumą respublikonų kandidato Harting‘o naudai.

1920-11-02

Žydų Lietuvos Gynimo Komiteto buvo surengtas Miesto Teatre didelis koncertas – mitingas tėvynės gynėjų naudai, žymiai dalyvaujant gyventojams žydams. Kalbėtojai p.p. d-ras S. Goldbergas ir L. Garfunkelis atkreipė susirinkusių domės į gyvenamojo momento reikšmę ir ragino visomis jėgomis remti tėvynę.

1920-11-01

Man iš kulkosvaidžio bešaudant, iš dešinės ėmė mus supti lenkai ir paleido į mus kryžminę ugnį. Tuo būdu jie mus privertė pasitraukti. Čia žuvo vienas draugas.

1920-10-31

Sekmadienį, spalių 31 d. Kauno Miesto Teatre Lietuvių Meno Kūrėjų Draugijos Muzikos Sekcija rengia koncertą, dalyvaujant A. Galaunienei (soprano), J. Biliūnui (baritonas), Al. Kačanauskui (baritonas), Leškevičiui (smuikas) ir St. Šimkui – koras.

1920-10-30

Juozas Kulakovas vėl buvo suimtas ir uždarytas kalėjime, iš kur jis antru kart pabėgo.

1920-10-29

Karalius apsirgo nuo įkandimo beždžionės, kuomet jis mėgino apginti savo šuniuką, jai užpuolus.

1920-10-28
Lietuva

Skelbiu žiniai ir vadovavimuisi, kad dezinterija sergantiems kariams, ligi jie nepatenka ligoninėsna, nustatomas sekantis dienos davinys.

1920-10-27

Lakūnas Vytautas Jablonskis išlėkęs į lenkų frontą, buvo pašautas ir priverstas nusileisti su žvalgu lenkų pusėj.

1920-10-26

Lazarėtas pavyzdingai sutvarkytas, tik jame sergančiųjų dvasės reikalai visai pamiršti. Reikalaujančių kunigo kasdien pasitaiko. Jų skaičius kitą dieną pasiekia 15, ar net daugiau. Yra, žinoma, ir mirštančių, kuriuos laidoja Panemunės kapinėse.

1920-10-25

Taryba kreipiasi į apskrities gyventojus prisidėti prie gynimo darbo.  Kas gali su ginklu rankoje stoti savanoriais į kariuomenę ir Šaulių būrius.

1920-10-24
Kaunas

Vytauto bažnyčioje pamaldos š. m. 24 d. suviliojo minių minias. Tiekos žmonių nebuvo nė per pašventimą. Spūstis, kaip sodžiuje per atlaidus. O suviliojo į tą vis labiau mylimą senutę bažnytėlę tas pats Kipro Petrausko vardas, kurs Petrapilyje taip pat veikdavo į publiką.

1920-10-23

Sakoma, jog žydai kaip iš paties Kauno, taip iš apylinkių dideliais būriais su didžiausia paskuba bėga į Vokietiją. Nes pranešta, kad Lenkų kariuomenė briaujasi ant Kauno.

1920-10-22

Spalio 21 d. apie 16 val. gauta žinia, jog lenkų raitelių pulkas prasimušęs pro kairįjį 9 p. p. sparną ir įsibrovęs į mūsų užpakalį. Ryšys su divizijos štabu nutrauktas. Tada 7 p. p. dalys, mūsų būrys ir pora šarvuotų automobilių traukėsi naktį plentu į Širvintas.

1920-10-21

Jūsų laukia tokiu būdu sunkus uždavinys; uždavinys ne tik patiem būti narsiem karžygiam, būti pasiryžusiem kiekvienu momentu aukoti tą brangiausiąjį turtą, gyvybę, ant tėvynės aukuro, bet dar jūsų atskomybei pavedama šimtai ir tūkstančiai kitų, tokių pat kaip jūs, gražių, jaunų gyvybių.

1920-10-20

Per šiuos metus darbas koncentravosi apie šias sritis: a) kultūros – daryta susirinkimai, skaityta paskaitos, naudotasi knygynėliais, ruoša vakarai; b) labdarybės – globota seneliai, senelės, ypač vaikai; c) Tėvynės reikalų, – ypač daug surinkta pačių pagamintų įvairių aukų kareiviams: baltinių, pirštinių, kojinių, valgio, kūčios ir tt. d) žmonių reikalų – valgyklų, arbatinių, užvažiuojamų namų steigimas, kur ne kur einama prie… Daugiau

1920-10-19

Neliksmas mintis galvojo Balaišio sūnus: šiandien jis buvo miestely ir pats savo akimis matė, kaip klebono palaiminti ir mergelių rūtomis apkaišyti, išjojo į „Geležinį Vilką“ Butnokių valsčiaus savonorių būrelis. Išjojo dainas dainuodami, savo ristais žirgeliais žemę tripdami.

1920-10-18
Australija

Tolimame Australijos krašte teko man dagirsti apie Tėvynę mūsų Lietuvą, kuri kelias iš numirusių. Labai žingeidu dagirsti Jūsų meilų tautišką judėjimą, del ko mes tikimės tolimame krašte, kad Jūs, broliai, užimsite didvyrių vietą lietuvystės labui.

1920-10-17

Lietuvos Moterų Komitetas Tėvynei ginti kelia š. m. Spalių 17 d. didelį koncertą, dalyvaujant Petrauskui, Galaunienei, Šimkui, Olšauskaitei, Tallat-Kelpšai ir kitiems.  

1920-10-16
Švenčionėliai

Apie 17 val. tame ruože priešininkas vėl pradėjo pulti, bet buvo atremtas.   

1920-10-15

M. Šlapelienės Lietuvių Knygynas. Seniausias Lietuvoj Vilniuj, Dominikonų g. 13.

1920-10-14

Lenkų užsienio reikalų ministeris Sapieha savo notoj į Lietuvos vyriausybę sako, kad taip – be žinios ir be pritarimo.

1920-10-13

Vakar latviai be mūsų karo Vadovybės žinios užėmė Eglaitę.

1920-10-12

Šiandien, X. 12., sugrįžta į Kauną iš Paryžiaus prof. A. Voldemaras, dalyvavęs ten, kaip oficialinis Lietuvos atstovas, Tautų Sąjungos Tarybos posėdžiuos.

1920-10-11

Mano Vyriausybė mane įpareigojo Tautų Sąjungai ir Sąjungininkams pareikšti itin griežtą protestą dėl šio šiurkštaus Suvalkuose spalio 7 d. pasirašytos sutarties pažeidimo ir dėl Lenkijos kišimosi į Lietuvos vidaus reikalus. Pone Prezidente, savo Vyriausybės vardu turiu garbės prašyti Jūsų Ekscelencijos imtis pačių ryžtingiausių priemonių, kad Lenkijos Vyriausybė pradėtų gerbti Tautų Sąjungos Tarybos rezoliucijas ir pareikalauti, kad ji tučtuojau atitrauktų savo… Daugiau

1920-10-10

Biržiška pasakė: Kas yra Żeligowskis – ar Lenkijos patriotas, ar maištininkas?

1920-10-09

Apskritai pasakyt, tai tos koncesijos projekto įspūdis toks, lyg butų norima kuodaugiausia miškų iškirsti ir tai trumpiausiu laiku. Rodos būtų išmintingiau, ateities atžvilgiu, parduoti išanksto kadir kelių ar keliolikos metų, javai, linai, tik ne miškai. Į mišką įsileisti pašalietis žmogus būtų lyg pavojinga.

1920-10-08

Tačiau dar spalių mėn. 8 d. jie jau paleido radio žinią visom Santarvės Valstybėm  tokio turinio: <…> Gen. Želigovkis esąs susitaręs su krašto organizuotėmis ir politinėmis partijomis paskelbęs laikinąją Vykdomosios Valdžios Komisiją centralinės Lietuvos teritorijoj. Komisija, veikiančioji visų krašto piliečių vardu, pareiškia, kad ji nenorinti kariauti su jokiais savo kaimynais.<…> O lenkų generalinis štabas tą pačią dieną paleido radio žinią tokio… Daugiau

1920-10-07

Steig. Seimo narys kapitonas Natkevičius išvyko į provinciją organizuoti savanorių raitelių šimtines, vardu „Geležinis Vilkas“. Savanoriai į „Geležinio Vilko“ šimtines stoja su savo arkliu ir jei gali balnu, šautuvu ir t.t.

1920-10-06

Yra dar visa eilė klausimų, kurie yra surišti su demarkacijos linija ir paliaubų sutarimu. Tie klausimai bus diskutuojami. Tikimasi, kad šiandien bus galutinai prieita prie susitarimo ir rytoj sutartis bus pasirašyta.

1920-10-05

Spalio 5 d. pavakare gen. Katchė man pranešė, kad derybos su lenkais vyksta ypač sklandžiai ir su būsima siena jie „privažiavo“ iki Nemuno.

1920-10-04

Dostojevskio šeimynoje nuolatos buvo kalbama, kad jie nėra nei Rusai nei Lenkai, bet Lietuviai. Dostojevskio lietuviškumas esąs atsiliepęs visame jo raštų bude ir jo asmeniniame gyvenime.

1920-10-03

Visų kalbėjusių buvo išreikšta mintis, kad visoms moterims tuč tuojaus reikalinga, nežiūrint skirtumo tautos, tikybos ir pažiūrų susiorganizuoti ir pradėti Tėvynės gynimo darbą.

1920-10-02

Literatūros naujienos: A. Vienuolio Raštai Kaina 40  auks., Petro Rusecko Rambyno Tėvynėje, Arturo Šniclerio Fariziejai 3 v. dr.

1920-10-01
Šiauliai

Lietuvos Mokytojų Profesinės Sąjungos mėnesinis laikraštis Mokykla ir Gyvenimas, skiriamas paidagoginiams ir mokytojų profesiniams reikalams, išeina š. m. spalių m. pradžioje.

1920-09-30
Niujorkas

Lenkai prašė prezidentą Vilsoną išrišti lietuvių ir lenkų konfliktą.

1920-09-29

Naujieji laikai tai pavadino susipratimu, pažanga, laisve, ar dar kitais lygiai gražiais žodžiais. Bet tekus ilgėliau gyventi su šitokiais tarpusiu savaimingumu žmonėmis, pasergsti, jog nebegalima padirbti bendro darbo. Žmonės per didelį savaimingumą ėmė virsti tiesiog biauriais egoistais, bendruomenės jausmo nebetekę.

1920-09-28

„Ant iszkilminû Pietû, kuriůs jis Metropolic Wieszbutyje prirengęs buwo, atsilanke Lietuwôs Prēzidentas Smetona, Lietuwôs Ministerei, Anglijôs Pasiuntinys, Prancuzû Atstowas, Dwaszkieji ir tuli kiti. Wisi pasweikino Gaigalaitį kaip Karžygį Lietuwôs Neprigulmybês Kowoje.“

1920-09-27
Kaunas

Kauno uoste pūpso paskendę, pusiau pasinėrę laiveliai, baidokai; iš Nemuno vandens paviršio kyšo nugrimzdę garlaiviai; jau antrą vasarą tie baidokai, laiveliai ir garlaiviai kirmija ir šaukte šaukias gelbėti juos iš vandens; jau antri metai Vandns kelių Valdyba vis savaip gudravoja, bet nesugeba išnaudoti nuskendusio turto: nė pati jų nekelia, nei kitiems neprileidžia <…>.

1920-09-26

Dauguma tų nelaimingųjų senelių – tai tikri mūsų broliai ir sesers, čia gimę ir augę, lietuviai – miestų, dvarų ir kaimų darbininkai, kurie del buvusio netikusio pasaulio sutvarkymo ir netikusio piliečių auklėjimo ir valdymo net visą amžių sunkiai dirbdami negalėjo sau susitaupyti „skatiko juodai dienai“.

1920-09-25

Vilniaus miesto ir apskrities gydytojas praneša, kad koleros epidemija Vilniuj mažta. Griežtai daroma žmonių, buvusių kontakte su kolera sergančiais izoliuotė.

1920-09-24

Šiom dienom išvažiuoja į užsienį d-ras Purickis į Paryžių ir E. Galvanauskas į Briuselį  į Tarptautinę Finansų Konferenciją, kur Lietuva Tautų Sąjungos oficialiniai pakviesta dalyvauti.

1920-09-23

Ratifikavus Lietuvos taikos sutartį su Rusais, netrukus prasidės padarytų raudonosios kariuomenės jai bebunant Vilniuj nuostolių registravimas.

1920-09-22

Vilniaus badmiriams veža iš kauniškės Lietuvos maisto ir šiaip visokių reikalingų daiktų. Besikraustydamos iš Kauno valdžios įstaigos ir atskiri valdininkai veža Vilniun baldus ir visokį turtą. Nuo to Vilnius lobsta.

1920-09-21
Kaunas

Mes vadinomės „Lietuvos žydais“. Buvo laikas, kai okupantai siūlė suteikti mums visų mūsų teisių, kad atsisakytumėm nuo mūsų vardo „Lietuvos žydai – Lietuvos piliečiai“ – mes to pasiūlymo nepriėmėm, ir tikri pasilikome mūsų vardui – „Lietuvos žydai“, kurį mes didžiuodamies nešiodavome ir toliau nešiosim.

1920-09-20

Tautų Sąjungos Taryba, patvirtindama Belgijos atstovo raportą, a) Manydama, kad skubus karo veiksmų nutraukimas yra neišvengiama bet kokio prasmingo Tautų Sąjungos Tarybos įsikišimo sąlyga, kreipiasi į Lenkijos ir Lietuvos Vyriausybes, primygtinai prašydama, kad jos imtųsi skubių priemonių užkirsti kelią bet kokiems priešiškiems savo kariuomenių veiksmams; b) Siūlo Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybėms prisiimti tokius abipusius įsipareigojimus.

1920-09-19
Marijampolė

Rugsėjo 19 d. Mariampolėj, Realės gimnazij. salėj muzikos talentam šelpti rengiamas didelis koncertas.

1920-09-18

Mūsų daliniai turi būti taip išsidėstę, kad lietuviai, jeigu mus užpultų, galėtų patekti į pasalą.

1920-09-17

Kadangi Lenkijos Delegacija randa patogiu kaltinti Lietuvos Vyriausybę visa kaltinimų eile, kaip, pavyzdžiui, leidus laisvai eiti Sovietų kariuomenei iš Rytų Prūsų į naujus koncentracijos punktus, tiesioginiai kooperavus su Sovietų kariuomene, teikus tai kariuomenei pagalbos, ir viską tą darius prisidengiant Lietuvos neitralitetu ir t. t. ir kadangi tie kaltinimai nėra paremti įrodymais, tai Lietuvos Delegacija yra priversta žiūrėti į tuos kaltinimus,… Daugiau

1920-09-16

Aukštieji Kursai prasidės rugsėjo 16 d. iš humanitarinio skyriaus teko mum girdėti, kad skaitys 12 lektorių. Be tų, kurie skaitė, yra pakviesti: Vincas Krėvė – skaitys slavistiką.

1920-09-15

Prie Vyslos smūgį gavusi bolševikų kariuomenė, didelės panikos apimta, masiškai puolė bėgti atgal. Visam dešiniajam jos sparnui patogiausias bėgimo kelias ir užuovėja buvo Lietuva: ir sunaikinimo pavojaus nėra, ir bus geriau pavalgydinti negu savo kariuomenėje, o juo labiau Rusijoje. Taigi arčiausiai Lietuvos buvę daliniai link jos ir pasuko.

1920-09-14
Lietuva

Pirmučiausiai privalome aptvarkyti pradėdamąsias, visuomenės mokyklas, parūpinti joms mokytojų, kokių galime gauti dabartinėmis sąlygomis. Ir čia nereikėtų siekti nepasiekiamų dalykų. Vienam kitam norėtųsi sekti geriausiu pradedamųjų mokyklų pavyzdžiu, sakysime, Šveicarijos ar Švedų, sutvarkyti jos taip ir pas mus, kaip ten tvarkomos. Žinoma, kas geriausia, tai ir maloniausia. Bet deja, tokiai tvarkai išvesti reikia tinkamų mokytojų ir ypač lėšų, kurių mes… Daugiau

1920-09-13
Baltarusija

Dėl karinių poreikių atvykęs į Lydą ir įžengęs į Nepriklausomos Lietuvos Respublikos teritoriją, laikau pareiga per Jus pareikšti pagarbą nepriklausomos lietuvių tautos kariuomenei.

1920-09-12

Koncertas. Sekmadienį rugs. 12 d. Lietuvių Dailės Draugija rengia Kipro ir Miko Petrauskų koncertą.

1920-09-11

5 pulkui liepta atstatyti linija ir užimti linija Žegary – Ogrodniki – Kuciuny – Kolendiški, kuo delei isai ilgai ginčijosi bet galu gale buvo grežtai priverstas pilditi įsakyma.

1920-09-10

Siekdama taikiai ir draugiškai išspręsti ginčytinus klausimus tarp Lenkijos ir Lietuvos, kurie yra kliūtis ne tik glaudesnei Baltijos valstybių sąjungai, bet trukdo užmegzti draugiškus šių šalių ryšius ir yra apverktina abiejų tautų kraujo praliejimo priežastis, Latvijos Vyriausybė imasi inciatyvos Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Vyriausybėms pateikti tokius pasiūlymus.

1920-09-09

Patvirtintas bolševikų pajėgų judėjimo faktas per Lietuvos teritoriją, grynai lenkiškų žemių okupacija, vykdoma lietuvių kariuomenės, pastaruoju metu pastebimas laisvas bolševikų armijos, kurios tik maža dalelė tebuvo nuginkluota ir internuota, judėjimas iš Rytų Prūsijos į naują telkimosi vietą, galiausiai, tiesioginis lietuvių kariuomenės bendradarbiavimas su Raudonąja armija – visa tai leidžia teigti esant neutraliteto pažeidimų.

1920-09-08

1920 m. 33–44 Nr.; turinys: „Pasakyk, Lietuva mylimoji“, „Dainuosiu“, „Kalvis“, „Kaitink, šviesi saulute“, „Adomo vargai“, „Nakties rasa“, „Girių paukšteliai“, „Skamba kankliai ir trimitai“, „Šią nedėlią“, „Bernužėli, nes’svoliok“, „Rudens melodija“, „Vakaras“.

1920-09-07

Operos ištroško visa mūsų visuomenė. Esant nepriklausomai Valstybei, be operos nė negalima gyvent.

1920-09-06

Kai kuriose vietose artilerijos pagalba lenkai bandė pradėti pulti, bet visur buvo atmušti.

1920-09-05

Dabar lenkų šlėktos kariuomenė, išvaryta mūsų iš Lietuvos, vėl veržiasi į ją darydama pavojų lietuvių tautos nepriklausomybei. Tuo pat raudonoji kariuomenė verčiama atremt lenkų šlėktą ir Lietuvos žemėj.

1920-09-04
Tauragė

Firma „Zellstoffabrik Waldhof Tilsit“ ateinantiem metam Tauragėj stalo celoido poperiaus ir jos išdirbinių fabriką.

1920-09-03
Didžioji Britanija

Išrodo, kad geriausis budas užtikrinimui efektyvės santarvės intervencijos bus ginkluotas priešinimasi lenkų agresijai. Tokis nusistatymas pilnai suprantamas čionai.

1920-09-02

Paklaustas, kuris pirmas p. Akselrodo uždavinys Lietuvoj, atsakė – prižiūrėti, kad Taikos sutartis tarp Lietuvos ir Rusų būtų gerai įvykinta.

1920-09-01

Mums įsakyta atmesti iš Lietuvos ribų įsiveržusius išdavikiškai, su pagalba prancuzų karo misijos, lenkų kariuomenės dalis.

1920-08-31

Kinematografas <Palas> ėmė rodyti filmų lietuvių parašais. Geras dalykas. Daug žmonių negalėjo suprasti rusų arba vokiečių kalbos. Ir lietuvių parašais jie džiaugias.

1920-08-30

Lenkai pradėjo iš Augustavo ir Suchovolios slinkti pirmyn Suvalkų – Seinų link.

1920-08-29

1919 m. pavasarį skautininko J-čiaus įkurtoji Kauno draugovė aukščiau ir plačiau iškėlė Lietuvoje skautybės obalsį. Kaune atsiranda dvi (skautų ir skaučių) draugovės, kuriose iki šiol besidarbuoja ir veda tie patys instruktoriai, sykiu eidami ir reguliarią kariuomenės tarnybą.

1920-08-28
Vilkaviškis

Kam teko pabuvoti Suvalkijoje ir nueiti bažnyčion, tas be abejo pastebėjo didelį žingsnį atgal. Nesigirdi jokio koro, o kai kur, pav., Vilkaviškyje, taip groja, kad užsikimšęs ausis nors iš bažnyčios bėg.

1920-08-27

Turiu garbės pranešti Jūsų Ekscelencijai, kad kare tarp Lenkijos ir Sovietų Rusijos Lietuva tęsia griežto neutraliteto politiką.

1920-08-26

Kauno Šaulių Būrio vadas įsako visiems rikiuotės nariams būtinai atvykti.

1920-08-25

Mūsų Grupei paliepta pasekti ir apsaugoti linija Grabovo – Augustav – Krasnybor– Lipsk – Gardinas – Skidel visi šie punktai imtinai.

1920-08-24
Lietuva

Mūsų tikslas užimti mūsų teritoriją. Delei taikos padėties su bolševikais, kiek galint vengti ginkluoto susirėmimo, bet, susitikus su jais griežtai reikalauti išėjimo iš mūsų teritorijos.

1920-08-23

1. Saugokis nesąžiningų Lietuvių agentų, tarnaujančių svetimoms keleivių kompanijoms ir išperkančių tautiečiams klaidingus tikietus į svetimas šalis. 2. Nepalik savo bagažo be aiškaus gražiai parašyto ir tvirtai prisegto adreso.

1920-08-22

Sekmadienį 22–VIII įvykusį labdarių susirinkimą tapo išrinkti šv. Vincento ir Paulo pavargėliam šelpti draugijos valdyba šie asmenys: pirmininku Leonas Bistras, vice pirmininku dr. kun. Tamošaitis ir p. Ona Stulginskienė…

1920-08-21

Geriausia būtų steigti miestuos ir kaimuos centrus, kur motinos galėtų ateiti pasitart, gaut medicinos pagalbos ir laiks nuo laiko galėtų vaiką pasverti. Tokiuos centruos reiktų mokyt, kaip penėt kūdikiai ir gamint jiems valgis, kaip laikyt jie ir kaip taisyt. Būt gera skirt išmintingas moteris, kurios galėtų lankyt motinas namuos ir kurios prižiūrėtų, kad centrų patarimai būtų vykdomi.

1920-08-20
Lietuva

Važiuojant mūsų gelžkeliu iš Kauno į Mažeikius, daugely vietų gali matyti, kaip telegrafo stulpai, ilgus karo metus, matyti, neatnaujinami, stovi iškrypę į visas puses.

1920-08-19

Švietimo reikalams įgaliotinis pil. Z. Žemaitis paėmė savo žinion Vilniaus Universitetą ir pavedė profesoriui Keistučiui Šliupui (iš Amerikos) tvarkyti fizikos kabinetą.

1920-08-18

Rugpjūčio mėn. 18 d., Kaune bus atidaromos Vokiečių Aukštesniosios Realinės Mokyklos pirmosios 5 klasės. Į mokyklą priimami visų Lietuvos nacijų vaikai.

1920-08-17
Klaipėda

Visuomenė taip pat turi teisę žinoti, koki žingsniai valdžios daromi, kad galėtų arba juos palaikyti, arba jei randa netinkamais, siūlyti tinkamesnių. Tylėjimas būtų nusidėjimas!

1920-08-16

Šiandien, rugpjūčio 16 d. skiriamas pirmas naujos Kauno miesto tarybos posėdis.

1920-08-15

Pasak K. Tumo, pasižadėjęs Dievui už išsigelbėjimą skęstant Dnepre Vytautas pastatęs tą bažnyčią; skęsdamas Nemune rusų caras Nikolajus pirmas už išsigelbėjimą tam pačiam Dievui pasižadėjęs tą bažnyčią paversti cerkve; o dabar Lietuva, iš vargų kildama, turinti pažadėti ją nepriklausomybės atgavimui.

1920-08-14

Nuo š. m. Rugpjūčio mėnesio 14 dienos įsteigiama Suvalkų 1-sios rūšies komendantūra.

1920-08-13
Lietuva

Kiekvienai valstybei privali viena valstybės kalba. Taip yra visur. Atskiros valstybės dalys dažnai turi atskirą nuo valstybinės kalbos savotišką, kurią ir vartoja viešai tos dalies rėdyme ir tvarkyme, bet ne toliau tos dalies sienų.

1920-08-12

Liaudies Gynybos Ministro įsakymu atsakydamas į Jūsų š. m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 42 pranešu, kad Lietuvos kariuomenė faktiškai užima šią liniją: Grabava – Nelsko  ežero šiaurinis krantas – Augustavo kanalo sistema – Sapackinė – Simuchovas – Varėna.

1920-08-11

Aukštosios Fredos dvare šį rudenį kuriama sodininkavimo ir daržininkavimo mokykla. Mokymo kursas einamas 2 metus. Patsai mokymas – dovanai. Mokymo metai prasidės rugsėjo15 d.

1920-08-10

Krašto Apsaugos Ministerijos žinioje š. mėn. 10 d. yra mūsų stovyklose internuotų lenkų kareivių 3520 ir karininkų 103. Prašome tuojau pranešti Lenkų atstovui Berlyne, idant jisai pasirūpintų tuojau susisiekti su savo Valdžia Varšuvoj.

1920-08-09
Prancūzija

Prancuzams turės palikti ypatingai graži to rašto kalba. Kitos tautos netaip labai jaučia savo kalbos gražumo reikalę, kaip prancuzai. Todel Lietuvos valdžia labai gerai padarė paskirdama į Paryžių atstovą mokantį prancuziškai geriau už daugelį Prancuzų.

1920-08-08

Liko užveistas tik Pažaislių (arti Kauno) karklynas, kurio išlaikymui valdžia davė 40 tūkstančių auks., betgi tas karklynas jau davė daug pelno, nes jis sulaikė smėlį, kuris užpildavo vieškelį ir artimus laukus.

1920-08-07

Švietimo Ministerija šiuo leidžia pradėti mokslą Realinės Mokyklos pirmoms 5 klasėms nuo šių mokslo metų pradžios.

1920-08-06

Po Raudonosios armijos priedanga Lietuvos bolševikai tyčia vyksta iš Rusų krašto, kad kur gali įkūrus savo „revkomų“ (revoliucinis komitetas) sakydami, kad tai vietos gyventojų valia ir noras. Bet tie naujai įkurti „revkomai“ neturi žmonėse jokio pritarimo ir užuojautos ir veik ištrukdavo, kaip tik spėdavo prisiartint mūsų kariuomenės. 

1920-08-05

Mokytojai bei kunigai mus vis iš vien mokino, kad viskas, kas gražu, aukšta, tobula, tai vokiška. Mokyklose mokino visur su prievarta vienat vokiečių kalbos. Lietuvių kalbai nebuvo ten vietos.

1920-08-04

Tik ka išėjo iš spaudos „Kariagos Aidai“ Tėvynės gynėjam.

1920-08-03
Kaunas

Liežuviu gali ir Dievą pagarbinti ir didžiausią šventenybę išniekinti. Tas pat ir su kinematografu: juo gali ir žmones pamokyti ir gerus jausmus juose sužadinti, – bet juo gali žiurovus ir ištvirkyti, rodydamas jiems visokių šlykštynių.

1920-08-02

Atvyko į Kauną italų vyriausybės atstovas ponas kapitonas  S A L A   U M B E R T O.

1920-08-01

Tad daugiau sąžiningumo, pasišventimo ir savo pareigų, atsakomybės supratimo!

1920-07-31

Liepos 31 d. Kaune, Miesto Teatre, rengia koncertą, kuriuo bus pradedama rudens sezonas. Toliau manoma kas mėnuo rengti po 3–4 koncertus.

1920-07-30
Krymas

Čia daugel padėjo gyvenusis Jaltoje dabar tik ką pargrįžęs į Kauną jaunas mūsų kompozitorius Juozas Gruodis, kurs iš 2 ar 3 lietuvių ir keleto dešimtų svetimtaučių rusų, latvių sudarydavo puikų „lietuvių“ chorą ir lietuvių dainomis pritraukdavo į vakarus svetimtaučius.

1920-07-29
Marijampolė

Apsilankė į Marijampolę. Ministerių Pirmininkas p. K. Grinius ir Krašto Apsaugos Ministeris p. Žukas.

1920-07-28
Didžioji Britanija

Vilniaus ateities likimas bus svarbus klausimas svarstymuose sekančios rengiamos konferencijos, bet jeigu bolševikai eitų į Lietuva propria,  pagelbos klausimas bus išnaujo peržiūrėtas.

1920-07-27
Lietuva

Pasakoja atsitikimą, keletą sparų pavogęs, tyčia padegęs toje vietoje mišką, idant pėdsako nesusektų. Nors girininkų dauguma medžius labai vagia, bet medžiagą ne sau suvartoja, tik brangiai parduoda laukininkams, arba miško pirkliams.

1920-07-26

Vakar išvažiavo į Vilnių tartis su rusų kariuomenės vadais Lietuvos vyriausybės įgaliotiniai: profesorius Voldemaras buvęs Užsienio Reikalų Ministeris ir d-ras Alekna.

1920-07-25

Kun. A. Palubinskas, armijos kapelionas, kreipės į Meno Kūrėjų Draugijos Muzikos Sekciją, prašydamas paskelbti konkursą giedojimui „Tėve mūsų“ ir paskirti jury.

1920-07-24

Lenkijos Vyriausybė nusprendė pripažinti Lietuvos Steigiamąjį Seimą ir jo paskirtąją Vyriausybę kaip de facto nepriklausomas institucijas ir kad Lenkijos Vyriausybė trokšta parodyti savo palankius jausmus lietuvių tautai pareikšdama, kad yra pasirengusi užmegzti draugiškus santykius su Lietuvos Vyriausybe. 

1920-07-23

Šių metų liepos 23 d. Ministerių Kabinetas nusprendė: 1) Paskelbus karo stovį visoj Lietuvoj nepaprastos rekvizicijos gali būti daromos, einant Ypatingų Valstybės Apsaugos įstatų § 3…

1920-07-22

Liepos mėnesį sukanka pusė metų, kai darbuojasi Lietuvių meno Kūrėjų Draugija. Savo darbam sutraukti į krūvą ir parodyti visuomenei darbų ateitį Draugija sumanė leisti ne periodinį „Meną“.

1920-07-21

Kiekvieno lietuvio pareiga atminti Kauno Miesto Tarybos rinkimus ir paduoti balsą.

1920-07-20
Panevėžys

Sekmadieni, liepos 18 d. Panevėžy buvo manifestacijos dėl Vilniaus išvadavimo. 12 val. dieną buvo nepaprastas Miesto Tarybos posėdis. Išrinktas komitetas rinkti aukom liaudies namams statyti Vilniaus atvadavimo atminčiai.

1920-07-19

Liepos 19 dieną grupės dalis visu frontu pradėjo eiti pirmyn, stumdamos lenkų partizanus ir, pradedant vokiečių rubežiumi, išėjo ant vieškelio Bobčiai – Vižainiai – Čapiškiai – Slobodka ir lig ežero Seivai.

1920-07-18

Žvalgai susekė jog viena lenkų b-reja su patrankais [!] praėjusiu nakty persikėlė per Viliją ties Čabiški ir nuėjo keliu palei Vilijos krantą Jonavos link. Mūsų siusti žvalgai seka jų judėjimus.

1920-07-17

Paskutiniomis dienomis Kaune priviso labai daug elgetaujančių. Jie visi skundžiasi esą padegėliai. Ir tokių padegėlių atsirado jau per daug, prašo rankas atkišę, tramvajuose, valgyklose, gatvėse ir t. t.

1920-07-16

Liepos 14 dieną parvažiavo į Kauną iš buvusios Kaukaze Azarbeidžano valstybės sostinės Baku mūsų konsulas, žinomas rašytojas Vincas Mickevičius (Krėvė).

1920-07-15

Mūsų Laisvės Alėja virto tiesiog nepakenčiamu jomarku. Nuo ankstybo ryto lyg sutemos tik ir girdėt nešvarūs blevizgojimai visokių batų šveitėju, laikraščių pardavinėtojų ir šiaip nežinomos profesijos vaikėzų.

1920-07-14

Šiomis dienomis iš Varšuvos į Lietuvą grįžo Varšuvos konservatorijos profesoris Ignas Prielgauskis. Prof. Prielgauskis Varšuvoj darbavosi apie 25 metus. Jis yra plačiai žinomas, kaipo pianistas pedagogas ir kompozitorius ne tik lenkuose, bet ir užsieniuose.

1920-07-13

Vienuolikta diena šio mėnesio gavau iš mūsų delegacijos Maskvoje žinia, kad dvyliktą dieną turėjo būti pasirašyta Taikos sutartis tarp Lietuvos ir Rusijos. Lietuvos Valdžia reiškia savo džiaugsmą ir pasitenkinimą, kad pagaliaus tarp dviejų kaimynų valstybių nusistatys normalus kaiminystės santykiai.

1920-07-12

Atsižvelgdami į Rusijos ir Lenkijos karo faktą ir į tai, kad pastaroji okupavo dalį teritorijos, kuri pagal šią Taikos sutartį yra Lietuvos teritorija, ir dėl to, kad Rusijos kariuomenė dėl karinių-strateginių motyvų Lietuvos pasienyje negali sustabdyti karo veiksmų prieš Lenkiją…

1920-07-11

Jurgis Gūžis, vaduodamasis mokytojų suvažiavimo nutarimu, jog dvejutės iš tikybos negali kliudyti perėjimui į kitą klasę, atsisakė ekzaminuotis iš tikybos.

1920-07-10

Kelionė Lietuvon yra kol kas kebli ir reikia būti visur labai atsargiam. Bet kada save tvirtai apsisaugoji, tai visgi galima laimingai parkeliauti.

1920-07-09

Vienas pirmiausių reikalų, kuriuo mūsų svečiai žadėjo pasirūpinti, yra nuolatinio Amerikos Konsulato Kaune įkūrimas.

1920-07-08

Tad visi kariškiai privalo atlikti tą būtiną pareigą – dalyvauti rinkimuose į Kauno miesto Tarybą, nes nuo tų rinkimų išdavų daug priklausys mūsų laikinosios sostinės ateitis ir tinkamesnis jos sutvarkymas.

1920-07-07

Nelengva pasakyti, ką darys bolševikai, kuomet lenkai iškėlė baltąją pasidavimo vėliavą. Bet yra žinomas tas faktas, kad Leninas prisiekė paimti Varšavą ir tenai įsteigti bolševikinę valdžią.

1920-07-06

Tumo paskaita buvo įvilkinta į ūpo ir jausmo marškinėlius. Sabaliauskas patiekė mokslo tyrinėjimų iš liaudies dainų, pasakų ir dramos. Nors tai seni dalykai, bet dar naujai ir primygtinai kvietė visus surašyti jau visai nykstančias dainas, giesmes ir pasakas.

1920-07-05

Reikia pastebėti tas, kad jei bolševikai paėmė Minską ir Lvovą, tai nereiškia, kad jie būtų perėję Lenkijos rubežius. Nes tiedu miestu nėra Lenkijos žemėje ir nepriklauso lenkams, kaip jiems nepriklauso Vilnius.

1920-07-04

Dvinske kelias dienas buvo muštynės suruoštos lenkų ir latvių kariuomenių.

1920-07-03

Pamokos naujos grupės pribuvėjų akušerių prasidės š. m. rugpiučio 16 d. prie Kauno Ligoninės. Mokslas tęsis iki Liepos mėn. 1921 m. Baigusios ir išlaikiusios ekzamenus, gaus pribuvėjų pažymėjimą.

1920-07-02

Tikros karo padėties negalima gerai suprasti, nes ir rusai, ir lenkai stengiasi savo sėkmes išpūsti. Matomai, nei viena pusė neturi aiškaus pasisekimo.

1920-07-01

Lietuvių Meno Kūrėjų Draugijos Muzikos sekcija steigia Kaune mėnesinius Vargonininkam Kursus.

1920-06-30

Šaulių sąjungos bute buvo atidarytas šaulių būrių atstovų suvažiavimas. Atidarius suvažiavimą ir nutarus suvažiavimo vardu pasveikinti Steigiamąjį Seimą.

1920-06-29

Naujas kompozicijas galima gaut tik A. Petronio knygyne, Viešoji aikštė, Kaunas.

1920-06-28

St. Seimas dabar tarp kitų darbų svarsto įstatymus apie dvarų darbininkų pašalinimą, apie kariškių pensijas ir jų šeimynų pašalpas ir t.t., o birželio 28 d. ėmė svarstyti vieną svarbiausių mūsų gyvenimo klausimų, būtent žemės klausimą.

1920-06-27

Kareivių Klūbas sekmadienį birželio 27 d. rengia didelę gegužinę Freidoj.

1920-06-26

Didžioji Lietuwa turi tas patis Spalwas, tiekt Wietoj baltos, geltoną Spalwą. Klaipēdos Krasztas turi dabar geltona ir raudona Spalwa, reiktų dabar dar žalią pridēti ir ji yra didžiosios Lietuwos Walstybēs Wēliawa. Todēl imkim mes isz musų Wēliawos baltaji Spalwą laukian ir įdēkimi geltona ir bus wienuoda Walstybēs Wēliawa.

1920-06-25

Penktadienį, birželio 25 d. 7 val. vakarą Katedros bažnyčioj bus vargonais ir solo bažnytinis Koncertas, dalivaujant J. Naujaliui ir J. Bylai, šiąja programa: vargonais – komp. Guilmanto, Bacho, A. Hesso, J. Naujalio, O. Ravanello; solo – komp. Moniuško ir J. Naujalio.

1920-06-24

Teatro Kolegija jau šiais metais nuo rudens steigia Dramos mokyklą, kurios tiesioginis uždavinys bus duoti mokyklos bendrui žinių ir pakankamo vidaus patyrimo, kad galėtų eiti tiesioginio kūrybos darbo varyti. Taip pat nuo rudens bus pradėtas darbas ir dramos studijoj, kuris bus nelyginant Teatro laboratorija.

1920-06-23

Po milžiniško gaisro įvykusio birželio m. 17 d. Kauno piliečiai labai neramūs. Leidžiami gandai, kad miestas deginamas kokių tai tamsių jėgų tyčiomis, sakoma, kad dar nekartą miestas degsiąs.

1920-06-22

Mūsų laikinoji sostinė dabar tankiai dega, jau šeštas, ar septintas kartas dega: šiąnakt degė, bet greit pasisekė užgesinti namai Maironio ir Pakalnės gatvių kertės, kuriuose anais laikais gyveno Vokietaičiai. 17tą gi šio mėnesio dieną išdegė  didelė seno miesto dalis tuoj už liaudies namų ir benediktinkų bažnyčios beveik trys kvartalai.

1920-06-21
Jungtinės Amerikos Valstijos

Mūsų kolonijoje dabar jauties kaip Lietuvoje. Visur languose matosi trispalvė Lietuvos vėliava. Nors oras nemaloniai kvepia gyvulių skerdyklomis ir namai aprukę, bet nudžiungi pažvelgęs į tuos namus, nes matai, kad juose gyvena broliai lietuviai, tikri tėvynainiai.

1920-06-20

Butų Laikas ir musų lietuwiszką Raszybą wēl kartą apmastyti bei procewoties, ją wienos Ruszies Raszybai pritaikinti. Tiktai pažwelgkime mažumą arcziau į ją, tai rasime aplamai imant isz wiso jų trys, butent Didžiosios Lietuwos, Prusų Lietuwos ir Viduno Raszybą.

1920-06-19

Gaisras Birželio 17 d., ketvirtadienį, 5 val. po pietų Kaune kilo didžiausias gaisras. Ugnis išsiplėtė nuo Viliampolės tilto ligi katedros ir Vilniaus gatvės. Kalbama būsią sudegę arti 150 namų.

1920-06-18

Mums teko patirti, kad Ministerių kabinetą su galimomis dar atmainomis sudarysią šie asmenys: Dr. K. Grinius – Ministeris Pirmininkas ir Krašto Ap. Min., Vyriausias Karo Vadas Žukas…

1920-06-17

Birželio 17 d. ketvirtadienį 4 ½ val. Ožeškienės g. 12 nr. Kviečiamas studentų Ateitininkų eilinis susirinkimas.

1920-06-16

Šiai padėčiai susidorius, pradžioj birželio streikavo Kauno spaustuvių darbininkai. Buvo patiekta visai smulkių ir rodos aiškių reikalavimų, tačiau turinčių kitokios reikšmės. Tarp ko kito buvo reikalauta, kad į spausuves būtų priimami darbininkai tiktai per profesines sąjungas-ir sąjungos dėl darbininkų neatsako.

1920-06-15

Gyventojų žiniai, kad Miesto Ambulatorijoj prie Žydų Ligoninės skiepijami raupai kasdien.

1920-06-14

Birželio 14 d. Kalkūnų srity lenkai puolė mūsų sargybą ties Grauvelių kaimu. Tą pat dieną lenkai puolė mūsų sargybą Gulbinavos kaime (10 kilometrų į šiaurę nuo Kalvarijos). Pradėjus mūmšaudyt lenkai pasitraukė.

1920-06-13

Sekmadieny birželio 13 d. čia buvo garsūs atlaidai. Žmonių, kaip paprastai, suvažiavo iš kelių parapijų. Nemaža suvažiavusių į atlaidus taip jau ,,atsileido“, kad vos ant kojų bepastovėjo.

1920-06-12

Traugdamasis iš vyriausybės priešakio, juntu prievolės pasakyti jums, kariškiai bent kelius atsisveikinimo žodžius. Man, kurio žinioje buvo kariuomenė, teko drauge su Jumis daugiau ne metai rūpintis mūsų Tėvynės gynimo reikalais, teko sielotis jos vargais ir džiaugtis jos laimėjimais.

1920-06-11
Jungtinės Amerikos Valstijos

Žinomas milijonierius pasakęs: Turiu jau užtektinai susitaupęs pinigų, tad ir gazalinai kainą papiginsiu.

1920-06-10

Visi Lietuvos piliečiai, vistiek kurios lyties, tautybės, tikybos, yra lygūs prieš įstatymus; luomų ir titulų nėra. Visiems Lietuvos piliečiams laiduojama asmens, buto ir korespondencijos neliečiamybė bei tikybos, sąžinės, spaudos, žodžio, streikų susirinkimų ir draugijų laisvė. Mirties bausmė naikinama.

1920-06-09

Maskvoje, šeštadienį Latvių ir Rusų taiko konferencija priėmė 4 pirmuosius punktus, būtent: 1). karo pabaigos paskelbimą, 2). Latvių priklausomybės pripažinimą, 3). ginčijamų sienų plebiscito kelių nustatymą ir 4). karo  laidus.

1920-06-08

Keli Anglų karininkai, tarnavę Lietuvos kariuomenėj sudarė dabar draugovę, kurią pavadino <Britų – Baltų Įvežimo ir Išvežimo Draugovė>, kurios tikslas bus vystyt prekybą tarp Lietuvos Anglų.

1920-06-07

Sveikinu Jus, gražiausiu būdu įvykusius savo Seimo atidarymo posėdį, o taip pat dėl to Jūsų sąmonės liberalingumo, kuris leido Jumpavęst moteriai pirmininkavimą. Sveikinu Jus taip pat dėl būdo, kuriuo atlikote žymią reikalų programą, kaip tai girdžiu iš pulkininko Ward ir kitų.

1920-06-06

Birželio 6 dieną lenkai puolė kaimus Oleniškiai ir Ugrumovka (į žiemius nuo Vievio), stengdamiesi apsupti mūsų sodybą Kasaviškiuose. Po 3 val. šaudymosi lenkai pasitraukė.

1920-06-05

Tarp Vilniaus ir Kauno kas savaitė keleiviams vežti eina didelis automobilis. Tilpsta keliolika žmonių. Be to ketinama leisti traukiniai iš Kauno tiesiai Vievin.

1920-06-04
Didžioji Britanija

Mano primygtiniu reikalavimu lordas Hardinge‘as pritarė ir jis supranta, kad Lietuva negalinti sutikti su Vilniaus [Wilna] okupacija, taip pat, kad lenkų ir lietuvių derybos yra įmanomos tik sąjungininkams pripažinus de jure.

1920-06-03

Baltijos pajūrio valstybių konferencijai organizuoti biuras svarstė savo birželio 3 d. posėdy ekonomijos klausimus.

1920-06-02

Kauno piliečiai, neskiriant tikėjimų ir tautų, visiem rūpi miesto pagražinimas. Kiekvienam būtų juk malonu, kad apie pilį, vietoj apgriuvusių triobelyčių, būt įtaisytas sodnelis, o ten – suoleliai, atlankos su vijokliais, kad vietoj verčiamų į Nerį nešvarumų dvokimo, jaustumėm žydinčių krūmų bei gėlių kvapą. Ir tai privalo būt padaryta.

1920-06-01

Lietuvoje universiteto dar neturime, o mokslas studentams užsieny be valstybės ar visuomenės pagalbos nėra pasiekiamas. Ir valstybė, rodos, yra pasiryžusi duoti progos bent daliai studentijos eiti toliau mokslus: jau yra paskirtų valstybės stipendijų 20-ai žmonių po 2500 m. pusmečiui, ir šie „stipendijatai“ jau rengiasi važiuot į užsienius mokytis.

1920-05-31

Rusu praeitis parodo, kad ordenai ir laipsniai armijai daug žalos darė ir dažnai buvo del jų prakišami žymūs žygiai. Žymesnieji pedagogai yra prieš dalinimą vaikam dovanų.

1920-05-30

Kol vargonininkui bus mokama tik likučiai nuo klebonijos įplaukų, kol jie bus naudojami asmens reikalam, kaip tarnai, tol vargonininkas skurs medžiaginiai ir dvasiniai ir negalės būt naudinga tėvynei. Aišku, kad vargonininkams reikia organizuotis, nes tik organizacijoj esant galima sėkmingai dirbti ir savo reikalus ginti. Pavyzdį rodo Amerikos lietuviai vargonininkai.

1920-05-29
Kaunas

Lietuviai sveikina žydus, gavus sau žemės valstybei.

1920-05-28

Lietuvių Meno Kūrėjų Draugijos valdyba nusprendė paimt Muzikos Mokyklą į savo žinią ir tuojau skyrė reikalingų lėšų šiam semestrui užbaigti

1920-05-27

Šiandien įvyks žydų manifestacija pegerbt Palestinos atidavimą žydų tautai.

1920-05-26

Iš viso parodoj žmonių lankės 6–7 tūkstančių. Eksponatų jau parduota daugiau kaip į 60 tūkstančių.

1920-05-25
Stokholmas

Švedų valdžia jau ne kartą yra pareiškusi Baltijos valstybių įgaliotiniam, kad ji jaučia didelės simpatijos Baltijos Tautų pastangomis susikurt sau laisvą, paremta tautybę ir demokratybe gyvenimą ir, kad Švedų valdžia stengiasi palaikyti geriausių santykių ir pradėti su jomis prekybą.

1920-05-24

Mūšiai prasidėję ir aplink Kijevą. Lenkai visur mėgina parodyti savo stiprybę. Bet niekur neatlaiko prieš bolševikų spėkas. Visur jie priverčiami atsimesti atgal.

1920-05-23

Pro domo sua galiu pasisakyti, kad dr. Grinius [nuo] savo frakcijos siulė man kandidatuoti į laikinus valstybės prezidentus, t. y. statyti ir remti, – bet aš atsisakiau <…>.

1920-05-22
Kaunas

Bažnytinio vyno, atgabento iš užsienių, kaina – 35 auks buteliui. Tuo tarpu, kad patiems parsigabenant, negali litras atsieiti daugiau, kaip 20 auks. Taigi kun. Bielskus sumanė pargabenti gero bažnytinio vyno iš Prancūzijos per Klaipėdą.

1920-05-21

Dabar kaimuos dažnai rengiama vakarėlių. Beveik visumet puošia sales medeliais, eglėm ar berželiais. Vežimais veža juos iš miškų.

1920-05-20

Faktas yra, kad kur tik mirties bausmė naudojama dažnai, tai piktadarių skaičius ne tik nemažėja, bet dar daugėja. Kada žmogaus gyvybės vertė krinta, tada kaip tik auga žmogžudžių skaičius, ir jei dabar net kultūringuose kraštuose patvino visokių žmogžudysčių banga.

1920-05-19

Beweik pasakycziau, kad Kaunui žymiausią Grožybę teikia jo giriuoti Kalnai bet ir Nemunas su Wilija. Pagaliau patsai Miestas! Jis neguli ir nenori lyginties nei į Rygą, nei į Berliną, bet tacziau jis gražus savo Budu.

1920-05-18
Kaunas

Geg. 16 d. 10 v. iš įgulos bažnyčios išnešė a. a. lakūno leitenanto Vytauto Riaubos karstą ir padėjo ant aeroplano. Dviem kapelijom pakarčiui gedulo maršus dūduojant, patys lakūnai savim nuvežė aeroplaną, lengvai riedantį ant trijų savo ratelių.

1920-05-17

Prancūzų Valdžia Ministerio pirmininko Milellerando raštu, oficialiniai įteikė Lietuvos pripažinimą DE FACTO.

1920-05-16

Gegužės 16 dieną Steigiamajam Seimui pagerbti surengė iškilmingą Vakarienę anglų misijas p.p. S. G. Talents, C. B., C. B. E., Didžiosios Britanijos komisionierius ir Pulk. Ltn. R. B. Ward,  A.F.C.R.A.F., Didžiosios Britanijos konsulas. Į vakarienę prisirinko daug svečių: Steigiamojo Seimo narių, Vyriausybės atstovų, Valstybės Tarybos atstovų, Kaune esančių Misijų, Mažosios ir okupuotosios Lietuvos atstovų.

1920-05-15

Steigiamasis Seimas, susirinkus įstatymais numatytam Steigiamojo Seimo Narių skaičiui, bus atidarytas šių 1920 metų gegužės 15 dieną 6 valandą vakarą Kaune, Miesto Teatro rūmuose.

1920-05-14

Milicija saugoja įstatymais nustatytą Valstybės ir visuomenės tvarką ir vykdo įstatymus ir privalomus įsakymus.

1920-05-13

Gen. Št. Lit. Sk. Kultūros ir Švietimo Sekcija Kariuomenės kultūros ir švietimo reikalam Gegužės 13 d. (per Šeštines) rengia Gegužinę Koncertą.

1920-05-12

Buvo jau rašyta, kad lietuvių dailininkas Amerikoj Jonas Šileika Čikagos Dailės parodoj laimėjo 200 dolerių už savo paveikslą „Žemaitė – Lietuvos rašytoja“, kuri dabar, parodai pasibaigus, yra J. Šileikos nuosavybė.

1920-05-11
Kaunas

Vaikų išdykavimui būtinai reikėtų galas padaryti. Ramybės ardymas visose kultūringose valstybėse yra juk draudžiamas. Jis reikėtų drausti ir pas mus. O koks gi gal būt didesnis ramybės ardymas, kaip nuolatinis šaudymas ir petardų sprogdinimas?

1920-05-10
Jungtinės Amerikos Valstijos

Tokio namo intaisymui yra butinai reikalinga pusėtinai pinigų (apie $20,000), gi Lietuvos valdžia kaip kartas ir taip daug turi rupesčių, kurie turi buti atliekami tuojaus. Taigi kas Liet. šiame laike pagelbės, jei ne Amerikoje gyvenanti jos vaikai. Todel, dėkime kas kiek išgalime.

1920-05-09

Rengia Inteligentų Klūbas gegužės 9 dieną gražiausioj ant Nevėžio kranto vietoj.  Laivu paima apie 700 žmonių.

1920-05-08

Nepartinis, mokslo, literatūros, visuomenės, politikos, sporto mėnesinis žurnalas. Artimiausieji bendradarbiai: Vladas Putvinskas, Antanas Vienuolis Žukauskas, Vargovaikis, Kazys Ralys…

1920-05-07

Lietuvių mokslo draugija gavusi iš lenkų valdžios leidimą naujai atidaryt Aukštuosius kursus, kurie buvo 1919 m. Kursų priešaky stovi draugijos pirmininkas dr. Basanavičius.

1920-05-06

Įsirašiusieji į Lietuvos Sporto Sąjungos Kliūbus įleidžiami į Sodną Vytauto kalne veltui, orkiestrui griežiant nariai moka pusę kainos.

1920-05-05
Raseiniai

Gegužės 5 d. per apskrities Tarybos suvažiavimą pasiūlyta Tarybos nariam rūpintis įkurt <Lietuvos> agentūrą valsčiuos. Yra vilties, kad žmonių rinktiniai karštai padės savo žmonėm gaut laikraščius. Dabar metas, kada kiekvienas rinkęs pilietis norės girdėti, ką ir kaip kalbės seime jų rinktieji atstovai.

1920-05-04

Gegužės 4 d. Miesto teatre, buvo Maskvos lietuvių artistų spektaklius koncertas. Vakaro rengėjai, matyt, „kerenkomis“ protaudami kainas išstatė po 40 markių.

1920-05-03

Vyriausioji rinkimų komisija praneša galutinį St. Seimo sąstatą.<…> Viso bus 112.

1920-05-02

100 lenkų su 2 kulkosvaidžiais užpuolė prie Skiemonių, netoli Utenos, mūsų sargybą, smarkiai ją apšaudydami.

1920-05-01

Gegužės 1 d. (šeštadienį) Kaune atsidaro Lietuvių Meno Apžvalgos Paroda. Tą dieną, be parodos atidarymo iškilmės, vakarą bus koncertas lietuvių veikalų ir dalyvaujant lietuvių menininkam.

1920-04-30

Prie Lietuvių Meno Kūrėjų Draugijos sudaryta Muzikos sekcijos pradžios kuopa (Naujalis, Štarka, J. Tallat-Kelpša, Žilevičius) penktadienį, 5 val. vakarą L. Meno Kūr. Dr. Bute šaukia visų lietuvių muzikų susirinkimą.

1920-04-29

Draugijos valdyba nusistatė neišleisti iš Lietuvos mūsų menininkų tų kūrinių, kurie mūsų kūryboj ir mūsų tautoj turi amžinos vertės. Iš to išeinant, aišku, kad Čiurlionies kūriniai turi būti visi Lietuvoj, Meno Rūmuos.

1920-04-28
Kaunas

Krašto Apsaugos Ministerija, kiek įsigalėjusi, nusprendė per šią vasarą padaryti kazarmių remontą ir rudenį ten perkelti kareivius; jie dabar gauna stovėti privačiuose butuose, kuriems reikia mokėti milžiniškos sumos, turint – iždinių butų.

1920-04-27

Lietuvių Meno Kūrėjų Draugija rūpinasi Lietuvių Apžvalgos parodos atidarymo dieną įsteigti Meno Rūmus. Meno Rūmai mūsų visuomenei dar naujas dalykas.

1920-04-26
Kopenhaga

Kopenhagos laikraštis <Eerinigske Tidende> praneša, kad Danų prekybos sferos labai domisi tiesioginio laivų susisiekimo su Klaipėda klausimu. Susisiekimas su Klaipėda esą turėtų labai didelės svarbos tik tada, jei Klaipėdos kraštas būtų prijungtas Lietuvai, ko laukiama netrukus įvyksiant.

1920-04-25

„Saulės“ gimnazijos salėj (Laisvės Alėja 55) eina antroji Katalikų Mokytojų Sąjungos laikinojo Centro Valdybos organizuojamųjų paskaitų Sąjungos nariam ir inteligentam apskritai.

1920-04-24

Lietuvos nepriklausomybe gauna kas kart tvirtesnio pagrindo. Anglai, Prancūzai, Vokiečiai ir kitos valstybės daro prekybos sutarčių su Lietuva, priima į save Lietuvos vyriausybės atstovus, siunčia į Kauną savo misijas.

1920-04-23

Anglai eina su savo kapitalu, reikalingu lentpiuvėmdirbtuvėm įrengti. Tas jų kapitalas ir yra nejudomas ir mes jį po kiek metų turėsim išmokėt, pasilikdami sau tas lentpiuves ir dirbtuves.

1920-04-22

Skaitykit vienintelį paveiksluotą lietuvių publicistikos laikraštį.

1920-04-21

Penktadienį Lietuvių Meno Kūrėjų Draugijos bute, Steigiamojo Seimo Pašto Markių konkurso „jury“ (nuo Liet. Meno Kur. Dr-jos atstovavo St. Šilingas, kun. J. Tumas, B. Sruoga, F. Kirša, nuo pašto telegraf. Valdybos A. Sruoga) paskyrė šias premijas.

1920-04-20

Istorijos diena, kurios laukėm nuo „Aušros“ laikų. <…> Dar tik pusė aštuonių, o jau Žaliakam Kalne, prie trečios Kauno miesto rinkimų apylenkės stovi eilėj rinkikų puskapis.

1920-04-19
Pašiaušė

Suimti Kajetonas Petrauskas ir Zosė Bardauskaitė. Zosė Bardauskaitė gyveno pas K. Petrauską Gardenuos, Pašiaušio valsč., kaip tarnaitė. K. Petrauskas vedęs, bet gyveno su savo pačia ir su tarnaite.

1920-04-18
Anykščiai

Gatvės labai purvino, reikėtų į tai ypač žiūrėt, nes nešvarumas tai ligų priežastis. Anykščių apylinkėj labai plačiai siaučia ispanka (ispaniškasis gripas). Pav. Gajaus kaime mirė kasdien bent po kelis žmones.

1920-04-17

Anglų Karo Misija pabaigė savo darbą.<…> Vėliau toji karo atstovybė įeis į diplomatinės misijos sąstatą, kuri tęs savo darbą, kaip ir anksčiau.

1920-04-16
Berlynas

<Vorvarts> praneša IV. 14 ryto leidiny apie naują valstybinį sukilimą, kurį rengia reakcininkai, ir prašo visus padėti ir tiekti žinias apie tokio sukilimo žymes.

1920-04-15

Pirmą kartą Lietuvoje įgijo moteriškė lygiu politikos teisių su vyrais. Tai pasirodys daugeliui neįprastas daiktas, kad moteriškė sulyginta su vyru. Kad nebebūtų tokių prietarų! Vyrai ir moteris yra tos pat Dievo dvasios pakvėpti, todėl ir jų teisė ir jų pareiga yra lygios rūpinimos tėvynės likimu.

1920-04-14

Kadangi Švietimo Ministerijos rūmai, kur žadėjo būti paroda, perduodami Steigiamajam Seimui, Meno Apžvalgos Paroda bus atidaryta kitoj vietoje, Laisvės Alėja 74 Nr. <…> Iš atsiųstų meno kūrinių jau dabar galima spręsti, kad Paroda bus didelė ir įvairi.

1920-04-13

Balandžio 14 ir 15 d. Rinkimai į Seimą. Likimas mūsų rankose! Visi lietuviai, labiausiai sodiečiai, supraskit šiandien didžiausią savo prievolę, eikit visi į rinkimų vietą!

1920-04-11

Tarybų Valdžia pripažino Lietuvos nepriklausomybe. Derybos žada prasidėti balandžio pabaigoje.

Penktadienį grįžo į Kauną Ministerijs Pirmininkas aplankęs Panevėžį, Pumpėnus, Pasvalį, Biržus, Vabalninkus, aplankęs tenai visas Valdžios ir visuomenės įstaigas.

1920-04-10

Wisur, o ypacziai daug musų Lietuwoje papasakojama apie kokius nors dywinus Pasirodymus arba Waidinimus. Nenorių sziczion pajieszkoti, kaip aplamai apie tokius Apsireiszkimus, Dwasių Pasirodymus ir t.t. manyti reikia.

1920-04-09

Lietuvos Valstybės Prezidento paskyrimo motinėm sukaktuvės, pagerbt, vyriausybės karo vadas, generolas Žukauskas, surengė Kaune Žaliajam kalne visų Kauno įgulos kariuomenės dalių parodą. Parodos pasižiūrėti buvo atvykę Valstybės Prezidentas su savo žmona.

1920-04-08

Įsteigtas kareivių knygynėlis skaitykla, į kurią siunčiami laikraščiai. Suorganizuota kareivių krautuvė. Prekės daugumoj imtos iš intendantūros. Prasidėjo mokslas kareivių mokykloj.

1920-04-07

Ministerių Kabinetas, pasvarstęs Mažosios Lietuvos Tautos Tarybos pasiūlymą, nusprendę sudaryti mišrią komisiją išdirbti įstatymo projektui sujungti Mažąjai Lietuvai su Didžiąja.

1920-04-06

Balandžio 6 d. lenkai skaičiuje 110 žmonių su kulkosvaidžiais puolė mūsų užtvarą Pakalnės miestelyje ir Žibėčių kaime.

1920-04-05

Odesoj ir kitose pietų Ukrainos vietose tebėra ligi šiai dienai dar labai daug lietuvių. Lietuvių gyvenimas, kaip ir visų to krašto gyventojų, be galo skurdus.

1920-04-04

Aleksote Susidarė gyventojų būriai, kurie eina į fortus ir iš ten plėšia ir veža visokius geležgalius, šovinius ir šiaip valdžios namų reikmenis.

1920-04-03

Į tai Lietuvos vyriausybė balandžio 3 d. atsakė, kad nepriklausomybė turi būti pripažinta iš anksto. Be to, Lietuvos vyriausybė prašo bolševikų aiškiai atsakyti, ar jie pripažins Lietuvai Vilnių ir Gardiną.

1920-04-02

Čia vaikštinėja gražiai pasipuošusių vyriškių ir moterių, o ir nuskurusių neturtėlių. Negeras dalykas, į kurį niekas nekreipia akies, jis daro labai blogo įspūdžio, tai būtinai reiktų Kauno gatvėse, o labiausi – Laisvės Alejoj pašalint. Čia švaistos ir daugybė nuskarmalavusių vaikų, kurie veik graibo vaikščiojančius gatve už skvernų, prašydami nors „vieną kapeiką“. 

1920-04-01

Mums trūksta žinių apie kultūros ir švietimo darbą atskirose dalyse. Iki šiam laikui esame gavę tik kai – kurių dalių pranešimų. Dauguma tyli. Taigi primename visom kultūros ir švietimo komisijoms, kad jos būtinai duotų pranešimus (raštu).

1920-03-31

Kun. Juozą Tumą kovo 31 d. 907 Nr. Žemaičių Vyskupas paskyrė rektoriu Marijos Dangun ėmimo bažnyčios.

1920-03-30

Pavasariui atėjus Kauno žmonės kaip ant mielių. Visų maloniau miestiečiam nueiti kur nors už miesto – jie tai ir daro. Tuo tarpu  daug žmonių sutraukia Vytauto kalnas.

1920-03-29

Labai dažnai iš visuomenės tenka girdėt, kad mūsų užsienių politika esanti neveikli, iširusi, atsilikusi ir t.t. Ir žmonės mano, kad užsienių politikoj gana parašyt vieną kitą notą, gana nusiųst – vienur kitur savo atstovų ir viso pasaulio politiką nukreipsi į savo pusę ir pasaulį sužavėsi.

1920-03-28

Įvyko Meno Kūrėjų Draugijos Valdybos eilinis posėdis. Tarp kitų gyvenamųjų klausimų nustatyta pagrindai steigiamosios juostų ir kilimų dirbyklos ir žmonių kūrinių krautuvės. Taip pat nuskirta „Jury“ komisija markių konkursui Lietuvos Steigiamajam Seimui paminėti.

1920-03-27

Vyriausioji Rinkimų Komisija kviečia visus piliečius ir pilietes balandžio mėnesį 14 arba 15 d. nešti renkamąją kortelę ir dėti į rinkimų dėžutę (urną).

1920-03-26

Jeigu mūsų didelė dauguma nedalyvaus rinkimuose į Steigiamąjį Seimą, nebalsuos, tai pasaulis turės teisės manyti, kad mes nenorim patys save valdyti, o norime, kad kiti mus valdytų.

1920-03-25
Berlynas

Iš Berlyno praneša, kad lietuviai studentai, kurie per Švietimo Ministeriją padavę prašymus į Vokietijos universitetus, yra priimti.

1920-03-24
Varšuva

Iš Rusijos aptarima žinių, kad bolševikų vadas Leninas nepasitenkina viena parblokšta Rusija. Jis svajoja visą Europą padaryti bolševikine ir pasiskelbti viso kontinento valdove.

1920-03-23

Dar prieš penktą valandą Viešoj Aikštėj susirinko daugybė žmonių. Prezidentui ir Mažosios Lietuvos Atstovam pagerbti išsirikiavo pirmojo pulko raitelių garbės sargyba su orkestru pryšaky. Ant raitelių jiešmų plevėsavo tautinės vėliavukės.

1920-03-22

Pulkininkas Robinsonas, anglų valdžios atstovas Kaune, kurio atvykimas į Varšuvą buvo susijęs su šiuo reikalu, kartu su generolu Cartonu de Viartu nuvyko pas kariuomenės vadą jo prašyti atsisakyti žygio prieš lietuvius. Kariuomenės vadas ilgai tam priešinosi.

1920-03-21
Jelgava

Komisija tartis su latviais į Mintaują jau išvažiavo, jos pirmininku yra inž. Naruševičius, o nariais Dr. J. Šliupas ir p. Balutis. Komisija turi nurodymų tartis su latviais dėl nustatymo  laikinosios sienos.

1920-03-20
Kopenhaga

Danų korespondentas Kaune Steponas Holbekas <…> labai prijaučiąs lietuvių siekimams į nepriklausomybę ir norėdamas supažint Danų ir Skandinavų visuomenę su Lietuva, siunčiąs į tų kraštų laikraščius visą eilę įdomių straipsnių.

1920-03-19

Kovo 19 d. įvyko Lietuvių Meno Apžvalgos parodos konkursas. Į konkursą buvo atsiųsti 6 projektai. „Jury“ pripažino dvi premijas: Pirmąją premiją gavo Vilius Jomantas; antrą –  A.  Žmuidzinavičius.

1920-03-18

Pirmutinis mūsų neprietelius taip svarbiame tų rinkimų reikale, tai mūsų apsileidimas. Ką čia, aš girdi, tais rinkimais rūpinsiuos, apsieis ir be manęs, aš neturiu laiko jais sau galvą kvaršinti ir kojas alsinti – kalba ne vienas neišmanėlis slinkis.

1920-03-17

Eksponatų į parodą siunčiami sparčiai, jau gauta kūrinių Petro Kalpoko, Adomo Varno, Kajetono Skleriaus ir Antano Žmuidzinavičiaus. Iš provincijos atsiuntė 3 broliai Buračai nuo šaulėnų daugybę medžio dirbinių ir piešinių.

1920-03-16

Susilaukėm mūsų laikinojoj sostinėj pirmojo simfoninio koncerto. Reikia pasveikint mėgėjus ir jų vedėją, kurio iniciatyva buvo koncertas surengtas. Kaip pirmam toj srityj žingsniui jo vaisiai geri.

1920-03-15

Banko būstinė yra Kaune, bet jis gali steigti savo skyrius ir turėti korespondentų visoje Lietuvoje ir užsieniuose. Apie kiekvieno naujo skyriaus atidarymą Banko Valdyba praneša Finansų, Prekybos ir Pramonės Ministeriui ir atidaro jam leidus.

1920-03-14

Nėra paišybos mokyklų, nėra mokytojų, trūksta pasaulinės vertimų literatūros, trūksta aukštai iškeltos ir paaiškintos mūsų liaudies kūrybos, trūksta mūsų meno ryšių su kitomis tautomis ir daug kitų dalykų. Šie visi keliai pavienių žmonių neišvaikščiojami.

1920-03-13
Bostonas

Prieš išvažiuodamas į Lietuvą M. Petrauskas lankės svarbiausiuos lietuvių kolonijų centruos, keldamas atsisveikinimo koncertų. Amerikos lietuviai stengės, kiek galėdami, su juo skirdamies reikšt savo mokytojui gilios pagarbos ir padėkos dėl jo darbų dailės ir jaunimo auklėjime srity.

1920-03-12
Kaunas

Italija yra dabar viena iš trijų didžiųjų Valstybių, kurios sprendžia pasaulio likimą ir net Lietuvai nežinant, dažnai jos reikalus remia.

1920-03-11

Kartu su Lietuvos gynimo darbu kariuomenė imasi plataus kultūros ir švietimo darbo. Gerai žinome, kad be visuomenės paramos sunku bus šį darbą varyti, tat kreipiamės į visuomenę prašydami, kuo kas gali padėti mums dirbti. Atsiminkime, kad šviesa tai mūsų tautos laimės ir nepriklausomybės pagrindas.

1920-03-10

Konkurso „juri“ sudaro visi Lietuvos Meno Kūrėjų Draugijos nariai, kurie panorės tame dalyvauti. <…> Už geriausius projektus skiriama 2 premijos: I – 600 auks. ir II – 400 auks. Premijuoti piešiniai pasilieka L. Meno Kūrėjų Dr-jos nuosavybė.

1920-03-09

Buvo nurodyta ir į būtiną reikalą tinkamų kareiviams scenos veikalų ir dainų paruošimą. <…> Kap. Ruseckas į tai atsakė, kad Literatūros dalis greitu laiku išleis kompozitoriaus Tallat-Kelpšos dainų rinkinį.

1920-03-08

Ar turi teisę moteris gyventi? Kiekvienas pasakys, kad turi. Pripažįstant moterei teisę gyventi, pripažįstame jai tuo pačiu sykiu ir teisę politikoj. Kas turi teisę gyventi tas turi teisę dalyvauti gyvenimo tvarkyme, o gyvenimo tvarkymas ne kas kitas kaip tik politika.

1920-03-07

Lietuva laimės dienas gyvena. Visose srityse prasidėjo naujas kūrybos darbas. Menas taip pat tarpsta. Lietuvių Meno Kūrėjų Draugija išvien su Lietuvių Dailės Draugija rengia Lietuvių Meno Apžvalgos Parodą, kuri bus atidaryta 1920 m. balandžio 18 d., tuoj po rinkimų į Steigiamąjį Seimą.

1920-03-06

Šito tolimojo kampelio žmonės daug yra nuo kitų lietuvių atsilikę. Priežastis greičiau bus ta, kad lietuviškų knygų uždraudimo metu slaptai kitur Lietuvoje parduodamos knygos čia visai nepareidavo, tiesiog niekas tuo nepasirūpino.

1920-03-05

Visi, kas norim matyt mūsų tėvynę Lietuvą laimingą, kuoveikiausiai kurkim „Blaivybės“ draugiją be tikybos ir partijų skirtumų. Vienas turi būt mūsų tikslas – kovoti su ta nuožmiausia žmonijos žudytoja degtine.

1920-03-04

Musu dvaras priklauso legioninkiu Fileviciui. Jis placiai zinomas, kaipo garsus darbininku kraujo siurbejas. Marvojo Filevicius paliko savo igaliotini, kurio mes nenorejome pripazinti.

1920-03-03

Priimtas ir pasiųstas Prezidentui tvirtinti įstatymas, draudžianti išvežti iš Lietuvos aukso ir sidabro pinigus, aukso ir sidabro gabalus arba nuolaužas prekybos tikslam gabenamos užsienin.

1920-03-02

Apie Seinus gyvenimas pasidarė nepakenčiamas. Lenkai pastatė lietuvių kaimuose legionininkus pas ūkininkus, kurie neįstengė atlikti pyliavos; ūkininkai turi maitinti kareivius ir kiekvienam kareiviui mokėti po 5 markes dienai, kol atiduos reikalaujamus centnerius.

1920-03-01

Geibenių srity, į vakarus nuo Vievio, 60 lenkų raitelių puolė mūsų sargybą. Sustiprintų mūsų pajėgų kulkosvydžiais ir šautuvais puolimas atremtas.

1920-02-29
Šiauliai

Žmonės mūsų tik moka skųstis, kad ir milicija bloga, ir valsčiaus valdyba netikusi, ir visi valdininkai nepakenčiami. O juk iš tikrųjų tai tu, Lietuvos pilieti, esi tam visam kaltas.

1920-02-28

Nuo kitų mųs laikraščių Prusų Lietuvoje, „Birutė“ skiriasi tuomi, kad rašo lietuviškai-lotyniškomis raidėmis ir vartoja kalbą niekuomi nesiskiriančią nuo visų lietuvių laikraščių kalbos Didžioje Lietuvoje ir Amerikoje.

1920-02-27

Su panieka mirčiai žvelgiame ir žvelgsime į priekį! Ginsime Lietuvą ir Baltarusiją ir verčiau negyvensime, nei matysime jas pavaldžias, nukryžiuotas priešų.

1920-02-26

Kaune panaikintas apgulos stovis. Vaikščioti galima po 8 v. v., kaip anksčiau.

1920-02-25

Kauno Miesto Muzejus turi kelius skyrius, kaip antai: archeologijos, žmonių dailės, paleontologijos, numizmatikos ir truputi paleografijos ir sfragistikos. Ne visi tie skyriai vienodos vertės daiktų skaičius ir jų muzejinės vertės atžvilgiu. Ypaš mums lietuviams. <…> Gal tik dalis yra surišta su Lietuva.

1920-02-24

Kai-kurie svečiai taip sau sėdėjo, kaip namie prie krosnies, su „svederiu“, be apsiaustu. Moterėlė su nevisai švariai išskalbtomis bliuzelėmis. Prie stalo nors ir buvo servetukių, bet „publika“ pavalgiusi usus nusišluostė su atvirkščia ranka. Pavalgę ir išėjo sau, nelaukdami nei programos pabaigos.

1920-02-23

Kiek seniau italų Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioj buvo siūloma pripažinti Baltijos Valstybių Nepriklausomybę de jure. Paskiau italų Minsiteris Pirmininkas Nitt ne kartą buvo pabrėžęs, kad pripažinimo reikalas jau visai pribrenda.

1920-02-22

Pirmutiniams sveikatos reikalavimams patenkint, reikėtų įstatymų keliu nustatyti minimalius sodybų dydis ir įvesdinti priverstinis medžių sodinimas.

1920-02-21

Augant Lietuvai nepriklausomai valstybei, ima dygti ir plėtotis visos kultūrai reikalingos ir meno šakos. Tarp kitų šiandien žymiai ryškėja ir Kauno Muzikos Mokykla, vedama labai gerbiamo mūsų muzikos kompozitorio Juozo Naujalio.

1920-02-20

Nežinojau nei tada, negaliu išsiaiškinti ir dabar, kodėl tiek mūsų intelektualų seka idioto Markso teorijomis ir parduoda Tėvynę Maskvai ir jos budeliams.

1920-02-19

M. Biržiška pradės skaityti kursą: Įvadas į lietuvių literatūrą, ketvirtadienį, vasario 19 d. 8½ val. vak. Aukštųjų Kursų salėje. Kitos dvi paskaitos bus vasario 23 ir 24 d.

1920-02-18

Pil. Agota Strolytė, gyv. L. Alėjoj 12 Nr. prie Amerikiečių Raudonojo Kryžiaus, pranešė, kad dingę jos pinigai, 3250 ,,Dūmos“ rublių, kurie buvę padėti virtuvėje lentynoj. Įtarė kareivį Kazį Misių.

1920-02-17

Rytą per Latvius iš Kauno išvažiavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Misiją į Sovietų Rusus lietuvių įkaitų ir belaisvių pasikeitimo reikalais.

1920-02-16

Centro Komitetas kreipias į visą Lietuvos visuomenę, kad vasario 16 d., toje brangioje laisvės šventėje, visur būtų palaikyta tvarka, būtų tikrai džiaugsmo diena, reikštų ji meilę, brolybę, vienybę.  

1920-02-15

Vadovėliai ir mokymo pabūklai turi būti mokiniams teikiami dovanai, o nepasiturintiems mokiniams duodamas maistas ir reikalingieji drabužiai.

1920-02-14

Aleksote. Čia labai paprasta yra vogti net dienos metu. Netoli tilto Suvalkų plentu eidamas visumet pastebi vaikščiojant keletą nedidelių vaikų, kurie seka kiekvieną pravažiuojantį vežimą. Ir pamatę ką nors sau tinkamo, nežiūrėdami nei praeinančių žmonių, įsikabina  į vežimą, išsitraukia ką yra nužiūrėję.

1920-02-13

Lietuvių mokyklai daug kas stovi skersai kelio, ir tas, kas perdaug palengva šalinama. Šiuo tarpu turiu galvoje knygų trūkumą. Tuo tarpu dar toli gražu neturime visų reikiamų vadovėlių. Tatai visuomenė visai teisingai deda sąžinei tų mokytojų, kurie tur pakankamai mokslo ir prityrimo.

1920-02-12

Kareivių Prietelių Dr-ja vasario 12 d. kelia didelį labdarių Vakarą Koncertą. Vilniaus teatro studija, vedama K. Glinskio, vaidins operetę „Adomas ir Jėva“.

1920-02-11

Šiandien mes auginame ir stipriname savo kariuomenę, bet nepamirškime auginti ir stiprinti ir savo piliečių. Mums reikia nepalikti šaly nei vieno piliečio, kuris nesuprastų savo šalies nepriklausomybės ir valstybės kūrimo reikalų ir nebūtų juose įsitikinęs.

1920-02-10

Po žaliais medžiais buvo smagu pasišnekučiuoti, kitiems net ir politikuoti. Geidžiama, kad klūbe įvyktų didelis susiartinimas Lietuvos darbuotojų Kaune ir klūbo darbuote tūli sunkūs viešojo gyvenimo dalykai lengviau būtų išsprendžiami. 

1920-02-09

 Centro Komitetas Lietuvos Nepriklausomybės šventei švęsti kviečia visų draugijų ir bendrovių atstovus, pasitarti ir pasiinformuoti dėl šventės ir jos tvarkos.

1920-02-08

Jau išėjo iš spaudos oficialiai pripažintas Lietuvos Valstybės ženklas „VYTIS“ Pieštas garsaus mūsų dailininko A. Žmuidzinavičiaus.

1920-02-07

Galiausiai įsisteigė ilgai lauktas ir Kaune būtinai reikalingas lietuvių inteligentų klūbas. Jis nusisamdė Metropolio viešbučio apatinius erdvuosius rūmus. Ten tad nuo dabar susirinks lietuviai, kad draugų draugijoj be politinių nuomonių skirtumo viešėtų, pasišnekučiuotų ir pasilinksmintų.

1920-02-06

Žinomojo muzininko Štarkos suorganizuotas choras jau darbuojasi. Reikia tikėtis, kad jo dėka, išgirsim ir vėl taip nepaprastai išlavintą jo chorą, kaip kad esame girdėję 1919 met. Birželio mėn. iškeltame Rotušės salėje koncerte.

1920-02-05

Šiomis dienomis Kaune įsikūrė nauja Meno Kūrėjų Draugija. Į ją tepriimami žmonės tiktai kuo nors pasižymėję Lietuvių meno darbuotėj. Draugijos tikslas – auginti lietuvių menas ir remti menininkai.

1920-02-04

Iš ištikimų šaltinių teko sužinoti, kad Vladivostoke yra susitelkę daug lietuvių tremtinių; ten yra net „Didžiojo Kunig. Vytauto batalionas“ ir leidžiamas laikraštis „Sibiro lietuvių žinios“. Mūsų vyriausybė, kreipėsi į Anglų valdžią del jų grąžinimo Lietuvon.

1920-02-03

Lietuvos vyriausybė pasiuntus aukščiausiajai talkininkų tarybai notą. Notoje pažymima faktas, jog Klaipėdos apskritys pagaliaus patekęs lietuvių rankosna ir Lietuva šiandien turi naudoties pačiu Klaipėdos uostu.

1920-02-02
Didžioji Britanija

Lietuvos atstovybė Anglijoje jau padarė vieną svarbų ir dideliai reikalingą darbą: sutvarkė pasų dalyką. Anglijoje gyvenantieji lietuviai jau žino prie ko kreiptis ir kokias taisykles išpildyti, norėdami keliauti iš Anglijos į Lietuvą.

1920-02-01

Vasario m. 1. š. m. keliamam Liet. Kat. Moterų Dr-jos koncerte Dalyvauja E. HerberHansen, Leškevičius, A. Nezabitauskaitė Galaunienė.

1920-01-31

Ant Žaliojo Kalno už „Saulės“ namų prieš karą buvo pastatytos kazermės. Per karą jos sudegintos ir toji vieta tuščia.

1920-01-30

Vakar rytą 8 val., eidamas į tarnybą, ties Gustaičio cukraine pastebėjau tokį dalyką, važiuoja žmogus, medžių vežimą vežasi parduoti. Stovis čia pat milicininkas čiupt vežimą, ir išsibraukia dveitą gerų rastgailių

1920-01-29

Kauno priemiesčiuose ir apielinkėse yra daug valdžios butų, t. y. vokiečių pristatytų barakų, kuriuos dabar valdo valdžia. Tie barakai apgyvendinti vargšais, kurie neturėdami spėkų dirbt, apsigyveno kur nors fortuose toliau nuo miesto.

1920-01-28

Vyriausioji Rinkimų Komisija nutarė, kad rinkikų sąrašai Seniūnijoms privalo būti sustatyti iki š. m. vasario mėn. 20 dienos.

1920-01-27

Tikra tikriausia Lietuvos aukštoji mokykla kitada gal giliausia, gal kukliausia mūsų dvasios svajonė, gal tik retas rečiausias sapnas – šiandien yra gyvenimo faktas.

1920-01-26

Kad Kaune daug yra vargšų, rodos, nieks neabejoja. Vieni jų yra matomi: jie sėdi elgetaudami bažnyčiose, šventoriuose, gatvėse, arba eina net po namus kalėdodami.

1920-01-25

Matant tautiškai išpuoštus namus, kyla žmogaus širdy pagarbos tai šaliai, jos žmonėms ir jų jausmams.

1920-01-24

Apie Malėtus miške keturi raiti legioninkai susitiko daugybę vilkų. Ištikus kovai, vienas legioninkas parojo įlipt į medį, o likę trys, pritrūkę šovinių, tapo sudraskyti ir suėsti.

1920-01-23

Paštininkų Balsas“ dės kertinį akmenį paštininkų profesinės sąjungos organizavimui.

1920-01-22

„Kariškių Žodžio“ skaitytojams korespondentai pranešė, kad Kaunas, laikinas Lietuvos sostapilis, neturi kas pagiedotų laike iškilmingų pamaldų įgulos bažnyčioje. Kas kas, o jau Kauno įgulos bažnyčioj turėtų būti ne tik vyrų, bet ir mišrus choras, nes ko neišprašyti iš gražiosios lyties, jei kariškis mandagiai jai nusilenks.

1920-01-21

D-ras Zamenhof‘as vaduodamasis mintimi, jog tarptautinė kalba turi būti kuo lengviausia, sudarė tarptautinės kalbos Esperanto gramatiką tiktai iš 16 taisyklių, o žodynui paėmė visus vadinamuosius tarptautinius žodžius, kaip lempa, elektra, teatras ir t. t.

1920-01-20

Vardai, pavardės ir pravardės turi būti rašomi nelaužant lietuvių kalbos dėsnių. 

1920-01-19

Sausio mėn. 19 d. Įgulos bažnyčioj buvo iškilmingos pamaldos už mirusį nuo žaizdų 4 Did. L. Karaliaus pulko laikin ėjusio 5 kuopos vado pareigas vyresn. leitin. Karolį Hofmaną.

1920-01-18
Kaukazas

Lietuvos atstovų Tiflise paskirtas P. Dailidė ir konsulu Bakuose žinomas mūsų dzūkas rašytojas Vincas Mickevičius (Vincas Krėvė).

1920-01-17
Mažoji Lietuva

Neseniai <Balsas> kvietė prūsų lietuvius rinkti aukų Vydūnui ir kitiems pabaudai pamokėti, bet vokiečiai įstatymais remdamiesi, uždraudė tokį rinkimą daryt ir skelbti.

1920-01-16

Nuo vokiečių atskirtosios Mažosios Lietuvos dalies lietuviai su tavo teisėtąja organizacija – Prūsų Lietuvių Susivienijimu – Tautos Taryba – oficialiniu raštu pranešė Valstybės Tarybai, kad jie jau yra pasižymėję savo atstovus ir norėtų juos atsiųst į Valstybės Tarybą. Valstybės Taryba savo seniūnų sueigos nutarimu atsakė, kad Jinai yra pasiruošusi priimti Mažosios Lietuvos atstovybę į savo tarpą ir dideliu džiaugsmu jąją… Daugiau

1920-01-15

Iki šiol pas mus mažai tebuvo kreipiama domės į liaudies švietimą. Daugelis sodžiaus jaunuolių yra beraščiai. Dabar gi susitelkus didelėms mūsų liaudies jaunuomenės minioms kariuomenėn galima būtų suteikti kareiviams tai, ko negalėjo įgyti, būdami namie: išmokyti skaityt, rašyt bei duoti šiaip žinių iš įvairių mokslo sričių.

1920-01-14

Visiems, kurie domisi savo Amerikoje giminių būtimi arba negauna iš jų žinių, galiu padėti suieškoti su mažiausiomis išlaidomis, ir gi rašau ir imuosi siųsti laiškus ir telegramas anglų kalba.

1920-01-13

Muzikas Julius Štarka organizuoja nuolatinį chorą. 

1920-01-12

Remdamasi Steigiamojo Seimo Rinkimų Įstatymu ir vaduodamasis 8-tosios šių metų sausio mėn. dienos Ministerių Kabineto pasiūlymu, skiriu ir skelbiu Lietuvos Steigiamojo Seimo Rinkimams 14-tąją ir 15-tąją š. m. balandžio mėnesio dieną.

1920-01-11

Lietuviai ir žydai amžių kietą vargą bendrai vargę, žiaurų svetimųjų jungą bendrai nešę, išsivadavimo valandą bendrai stojos savo teisių gint ir savo gyvenimą kurt. Todėl mes pasidžiaugdami tegalime konstantuot Žydų Reikalų Ministerio ir suvažiavimui išrinkto pirmininko dr. M. Soloveičiko žodžius, kad Lietuvos valdžios darbo programos atitinka autonominiams mažumų siekimams.

1920-01-10

Mergaitės audžia gražias juostas, kad kviesliui tiktų, bernužėliai mokos vikrumo sumanumo, kad ką nors padarytų, kad nustebintų visus, visas sodžius savaitėmis rengias, visi jose dalyvauja. Kiek tenai dainų, kiek įvairumo! Tai tikras mūsų praeities teatras!

1920-01-09

Visi žydai, savo gyvenamose vietose, yra vietos žydų bendruomenės nariai ir vesti, kulto, labdarybės, socialinės pagalbos, mokyklų ir apskritai dvasinės kultūros reikalams jie turi teisės rinkti Bendruomenės Tarybas (Vaad‘as).

1920-01-08
Ukmergė

Valstybės Prezidentas su Vyriausiuoju Karo Vadu automobiliu važinėjo į Ukmergę, arčiau susipažinti su vietos valstybinėmis ir civilinėmis įstaigomis.

1920-01-07

Amerikos Lietuvių Centralinis Komitetas gavo laišką su pinigais nuo Afrikoje gyvenančių lietuvių, kurie nors ir labai toli atsiskyrę nuo savo brangios tėvynės Lietuvos, vienok jos neužmiršta ir gelbsti ją kiek išgalėdami aukomis.

1920-01-06
Kaunas

Pasinaudodami laikinu Kun. J. Tumo buvimu Kaune, jo politikos vienminčiai ir kiti artimesni asmenys buvo trijų Karalių vakarą susirinkę Metropolio viešbučio salėje mylimojo svečio, kurs nesenai suėjo penkias dešimtis savo amžiaus metų, pagerbti, čia savo mintimis pasidalinti.

1920-01-05

Šimtai metų praėjo kaip mes gyvename ir darbuojamės ranka su ranka. Ne taip, kaip didžios Valstybės, Lietuva nesistengia sudaryti gausingą armija. <…> Mes suprantame žydų tautinės autonomijos reikalingumą ir stengsimės, kad Lietuvoj visos tautos gyventų laisvos ir laimingos.

1920-01-04

Dauguma, ypač kaimiečių tebelaiko pinigus įkasę į žemes, į sienų plyšius, dėžes, susiuvę drabužiuose. Jeigu jo turto nesuės pelės ar kandys, jeigu neatims plėšikai ar vagys, tai pats laikas naikins; nes jo laikomų pinigų kursas vis puola.

1920-01-03

Beskaitydamas žiuriu, Senelio Weidas szwinta, szwinta Akys, ima wis labjau spindēti. Kai pabaigiau wieną Skyrių, jis szukte suszuko: „Kokia graži ta Lietuwių Kalba!“

1920-01-02

Lietuviai užvislabjaus turėtų žiūrėti, kad jie nebutų užrašyti lenkais. Nes seniau taip buvo daroma. Žodžiu tariant, visi lig vieno lietuviai turi pasisakyti ne kitokiais, kaip tik lietuviais.

1920-01-01
Panemunė

Gen. Niselis prašė nurodyt jam du labiau pasižymėjusius – kovose ties Radviliškiu kareiviu, kuriems dovanojo prancūzų karo ženklus. Įteikdamas N Pulko nurodytiems kareiviams ženklus kiekvienam jų lietuviškai sakė: „Ačiū už pagalbą prieš bendrą priešą“.

1919-12-31

Metę trumpą žvilgsnį į padarytus darbus, mes lengva širdim pasitinkame rytojų ir esame tikri, kad rytojus bus mūsų! Tebūnie Nauji Metai gausūs linksmybių ir Lietuvio keliai – saulėti!

1919-12-30

Miestai izgriauti, Moteris sunykę, Waikai alkani – toks Paweikslas Senutēs Europos. Kenczia daug tenykszcziai Gywentojai. Stinga jiems Duonos, stinga Autuwų, stinga Drabužių ir daugelio kitų reikalingų Dalykų.

1919-12-29

Visa šviesuomenė, kiek mes jos turime, susibūrė į miestus, taip sakant, į centrus. Sodžius liko be sumanių, mokančių darbą dirbti valdininkų, be mokytojų, be kultūros darbininkų. Sodžiuj pasiliko daugiausia tie, kurie mieste prisišlieti nesugebėjo, kurie ir dabar dar laukia progos persidanginti į miestą. […]

1919-12-28

Valstybės prezidentas, kurs, kaip teko sužinoti, ligoninei paaukavo 2000 auksinų ir dėkavojo ligoninės gydytojams už jų pasišventimą sunkiame darbe. Žemaičių vyskupas reiškė džiaugsmo, kad dabar ligonys galėsią išeiti sveiki ne tik kūnu, bet ir dvasia.

1919-12-27

Išvijus rusų bolševikus reikėjo kreiptis vėl atgal į rusų caro ir vokiečių kaizerio bernus – kolčakininkus, bermontininkus. Ir ši kova taip pat buvo vaisinga. Ir beveik į pusantro šimto metų mes švenčiame pirmą kartą tokias Kalėdas, kada nėra Didžiojoj Lietuvoj nei vieno ruso, ne vieno vokiečio…

1919-12-26

Antrą Kalėdų Dieną, Lietuvių Moterų Globos Komitetas vaikų našlaičių prieglaudų naudai rengia Koncertą-balių.<…> Pradžia 8 val. vak. Pabaiga 3 val. nakties. Bilietų nuo 10 iki 30 auks. 

1919-12-25

Tyli naktis, šventa naktis! Tai kūčių naktis. Apie Kalėdų eglelę susirenka daugel namuose šeimynos liksma širdžia, džiaugsmingomis akmis, neregimu meilės ryšiu sujungti. Vargingas ir agailėtinas tas žmogus, kurs sau vienas Kūčių vakare atstu nuo savųjų tyliasias valandas praleisti tur.

1919-12-24
Kaunas

Gerais laikais kokią visuomenę daugiau jungė tikyba, dabar tikyba jungia jau nebevisus. Jungia mus kalba, bet ir jai jau nebeduodama tokios didelės vertės kaip prieš kokį dvejetą dešimtmečių. Dabar pavyzdin Skandinavijos valstybėse dideliu jungiamuoju elementu tarnauja menas.

1919-12-23
Šveicarija

Lietuvos pasiuntinio pavaduotojas Šveicarijoje kreipėsi Šveicarų Valdžią prašydamas pripažinti de fakto Lietuvą nepriklausoma valstybe.

1919-12-22

Vokiečiai išvyti iš Latvijos ir Lietuvos abiejų tautų kariuomenės smūgiais. Tačiau per anksti būtų manyti, kad vokiečių pavojus šioms valstybėms jau tuo pačiu yra praėjęs.

1919-12-21

Lietuvos žmonės myli švedus ir mielu noru sutiktų atnaujinti tų dviejų valstybių sąjungą. Aš labai didžiavaus, kovodamas su bolševikais drauge su nugalinčiais juos lietuviais. 

1919-12-20

Mums praneša, kad pabėgęs iš kalėjimo buvusis mūsų artilerijos sandėlio Kaune prižiūrėtojas, karininkas Stasys Niekrašas, del kurio nekaltai nukentėjo daug mūsų kareivių, tyčia ginklų vagystėj įtartų, – dabar esąs Vilniuje, tarnaująs žvalgybos skyriuje, užimąs žymią vietą ir jam esą pavesti visi šnipinėjimo dalykai Lietuvoje.

1919-12-19

„Dėdė Samas yra mūsų vienatinė viltis,“ sako vienas pliakatas; kitas turi užrašą: „80.000 lietuvių gimimo vyrų kovojo prieš kaizerizmą Amerikos armijoje;“ kiti toki: Mes esame ištikimi Amerikiečiai ir todėl tai neapkenčiame lenkų, bolševikų ir vokiečių Lietuvos engėjų“.

1919-12-18

Skirsnemunėje apsistojome privatiškuose butuose. Aš patekau pas savo tautietį, rodos, Barakerį. Tuomet kaip tik buvo žydų Palapinių šventė. Jis man pareiškė užuojautą, kad aš per tokią didelę šventę vargstu, bet man rūpėjo tik greičiau pasiekti Kaunas.

1919-12-17

Mūsų miesto, vadinas gatvės gyvenimas – vis tiktai liūdnas. Vėlyvas ruduo, drėgnos, lipšnios snaigės, purvinas vėjas ir po kojų minkšta ir drėgna.

1919-12-16

Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Kauno įgulos bažnyčioj. Paskui buvo išleidžiamųjų karininkų (dar kareivių formoj paroda). Perėjus jiems iškilmės maršą su muzika, Valstybės Prezidentas pasveikino jaunuosius karininkus ir priminė jiems sunkias jų pareigas dėl tėvynės, priminė kuo kariuomenė tvirta, būtent: drausme, dora ir tėvynės meile.

1919-12-15

Kovoj su vokiečiais-kolčakais žuvo partizanai: Kelpšas, mokytojas iš Gruzdžių, Ružinskas iš Toločių Šiaulių vals. Birgila, Rozinas, Burba I, Burba II, Kačanauskas ir Vitkauskas iš Skaudvilių Kurtavėnų valsčiaus.

1919-12-14

Priimta sekamoji rezoliucija: Mes, Lietuvos piliečiai, susirinkę į kelių tūkstančių žmonių demonstranciją Kaune <…> reiškiame griežčiausį protestą prieš vokiečių ir bermontininkų – kolčakininkų vandališką žudymą ir organizuotą plėšimą Lietuvos gyventojų.

1919-12-13
Tauragės rajonas

Mūsų kariuomenės dalis Tauragės srity pasiekė sieną. Į mūsų rankas pateko keletas šarvuotų automobilių ir daug kito karo grobio.

1919-12-12
Tauragės rajonas

Vokiečiai iš Lietuvos išėjo, bet išeidami kiek įmanydami plėšė ramius gyventojus. <…> Gruodžio 12 d. bermontininkai išėjo iš Skaudvilės. Paskutinė dalis bermontininkų atsižymėjo dar lig šiolei negirdėtais žvėriškumais ir plėšimais.

1919-12-11

Lietuvos pilietybés liudijimai (lietuvis‘ki pras‘partai, pasai) jau gatavi ir gruodzio mén. 2 dienâ is‘siuntinéti visiems Centralio Sibiro Lietuviû Biuro îgaliotiniams. Pras‘partai is‘leisti Vyriausiosios Tarybos vardu ir pasiras‘yti Tarybos pirmininko profesoriaus Kazimiero Bùgos ir sekretoriaus Vinco Gelumbicko.

1919-12-10
Kaunas

Susirinkimų vaisius yra nusprendimas steigti Kaune aukštąją mokyklą, pavadinus ją Aukštaisiais kursais.

1919-12-09

Batalionas klasta buvo išduotas Sibiro raudoniesiems. Jų partizanai gruodžio 9 d. išsivedę ir Sibiro šaltyje nuogai nurengę, kardais sukapojo keletą karininkų ir porą ar trejetą kareivių.

1919-12-08

Pagrindinės sąjunginės ir draugiškos valstybės, pripažindamos, kad svarbu kuo greičiau įveikti dabartinę politinio neapibrėžtumo situaciją, kurioje atsidūrė lenkų tauta, ir iš anksto nenulemdamos vėlesnių derybų, kurios turės galutinai nustatyti Lenkijos rytinę sieną, skelbia pripažįstančios Lenkijos Vyriausybės teisę <…> pradėti organizuoti valdymą buvusių Rusijos imperijos teritorijų, esančių į vakarus nuo čia pažymėtos linijos.

1919-12-07

„Mūsų Balsas“ tai balsas tų lenkų, kurie netik patys esame gimę ir augę Lietuvoje bet kurių tėvai ir pratėviai per kelis amžius joje gyveno, ją mylėjo ir tą meilę mums, savo vaikams, įkvepė. „M[ū]sų Balsas“ tai balsas tų lenkų, kuriems, Lietuvai esant nelaimingai, lygiai skaudėjo širdis, kaip ir tikriems lietuviams.

1919-12-06

Pastebėta, kad išduodami kareiviams nauji rūbai ir avalinė greitu laiku suplėšomi. Iš aktų numatoma yra, kad net neseniai išduoti amerikoniški rūbai jau suplėšyti, ir kariuomenės dalys reikalauja jų pamainymai.  Toks apsireiškimas aiškiai parodė, kad kariuomenės dalinių vadai, ypač ūkio vedėjai visai neprižiūri, kaip aikvojamas Valstybės turtas <…>.

1919-12-05

Mergužėlių prigūžėjo irgi geras būrys, viena gražesnė už kitą. Joniškietės garsėjo savo grožiu. Keli mano karininkai nusilpo ir pateko į joniškiečių „vergiją“. Kpt. Noreika ir keli kiti vedė joniškietes. Buvo ir incidentas. 

1919-12-04

Politinė situacija Lietuvos ir Baltarusijos žemėse, pavaldžiose lenkų valdžiai, yra labai rimta, nes čia susiduria daugybė įtakų, priešiškų lenkų valstybingumui, o lenkų piktnaudžiavimai ir daugybė nepageidautinų veiksnių sudaro sąlygas, palankias priešiškai situacijai.

1919-12-03

Daug kas Lietuvos moksleivių kreipiasi į besimokinančius Vokietijoje studentus, prašydami įvairių patarimų apie įstojimo sąlygas į aukštąsias Vokietijos mokyklas. <…> Lietuvius ligi šiol priimdavo visur, vienam mažiau, kitam daugiau kliūčių darydami ar nepriimdami į vieną kitą mokyklą.

1919-12-02
Kaunas

Geležinkeliai pirmoj eilėj tarnauja Krašto Apsaugos Ministerijai. Privačių žmonių vežiojimas užima antraeilę vietą. Turiu pabrėžti, kad geležinkeliai duoda dificito. Tas pareina iš to, kad nėra to šaltinio pajamų, kurs geležinkelių biudžete sudaro svarbiausią poziciją. Mažai pajamų už vežiojimą krovinių.

1919-12-01
Kopenhaga

Paaiški, jog ne veltui vokiečiai – rusai sutiko atiduoti visus savo ginklus ir karės medžiagą lietuvių armijai. Jei jie būtų to nepadarę gražumu, lietuvių armija būtų sunaikinusi vokiečių-rusų kariuomenę.

1919-11-30

Kadangi Valstybės vadovas laikosi nuomonės, jog negalima vesti derybų su Kabinetu, kurio pagrindinę veiklą sudaro antilenkiška politika, aš nepalaikiau jokių oficialių santykių su p. Sleževičiaus Vyriausybe. Tačiau neoficialiai visą laiką turėjau informacijos apie reikalus Kaune ir kaip įmanydamas dariau įtaką Vilniuje pasirodantiems Lietuvos atstovams.

1919-11-29

Dailininkų klube Vilkolaky švelniems žygiams ir grakščiam rymasčiui prisirinko daug svečių. Buvo civilės ir karo Valdžios augščiausieji atstovai ir visų misijų atstovai. Buvo atsilankęs ir Ežerėnų ir Radviliškio karžygis, bolševikų vokiečių – bermontininkų sugniužintojas, pulkininkas leitenantas Ladyga.

1919-11-28

Viena mūsų valdininkų ydų tur būt rusiškos lietuviškos kilmės – tai vėlinimasis į darbą. Darbo laikas prasideda pas mus 8-mis, o daugely įstaigų ir devyniomis ne visi tarnautojai būna darbą pradėję. Ir darbo valandomis yra dažnai ilgoki laiko tarpai praleidžiami ar asmens reikalams, ar tuštiems pasikalbėjimams.

1919-11-27
Joniškis

Į šiaurę nuo Joniškio mūsiškiai buvo paėmę iš bermontininkų šarvuotą traukinį su 7 patrankom ir daugeliu kulkosvaidžių, bet Antantės atstovų įsakyti, turėjo atsitraukti ir palikti grobį.

1919-11-26

Pabaltijos viešpatijos įsteigė sąjungą, ir tarsis su bolševikais. <…> Pabaltijos viešpatijų sąjunga yra faktas ir ta bus viešai paskelbta, kuomet vyriausybės, katros turėjo savo atstovus tarybose Dorpate, ratifikavo preliminarę santarvę.

1919-11-25

Seras Horace‘as Rumboldas teigia, jog jis dar per trumpai reziduoja Varšuvoje ir nėra pakankamai susipažinęs su lenkų valdžia, kad galėtų panaudoti savo asmeninę įtaką geresniam tarpusavio supratimui. Tačiau jis nepraranda vilties įtikinti lenkus gerų santykių su lietuviais reikiamybe <…>.

1919-11-24

Nežiūrint duoto žodžio kraustytis iš Lietuvos, ir mūsų kariuomenei dargi nekliudant, vokiečiai patys daro puolimų.

1919-11-23

Vokiečių okupacijos jungas sutrupintas. Susikūrusi Lietuvos armija, nors negausinga, tačiau galinga savo pasiryžimu, sulaužė bolševikų galybę ir dešimt kartų gausingesnius bolševikus išginė iš Lietuvos žemės.

1919-11-22
Bazilionai

Kadangi oras šaltokas, apsistojome dvaro savininko namuose. Radome tuščią vieną didelį kambarį, tik su spinta. Savininkas mūsų karininką pasikvietė pas save į kambarius ir ten jam paruošė lovą, bet apie mus kareivius nesirūpino. Jis, buvęs rusų karininkas,  prisigėręs caro armijos raugo, kur kareivis buvo šuns vietoje.

1919-11-21
Radviliškis

Mūsiškiai užpuolė priešą. Greit šaudymas nutilo — priešas pradėjo trauktis. Kitos mūsų bataliono kuopos buvo smarkiau susipešusios su priešu. Paėmė ir belaisvių. Nemaža kareiviai turėjo juoko, kai viename name ant aukšto užtiko striuką buką vokietuką, pasislėpusį ūkininko vilnose. Matyt, kareiviams pasislėpusį vokietį užrodė gyventojai. Kareiviai užlipo ant aukšto ir pastebėjo, kad vilnose kažkas blizga, lyg katės akys. Durtuvus atkišę priėjo… Daugiau

1919-11-20

Lietuvos pasiuntinys Vokiečiuos įteikė Vokiečių valdžiai notą, dėl rekvizicijų apmokėjimo. Notoj parodoma, kad Hagos sutartimi kiekviena valstybė neabejotinai privalo pamokėti rekvizicijos kvitus, duotus jos kariuomenės okupuotos šalies gyventojams.

1919-11-19

Važinėdamas ne kartą pastebėjau, kad kai kurie pamėgdžiodami rusus, ir lyg norėdami rodyti savo „gramatnumą“, visokių „maldelių“ prirašo ant sienų, tvorų ir vartų, o ypač „išėjimo vietose“. Visi tie „tekstai“ dažniausiai neišlaiko jokios cenzūros.

1919-11-18

18 d. Įvyksta smarkus susirėmimas su bermontininkais ties Nortaičių kaimu (ant vieškelio iš Radviliškio į Šiaulėnus).

1919-11-17

Vokiečių Vyriausybės Lietuvos Įgaliotinio pareigas laikinai eina Eisenbacheris vietoj Cimerlės, kurs išvažiavo iš Lietuvos specialiniu traukiniu lapkr. 17 d.

1919-11-16

Labai spirgįnantis neatidėliojamas reikalas yra lietuviams ūkininkams turėti savas laikraštis, laikraštis kuriame mes drąsiai niekieno nevaržomi galėtume išdėstyti savo reikalus, o tų reikalų paskutiniu laiku atsirado daug ir labai daug.

1919-11-15

15. XI rusas šaudė Niešovkos ir Osinovkos kaimus. Mūsų artilerija atsakinėjo.

1919-11-14
Vašingtonas

Važiavimas į Lietuvą yra leistinas visiems Amerikos piliečiams ir nepiliečiams turintiems svarbius komercijalius arba privačius reikalus. Lietuviai, Suvienytų Valstijų piliečiai, pirm išvažiavimo turi gauti pasportą nuo Amerikos Valdžios.

1919-11-13

Gyvesnis judėjimas bermontininkų fronte pastebiamas šiaurės bare. Gavę stambių smūgių prie Saločiaus, lapkričio 13 d. Bermonto gaujos darė bandymų atsimti atgal miestelį. Jų rinktinė buvo sutikta priešakinių mūsų sargybų Saločiaus priemiestyje. Bermontininkai kovos nepriėmė ir pasitraukė.  Šiame epizode rodomi tolesni bermontininkų veiksmai Lietuvoje. Po pralaimėjimo lapkričio 11 d. bermontininkai nebedrįso stoti į aktyvias kautynes. Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita… Daugiau

1919-11-12
Podvinskaja

12 d. Bolševikų fronte ties kaimais Podvinskaja ir Gorki įvyko smarkus žvalgų susirėmimas. Mūsiškių 1 kareivis sužeistas. Paimtas 1 bolševikas nelaisvėn.

1919-11-11

Šiaurės fronto ruožu nuo 5 val. iki 16 val. ėjo žiaurūs mūšiai su bermontininkais. Geležinės divizijos ir Žandarų korpuso vokiečiai bermontininkai, puolami iš kelių pusių mūsų usarų ir pėstininkų, aršiai gynėsi, protarpiais patys pereidami priešpuoliman. Saločiai keturis kart perėjo iš rankų į rankas.

1919-11-10

Kai mūsų naujoje sostinėje Kaune, krautuvėms lūžtant įvežamų šalies ir užsienio prekių, maistui du, o gal ir pustrečio sykio daugiau atpigus, valgyklos tebelaikosi griežčiausio konvertingumo.

1919-11-09
Pasvalys

9 d. Bermontininkai iš Saločių veržėsi Pasvalio link, bet bet jų veržimasis buvo sulaikytas ir jie atmušti.

1919-11-08

Lietuvos Vyriausybė yra gavusi iš Latvių valdžios raštą lapkričio 8 d. Lietuvos ministerių Pirmininko vardu, kuriame pripažįstama Lietuvos nepriklausomybė.

1919-11-07
Nemunėlio Radviliškis

7 d. Bermontininkai 150 žmonių skaičiuje užėmė Nemunėlio Radviliškio miestelį. Užimant miestelį įvyko su mūsų žvalgais susirėmimas. 7 bermontininkai užmušti, jų skaičiuje 1 karininkas, ir 4 sužeisti.  

1919-11-06

Vokiečių valdžia per savo įgaliotinį Kaune p. Zimmerlė pareiškė neimanti atsakomybės už Rosbacho būrį, kurs perėjo Lietuvos sieną ties Tauragę, nuginklavo ten lietuvių kareivius ir eina susijungti su Bermontu.

1919-11-05

Pabėgo du lakūnu, kurie buvo sugauti su aeroplanu ties Abeliais (Obeliais – R. S.). Spalių 28 d. tiedu lakūnu, abudu turku, išėjo pasivaikščioti Nemuno ir Vilijos krantais. Kadangi jie buvo internuoti, tai su jais kartu ėjo ir mūsų kariškis. Matyti, buvo jau taip susitarta. 

1919-11-04

Šiomis dienomis Kaune išeis nepartinis politikos ir visuomenės laikraštis >Tauta<, kurį leidžia >Raštų< bendrovė, redaguoja p. Vyt. Petrulis.

1919-11-03
Saločiai

Bermontininkai didelėmis jėgomis puolė Saločių miestelį. Mūsiškiai juos iš Saločių išvaikė. Bermontininkai, iš Saločių atsitraukdami, išsivežė įkaitais 2 kunigu ir 6 civilius piliečius vietos gyventojus.

1919-11-02

Nėra drąsos rašyti apie visus mūsų geležinkelių trūkumus. Del daug ko yra lengvas išanksto prirengtas atsakymas: nėra žmonių, nėra pinigų, nėra tinkamų susisiekimui įrankių.

1919-11-01

A. a. Tadas Daugirda. Šių metų lapkričio 1 d. ilgai sirgęs mirė Tadas Daugirdas, Valstybės Archeologijos Komisijos pirmininkas, Lietuvos praeities tyrinėtojas.

1919-10-31

Užbėgdamas už akių galimiems lenkų prieštaravimams, jog, kol lenkų politiniai kaliniai yra įkalinti Kaune, negalės būti kalbos apie draugiškus santykius, aš pateikiau britų ministrui tam tikrus faktus apie plataus masto lenkų perversmus, iš esmės turėjusius tikslą nuversti Lietuvos Vyriausybę ir siekti abiejų valstybių sujungimo.

1919-10-30

Nežinau, kelinta dalis lenkų vis dar tebetrina savo kumštis būtinai peštis kruvinai. Ko jie kits kitam negali dovanoti? Pasienio susirėmimų? „Patrolkų paklydimų“, kurie nebenori beišeiti, sykį kur gilyn įsivarę? Ar kariuomenė pati nori išrišti politikos klausimą, sienos krypsnį ir kitką?

1919-10-29

Jau išspausdinta ir gaunama pirkti „LIETUVOS MOKYKLOS“ šių metų 1-oji knyga, 1-je daly, be daugelio įvairių straipsnių, mokslo terminų, programų, recenzijų, apžvalgų, dar visi, kokie išleisti Švietimo Ministerijos įsakymai, cirkulerai, gimnazijų, mokytojų seminarijų ir kursų įstatai, planai bei programos.

1919-10-28

Neseniai Švietimo ministerija įsteigė lietuvių kalbos kursus rengti lietuvių kalbos mokytojams gimnazijai. Visus dalykus – etimologiją (žodžių sudėtį, sudurtį, priesagas, kirčius), sintaksę, linksnių mokslą, tarmės mokslą, rašybą, lietuvių literatūros istoriją, literatūros teoriją… – dėsto J. Jablonskis.

1919-10-27

J. Vaičkaus trupė vaidino vien kareiviams 3 veiksmų dramą „Žmonės“ ir komediją „Be šulo“. Įėjimas buvo nemokamas. Dar pusiau šešių kai kurių dalių kareiviai jau užėmė daugumą vietų, gi prieš pat vaidinimą salė ir abu aukštu buvo kuone kimšte prikimšti.

1919-10-26

Kareivių kliube kas šventadienis rengiami vakarėliai. Spalių 26 d. koncertėly dalyvavo p-lė Babickaitė, Arlauskaitė, p. Žadeikis ir kiti. Tas vakaras pažymėtinas tuo, kad atsilankė komendantas, kurs jau antrą kartą atsilankydamas vadovauja kareivių šokiuose.

1919-10-25

Šančių kinematografas neturi nė mažiausios tvarkos. Susirinkusių vaikėzų būriai švilpia, klykia, daužos ir kas bjauriausia, mėgdžiojas kuo bjauriausiais žodžiais, net kitakart rusų kareivius prašokdami.

1919-10-24

Apie 5 val. ryto staiga mūsų kareivinėse pasigirdo vokiečių komanda: „Aufsteigen, aufsteigen!” Atsiplėšę akis, žiūrime – pilna kareivinė vokiečių kareivių.

1919-10-23
Lietuva

23 d. Bolševikai, susirinkę ant dešiniojo Dauguvos upės kranto, su balta vėliavėle mūsiškiams kažką signalizavo, bet mūsiškiai šautuvų ugnimi juos tuojaus išvaikė.

1919-10-22

Sunkias valandas tenka pergyventi svetimoje šalyje mūsų tremtiniams, toli nuo tėvynės tebesantiems. Dažnai jiems tenka pritirti alkio ir šalčio; už kambarį nėra kuo mokėti; suskurdę, apiplyšę, jie laukia nesulaukia, prašydami Dievą, kad ko greičiausiai išvystų brangiąją savo tėvynę motutę – Lietuvą. Tremtiniai laukia, tik Lietuva ar jų laukia?

1919-10-21
Radviliškis

21 d. Bolševikai mėgino persikelti per Dauguvą, bet mūsiškių buvo tuojau išsklaidyti. Dešinįjį mūsiškių sparną bolševikai apšaudė iš artilerijos.

1919-10-20

Amerikos žymesniųjų rašytojų ir didesniųjų laikraščių sumanymu ir pastangomis steigiama tarptautinė draugija spaudos dalykais keistis, kaip antai politikos mokslo straipsniais ir dailiosios raštijos rašiniais. <…> Tokį pakvietimą gavo ir Lietuva per savo atstovą Kopenhagoj.

1919-10-19

Maža yra tųjų, kurie, pagalios pastoję Wyrai, Gimtinės Szaliai, Tėwynei galėtų atneszti Naudos. Daugiausieji, patekę į Mokslus, lieka Isztautėliais kartais dargi paczių Tėwų Skriaudikais.

1919-10-18

Apie 1-mą valandą 17 d. kada atstovybės butas pilnas maldaujančių, pradėjo šaudyt mūsų atstovybės sritį sunkiaisiais šovininiais su troškinamomis dujomis.

1919-10-17

Būtų itin geistina, kad Lietuvos valdžia nieko nelaukdama siųstų specialinį atstovą į Ameriką, kurs turėdamas uždavinio tikrai Lietuvos reikalus ir informuodamas bešališkai Amerikos lietuviams tėvynės padėtį, galėtų daugybėje dalykų būti naudingas. Ir tik Lietuvos atstovybei paėmus reikalus į savo rankas Amerikos lietuviai parodys savo broliams Lietuvoje savo tikrą brolišką širdį.

1919-10-16
Mažeikiai

Mažeikiuose šiais metais kuriama vidurinė 4 klasių mokykla. Mokiniai pabaigę šią mokyklą įgyja baigusių keturias gimnazijos klases teisių. <…> Mokslo mokesnis 200 auksinų metams. Beturčiai gali būti nuo mokesčio atleidžiami. 

1919-10-15

Gerbiamasai J. Tallat-Kelpša maloniai sutiko lavinti Kauno Aleksoto Liet. Kat. Jaunimo Kuopos chorą. Pirmoji repeticija įvyks trečiadienį, spalių 15 d. 7 val. vakarą.

1919-10-14

Ponas Valstybės Prezidentas yra tvirtai įsitikinęs, jog lietuvių demokratinga tauta per savo demokratingąją valdžią neleis kokiam vienam luomui viešpatauti mūsų krašte – jog Lenkijos puolimai mūsų žemėje suklups mūsų narsios kariuomenės eilėse ir jog Lenkija turės pagaliau suprasti, kad tas jos veržimasis į Lietuvą išeis jos pačios nenaudai.

1919-10-13

Liepojui gyvena apie 7 tūkstančius lietuvių. Tarp jų daugiausiai darbininkų-kių, kurienuo okupacijos laikų neturi darbo. Visos dirbtuvės uždarytos. Gyvena labai vargiai. Daugumą jų šelpia miesto komitetai. Daugelis turi įvairių rūšių krautuvių.

1919-10-12

Mano prašymu majoras Mockettas buvo susitikęs su komendantu Piłsudskiu ir gavo neabejotiną pažadą, kad jei lietuviai atitrauks visus iki vieno savo karius iš Lenkijos ir Lietuvos pasienio kovai prieš rusų ir vokiečių pajėgas, lenkai iš šio fakto nesieks naudos.

1919-10-11

„Švyturio“ B-vė praneša, Mokyklų vedėjams ir mokytojams, kad greit bus atspausdinta D a m i j o n a i č i o Lietuvių kalbos gramatika.

1919-10-10

Ar tai rusų papročiu sekame, kad jaunučiame mūsų gyvenime pradeda rodytis tokie apsireiškimai, kurie buvo paprasti Rusuose, bet nėra geistini mums. Kam prisėjo pasižiūrėti Kauno žuvinėje rinkoje, tai kiekvienas pastebėjo , kad koks tai kareivis pardavinėjo puspadžius, kurie išduodami mūsų intendantūros.

1919-10-09

Naujai atvažiavusi Petrapilio artistų grupė stato Kauno Miesto Teatre 4-ių veiksmų Ostrovskio dramą „Be kaltės pasmerktieji“.

1919-10-08

Kariškiai, Lietuvos Piliečiai, bežemiai ir mažažemiai, kurie ištikimai yra tarnavę Lietuvos kariuomenei ir dėl sužeidimo arba netekus sveikatos paleisti iš kariuomenės, gali gauti žemės šiais metais, padavę tam tikslui iš dalių liudymus.

1919-10-07

Aš Valstybės Prezidentas, remdamasis Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinių Dėsnių 9-jų p. b., šiuo tvirtinu Tamstos sudarytąjį Ministerių Kabinetą šioje sudėtyje…

1919-10-06

Važiuojant į ir iš Šimonių ant kelių padaryta daug gražiai papuoštų žaliais vainikais ir gėlėmis vartų. Keliai apsodinti berželiais. Tai padaryta lietuvių kareivių sutikimui.

1919-10-05

 Ateitininkų vakaras, dešimties metų sukakčiai paminėti bus šį sekmadienį spalių 5 dieną šv. Mikalojaus salėje. Nuo 5 val. bus fantų loterija. Nuo 6 val. bus mėgėjų vaidinama A. Diržytės triveiksmė drama „Gyvenimo pasaka“.

1919-10-04
Naumiestis

Atvažiavimas Tautos Teatro į Naumiestį – visas atsitikimas. Štai elgeta neregė be galo susirūpinusi, ar jai teks kaip nors patekt bent į kurį spektaklį, ar ne. Visi stengiasi padėti kuo kas gali: darbu, patarimu, butais ir t. t.

1919-10-03

Nors pagailo, bet teisybė, Juk šitoj mirtis, Teikia Lietuvai liuosybę, Bus mums pavyzdys! Te kiekviens verguvės pančius Traukiant Lietuvos, Kaip Karužas Sideravičius Gyvastį aukuos!!!

1919-10-02

Skrajojamasis Juozo Vaičkaus Teatras Ketvirtadieny, spalių 2 d. Miesto teatre bus vaidinama senai žadėtoji 3-jų veiksmų H. Ibseno drama „S O L N E S“.

1919-10-01

Prie Mariampolės, Panevėžio ir Šiaulių mokytojų seminarijų, prie Rokiškio, Ukmergės ir Telšių gimnazijų, prie Jurbarko „Saulės“ progimnazijos ir Kaune Švietimo Ministerija steigia metinius mokytojų kursus. Į kursus priimama jaunuomenė nuo 16 metų amžiaus, turinti mokslo ne mažiau, kaip 3 klasių gimnazijos.

1919-09-30

Inspektorio dr. Nagevičiaus iniciatyva įsisteigė moterų komitetai, kurių tikslas aprūpinti mūsų kareivius skalbiniais (marškiniais ir k. t. d.). Kai dr. Nagevičiius pasakoja, reikia pastebėti, kad mūsų pilietės be skirtumo tautos labai noringai ir gyvai prisidėjo prie šio prakilnaus sumanymo ir jau pradėjo darbuotis.

1919-09-29

Vyriausioji Komisija kariškiams žeme aprūpinti savo posėdyj š. m. rugsėjo 29 dieną, nusprendė paimti iš pašalinio žemės savininko Kunigaikščio Konstantino Radzvilos, Taujėnų dvaro (Ukmergės apskr.) tris palivarkus <…>

1919-09-28

Kun J. Tumas kalbės apie buvusios Rusų valstybės pagrindus: monarchizmą, rusizmą, pravoslaviją; apie visa to priešus kitataučius; kaip rusai neskirdavo tautybės nuo tikėjimo, apie vyskupo Valančiaus darbavimąsi prieš, apie kunigų tylų pasipriešinimą; apie svietiškųjų inteligentų pažangiąsias bendroves – ir kas gi laimėjo?

1919-09-27

Be krašto apsaugos klausimo, vienas svarbesniųjų klausimų yra švietimo – auklėjimo klausimas. Mūsų ateitis pareis nuo to, kaip mes sugebėsim švietimo-auklėjimo reikalą sutvarkyt.

1919-09-26

Gimė Lietuvos operos solistas Jonas Stasiūnas. <…> Jis iš viso sukūrė apie 52 vaidmenis, padainavo apie 1500 spektaklių ir tiek pat koncertų. Gastroliavo Lenkijoje, Kinijoje, Mongolijoje, Bulgarijoje, Čekoslovakijoje. Nuo 1962 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje, nuo 1983 m. – profesorius. 

1919-09-24

Rusijos bolševikai yra pasiūlę taiką Baltijos šalims. Šiomis dienomis jie pasiūlę taiką ir Ukrainai, anot gautų čia žinių.

Jo Didenybės Britanijos Karaliaus Valdžia yra pranešusi Lietuvos Atstovams savo sutikimą pripažinti Laikinąją Lietuvos Valdžią de facto nepriklausomu vienetu tuo pačiu pagrindu kaip Estų ir Latvių tautas, ir man yra įsakyta tatai pranešti Tamstai.

1919-09-23

Tautos Teatras yra pasirengęs aplankyti vaidinimais tuos Lietuvos miestus, kame rastųsi bent kiek teatro darbui tinkamesnės sąlygos. Tuo tikslu teatro direkcija kreipiasi į plačiąją visuomenę ir prašo trumpu laiku suteikti sekančių žinių: Ar yra vaidinimams salė, su scena, kiek talpina žmonių, ar apšildoma?

1919-09-22

Paryžius – rugs. 22, Lietuvių atstovybė čionai paskelbė formalinį užginimą, kad Lietuvos vyriausybė būtų buvus sutikus vesti taikos derybas su rusų bolševikais.

1919-09-21

Žaliajame kalne, pulko aikštėj I-mo raitelių pulko šventė. Raitelių šokimai, valtižiravimas, kirtimas, kliūtys džymchanų žaislai ir tatolizatoris. Programoj buvo 9 Nr. Griežė karo orkestras; buvo bufetas. Visa aikštė papuošta tautiškomis vėliavomis, iškaišiota eglaitėmis, medžių šakelėmis.

1919-09-20

Nuo ateinančių mokslo metų pradžios Švietimo Ministerija steigia Panevėžy, Šiauliuose ir Mariampolėj mokytojų seminarijas. Į seminarijas priimami be egzamino berniukai ir mergaitės, išėję dvejų ar daugiau gimnazijos klasių mokslo. Visi kiti priimami iš egzamino. Mokslas seminarijoje nemokamas.

1919-09-19

Kauno gelžkelio stoty lyg kokiuose kynuose jauties. Nei žemėlapio, nei aiškaus traukinių sąrašo. Jei ir yra koks nususęs gelžkelio parašėlis, taip su klaidoms parašytas, jog gėda ir skaityt.

1919-09-18

Tėvynės gynėjų, žuvusių nuo priešo nelabų kulipkų, jau pas mus yra. Bet kaip nemalonu pasidaro, užėjus ant kapų, kur randi palaidotą kareivį. Čia žiūrėk, šale jo kapas, miela žiūrėti apsodytas gėlėmis, dailiai sukastas; šale gi kareivio kapas, kaip kupstas sukastas, ir kapo gale įsmeigta kokia lentos skeliaudra, kaip ant juoko, ir parašyta neva, bet perskaityti negalima, jau lietaus nulyta.

1919-09-17
Daugpilis

Ar ten buvo Trockiui ar kam kitam paradas surengtas, sunku pasakyti. Naktį budriai praleidome savo apkasuose, laukdami bolševikų narsaus puolimo. Trockį dar iš 1917—1918 m. Rusijoje pažinojome, kuris savo kalba sugebėdavo uždegti kareivių narsumą.

1919-09-16
Kėdainiai

Čia pat pareiškia reikalavimą Santarvei, kuri dabar lemia tautų likimą, pripažint, neatidėliojant, Lietuvą nepriklausoma valstybe su sostine Vilniuj.

1919-09-15

Muzikos mokykloj pamokos bus rytais ir vakarais, o Dramos mokykloje vakarais. Prie Dramo[s] Mokyklos yra teatro dekoratyvinės dailės klasė. Smulkmenos programoje, kuri gaunama prisiuntus tris auksinus.

1919-09-14

Lietuvių Moterų Globos Komiteto vaikų našlaičių prieglaudoj (Mickevičiaus g. Nr. 2) įvyko viešos tos prieglaudos kurtuvės. Svečių prisirinko nemaža, – bet visgi kai kurių „sluoksnių“ nebuvo. Kodėl?

1919-09-13

Ministerių Kabinetas nutarė leisti Švietimo Ministerijai 3.000 auksinų kreditą vadovėliams Rygos pradinėms mokykloms nupirkti.

1919-09-12

Karo ligoninė, kurioje yra 400 ligonių, kurios reikalavimai didesni, negu kitų ligoninių, kreipiasi į visuomenę ir prašo betarpiai aukoti įvairių daiktų ligoniams aprūpinti. Be medžiagos ir maisto labai pageidaujama literatūra.

1919-09-11
Daugpilis

Pasikūrėme pirtį, prisišildėme vandens ir sulindome vanotis. Toji nedorėlė bolševikų pūslė nužiūrėjo, kad žemė laukuose rūksta ir prikrauta drabužių. Pranešė savo artilerijai, o ši ir pradėjo mus aplink pirtį vanoti. Dreba mūsų pirtelė ir įkaitę jos akmens. Nebeiškentę, nuogi, pasiėmę savo drabužius, pradėjome lauku bėgti kur nors į krūmus arba už kalnelių pasislėpti nuo pūslės akių.

1919-09-10

Ligišiol surinkta ir išspausdinta ne mažiau, kai 7 tūkstančiai mūsų liaudies dainų ir jų atmainų (variantų) ir apie 2½ tūkst. gaidų; be to, daugiau, kai 2 tūkstančiu pasakų, padavų, legendų, per 3 tūkst. myslių, patarlių ir priežodžių.

1919-09-09

Dėkingumo jausmų pilna Tėvynė per mane taria ačiū Tamstai, Vyriausias Vade, ir visai mūsų kariuomenei. Tėvynės vardu prašau man pristatyti itin pasižymėjusius karininkus ir kareivius.

1919-09-08

Onai Gušauskienei įsilaužę į butą, pavogė 420 mark. Manoma, jog pavogusi bus Jasevičienė, kuri gyveno vienam name su Gušauskiene.

1919-09-07

Iš įvairių vietų manęs klausia, ar tebesidarbuoja LK Moterų Dr-ja? Ar dirba jos įkurta ir laikoma Mergaičių Ūkio Mokykla? Kuriomis sąlygomis ji priima? Kuri jos pakraipa?

1919-09-06

Kiek bėra lietuvių? Centralinis Statistikos Biūras paskelbė žinią, gautą iš melduojamųjų kortelių, jog rugpiūčio 28 d. Vilniuje bebuvę lietuvių 2547.

1919-09-05

Netrukus Estų vyriausybė žada sukviesti į derybas visas naujas valstybes, kurios pasiliuosavo nuo rusų. Per tas derybas ir turės paaiškėt, ar tos valstybės sudarys tokią sąjungą ar ne.

1919-09-04

TAUTOS TEATRE Ketvirtad. Rugsėjo 4 d. bus Baleto – poezijos – muzikos V A K A R A S Koncertinėj daly dalyvauja artistės Unė Babickaitė, Olga Dubeneckienė, M. Leškevičius, S. Frumkinas, Kazys Binkis, J. Tallat-Kelpša, Balys Sruoga.

1919-09-03

Norvegams pripažinus de fakto Lietuvos valstybę, Ministeris Pirmininkas paskyrė Lietuvos atstovą Norvegams advokatą Joną Aukštuolį.

1919-09-02

Lengvosios atletikos praktika būna kasdien nuo 6 ligi 7 val. vakarą Vytauto kalne, ten pat galima užsirašyti (10 auksinių nario mokesti). Panelės taip pat gali dalyvauti sokolų ir kitų sistemų mankštinimuose.

1919-09-01
Daugpilis

Generalinio Štabo pranešimas. Šiaurės frontas. Dauguvos krantuose armotų ir kulkosvaidžių kovos tebesitęsia.

1919-08-31

Šio mėnesio 31 d. yra rengiama Kareivių Diena. Gatvėse bus rinkliava; pardavinės dobilą. 11 val. prasidės iškilmingas pašventinimas naujos igulos kariškių bažnyčios, buvusio Kauno tvirtumos soboro.

1919-08-30

Gimė Lietuvos ir Lenkijos operos primadona, pedagogė, profesorė Jadvyga Petraškevičiūtė (Jadwiga Pietraszkiewicz, Michońska).

1919-08-29

MIESTO TEATRAS. Penktadienį, rugpiūčio 29 d. 1919 m. INTERNACIONALINIS KONCERTAS-SPEKTAKLIS Dalyvaujant Petrapilio Marijos teatro baleto trupės artistui J. Kiakštui.

1919-08-28

Jau išėjo iš spaudos Kariškas Lietuviškai rusiškas Ir Rusiškai lietuviškas Ž O D Y N Ė L I S. Kaina 5 auks.

1919-08-27

Po kruvinų mūšių rugpjūčio 23 d. lenkai užgrobė Seinus. Tačiau mes esame pasirengę ir su ginklu rankose tęsiame Seinų, Punsko ir kitų lietuvių gyvenamų vietovių gynybą. Iš mūsų to reikalauja visa tauta. Iš savo pusės darykite viską, kad mums pasisektų.

1919-08-26

Laisvės alėjoj ir Miesto sode vakarais prisirenka daugelis įsitrynusių, nudriskusių vaikėsų (7–12 metų). Čia jie siaučia, klykia ir lenda į praeivius, prašinėdami ką duoti.

1919-08-25

Tuo atveju, jeigu rusų antibolševikines jėgas lydės sėkmė, Anglija nori užtikrinti sau galimybę suteikti joms paramą per Baltijos pajūrį ir išlaikyti savo įtaką Rusijoje; jeigu teks pripažinti bolševikų Vyriausybę, ji ketina atplėšti nuo Rusijos Livoniją, Estiją, Suomiją ir Lietuvą, įtvirtindama ten savo įtaką.

1919-08-24

Bažnyčioje rasta paslėpta druskos, sidabro, vario ir daug varinių virtuvės indų. Visos šios brangenybės prie bažnyčios nepriguli ir neturi nieko bendro. Vietinis Revkomas nutarė konfiskuoti ir atiduoti Respublikos iždui.

1919-08-23
Panevėžys

Nuo šių mokslo metų pradžios Panevėžy atidaroma mergaičių Mokytojų Seminarija. Šiais metais težada būti dvi rengiamos klasės ir metų kursai.

1919-08-22

Išėjo iš spaudos „Švyturio“ B-vės leidiniai: Juozo Tallat-Kelpšos – Liaudies dainos mišrių balsų chorui. <…> To paties autoriaus rengiama spaudai daug muzikos veikalų: fortepijonui, solo ir chorui. T.-Kelpšos gaidų gaunama Knygynuose.

1919-08-21

Eini gatvėmis ir dairaisi. Linksma! Visur lietuviškumo žymės, kareivių pilna, karininkų taip pat; nenoromis prisimeni – didžiuojiesi – jog senobinė kunigaikščio Kūno sostinė – virto laikinaja atgimusios Lietuvos sostine; malonu ir džiaugiesi. Bet… tasai malonumas neilgam: jis veikiai kurtai dingsta, lyg saulutė, debesiui užslinkus.

1919-08-20

Kadangi „KARIŠKIŲ ŽODIS“ STOVI Tėvynės gynimo sargyboje, tai jame nušviečiamas kiekvienas svetimos politikos žygis, gresiąs mūsų Tėvynei prapultimi.

1919-08-19

Suvalkai, jei šiandien ir nelietuviškas miestas, lygiai kaip ir nelenkiškas gyventojų daugumos atžvilgiu, bet jisai yra Lietuvos miestas. <…> Suvalkai politinės strategijos atžvilgiu yra raktas į visą Dzūkų kraštą.

1919-08-18

Valstybės Archailogijos Komisijos tikslas yra rinkti, saugoti ir tyrinėti Lietuvos praeities liekanos, susipažinti su surinktomis svetur ir rūpintis grąžinti išvežtos iš Lietuvos.

1919-08-17

Kalbėjo visų Lietuvoj esančių partijų atstovai, lietuviai ir žydai, o taip pat du Jungtinių Amerikos Valstybių lietuvių karininkai, kurie tik prieš porą dienų atvyko į Kauną iš už vandenyno. Minia kaskart augo ir didėjo, taip pat daugėjo ir vėliavų. Neišvaikė minios ir lietus.

1919-08-16

P. Leonas siūlo duoti įsakymą Generaliniam Štabui, kad jėga išvytų lenkus iš Aluntos, Skiemonių, kur jie yra jau parėję Entente‘os nustatytą demarkacijos liniją. Toliau sustiprinti mūsų pajėgas Seinų rajone ir parodyti visuomenei, kad valdžia palaiko jos siekimus.

1919-08-15

„Tautos teatras“ ir „Muzikos Skyrius“ rengia vaidinti Žemkalnio melodramą „Birutę“. Prie vaidinimo, choro ir solistų su Nezabitauskaitė-Galauniene (Birutė) ir M. Vaičkiene (Vyresn. vaidulytė [vaidilutė]) prisidėjo beveik visos geriausios Kauno pajėgos.

1919-08-14

Jeigu mūsų Tėvynės gynėjai, kareiviai, niekieno neremiami, išaikvos savo sielos gyvas pajėgas, ir, sugrįžę, parsineš savo širdyje mirtį, tuomet ir išvaduota Lietuva gali greitu laiku pražūti.

1919-08-13

Visi, kuriems rūpi kareivių dvasios reikalai, kviečiami atvykti 5 val.  p. p.

1919-08-12

Banknotų vienetos pavadinimas buvo svarstomas Žemės Ūkio ir Valstybės Turtų Ministerijos įgaliotinių suvažiavime. Visi suvažiavime beveik vienbalsiai išsitarė už pavadinimą muštiniu.

1919-08-11

Teko važiuoti iš Suvalkijos Kaunan keleivių traukinių. <…> Paklausus lietuviškai kalbančio kontroliaus, kodėl keliauninkai vaišinami rusicizmais, nieko nebuvo atsakyta ir toliau tęsta: < predjavite>.

1919-08-10

Mus prašo atkreipti domę į Kauno ligoninių kareivius ligonius, kurių veik niekas nelanko, tarsi, būtų juos visai užmiršę. Ypačiai būtų pageidaujama, kad ligonines lankytų besimokančioji jaunuomenė.

1919-08-09

Bendras įspūdis toks, kad, pasinaudojant mūsų viešnage Vilniuje, šiuo metu reikia ypač atidžiai sekti įvykius ir iš savo pusės situaciją kreipti taip, kad kuo greičiau įvyktų derybos pakitusiomis sąlygomis.

1919-08-08

Lenkai pasiūlė padaryti visoj Lietuvoj, vadinasi šiapus ir anapus demarkacinės linijos, demokratingus rinkimus į Seimą, kurs susirinkęs Vilniuj turėtų nuspręsti Lietuvos ateitį.

1919-08-07
Garliava

Dėl lietų nupjautas šienas ir dobilai daugumoj supuvo laukuose. Daug žmonių aimanuoja, kad per daug lietaus…

1919-08-06

Lietuvos Vyriausybė laiko neginčijima etnografine Lietuvos Valstybės teritorija šias Nemuno upyno žemes: buvusią Kauno guberniją su buvusios Kuršo gubernijos Grobino apskrities dalimi, Prusų Lietuvą, buv, Suvalkų gubern, be Augustavo ir pietinės dalies Suvalkų apskrities, buv. Vilniaus gub. be Dysnos ir Vileikos apskričių ir buv. Gardino gub. dalį į šiaurę nuo Nemuno.

1919-08-05

Čikagos lietuvių draugija „Birutė“ padovanojo S. Šimkui dramblio kaulo batutą su paauksuotomis detalėmis ir išgraviruota jo pavarde, data, draugijos pavadinimu ir kt.

1919-08-04

Seinų miestas niekuomet nėra priklausęs Lenkijai ir šiandien, nežiurint sulenkėjimo pusantro apskrities valsčiaus, jis yra gyvai sugijęs su etnografine Lietuva. <…> Kad Seinų apskritis yra lietuviškas, aiškiausiai parodo rinkimai į keturias Rusijos Dumas: keturis kartus buvo išrinkti rinkikais iš Seinų apskrities vien lietuviai, o iš Seinų miesto vien žydai.

1919-08-03

Demarkacijos linija Lenkijai palieka Suvalkų ir Augustavo apskritis. <…> Toliau ji eina lygiagrečiai su geležinkelio linija Varėna-Vilnius–Daugpilis maždaug 12 kilometrų į šiaurę nuo šios linijos iki dabartinio fronto.

1919-08-02

Po kokio dešimties metų gal ištikrųjų mes jau daugiau orlaiviais iš krašto į kraštą lakiosim, o ne geležinkeliu važinėsim.

1919-08-01

Šiemet baigiant kursus reikėtų padaryti bent kietus kvotimus ir neišlaikiusiems kvotimų neduoti valdiškos mokytojo vietos neatsižvelgiant į mokytojų trūkumą. Mano nuomone, neišsimoka valdžiai laikyti daug mokyklų, kurių mokytojai mažai kuo skiriasi nuo „daraktorių“.

1919-07-31

Atmine kovojančius plunksna, mes neturim pamiršti ir kovojančių dėl Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės kalaviju, nes jų garsūs darbai jau įrašyti jų pačių krauju.

1919-07-30

„gyventojai apturėjo didi linksmibi kad palika išliosoti no bolševiku plašiku valdžios“

1919-07-29

„Jis pareiškė, kad atsisakytų tarpininkavimo ir paliktų Lenkiją Lietuvai, jei mes reikalautume lenkų karių atitraukimo. Šiuo klausimu jis rodė visišką apsisprendimą.“

1919-07-28

Kad ir nešalta, bet nevaikščiok basomis kojomis. Basomis vaikščioti nesveika (Amerikoje) ir nekulturinga.

1919-07-27

Lietuvos Generalis Štabas, liepos 26 d. gavęs lenkų pasiulymą, turi garbės Tamstai pranešti, jog jis sutinka neperžengti antrame punkte nurodytos lenkų pasiulyme linijos, kol neapturės Lietuvos Valdžios galutino tuo žvilgsniu nurodymo.

1919-07-26

Liet. Gamt. Tyr. Stotis kreipiasi į visus, kuriems tas dalykas rūpi, prašydama prisidėti prie jo vykinimo, būtent pristatyti kuriamam muziejui gamtos objektų, kaip antai zoologijos, botanikos ir geologijos rinkinių ar pavienių egzempliorių ar šiaip žinių paliečiančių mūsų gyvūnų ir augalų, vietinių jų pavadinimų, geografijos išsiplėtojimą ir biologiją ir t. t.

1919-07-25

Ministerių Kabinetas Kauno tvirtovės Soborą pripažįsta valstybiniu turtu ir paveda Kauno Garnizono reikalams.

1919-07-24

Vokiečiai iš mūsų krašto jau išeina. Atėjo laikas, kada Lietuvos visuomenė galės visa pajėga parodyti, kiek ji turi kuriamųjų pajėgų. Ir ji turi parodyti, kad Lietuva nereikalinga jokių globėjų, kad Lietuva savomis pajėgomis įstengs palaikyti šalyje tvarką ir teisėtumą.

1919-07-23

„Jau septintoje valandoje prieš mano guliamojo kambario langą susirenka ankstyviausieji paukšteliai ir užtraukia dabartinio laiko dainelę: „Jeszcze Polska nie zginęła, póki my žyjemy.“

1919-07-22

Latvių spaudoj pasipylė įvairių straipsnių apie Lietuvą. Labai augštai vertinamas Lietuvos Valstybės stiprinimas ir net savo tautiečiams statomas lietuvių savo valstybei pasiaukavimas ir vienybė, ko šiandien latviams esą stoka, nes pastaraisiais keliais metais žymi latvių visuomenės dalis bolševizman nukrypo ir vien besvajoja Latvius rusams šiandien paaukoti.

1919-07-21
Paryžius

Talkininkų taryba taikos konferencijoje apsvarstė tą klausimą. Ir nutarė tą pasiūlymą atmesti. Pasakė, jog buvęs kancleris turi teisme atsakyti už save, gi kiti vokiečių valdininkai ir viršininkai taippat už save.

1919-07-20
Berlynas

Mažosios Lietuvos studentų iniciatyva įkurta Berlyne lietuvių studentų draugija. Draugijos tikslas: tėvynė, tauta, mokslas, susišelpimas ir draugiškumas. Šį tikslą draugija vykdo tuo būdu, kad savo narių tarpe žadina tėvynės meilę, supažindina arčiau su josios reikalais, gina ir palaikyti josios garbę ne lietuvių tarpe.

1919-07-19

Jau antrą mėnesį gyvenu Kaune ir visas tas dienas mieste dieną naktį girdėti tai čia tai ten plyksiant, šaudant. Kas ir kam šaudo?

1919-07-18

Mums keista štai kas : ar p. Balutis važiavo Paryžiun užimti lietuvių atstovo vietą, ar būti „Lietuvos“ korespondentu. Tai atstovo vietos pažeminimas ir galįs daug komplikacijų iššaukti.

1919-07-17

Generalinis konferencijos sekretoriatas, pranešdamas Lietuvos delegacijai, kad gavo šią žinią, turi garbės ją informuoti, jog nuo liepos 11 d. Sąjungininkų kariuomenės vadas maršalas Fošas, veikdamas pagal instrukcijas, gautas iš Sąjungininkų ir Asocijuotųjų valstybių Aukščiausiosios Tarybos, pareikalavo, jog Lenkijos Vyriausybė kuo greičiau atitrauktų savo pajėgas į pietus nuo demarkacijos linijos.

1919-07-16

Kitas lenkų būrys 30 žmonių skaičiuje mėgino slinkti Jezno link, bet sutiktas mūsų žvalgų ugnimi, vengdamas atviro susirėmimo pasitraukė į Stakliškes.

1919-07-15

Gyvenamose vietose jie sudaro ratelius prisirengti praktikai ir teorijai kurio nors specialinio darbo, ypač žemės ūkio. Daugumas šito jaunimo buvusieji mokiniai arba studentai.

1919-07-14

Bet visos jų pastangos veik buvo likviduotos mūsų kulkosvaidžių ir artilerijos ugnimi.

1919-07-13

Sporto Sąjungos šventė įvyko sekmadienį liepos 13 d. Vytauto kalne. Žmonių buvo daug. Buvo rungtinių ir šokių.

1919-07-12

Vidaus paskola yra tuo geresnė, negu užsienių, kad šalyje neantplusta daugiau pinigų iš svetur ir todel pinigai neina pigyn, o pertat gyvenimas brangyn.

1919-07-11

Šios operacijos dar kartą patikrino, kad mūsų kariškiai  jau tiek subrendo, tiek gerai orientuojasi strategijos ir taktikos reikaluose, jog sugeba sėkmingai kovoti su daug gausesniu ir visais atžvilgiais stipresniu priešininku.

1919-07-10

P. CLEMENCEAU teigė, kad, remiantis gautomis žiniomis, lenkai, nepaisydami Konferencijos nutarimų, įvykdė Lietuvos puolimą. Jo nuomone, Tarybos vardu maršalas Fochas turėtų įsakyti lenkams atsitraukti.

1919-07-09
Kietaviškės

Lietuviai gynėsi ne tik nuo žemės, bet daugelis buvo sulipę ant kaimo šiaudinių stogų, nuo kurių gerai matyti rugių lauku puolantieji lenkai ir patogu buvo taikliai juos apšaudyti. Seni kaimo medžiai dengė lietuvius nuo lenkų akių ir šie nepastebėjo gerai stoguose pasislėpusių lietuvių.

1919-07-08

Traukiami atsakomybėn turi būti tie žmonės, kurie, kad ir nebuvo komunistais, bet aktyviai dalyvavo tarybose ir varė priešvalstybinį darbą. Lygiai taip pat turėtų būti baudžiami raudonarmiečiai.

1919-07-07

Visos mūsų jaunos Valstybės įstaigos kupinos gražiojo jaunimo – mergelių ir vyrų. Dauguma jų susibūrė į įvairias sporto ir kitokios rūšies kuopas – kuopeles ir poilsio metu vienur eina kūno makštytų, kitur sielos bei proto tobulintų, ir aš, matydamas jų energiją visame darbe, negaliu nešūktelėti – nepakviesti dar vienon prakilnion kuopon – Operos choran.

1919-07-06

Sekmadienį, liepos 6 d. Panemunėje artilerijos pulkas savo sodne rengia D I D Ž I A U S I Ą  G E G U Ž I N Ę. Bus vaidinimas, koncertas, šokiai ir įvairūs pasilinksminimai.

1919-07-05

4 val. rytą vagis įsilaužė į butą Žaliojo Kalno Žigel str. 2 Nr. ir pavogė laikrodį ir 18 rublių. Sukilę gyventojai ėmė sekti vagį. Tuomet jis pradėjo šaudyti iš brauningo.

1919-07-04
Jurbarkas

Kokių čia vakarų būta, – studentų terptautiniai, šv. Cicilijos, Jurbarko Moterų Draugijos, liaudies mokytojų, kaimo jaunimo, scenos mėgėjų būrelio, o paskutiniu laiku pradėjo reikštis vietinė progimnazijos moksleivija, kuri vos pusė metų, kaip susibūrė, o jau du vakaru įrengė.

1919-07-03

Šiaurės krypties frontuose įdėmėta priešininko stiprinimas ir judėjimas. Mūsų žvalgai turėjo susirėmimų. Kairiajam Zarasų srities fronto sparne priešininkas išvytas iš punktų: Jakunčiai, Juozapava, Baltriškiai.

1919-07-02

Atsakydama nota Lietuvos vyriausybė protestuoja prieš tai, kad demarkacijos linija nustatyta be Lietuvos vyriausybės atstovų dalyvavo ir prašo santarvės vyriausybių pavesti jai kitoje demarkacijos linijos pusėje esančioje Lietuvos kraštuose eiti policijos pareigų ir įvesti lietuvių valdybą.

1919-07-01

Atidaromi Kaune Vargonininkams Kursai. Tęsis nuo liepos 1 d. iki rugpiūčio 1 d. Bus mokinama: muzikos teorijos harmonijos, solfedžio, choru giedojimo, grigalinio giedojimo ir jam vargonais pritarimo.

1919-06-30

Birž. 30 pas vieną žydiškų krautuvėlių rastą svaiginamų gėralų – koniako, bet geriau pasakius nuodijamų gėralų, nes koniakas pasirodė su vandeniu, denaturatu ir net tyras vanduo.

1919-06-29

Baltijos pajūrio valstybėms gresia vienas pavojus iš atsigaunančios Rusijos. Kadangi jau mažne visa Lietuva yra nusivaliusi nuo bolševikų, tai reiktų labiau kreipti akis į šitą valstybę.

1919-06-28

Del lietuvių karininkų svetimose kariuomenėse. Remdamasi atsiųstuoju raštu iš Kauno nuo gegužės 24 d. 1919 m. N 590 (Užsienių Reikalų Minist.), kur prašoma padaryti žygius, kad būtų sugrąžinti Lietuvon jos karininkai iš Lenkų, Ukrainiečių, Denikino, Armėnų, Kolčako, Judeničio, Estų ir Latvių armijų.

1919-06-27
Šiauliai

Pasibaigė <Šiaulių Pedagogų ir Specialistų Būrelio kursai visuose trijuose skyriuose: 1) Mokytojų prirengiamame skyriuj, 2) Pašto Telegrafo Telefono ir, 3) Sąskaitybos skyriuj. Nors dabar Būrelio jėgų vasaros atostogų metu yra mažiau, vis dėlto manoma švietimo darbą ir toliau varyti.

1919-06-26

„Paramos“ bendrovė yra gavusi iš Prekybos ir Pramonės Ministerijos batų. Batai bus dalinami p. Toliušytės krautuvėje prie Laisvės Alejos Nr. 52.

1919-06-25

Iš privatinių, bet ištikimų šaltinių gauname žinią, kaip dabar Santarvė (Entente) esanti nutiesusi demarkacinę liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių.

1919-06-24

Faktinį nepriklausomos Lietuvos pripažinimą Lenkijos Vyriausybė glaudžiai sieja su Vokietijos okupacijos nutraukimu dabar Laikinosios Lietuvos Vyriausybės valdomose teritorijose.

1919-06-23

Lietuvos Vyriausybė gavo Prancūzijos karinės misijos pranešimą, kad Aukštosios Antantės Vyriausybės, tarpininkaujamos jų karinių misijų Lietuvoje, nubrėžė demarkacijos liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių.

1919-06-22

Birželio 16 d. Jurbarke suvažiavę vokiečių kareiviai sukėlė mieste sumišimą: gatvėse apie garlaivį, kuriame šaudė iš šautuvų, baidė žmones, apšaudė lietuvių garlaivį, kuriame važiavo žmonės.

1919-06-21

Birželio 19 d. buvo agronomų suvažiavimas. Dalyvavo 15 žmonių. Buvo pirmiausia svarstoma agronomų sąjungos reikalingumas.

1919-06-20

Kariškiai, Lietuvos piliečiai, bežemiai ir mažažemiai, kurie savo noru arba Lietuvos Vyriausybės šaukiami, stoja Lietuvos kariuomenėn gintų Lietuvos nepriklausomybės ir, gindami ją nuo priešininkų, nebuvo teismo baudžiami ir ištikimai ištarnavo kariuomenėje ligo karo pabaigos ir demobilizacijos, turi pirmenybę prieš visus kitus gauti žemės iš Valstybės.

1919-06-19

Jau senovėje pastebėta, kad kovoje nugali dažniausiai ne kareivių skaičius ir net ne jų ginklai, bet tėvynės meilė ir pasišventimas jos garbei. Jei kareivis myli tėvynę, tai jis lengviau pakelia visus vargus ir sunkenybes, kurių pilnas jo gyvenimas.

1919-06-18

Ministerių Kabinetas nutarė patraukti tieson visus Panevėžio atsitikimuose nusikaltusius asmenis ir tam reikalui pavesti teismo įstaigoms tuojau pradėti tardymą.

1919-06-17

L. V. L. Komitetas, ligi tik pasirodžius lenkams, pasiėmė rolę lietuvių įstaigų globotojo, suimtųjų lietuvių užtarytojo ir vaduotojo ir keliaujančiųjų per Vilnių ir iš Vilniaus slaugytojo. Darbo buvo daug. Turto paėmimų, revizijų, areštų buvo begalės. 

1919-06-16

Taigi Mažosios Lietuwos Sziaurē, t.e. Krasztas į Sziaurę už Nemuno isztikro tampa atskiramas nů Wokietijos; jis paeina po Tautų Sąjungos Waldymu.

1919-06-15

Šančių-Panemunės Lt. Kat. Jaunimo Kuopa rengia birž. 15 dieną Gegužynę. Gegužynės vieta Panemunės girioj arti Viciūnų kaimo prie pat Nemuno krašto prieš Tunelį.

1919-06-14

Kaunas. Šeštadienį birželio 14 d. miesto teatre „Tautos teatras“ pakartojo dramą „Ponas ir mužikai“. Pats veikalas be tam tikros tendencijos neduoda nė vieno asmens. Ar neigiamai, ar teigiamai – jie visi neva didvyriai.

1919-06-13

Lenkai Lietuvos teritorijoje juda į vakarus nuo Vilniaus ir užėmė dalį Kaišiadorių ir Alytaus apskričių, kuriose nėra bolševikų kariuomenės. Prašome Antantės Vyriausybių, kad maloniai sutiktų įtikinti Lenkijos Vyriausybę sustabdyti invaziją į Lietuvos teritoriją, neturinčią nieko bendra su kova prieš bolševikus <…>

1919-06-12

Kokias garantijas gali suteikti Lietuvos Vyriausybė, kad vokiečių karinės pajėgos neįžengs paskui lietuvių civilinę valdžią, kaip tai įvyko teritorijose, dabar pavaldžiose Lietuvos Vyriausybei?

1919-06-11

Tolimesnių derybų vedimui Lietuvos Vyriausybė laiko per reikalinga gauti iš Lenkų Vyriausybės aiškų pareiškimą: I. Kad Lenkų Vyriausybė pripažįsta nepriklausomą Lietuvą su sostine Vilniumi ir perleidžia Lietuvos Vyriausybei visą valdžią visoj Lenkų kariuomenės okupuotoj Lietuvos teritorijoj.

1919-06-10

Šiuo momentu gudų nepriklausomybė neturi realio pamato; bet mūsų politikos interese yra sudarymas gudų valstybės.

1919-06-09

Šale klebonijos, ant kiemo, burys jaunikaičių įsitaisė „tennis court“ ir dabar dažnai žaidžia. Tas pagirtina. Galėtų ir kitokių padorų žaislų įsitaisyti.

1919-06-08

Netur būt  nepriklausomoje Lietuvoje nemokančių skaityt ir rašyt. Maža to: netur būt neišėjusių bent pradedamosios mokyklos. Jūs, mamos, tatai mokėsit padaryt, tik imkitės darbo drąsiau!

1919-06-07

Aptieka yra visuomenės įstaiga, todėl ji privalo tarnauti visuomenei, o ne savo patogumų žiūrėti. Tuotarpu Sveikatos departamentas gauna tikrų žinių, kad aptiekose mainoma kalba, išduodant signaturkas. Taip pat negalima susikalbėti šalies daugumos kalba – lietuviškai.

1919-06-06

Jei „realingasis“ teatras būtų tik gyvenimo atvaizdas, fotografija, mums jo nereikėtų lankyti. Bet scena nėra realingasis gyvenimas – tai yra vaizdas, kuriame vieni gyvenimo [b]ruožai sušvelninti, kiti pagilinti. Ir todėl kiekvienas teatras – būtų romantizmo teatras.

1919-06-05

Tikras lietuvis, užgirdęs mieste giedant kareivius kurią nors jautrią mūsų tautos dainą, ne tik pasijaučia esąs tikras savo šalies šeimininkas, bet visu puikumu, visu linksmumu bei lengvu ūpu persikelia mūsų sodžiun, kur tos dainos yra gimusios ir kur jos, ypač vasaros metu, yra giedamos.

1919-06-04

Studentai išreiškė nepasitenkinimo trečiuoju kabinetu (Dovydaičio), prie kurio švietimo ministerija buvo dalinusi stipendijų studentams. Ministerijai prikiša, kad ji stipendijų dalinimo darbą atlikusi niekam beveik nežinant ir todėl stipendijų gavę tik tie, kurie pirmiau apie tai buvo kaž kokiais keliais patyrę.

1919-06-03

Kauno Aleksoto Liet. Kat. Jaunimo Kuopa primena savo nariams pareigą atsilankyti į Jaunimo Kuopos choro steigiamąjį susirinkimą antradienį birželio 3 d. 7 val. po pietų „Saulės“ gimnazijos bute, Laisvės alėjoje 55.

1919-06-02

Vilniaus „Švyturio“ bendrovė 1919 m. išleido aštuonis J. Tallat-Kelpšos harmonizuotų lietuvių liaudies dainų mišriam chorui sąsiuvinius.

1919-06-01

Besikuriant Lietuvos valstybės naujoms įstaigoms tenka turėti reikalo su lietuvių rašomąja kalba, nes tose įstaigose jau ima dirbti nebe rusai ar vokiečiai, bet patys lietuviai. Toms visoms įstaigoms dažnai tenka susirašinėti su žmonėmis, dažnai tenka leisti skelbimų įsakymų, pareiškimų ir t.t.

1919-05-31

1919 m. gegužės 31 d. Tilmanso salėj bus KONCERTAS Ateitininkų Sušelpimo Fondo naudai.

1919-05-30
Jungtinės Amerikos Valstijos

Šiandien tūkstančiai žmonių susirenka į kapines atlankyti savo mylimuosius nabašninkus. Tas gražusis paprotys Amerikoje prasidėjo tuo po Naminės Karės. Gyvieji gerbė kareivius, mirusius toje karėje už juodų žmonių laisvę; gerbdami nešė vainikus dėti ant kareivių kapų.

1919-05-29

Visiems žinoma, kad dauguma mūsų kariškių tarnavo rusų kareivijoje. Pradėjus mūsų kariuomenę steigti, jau tuo pačiu imtasi rusų pavyzdžio, tik laikui bėgant ir pradėjus galvoti, kaip čia kariuomenės reikalai sutvarkius ir pagerinus, labiau ją mums pritaikinus, pradėta įvesti šis tas naujo. Panašiai atsitiko ir su daina.

1919-05-28

Kariškių kadro prirengimui visi Lietuvos piliečiai išėjusieji ne mažiau, kaip 4 klasių mokslą (gimnazijų, miesto ar kitų mokyklų) visi aukštųjų mokyklų studentai – 1894, 1895, 1896, 1897, 1898, 1899 ir 1900 šaukiami ir mobilizuojami.

1919-05-27

Gegužės 27 d. „Saulės“ gimnazijos bute buvo steigiamasis L. M. G. K. susirinkimas. Buvo priimtas ir patvirtintas komiteto statutas. Remiantis statutu, tikraisiais nariais tegali būti moters; vyrai gi turi patariamąjį balsą.

1919-05-26

Mūsų kariuomenė drauge su vokiečių kariuomene sėkmingai kovodama žengia pirmyn. Iki vakarui paimta eilė kaimų: Kovarsko-Balniko linijoje ir minimieji miesteliai.

1919-05-25

Gegužės 25 d. Panemunėje N pulke buvo kareiviams koncertas.<…> Solistai tautinėmis dainomis, sužadino kareiviams dvasią ir pakėlė ūpo.

1919-05-24
Panevėžys

Vienas iš tikrų nuopelnų tai mūsų lakūnų žygiai atimant nuo bolševikų Panevėžį. Lakūnų darbai sumažino mūsų kariuomenės aukų, palengvino paimti tokių svarbių mums daiktų.

1919-05-23

Lietuvos nepriklausomybės obalsui išaušus, generolas Silvestras Žukauskas, kaip Lietuvos sūnus, stojo į Jos kovotojų eiles, kad gintų mūsų siekiamos nepriklausomybės. Gegužės 7 d. š. m. Lietuvos prezidento įsakymu paskirta jam eiti Vyriausio Lietuvos kariuomenės vado pareigas.

1919-05-22

Mūsų kariuomenė, kaipo gyvas visuomenės kūnas, turi daug savo reikalų, daug dvasios pastangų bei pageidavimų. Visi gi tie reikalai bei dvasios pastangos privalo būti, kiek tai apystovos leidžia, pačių kariškių gerai apsvarstyti bei suprasti, kad kiekvienam kariškiui būtų aišku ne tik tai, kaip jis geriausiai turi savo sunkias pareigas eiti, bet ir kam jis tai daro.

1919-05-21

Savivaldybių įstaigų departamentas, turėdamas omenyje pavojingą epidemijos laiką, įsako Miesto Valdybai 7 dienų bėgyje išleisti atatinkamą įsakymą…

1919-05-20

Aš mylėjau Lietuvą, nes tai mano Tėvynė, mano gyvybė, mano džiaugsmas ir pasididžiavimas.

1919-05-19

Kas tai yra pavadinęs Lietuvos šalį tikra Kalifornija. Ar tikrai Lietuva savo turtais gal prilygti garsiai Amerikos Kalifornijai, kol kas neapsiimu čia spręsti, bet-gi esu netoli to, kad Lietuvą priskirti prie turtingesniųjų Europos šalių.

1919-05-18

Sekmadienį gegužės 18 d. 3 v. p. p. Tolstojaus g. (Karo ligoninėj, 3 aukšt. name Nr. 6) bus Sporto Sąjungos steigiamas susirinkimas.

1919-05-17

Vincento Mockeliuno iš Carfino, žuvusio kasykloje 14 bal., š. m., žmona atsišaukė iš Rumokų dvaro Alvyto par. Suvalkų g., jieškodama savo vyro, su kuriuo visą karės laiką negalėjo susižinoti. Kaip vargšė Mockeliunienė nustebo, išgirdus, jog jos vyro nebėra gyvo.

1919-05-16
Zapyškis

Centralinėj Kauno Darbo Biržoj yra įsiregistravusių jau 1,700 bedarbių. Tarp jų pusė rankpelnių darbininkų, iš jų pusė moterų. Toliau pagal skaičių eina šaltkalviai, tarnautojai, siuvėjai ir t.t. Inteligentų darbo žmonių, daugiausiai kontoros tarnautojų: – arti 200.

1919-05-15

Iš Amerikos pradėjo plaukti Lietuvai maisto. Tarp kit ko jau yra gauta prieglaudų, neturčių vaikams mitimui pagerinti apie 10 000 pudų įvairių produktų: kvietinių miltų, kondensuoto (tirštinto, dėžutėse) pieno, kakao, pupų, cukraus, taukų, laukiama dar ryžių.

1919-05-14

Vakar grįžo iš Varšuvos diplomatinis Lietuvos kurjeris. <…> Į paduotąjį statų tiesioginį klausimą ar lenkai pripažįsta Nepriklausomą Lietuvą su Sostinę Vilniuje, lenkai atsaką vilkino ir nieko neatsakė.

1919-05-13
Bostonas

Vienam angliško laikraščio korespondentui teko pasimatyti su generolu Ludendorffu, kuris buvo vos tik perskaitęs taikos sutartį. Tuo metu jis sėdėjo deskos civiliai apsitaisęs. Jis savo tarnaitei liepė įleisti amerikoną korespondentą.

1919-05-12

Reikia reikalauti, kad Vokietijos kariuomenė liautųsi okupavusi ir perleistų Lenkijos kariuomenei teritorijas, esančias į pietus nuo demarkacijos linijos, kuri turėtų eiti šitaip: <…>

1919-05-11

Vyriausiojo Vado įsakymu 11 šių metų gegužės turi įvykti kariškių iškilminga priesaika. Viešojoj Aikštėje prie rotušės bokšto turi būti laikomos pamaldos.

1919-05-10

Mes sveikiname jūsų Ekscelenciją kaipo neilstantį darbininką ir turime vilties, kad Jusų Ekscelencija stengsis mus Palangos gyventojus suvienyti su mūsų tėvų žeme – Lietuva.

1919-05-09

Mieste yra gandas, kad mūsų valdžia atidavusi karo soborą Kauno rusams. Jei tai tiesa, tai žmonės nepatenkinti ir su tuo nesutinka.

1919-05-08

Gruodis atėjo pas mane vardinių dieną, bet visai apie jas pamiršęs. Pamatęs kažkieno atneštų gėlių puokštę, greit viską suprato ir, nesmagiai sumišęs, rengėsi jau išeiti, turbūt norėdamas ir pats ką nors atnešti ir mane pasveikinti.

1919-05-07

Kiekvienas pirmas žingsnis yra sunkus. Taip einasi ir „Tautos teatrui“ Kaune. Jau girdėti balsų, kad įsikūręs teatras, o jo vis dar nematyt. Kiek mums tenka patirti, „Tautos teatras“ sparčiais žingsniais žengia pirmyn.

1919-05-06

Ko kito iš lenkų sunku buvo laukti, tai buvo numatyta. Bet numatoma, kad lenkai ilgai taip žaisti negalės. Nelabai linksma lenkams to žaidimo pradžia (jau panikoje iš Vilniaus išdūmė daug stambiųjų endekų); bet labai liūdnas gali būti galas.

1919-05-05

Įgaunijoje dirba daugelis fabrikų ir jie siūlo lietuviams įvairios medžiagos. Siūloma taip pat dvi batarėjos sunkios artilerijos po 15.000 už armotą, prie to 11.000 šovinių po 200 už šovinį.

1919-05-04

Praktikos gyvenimui įstatams išdirbti išrinkta tam tikra trijų asmenų komisija. Kliūbo prezidentu išrinktas poetas Balys Sruoga. Yra vilties, kad taip geidaujamas dailininkų kliūbas pradės platų gyvenimą.

1919-05-03

Leidžias Saulelė (Žemam balsui). Žodžiai P. M. Mikas Petrauskas.

1919-05-02

St. Šimkus. „Dainų dainorėlis“. 30 liaudies dainų trims ir dviems lygiems balsams. Skiriama mūsų mokykloms.

1919-05-01

Šįmet gegužės pirmąją dieną visose pramonės ir prekybos įstaigose, žemės ir miškų ūkiuose darbininkai turi teisę nekliudomi švęsti, valstybės įstaigoms ir mokykloms taip pat leidžiama tą dieną švęsti.

1919-04-30

Brangiausioji Onute! Vakar gatvėj išlipęs iš vežimo p. Soloveičikas prasitarė, kad ryt, 31-IV, jis važiuojąs Berlynan ir pasiėmė nuvežti ten siuntinį, jei norėtume tau įduoti.

1919-04-29

Kad panaikintų bolševikų invazijos, gresiančios Lietuvai ir Lenkijai, pavojų, Lietuvos Vyriausybė pasiūlė Lenkijos Vyriausybei organizuoti bendrą gynybą tokiomis sąlygomis: Lenkija įsipareigoja pripažinti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę su sienomis, kurių Lietuva reikalauja Taikos konferencijoje <…>.

1919-04-28

1919 m. balandžio 28 d. Ančiškių k., Biržų raj. gimė Povilas Tamuliūnas.

1919-04-27

Mūsų 1 kuopa, prie kurios buvau su savo pirmuoju kulkosvaidžių būriu priskirtas, netrukus apsistojo Auseniškių kaime (paskutinis prieš Vievį). Šiame bare ilgokai prastovėjome. Tai buvo nei karas, nei taika.

1919-04-26
Klaipėda

Lietuvių atstovas Baltris įteikęs valdžios komisaro pavaduotojui paskubomis (nebuvę kada išanksto parengti) sustatytą mažosios Lietuvos lietuvių reikalavimų raštą, kuriame kalbama, kad: 1. mokyklose lietuvių vaikus mokytų lietuvių kalba.

1919-04-25

Papildydamas mūsų vakarykštį pokalbį, turiu garbės prašyti raštiško Lenkijos Respublikos Vyriausybės atsakymo dėl nepriklausomos Lietuvos su sostine Vilniumi pripažinimo. Tik sutikus su šia Lietuvos valstybės pripažinimo sąlyga, pagrindine gerų abiejų valstybių santykių sąlyga, Misija galės tęsti derybas.

1919-04-24

Lenkijos reikalas buti arč sąryšy su Lietuva. Būtų klaida eiti tuo keliu, kokiu eina Lietuvos lenkai. Tas faktas, kad jie už Lietuvos dalį, sudaro jau ryšį. Bet tai ne galut. Santykių dalyką spręs Entante ir gali mus perskirti Rusija dar nežlugusi.

1919-04-23

Kaunan atvyko dar viena misija, sudėta iš visų Antantos narių po atstovą – kuri rūpinasi belaisvių iš Vokietijos Rusijai grąžinimu. Jei jie nuspręstų per Kauną  grąžinti tai mūsų kraštui bus sunkenybė maišyti grąžinimams.

1919-04-22

Karo medicinos akademijos studentų seniūnų taryba, rengdama koncertą, kurio visas pelnas bus skirtas fondui akademijos studentų, dirbančių kovoje su dėmėtosios šiltinės epidemija ir nukentėjusiais, nuolankiausiai prašo Jūsų neatsisakyti dalyvauti šiame koncerte.

1919-04-21

Iš brolių galima laukti daugiau atvirumo ir geresnio išaiškinimo savo planų ir pažiūrų. Mes-gi iš savo pusės turime pabrėžti: „lietuvių krūtinės negalės pilnai kvepuoti laisvės laime, jei jie neturės savo sostinės – Vilniaus“.

1919-04-20

Ir mums aišku, kad Lietuvos vardą gražiausiai papuoš lietuvių tautos dailė ir menas. Delto reikalinga, kad visos mūsų dailininkų bei artistų pajėgos burtųsi bendron kuopon ir vykdintų savo uždavinius.

1919-04-19

Berlynas, bal. 19 – Žinoma svarbiausias Pabaltijo miestas Ryga, kuris šiandien skaito nedaugiau 250,000 gyventojų, šiandien apsiaustas baisiausios bolševikinės anarchijos.

1919-04-18

Šiaip, kol liaudis taip nežmoniškai vargsta, šiukštu! valdžios ponams puotauti!.. Mes užtektinai lenkėme savo daug kentėjusius sprandus visokiems ponams! Nepasitikėsime niekuomet tokiais valdininkais, kurie puotaudami taiso sau „ūpus“ tuo laiku, kada liaudies kūnas, visokių „priemėčių“ tampomas, ašaromis, krauju plūsta.

1919-04-17

Vokiečių nusistatymas del Gardino aiškus. Stovi klausimas ar mums Gardiną ginti, ar užleisti jį lenkams be pasipriešinimo.

1919-04-16

Ši Misija gavo instrukcijas: 1) tartis ir vesti derybas su Lenkų Vyriausybe delei bendro šių dviejų Valstybių nepriklausomybės pripažinimo. 2) užmegzti tarp judviejų diplomatinius ir ekonominius santykius.

1919-04-15

Apie balandžio 15 d. tiesiog iš ministerijos gavau įsakymą, kad esu skiriamas I atsargos bataliono vadu, kurio svarbiausias tikslas — apmokyti naujokus ir parengti juos kautynėms, į kurias jie bus greitai siunčiami.

1919-04-14

Ministerių Kabinetas nusistatė, kad kalbant del karinių santykių su Lenkija, mūsų Delegacija Varšuvoj turi reikalauti, kad Lenkai neitų toliau tos linijos Gardino gubernijos, kurią dabar yra užėmę.

1919-04-13
Paryžius

Paryžius, bal. 13 – iš Rusijos čionai parvyko vienas amerikoniškas taikos komisijos narys. Jis pasakoja, jog bolševikai labai pageidauja su talkininkais padaryti taiką ir kad talkininkai Lenino valdžią pripažintų.

1919-04-12
Niujorkas

Amerikos lietuvių tautinė sąmonė atbudus. Jų išleidžiama arti 20 liet. laikraščių ir žurnalų, veikia arti 56 lietuv. draugijų ir organizacijų. Bet prūsų lietuviai mažai dalyvavo tame judėjime, tik paskutiniu laiku pradėjo suprasti savo kaipo tautos reikalus.

1919-04-11

Tilžėje leidžiamas vokiečių <Tilsiter Allgemeine Zeitung> nuolatai grasina tai mažai grupei (?), kuri viešai ir slaptai agituoja už Didžiosios Lietuvos sudarymą ir žada jai aršią kovą.

1919-04-10

Šiuomi tarpu mums teko gauti tik vieną laikraštį L‘Ekonomista d‘Italia. Bet mes žinome, kad kun. Prapuolenis yra labai darbštus ir moka dirbti. Jis pergalėjo neapsakomas sunkenybes, kol įvedė Lietuvos vardą ir reikalus į Italijos spaudą.

1919-04-09

Taigi atėjus reikalui Lietuvos sūnūs, niekeno neverčiami, stvėrėsi ginklo ir lieja savo kraują gindami Tėvynę, kęsdami visokį vargą šaltuose apkasuose. Todėl mes, Lietuvos moterys, skaitykime savo pareigą kuom galint padėti, paguosti, palinksminti karžygius, aukojančius gyvybę mūsų Tėvynės labui.

1919-04-08

Visuotinas „Saulės“ susirinkimas. Balandžio 8 d. 2 val. po piet „Saulės“ namuose įvyko visuotinis „Saulės“ Dr. susirinkimas. Per. Dovydaitis kalbėjo apie Draugijos veikimą ir „Saulės“ gimnazijos stovį.

1919-04-07

Mūsų dainelės. Antroji dalis. Surinko ir suharmonizavo 4-ms balsams Kun. Teodoras Brazys. Leidėjas Kun. P. Dogelis. Vilnius. Juozapo Zavadzkio spaustuvėje.

1919-04-06

Ketvirta valanda: svečių pilna salė, dauguma stovi kitame kambary. Salė išpuošta tautinėmis vėliavomis. Prie įėjimo ir salėje stovi karo mokyklos mokinių garbės sargyba. […] Val. Prezidentas Antanas Smetona duoda iškilmingą priesaiką.

1919-04-05

KANKLĖS. Mėnesinis leidinys. Eglės ir žalčio duettas iš III akto operos „Eglė – žalčių Karalienė“. Balsui ir pianui. Kaina 1.00 $

1919-04-04

Balandžio 1 d. grįžo iš užsienio Valstybės Tarybos prezidentas A. Smetona. Sutikti į stotį atėjo, Valstybės Tarybos vice-prezidentas p. Stasys Šilingas, Valstybės Tarybos sekretorius p. Čarneckis ir kun. Petrulis.

1919-04-03
Paryžius

Svarbiausias dabar mūsų biznis – tai „Temps“ redaktoriaus ir artimųjų jam žurnalistų papirkimas. Nuo 1 mil. Frankų už tą darbą jie nusileido ligi fa mil ir pagaliau atsikratymui – 50,000 fr. <…> „Temps“ jau įdėjo kelias palankias žinutes. Bet žmonių turime mažai ir tai verčia mus be galo daug laiko gaišinti. Tiek to – tėvynės labui.

1919-04-02

Visą laiką kelias buvo vien purvynas. Tai savanorius labai vargino, ypač tuos, kurių menkas apavas, bet atsilikusių nebuvo. Prie mūsų pėstininkų bataliono buvo prijungtas ir vienas kavalerijos dalinys — 2 gusarų eskadronas. Jis neturėjo arklių ir žygiavo pėsčiomis, kaip ir mes. Tik nuo pėstininkų juos skyrė pentinai prie batų ir balti lankeliai aplink kepures.

1919-04-01

1919 m. balandžio 1 d. visoje Lietuvoje buvo paskelbtas naujokų ėmimas. Man pulko štabas pranešė, kad esamos trys kuopos greitai bus nusiųstos į Alytų, bet aš turiu pasiruošti priimti daug naujokų, juos kaip nors (?) apginkluoti ir siųsti į I pėstininkų pulką papildymus.

1919-03-31

Kovo 31 d. iš Kauno išžygiavome į frontą. Jau besiruošiant išvykti, pradėjo smarkiai snigti. Dribo „bobų kąsniais“, kaip sakoma. Išsirikiavę kareiviai buvo apsnigti, lyg, rodos, būtų iš sniego nulipdyti. Tačiau kareivių nuotaikos sniegas nedrumstė.

1919-03-30
Stockholmas

Įgaliotu Lietuvos valstybės pasiuntiniu prie Suomijos vyriausybės Lietuvos vyriausybė paskyrė advokatą Vytautą Gylį.

1919-03-29

Wokieczių Kareiwiszkoji Policija Kaune jieszko wisokių Apicierų, tarnawusių Kareiwių, Paapicierų, taip-pat Remestininkų. Kas Dwiratį tur, gal atsigabenti. Taip pat Policijos Szunių. Siulo 9 M. ant Dienos.

1919-03-28

Prezidiumas mano, jog sulyg pasmės Miesto Savyvaldybių 1892 m. Įstatymo 8 str. miesto gatvių pavadinimas yra išimtinai Miesto Tarybos teisė ir todėl Miesto Valdyba į Ministerijos pasiūlymus žiūri kaip į pageidavimus, kuriuos ji įneš Tarybos peržiūrėjimui.

1919-03-27

Mūsų kariuomenė narsiai kovodama paėmė Krakenavą, Truskuvą, Ramygalą ir Pagirius. Kiek vėliau kovo 22 d. buvo smarkesnių mūšių ties Vadoklių miesteliu.

1919-03-26
Paryžius

PARYŽIUS, kovo 26 – Lietuvos vyriausybė padarė prekybos sutartį su Anglija. Sulig tos sutarties Lietuva gaus kredito pirkti kelių milijonų frankų vertės prekių.

1919-03-25

Kovo 25 d. Vilniuje įsteigiamas simfoninis orkestras. Pirmasis jo koncertas įvyko balandžio 16 d., dirigavo orkestro įkūrėjas, kompozitorius ir dirigentas Konstantinas Galkauskas (1875–1963). Dėl susiklosčiusių politinių sąlygų naujai įkurtas orkestras koncertavo tik vieną kartą.

1919-03-24

<…> pravartu būtu dabartinei Windenburgo gatvei palikti pirmiau projektuojamaji Duonelaičio varda. Sodno gatvė geistina butu pavadinti Kęstučio gatve, o Puškino vardų galima būtų pavadinti Basaro gatve.

1919-03-23
Berlynas

Berlynas, kovo 23 – Vietos laikraštis ,,National Zeitung pranešė, kad vietos vokiečių bolševikai Petrogradan pasiuntę savo delegaciją. Ta delegacija jau nuvykusi Petrogradan. Ir šiandie vietos bolševikus informuojanti apie rusų bolševikų veiksmus ir jų armijos žygius.

1919-03-22

Lai ir naujůsiůse sawo Amžiaus Metůse jis mums, lygiai dabar sunkias Kowas už musų Tautos Ateitį bekowojantiems, wis isznaujo primena, kad už prakilnius Mierius reikia kowoti prakilniais Ginklais – Teisybēs ir Doros!

1919-03-21

Tokių iškilmingų laidotuvių, kaip kareivio Prano Eimučio, Kaunas nebuvo matęs. Tai jau buvo ne vien laidotuvės, bet ir lietuvių tautos protesto demonstracija prieš vokiečių elgesį.

1919-03-20

Toliau finansų ministeris pranešė, kad skubiai rūpinamos banko įsteigimu, kuris užsiimtų savo pinigų leidimu. Manoma pinigini vienetą padaryti litą, kuriame bus šimtas skatikų.

1919-03-19

Kovo 18 d. diena ir naktis į 19 d. Kaune buvo labai nerami. Nedaug tetrūko, kad būtų įvykusios žiaurios kovos tarp lietuvių ir vokiečių, nes abi pusės buvo labai įniršusios.

1919-03-18

Tuo metu vienas lietuvių gyventojų nubėgo į lietuvių komendantūrą ir pranešė apie Metropolio užpuolimą. Komendantūroje buvęs karininkas P. Gužas nubėgo į kareivines (Laisvės alėjos Nr. 63) paimti kareivių. Ties Kanto gatve jis susitiko vokiečių kareivį, kuris varėsi suimtą Metropolio sargybos viršininką. Rankoje nešėsi atimtą mūsų kario revolverį su diržu.

1919-03-17

(Pavedu draugui A. Sodeikai.) Švint’ Aušrėlė 

1919-03-16

Atminčiai Gerb. p. M. Petrauskui 1919. (Pavėdu savo žmonai.) Nė Bilė Kiemė Mergelė Auga. A. S. POCIUS

1919-03-15

Leiskit į Tėvynė. Daina vienam balsui. Paraše Antanas S. Pocius. „VAI MOČIUTĖ MANO“ „GALĖ SODO RYMAVO“ “ NĖ BILĖ KIEMĖ MERGELĖ AUGA“ „ŠVINT’ AUŠRĖLĖ“ „AUSKE MOČIUTE DROBĖLĖS“

1919-03-14

M. Petrauskas, leisdamas savo kūrinių natas, siekė plėsti lietuviškos muzikos repertuarą Amerikos lietuvių išeivijos bendruomenėse, jų organizuojamuose muzikiniuose renginiuose.

1919-03-13

BUS MOKINAMA: Vargonavimo, smuikavimo, fortepijonu skambinimo, solo dainavimo. <…> Užsirašyti galima pas J. Naujalį, Kaunas, Litzmann Str. Nr. 22

1919-03-12

Minėtosios Tarybos uždavinys yra kelti pramonę ir patenkinti jos reikaluose, kiek galima šiuo laiku.

1919-03-11
Gardinas

Gardine įgaliotinį priėmė labai iškilmingai – pirmiausia iškėlė vakarienę ministeris baltgudžių reikalas p. Voronko. Per vakarienę įgaliotinio asmeny buvo sveikinta Lietuvos Valstybė ir išreikšta daug linkėjimų ir pasitikėjimo ateičiai.

1919-03-10
Pociūnai

Kovo mėn. 10 d. keliolika būrio raitelių su vienu vokiečių kulkosvaidžiu ir kulkosvaidininkais puolė Pociūnėlių miestelį, kur buvo apie 90 bolševikų su trim kulkosvaidžiais ir sėkmingai, be jokių iš mūsų pusės nuostolių, juos išmušė. Čia buvo keliolika bolševikų nukautų ir trys paimti nelaisvėn.

1919-03-09

Amerikoje įvairiapusė M. Petrausko muzikinė veikla atliko reikšmingą švietėjišką ir lietuvybės stiprinimo misiją. Petrauskas – plačių interesų, didelės erudicijos, labai taktiškas, jautrus ir humoro nestokojantis žmogus – sugebėjo suburti apie save Amerikos lietuvių inteligentiją, patraukti jaunus žmones, kelti jų tautinę savimonę.

1919-03-08
Šveicarija

Lietuvos pasiuntinybę Šveicarijoje aplankė oficialiniai Prancūzijos ir Belgijos atstovai ir tuomi ją pripažino.

1919-03-07

Toliau taip būti neprivalo: Lietuva turi ir lietuvišką išvaizdą turėti. Kaunas pradžią jau padarė lietuvių kalba gatvių ir kitus parašus padėjęs, o provincija tuo dalyku pasirodė labai nerangi, ypačiai Žemaičiai.

1919-03-06

Lygiai mielai yra kviečiami visi vyrai laisvanoriai, mokantieji rašyti ir norintieji artilerijoje tarnauti, betarpiai kreiptis į artilerijos dalį, kad galėtų būti nuskirti į artilerijos pulkus ir tapti artileristais.

1919-03-05

Vilniuje stoję savanoriai pareiškė savo norą pereiti į šį batalioną, todėl kuopos, kur dauguma buvo Vilniaus savanorių, pirmiausia buvo perkeltos iš Kauno karo komendantūros į šį atskirą batalioną. Ypač tokių savanorių daugiausia buvo pirmoje kuopoje. Pirmosios dvi kuopos ir antrasis gusarų eskadronas atvyko kovo 5 d.

1919-03-04
Vilkaviškis

Ir tas pasiryžimas vykdinosi: Vilkaviškio garnizonas smarkiai auga – apylinkės jaunimas plaukia ne tik į Kauną, bet ir į Vilkaviškį stoja Tėvynės gynėjų eiles. Valstiečiai kuo gali padeda besitveriančiai  kariuomenei aukodami maistą, audimų, rūbų ir avalinės. Vietos subolševikėjusių darbas galutinai paliauja ir visi pradeda suprasti, kad mūsų išganymas tik nepriklausomoje Lietuvoje.

1919-03-03

Uždraudžiu civiliems žmonėms laikyti be mano leidimo automobilius, motociklus ir dviračius ir jais važinėti. Kauno miesto gyventojai turintieji automobilį, motociklą arba dviratį privalo nevėliau š. m. kovo mėnesio 8 dienos užregistruoti miesto komendantūroje <…>. Kas to nepadarys – bus baudžiamas iki 3 mėnesių kalėjimo arba 3000 mk. piniginės pabaudos.

1919-03-02

Kovo 2 d. buvęs Vilniaus karo komendantas karininkas K. Škirpa gavo karo vadovybės įsakymą kurti naują batalioną, kuris tuomet buvo pavadintas tik atskiro bataliono vardu. Karo vadovybės buvo galvojama, kad atsiėmus iš bolševikų Vilnių, šis batalionas pasiliks Vilniuje ir sudarys Vilniaus karo komendantūrą.

1919-03-01

Todėl šiuomi kviečiu visas Lietuvos savivaldybių įstaigas savo raštinėse ir susižinojime su Laikinają Lietuvos Vyriausybe vartoti vien (mūsų) lietuvių kalbą. Iš pradžių vienur ar kitur  bus sunku, bet reikia stengtis, reikia eiti prie to, kad šaly būtų vieną valstybinė kalba – lietuvių.

1919-02-28

Vis dėlto kaipo valstybės kūrimo idealas, pirmoje vietoje turėtų būti valstybinės gaminimo įstaigos. Ir tą idealą nors dabartinėse sąlygose sunkokai įvykdinamą, bet reikia iškelti ir normalaus gyvenimo eigoje prie jo siekti. Mūsų valstybė turi maža žemės turtų, tai bent jų išdirbimas turi būti suvalstybintas, kad kapitalas būtų ne asmenų privilegija, bet valstybės.

1919-02-27

Vasario 23 d. rusai scenos veikėjai sujungtomis pajėgomis vėl surengė spektaklį. Tų pajėgų pasirodė esą taip nedaug, kad vėl gauta kviestis p-lę Babickaitę <…>. Publikos buvo labai maža. Ar tik neprisieis liautis rengus mūsų miesto teatre rusų spektaklius?

1919-02-26
Miunchenas

Muniche suareštuotas Bavarijos princas Leopoldas, kuris kituomet vadovavo vokiečių armijoms Lietuvoj ir Lenkijoj. Jis ir jo brolis, sosto įpėdinis, intariami suokalbyje, kuris surištas su premjero Eismerio nužudymu.

1919-02-25

Darbininkų padėjimo būta labai apverktino prie blogiausių sąlygų, menko apmokėjimo, darbuodavosi po 18 valandų į parą. Tad visų amatų darbininkai, per savo prof. sąjungos atstovus išstatė savo už darbą reikalavimus, kas tapo maždaug išpildyta.

1919-02-24
Varšuva

Lenkų kariuomenė pasėkmingai varo kampaniją Lietuvoje ir taippat provincijose rytuose nuo Brest-Litovsko. Bolševikai išmušti iš Miniewics, Volinijoje. Paliko jie ten lenkams daug armotų, amunicijos ir šarvuotų traukinių.

1919-02-23

Tik susibūrę tvirton vienon šeimon, kur viešpatauja drausmė ir susiklausymas, tik atidėję partijų ginčus ir kivirčus ligi kitų tinkamesnių laikų, galėsime išvysti Lietuvą tokią, kaip mes ją norėtume matyti: klestančią, nepriklausoma valstybe, kurioje Lietuvos piliečiams būtų gera gyventi.

1919-02-22

Mes Lietuwiai esame Žmonēs, kurie ne daug keliauja. […] Waikas auga pas Tēwą ir gauna jo Ukį. Tai yra musų net amžinas Dawadas. Taip atsieina, kad apart sawo Kaimo, jo Apygardžio ir Walscziaus Miesto daugiausiai nei wienas nieko nemato, jei ne kur kas toliau turi zalnierauti.

1919-02-21

Rusų bolševikai Lietuvoje paėmė Alytų ir liniją palei Nemuną. Lietuvoje lenkai jau aplenkė Balstogę. Vokiečiai iš Balstogės dar neišsikraustę ir to miesto neužleido lenkų kariuomenei.

1919-02-20
Kaunas, Lietuva

Kiekvienas namų savininkas privalo valyti gatvę ligi vidurinijos, Laisvės Alėjoje ligi alėjai arba ligi arklių geležinkelio bėgių, kur jis praeina, o prigulinčius prie namą plecius 4 sieks gilyn pleciaus. Arklių geležinkelis valo jam prigulintį kelią.

1919-02-19

Pirmosios, lygiai dabar atspausdintos   L i e t u v o s   P a s t o   M a r k u t ē s   sziandien mums tapē prisiustos. Lietuwiams tam tikrų Prietaisų dar neturint, Markutēs dirbamos tů Tarpu Berlyne, isz kur jas mums ir atsiuntē. Gawome 10, 15 ir 30 Skatikų Markutę.

1919-02-18
Kaunas, Lietuva

Savanoriui einant gatve, į jį atkreipė dėmesį vienas vokietis. Tuoj jis įbėgo į kareivines, pasiėmęs šautuvą išbėgo lauk ir paleido į savanorį šūvius. Ar šiuokart vokietis buvo girtas, ar blaivas, nebepamenu.

1919-02-17
Krekenava, Panevėžio raj.

Priešininko pusėje yra 2 užmušti, 5 sužeisti ir 7 pateko į nelaisvę. Kiti pabėgo. Mes paėmėme šautuvų ir amunicijos. Tame mūšyje garbingai žuvo vienas mūsų kareivis.

1919-02-16
Kaunas, Lietuva

Šiandien dar tik metai nuo tos valandos praėjo, bei kiek daug atmainų! Ir kiek visokių, šiaip ir taip susipynusių atsitikimų, kurių priežasties nei vaisių šiandien dar nė numatyti negalima.

1919-02-15

Rotužēs Salēje susirinko daug Kauno Inteligentijos ir Wisůmenēs Darbininkų. Szale Walstybēs Tarybos Draugsanarių ir Ministerių buwo czion ir Wokieczių Waldžios Wietininkas Ponas Zimerle. O kůmet Koncertui pasibaigus wisi skirstēsi Namon, skrajojo po Nakties Padangę milžiniszkos Liepsnos ir įwairi Rakētų Spinduliai.

1919-02-14
Bostonas, JAV

Nuo meilēs žmogus daug ko tikisi, bet nuo apsivedimo daug ko netikēto gali susilaukti.

1919-02-13

Ministerijoje — didžiulis sąmyšis. Pasirodė, kad I pulkas gerokai bolševikų apdaužytas, o pulko vadas karininkas Juozapavičius užmuštas. Pulkas traukiasi Marijampolės link. 

1919-02-12
Kaunas, Lietuva

Tik tą pramonė gali laikytis šalyje, kuri remiasi pakankamai tinkamos žalios medžiagos kiekybe ir gamina šalyje plačiai vartojamus produktus. Šitos sąlygos turi būti pagrindas Lietuvos pramonei plėtotis.

1919-02-11
Šėta, Kėdainių rajonas

Šios pirmosios kautynės ties Kėdainiais mūsų krašto gynime suvaidino svarbų vaidmenį. Čia raudonajai armijai, iš šiaurės besiveržiančiai į Kauną, buvo užkirstas kelias. Kaunas tuo laiku turėjo dar maža ginkluotų pajėgų ir daug vidaus priešų.

1919-02-10
Kaunas, Lietuva

Taigi, gyvendami tokią valandą ir išgirdę, kad Kauno lenkai žada išleisti savo gimtąja kalba laikraštį mes laukėme jo su nekantrumu, nes tikėjomės, kad jau pirmame savo numeryje jis aiškiai pasisakys, kaip į tuos visus atsitikimus žiūri ir kaip savo brolių tokius darbus įvertina.

1919-02-09
Taučiūnai, Kėdainių raj.

Kulkosvaidžio ugnis bolševikų supimą sulaikė — ir jie pradėjo trauktis. Bet pasipylė ugnis iš Taučiūnų dvaro. Mūsiškiai atsišaudydami traukėsi. Čia apie 8 val. ryto ir žuvo Povilas Lukšys. Čia žuvo ir Kėdainių ap., būrio 2 arkliai.

1919-02-08
Čikaga, JAV

Kad jau darome karišką viešpatiją, tai negana 10 milijonų. Tada geriau yra padaryti dar platesnę sutartį, apimančią septynias tautas: Daniją, Norvegiją, Švediją, Suomiją, Estoniją, Latviją ir Lietuvą. Jos sudarytų apie 20 milijonų jiegą.

1919-02-07

Dabar laikas kovoti už Lietuvą! Karininkai Amerikoje atsiliepkite, siųskite savo burius per Liepojų Lietuvon. Estai ir latviai veikia, visiems kartu bus lengviau.

1919-02-06
Čikaga, JAV

Per keturis karės metus dvi trečdalys pasaulio buvo suspendavusios visokius žmonių gyvenimui reikalingus išdirbimus. Visur buvo gaminama tik naikinanti karės medžiaga žudyti žmones ir naikinti pagamintus žmonių turtus.

1919-02-05
Kaunas, Lietuva

Į Kauną kasdien parvažiuoja iš Vilniaus buriai inteligentų lietuvių. Iš pasikalbėjimų su jais kaskart labiau aiškėja vilniškė situacija. Pasirodo jog tariamasai Kapsuko ginimas lietuvybės ir nepriklausomybės yra nedaugiau kaip ›malonus apsivilimas‹.

1919-02-04

Vyriausybės įsakymu draudžiama kam nors pirkti iš vokiečių kareivių ar šiaip valdininkų maisto, kūro, gyvulių, kokių nors ūkio ar šiaip daiktų, trobesių ir kitokio turto. Nupirktieji daiktai bus atimami, pinigų gi nei Lietuvos vyriausybė, nei vokiečiai už taip nupirktus daiktus negrąžino ir negrąžįs.

1919-02-03
Giedraičiai, Lietuva

Šiuo liudijama, kad delegatei nuo lietuvių mokyklų miest. GEDRAIČIUOSE p-tei M. VALEIKIENEI išsivežti iš Vilniaus į m-Giedraičius, Vilniaus gub., Malėtų apsk. 635 ekz. Rankraščių mokykloms ir visokių mokykloms ir kanceliarijai reikalingų daiktų, L. Švietimo Komisariatas netrukdo.

1919-02-02
Vilnius, Lietuva

Visos pavienės sąjungos sudarys vieną „Vilniaus internacionalę mokytojų sąjungą“. Kolegija būsianti nuolatinė įstaiga, turėsianti iniciatyvos teisę. Jos uždaviniai ir darbai dar nėsą pilnai nustatyti.

1919-02-01
Kaunas, Lietuva

Lietuviai, nusivalykime svetimus pelėsius! Reikalaukite lietuvių kalba iškabų visose valstybinėse ir privatinėse įstaigose. Atsiminkite, jog dabar mes esame savo krašto šeimyninkai ir mūsų kalba, lietuviškai, privalo būti į mus kreipiamasi.

1919-01-31
Kaunas, Lietuva

Artinantis Lietuvos nepriklausomybės šventei (vasario 16 d.) L. Vyriausybė įsteigė Komisiją Tautos Šventei rengti. Tosios komisijos tikslas yra padėti visai šaliai organizuoti Nepriklausomybės Šventę, kad ypatingai mūsų tautos gyvenimo metinė sukaktuvė būtų prideramai Lietuvoje paminėta.

1919-01-30
Vilnius, Lietuva

Ketvirtadienį Sausio m. 30 d. 1919 m. salėje „Liutnės“ (Jurgio pr. 8) įvyks dainininkės Adelės Nezabitauskaitės-Galaunienės dainų vakaras dalyvaujant kompozitoriui Juozui Tallat-Kelpšai.

1919-01-29

Turtinga, gerai suorganizuota Amerikos lietuvių visuomenė turės begalo daug atsverti musų tautiniame gyvenime. Bus tai galingas musų tautos rezervas, kuriam gal nekartą išpuls paremti musų silpnėjančias tautines spėkas, kokiam nors kryziui atsitikus.

1919-01-28

Pragyvenimas Odesoje brangus: svaras baltos duonos 3 rub., svaras sviesto 30 rub., pūdas medžių (malkų) 20 rublių. Lietuviai įsisteigę yra 2 valgyklas, kurios turi pelno ir savo lėšomis prisideda prie išlaikymo tremtinių našlaičių prieglaudos. Šioje prieglaudoje yra 18 vaikų. Jokios pašalpos iš valdžios ji negauna, gyvuoja pačių lietuvių organizacijų lėšomis. Prie prieglaudos išlaikoma mokykla.

1919-01-27

Keli Wokiecziai, iszgirdę, kad atplauksią Anglai, labai aprimo. Jie buwo jau ketinę isz Klaipēdos szalin kraustyties. Tai mat: kurius pirma niekino ir keikē, isz tų dabar geidžia pagalbos.

1919-01-26
Vilnius, Lietuva

Sausio 25 ir 26 d. į žiemos vakarus nuo Vilniaus mūsų priešakinės dalys susirėmė su rusais. Rusai buvo priversti pasitraukti. Mes nuostolių neturėjome.

1919-01-25

Ponų ir lenkininkų kunigų galybė pavergtojoj Lietuvoj susviravo, sudrebėjo. Bet dar toli gražu negriuvo. Susviravo Rusijos revoliucijos bangai į tą viduramžinę tvirtovę sudavus. Atsitiko tai savaime be kokios nors didesnio organizuoto darbo.

1919-01-24
Kaunas, Lietuva

Mūsų liberalai-tautininkai išėjo visas rusų biurokratų mokyklas, iki šiolei kaltindami kunigus, ėjusius kitokias mokyklas. Taigi liberalai-tautininkai temoka sėti tarp lietuvių nesutikimus ir už juos kaltinti kitus.

1919-01-23

Prekybos ir Pramonės įstaigų savininkai mokesčius turi užsimokėti ligi 1919 m. kovo 1 dienos, neužsimokėjusių įstaigos bus uždaromos, mokestis imamas priverstinu būdu dvigubas ir tik užmokėjus jį įstaiga galės būti atidaryta.

1919-01-22
Kaunas, Lietuva

Königsberg, 1-20. Bolševikų armijos sparnas pietuose susiduria su vokiečių kariuomene, bet spaudimo neparodo. Didesnį spaudimą bolševikai parodo į 10 armijos sparną, kuris turi užėmęs Kauno frontą.

1919-01-21
Kaunas, Lietuva

Gerą pavyzdį sekant Panemunės (palei Kauno) klebonas sužinoję, kad stovintis ten dar besiorganizuojantis 2-asis pėstininkų pulkas steigia savo ligoninę, tuojau pats pasiteiravo, kas ligonei reikalinga. Pasirodė – visko.

1919-01-20
Tilžė, Mažoji Lietuva

Prūsų lietuviai, lygiai protestantai, kaip ir katalikai nemėgdavo leisti vaikų į mokyklas, dėlto neturėjo savo dvasiškijos, dėlto taip greitai suvokietėjo.

1919-01-18
Čikaga, JAV

Numanau, kad net didžiausios Šveicarijos gražybės manęs nesužavės ir aš grįšiu į savo kraštą, kaip tik nusivylęs visais taip giriamais svetimų kraštų gražumais. Nueinu į muziejus, į teatrus, į koncertus, į galerijas ir išeinu bėdinas, skurdus – nors ir daug matęs! 

Gudeliai, Marijampolės sav.

Ir šiame kampelyje jaunimas po ilgo snudėsio atbudo ir nori šviestis! Gruodžio pirma dieną 1918 m., sušaukę susirinkimą, nutarė įkurti kokią nors kuopelę, kurioje galima būtų šviestis, lavintis. Po ilgų pasikalbėjimų visi sutiko įkurti „Pavasarininkų“ kuopą.

1919-01-17
Vilnius, Lietuva

Veitko į patį protestą nieko neatsakė, tiktai paklausė: Což wiec dalei? (Kas gi toliau?) matyti, laukdamas, kad p. Biržiška pradės su juo derybas. Bet į savo paklausimą garbus legijonierių vadas gavo šaltą atsakymą: Daugiau nieko. Visi atsisveikino. Lietuviai tuoj apleido lenkų štabo būstinę.

1919-01-16
Kaunas, Lietuva

Konferencija turi suspiesti visas mūsų gyvąsias pajėgas krūvon turi duoti dorinės paramos mūsų nepriklausomos valstybės kurėjams ir gynėjams turi sukelti garbingo pasiryžimo ūpų visoje šalyje, nes to reikalauja mūsų šalies gerovė, mūsų darbo žmonių laimė ir mūsų tautos, o drauge ir visų mūsų ateities likimas.

1919-01-15
Kaunas, Lietuva

Kiekvienas vyras, įstojęs į Karo Mokyklą, gauna kareivio viralą ir visą kitą paskirtą jam (kareivių) užlaikymą. Karo mokyklos kursas tęsis tris mėnesius.

1919-01-14
Vilnius, Lietuva

Iš pilnai patikimų šaltinių mums teko patirti, kad Vilniuje esantys bolševikai taip esą įsitikinę savo galybe, kad laukia Laikinosios Vyriausybės kapituliacijos (pasidavimo) ir sovietų valdžios pripažinimo – net be jokio pasipriešinimo.

1919-01-13
Čikaga, JAV

Kaip snieguolė padėjus ant žemės, Išnyksta padėjus ant žemės, Taip žmogus šiek tiek pagyvenęs, Į amžiną traukia ramumą.

1919-01-12

Keletą kartų Jums siunčiau telegramą, bet viskas veltui. Dar kartą naudojuosi atveju priminti Jums, kad [noriu pakviesti] Jus šiandien pusę dešimtos vakaro (arba po baleto, jei Jūs ten ruošiatės) į nedidelį kuklų pokerį.

1919-01-11
Kaunas, Lietuva

Tepraplinta gaudas apie mūsų šalies pasipriešinimą svetimiems užgrobikams, svetimai prievartai po visą pasaulį. Tegul žino visos tautos ir šalys jog Lietuva nori ir turi būti laisva ir nepriklausoma, teįvyksta mūsų tėvų ir prabočių svajonė – Lietuvos Atgimimas!

1919-01-10

Noriu prašyti Jūsų pagalbos. Pasakysiu tą žodį, kuris mane veda į tokią sumaištį. Myliu Jus ir myliu be proto, aistringai. Patikėkite manimi – kaip aš kenčiu.

1919-01-09

Įsakau visiems eskadronų, kuopų, būrių, komandų vadams, bei viršininkams sudaryti kadrą instruktorių, kurių vardus ir pavardes jų pranešti man raportu ir tuojau pradėti darbą apmokinimo eilinių. Užsiėmimus su eiliniais vesti kasdien nuo 8-11 val. ryto ir 2-4 v. dienos.

1919-01-08
Joniškėlis, Lietuva

Panašių paklydimų gal nebūtų buvę, jei komitetas būtų pilnai pripažinęs Laikinąją Lietuvos valdžią ir priėmęs jos įgaliojimus, tada būtų įgijęs didesnį pasitikėjimą pas žmones.

1919-01-07
Kaunas, Lietuva

Kaž-kam dar pažingeidavus, kokiomis gi sąlygomis dvarų žemė bus dalinama, atsakė, kad bus dalinama d o v a n a i. Budamas pats bežemis ir užjausdamas visiems bežemiams aš labai tuo nusidžiaugiau. Bet ryto metą, man kiek šalčiau pagalvojus, atsirado ne vienas abejojimas.

1919-01-06
Vilnius, Lietuva

Mes pasitikime, kad komunistai visų tų klaidų, kokias yra padarę Rusijoj čia Lietuvoje vengs nes patsai gyvenimas jau daug kame juos pamokė, delto ir čia viliamės, kad grieštumai bus vengiami.

1919-01-05
Vilnius, Lietuva

Atėjus šiai valandai, kuri turi tuojau išmušti, mes jau būsime pasiruošę ir sugebėsime įvykinti į gyvenimą mūsų didžiausį troškimą – gauti žemės ir toje žemėje tapti ne kokino nuomininku ar arendatoriumi, kaip nori socialistai, bet tapti tikru tos žemės šeimininku ir savininku.

1919-01-04

Tuo tarpu pasauliniai nuotykiai ir laikas naikina ir griauna tautadailės palikimus. Reikia juos gelbėti nuo nenumaldaujamų likimo žygių. Reikia rinkti tautadailės liekanas piešiant jas ir fotografuojant, bet ne vien pripuolamai, o pleningai, apvažinėjant visus Lietuvos kaimus, miestus ir miestelius, vieškelius, kalnus ir kapinius.

1919-01-03
Pitstonas, JAV

PITTSTON, PA. Sausio 3 – dr. Bielskio ir p. Česnulio prakalbų metu nuo vietos lietuvių surinkta 200 dol. Tautos Fondan. Ateityje bus surinkta daugiau.

1919-01-02
Vilnius, Lietuva

Išeidamas iš faktinio padėjimo, jog mūsų sostinė miestas Vilnius susisiekimo atžvilgiu liko atkirstas nuo Lietuvos ir jog šiuo karo metu yra būtinas reikalas ankštame šąryšyje su visu kraštu organizuoti krašto pajėgas, Ministerių kabinetas posėdyje sausio 1 dieną yra nutaręs: visą valdžią mieste Vilniuje pavesti Vilniaus karo komendantūrai, palikus prie jos atskirų ministerijų įgaliotinius; generaliu Laikinosios Vyriausybės Įgaliotiniu Vilniuje palikti Švietimo… Daugiau

1919-01-01
Vilnius, Lietuva

Nusileidžianti saulutė metė savo spindulius į plevėsuojančią vėliavą. Gražiai sužėrėjo jos visos trys spalvos. Pirmą kartą pamačiau lietuviškąją trispalvę! Vėliavos pakėlimas yra visų maloniausia valanda mano gyvenime.

1918-12-12
Kaunas, Lietuva

Prieš 100 metų – tai kelionė laiku atgal, leidžianti pajusti besikuriančio Kauno – Laikinosios sostinės – pulsą legendinių asmenybių ir paprastų miestiečių akimis. Čia autentiški šaltiniai leis pažinti Kauno tapimo svarbiausiu Lietuvos miestu raidą ir jo politinį, kultūrinį bei ekonominį gyvenimą 1919–1940 metais. Tai praeities patyrimas, visapusiškai atskleidžiantis to meto Kauną gyvai Europos bei pasaulio kontekste, lyg šių dienų socialiniame… Daugiau

1918-10-08
Kaunas, Lietuva

Be abejo, kiekvienas kas turi nelaisvėje giminaitį, draugą, pažįstamą – tešelpia jį siuntiniais. Didžiausia šventė, žymiausis kai kuriam laikui atsitikimas belaisviui siuntinys gauti! Beveik panašiai esti ir laiškų jiems gavus!

Skaudu pasidaro perskaičius tokią užbaigą. Iš to visai aišku, jog jaunimas ganėtinai nesupranta mokslo svarbos. <…>Užuot lankę kursus, skaitę laikraščius, jie verčiau lanko visokius ten Maušus, ir skaito ten stiklelius; jie veikiau lanko visokias vakaruškas, naktinius pasilinksminimus ir t.t.

1918-10-07
Skuodas, Lietuva

Jau nuo keletos dienų vokiečių žandarai gaudo jaunus vaikinus ir priverstinai juos siunčia į Vokietiją prie darbo.

Juo anksčiau spaliuje lapai krinta, tuo kiti metai vaisingesniais virsta.

1918-10-06
Ariogala, Lietuva

Tai buvęs miestelis ant Dubysos kranto. Dabar gi likę tik keletas namų. Išskyrus bažnyčią su klebonija niekas netaisoma, niekas nedaroma

Nuo Lietuvos Tarybos įsikūrimo Vilniuje neseniai sukako vieni metai. Taryba – tai vyriausioji lietuvių tautos atstovybė. Dėl šitos priežasties 500 Kauno lietuvių pasirašė po atsišaukimu, kame jie Tarybai išreiškia savo pasitikėjimą ja ir vertina jos darbus.

1918-10-05

O dar plačiau pačiose lietuvių sielose. Jos ištroškusios, pasiilgusios šviesos ir kultūros. Jos pačios senai veržiasi, puola į visa tai, kas pažangu, kas šviesu, kas švaru ir patogu

Dinaburgas, Latvija

Visi tos įstaigos butai aprūpinti elektros šviesa ir iš dalies net kanalizacija.

Taip bešnekant, kažkas priminė Vakarų frontą. Teko pastebėti, kaip ponas von Mossneris visas sudrebėjo. Man tai buvo aiškesnė žinia už visus laikraščius; supratau, jog stovime naujų įvykių prieangyje.

1918-10-04

Kam dera suniurimas? Vis tiek juo nieko nepataisysi, tik susilpninsi jėgas ir pasitikėjimą, kurio reikia, idant ištvertume, idant pavyktų reikalingieji darbai.

1918-10-03

Rytų karo vyriausias vadas, kaip ir Lietuvos karo valdžia ilgą laiką rūpestingai ieškojo, kaip susiradus būdas išviso sumažinti gyvulių reikalavimui iš gyventojų. To ieškojimo vaisiai yra tokie, kad jau numatomu laiku galės įvykti žymus tuo žvilgsniu palengvinimas.

Vilnius, Lietuva

Sveikatos ir pedagogikos žvilgsniu taisyklinga gimnastika yra įmonė auklėti kūnui ir sielai. Kad padarius pradžią, Lietuvoje reikalinga įsteigti „phiziškos lavinimo įstaigos“, kur privalėtų mokintis būsiantieji gimnastikos mokytojai. Vilniaus sveikatos reikalų komisija nori tą sumanymą įvykinti.

1918-10-02
Vilnius, Lietuva

Visokiariopu būdu slėgiama ir slopinama Lietuvių Tauta, pagaliau, pakirdo. Kas gi ją pažadino iš tautinio ir politinio miego, jei ne jos kultūros ir pramonės židiniai – miestai? Miestai visoms tautoms – pažangos kėlėjai. Gi visų Lietuvos miestų miestas – Vilnius.

Kaišiadorys, Lietuva

Dabar daro medinius važiuojamus kelius. Tokie keliai yra labai patogūs: bent kiek palijus, vanduo prasisunkia per užpiltą smėlį ir per tarpus medžių nubėga po apačia kelio.

Rudamina, Lietuva

Jau seniau buvome pranešę apie kasimus pas Rudaminius (Uzdominą), Marijampolės apskrityje. Paskui ten dar daugiau kasinėjo ir vėl atrasta daug naujų daiktų.

1918-10-01

Taipgi nepridera argumentuoti, kad esą per brangu užlaikyti karaliaus dvarą. Prezidento rinkimai visuomenei taipgi atseina labai brangiai, o prezidento bei jo aplinkybės užlaikymas atsieis gal dar brangiau, negu karaliaus dvaro užlaikymas. Stipri liaudies sudaryta vyriausybė su karaliumi savo priekyje – tai privalės būti mūsų tikslas.

Vilnius, Lietuva

Jau yra pripažinta, kad lenkybė Lietuvoje yra tai grynai bažnytinis padaras. Lenkų dvasios kunigija kelis šimtus metų besirūpindama ne tiek katalikybės platinimu Lietuvoje, kiek lenkų kalbos, kuria Dievo žodį skelbė bažnyčiose, padarė tai, kad toji lenkų kalba labai mūsų krašte išsiplatino, o rytuose dargi spėjo vienur kitur lietuvių kalbą visiškai iš žmonių burnos išrauti.

1918-09-28
Kaunas, Lietuva

Suims ir visus, kurie apie save negalės kaip reikia išsirodyti. Kas priešinsis suėmimui arba mėgins pabėgti, ir vieną sykį surikus „Halt!“ ne tuojau sustos, tą nušaus.

Berlynas, Vokietija

Lietuvių vadovų jau ne kartą pareikšta, kad jie kviečia kitataučių mažumas bendran darban, o ir mūsų nuomonė tokia, jog lietuviai negali apsieiti be mažumos atstovų. Norint, kad kraštas greit ir lengvai atsistotų savo kojomis, reikia, kad pačiame krašte nebūtų priešininkų.

Iki galutinai nenusistovės politikinis gyvenimas, mums reikia dar uoliau ir stropiau tvertis to konkretinio gyvojo darbo, kurs yra jau varomas ir kurs gali pasigirti savo vaisingumu. Tat – žmonių švietimo darbas.

1918-09-27

Kur lietuvių neberasi? Kur jų nėra! Apsčiai jų esama ir žiloje Azijoje, ir tolimoje Amerikoje, ir kultūros Europoje dažnai juos sutinku, Rusijos lygumynuose randame net lietuvių nausėdijas-kolonijas.

1918-09-26
Vilnius, Lietuva

Gedimino pilyje nupintas Lietuvos istorijos vainikas, kuris siekia lig Kijevo, Rygos, Danckos, Odesos, Krokuvos ir Maskvos. Čia buvo visokių, prakilnių ir žemų įvykių, karžygio ir išdaviko darbų, čia nupinta ir virvių švenčiausiems lietuvių jausmams varžyti.

Mažeikiai, Lietuva

Pusė kilometro už miesto buvo pataisyti garbės vartai, išdabinti ąžuolo lapais, gėlėmis ir vainikais, o viršui jų raštas: „Lai gyvuoja laisvoji Lietuva“.

Daug jau padaryta, bet dar daugiau lieka padaryti. Todėl reikia, kad Lietuvos statymo darbą dirbant visuomenė, visa, nežiūrint, kas tokios yra partijos ar srovės, remtų jį. Tada Lietuva antraisiais Lietuvos tarybos darbavimosi metais sulauks to, ko Taryba nespėjo ir negalėjo padaryti pirmaisiais metais. 

1918-09-25

Pas lietuvius yra dar ir karo metais užsilikęs tas gražus paprotys. Visi didieji darbai atliekami bendrai. Tą bendrą darbą vadina talka.

1918-09-24
Berlynas, Vokietija

Kad įvairios tautos sugyventų prietelystėje ir kita-kitai padėtų plėtotis, tikriausias tam pagrindas yra reikalų bendrumas ir gretimi tikslai, vadinasi, to negalima įvykinti tik politikinėmis sutartimis arba visuotiniu jautimu.

Žinojimo, kaip reiktų verstis, mūsų sugrįžėliams netrūksta, ir gerų norų taip pat užtenkamai, bet kad jie galėtų įvykinti savo norus gyvenime, jiems stoka tos gyvenimo mokyklos, kurią turi inteligentas užsienyje.

1918-09-23
Adomynė (Kupiškio r.), Lietuva

Adomynės apylinkėje patėmijama daug nemalonių apsireiškimų, kaip antai slaptas degtinės varymas čia smagiai įsiplėtojęs. Ypač tuo atsižymi Beregių sodžius, kur į metus kelius sykius kiekvienas ūkininkas varo degtinę ir daug visokių javų nueina ant niekų.

1918-09-22

Vargu kas galės įsivaizdinti, kad šiandien dar vienas kareiviškas fransų valdininkas, pildęs savo tarnybą, nieko nežino apie karą. Šitas ypatingasis asmuo yra Rappa salos komendantas.

Moteris kaipo darbininkė jau atsižymėjo pradinėje istorijoje; taipo jau ir kai kuriuose kituose daiktuose, nors tą nuopelną vyrui priskaitė, ir tiktai neseniai vienas pagirtas ūkio istorikas tikrai nušvietė moters darbo pradžią ir jo svarbumą ūkyje.

1918-09-21

Mes neturime rašytų liudytojų, kas buvo mūsų krašte prieš tūkstantį ar net prieš du tūkstančiu metų. Vienatijai tos giliosios mūsų senovės liudytojai tai mūsų žmonių pavardės ir jų gyvenamųjų ar gyventųjų  vietų praminimai

1918-09-20
Žemutiniai Šančiai, Lietuva

Seniau nė miestuose nedaug tesuvartodavo vaisių košėms bei marmeladėms. Tiktai dabar, karo metu, marmeladė labai įsvarbėjo. Nors marmeladę kartais ir niekina. Bet karo metu ji lošia labai svarbią rolę; be jos, rodosi, visai negalima būtų apsieiti.

Būdvietė, Lietuva

Naktį iš 19 į 20 rugsėjo gauja plėšikų, apie penkiolika žmonių, apipuolė Būdvietės sodžiuje vieną iš žymesniųjų ūkininkų Valerijoną Vaitkų.

1918-09-19
Kaunas, Lietuva

Einame gatvėmis – šaligatviai mediniai. Eilės medinių namų užrakintomis durimis ir langais. Einame palei tylius vienuolijos mūrus, pro katedrą, pro kunigų seminariją. Čia matyti namų iš vėlesnio gotikos ir baroko laiko.

Ir štai nūdien norės dar dėl karo ūkų silpnai tam spinduliui šviečiant, prieš save matome naują darbo lauką – didelį, platų, kur jau šiandien, labiau negu praeity, privalome dirbti, ir kuo daugiausia dirbti, nes karo audra nemaža praretino mūsų Lietuvos darbininkų eiles, taigi mes kiekvienas privalome ant savęs pasiimti ir žuvusiųjų darbo dalį

Motina-gimdytoja tegali duoti tvirtą pilietišką išauklėjimą namie. Motina-tėvynė tegali pilietiškai išauklėti viešai. Jei Tėvynei rimtai parūps pasitiekti tinkamų piliečių, ji ir elgėtos skatikais padarys tokių žygių, kuriems nėra lygių, nes jie bus kilę iš širdies – motinos. 

1918-09-18

Taigi karas nesiliaus. Jis bus dargi daug aštresnis ir įnirtingesnis, negu ligi šiol. Taika yra nustumta toli toli. Tokis yra įspūdis atsiliepimų į Austrijos pasiūlymą tartis.

1918-09-17

Padedant vokiečių vyriausybei, Lietuvos Tarybos pirmininkas Smetona ir nariai Yčas su Petruliu, buvo nukakę Šveicijon, idant tenai susiėjus ir pasitarus su Amerikos lietuvių delegacija. Bet tasai svarbus pasitarimas visai neįvyko.

Mūsų bent visuomenei ne buržujai naikintini, tik visoki pesimistai, nihilistai, iš gyvenimo pasidirbę kreivą veidrodį ir patys savęs jame nebepažįstą.

1918-09-16
Aleksandravas, Lietuva

Tekdavo jiems kaip kada ir Kalvarijos kalėjime pasėdėti, bet tas mažai baugydavo, nes patys vagys sakydavo, jog Kalvarija – tai esanti jų speciališkumo „seminarija“, tai iš jos parėję dar labiau ir gudriau vogdavo. Tokiu būdu nežinodami vargšai aleksandraviečiai ką su vagimis daryti, kęsdavo įvairiausius nemalonumus.

1918-09-15

Kaunas yra Rhodus [Rodas]. Čionai privalo išsirodyti, ar tautinis lietuvių judėjimas turi savyje nepersenusios tautinės teisės. Žemė, karalystė turi sugebėti susidaryti sau atatinkamą sostapilę. Viešpaties pirštas čionai parodo neklaidingai, kame privalo būti Lietuvos sostapilė. Ateikite ir įkurkite ją!

1918-09-14
Kaunas, Lietuva

Iš visa to matome, kad Kauno miesto ženklas – Tauras – galėjo būti priimtas labai seniai; mano nuomone, ne vėliau, kaip pirmaisiais metais įvedant krikščionystę

Mūsų kraštas karo sunaikintas ir sugriautas. Daugelis kaimų, miestelių ir net didesnių miestų virto griuvėsiais. Karui pasibaigus, reikės visa šita atstatyti. 

Lig šiol mūsų tėvynėje mažiau kaip kitose šalyse buvo rūpinamasi sveikatos reikalais. Lig šiol Lietuvoje sveikatos reikalų rūpinimas bei tvarkymas buvo dažniausiai svetimtaučių bei nespecialistų rankose.

1918-09-13
Obeliai, Lietuva

Taigi negaiškit nė valandėlės, kelkit Lietuvos kultūrą, aukodami savo jėgas praktiniam tėvynės labui.

1918-09-12

Lietuvis griežtai nesilaiko senųjų išviršinių pobūdžių, kaip kinietis, užtai tvirčiausiai laikosi paveldėtų dvasinių samprotavimų, kuriais vadovaujasi gyvenime; tame tai ir reiškiasi stiprusis lietuvio konservatizmas.

1918-09-11

Ne, manau, į tokią mokyklą neverta leisti vaiko. Juk taip pražudysi ne tik pinigus, bet ir brangų vaiko jaunystės laiką.

1918-09-10
Saksonija, Vokietijos imperija

Berods, toji tarpininkaujamoji įstaiga ketina derėti karo našlėms, kurios ketina tekėti už kito vyro, katras galėtų toliau varyti mirusiojo vyro užsiėmimą, bei karo paliestiesiems, norintiems apsivesti, vyrams.

Žemutiniai Šančiai, Lietuva

Kauno priemiestyje Žemutiniuose Šančiuose stovi daugelis rusų kareiviabučių. Dabar beveik visi jie tušti. Tiktai vienuose namuose matyti judėjimas. Ant erdvaus kiemo nuolatai vaikščioja būrys žmonių. Daugelis jų stovi ir, rodosi, ko tai laukia namo laiptuose ir koridoriuose.

Dar labiau išauklėję pavydą-godą, galime liaudį pastūmėti į tokius darbus, kurie tepelnytų mums barbarų vardą, kaip šiandiena Rusijoje pelnės tą vardą visoki griovikai. Mūsų uždavinys ne griauti, tik reformuoti. 

1918-09-09

Tą grybą vadiname musmiriu dėl to, kad pienu, kame juos mirkino, dvasindavo muses. Šitą priemonę pakeitė limpamasis popierius. Dabar pieno nedaug; trūksta ir klijų limpamojo popierio dirbimui, todėl vėl reikėtų musmirių musėms naikinti.

1918-09-08
Vilnius, Lietuva

Be galo pabrangus odai, Vilniaus batsiuviai siūdami batus pradėjo vietoj odinių padų dėti tam tikrai išdirbtus medinius padus. Tokius batus pasiuvę, juos gražiai nudažo ir išstato ant pardavimo.

1918-09-07
Ryga, Oberostas

Pristavas ir jo gorodovojai, geležinkelio valdininkas, raštininkas ir mokesnių imėjas, visi tie rusų valdžios atstovai buvo pripratinę, kad, turint kokį reikalą pas juos, pirma reikia gerai „tepti“, šiaip negaus to, ką sulig įstatymo privalėjo gauti.

Danija nepanorėjo varžyti savo piliečių apsisprendimo. Ne karu, ne ginklais, tik geru susitarimu gauna politikos laisvės mažutytė tauta; tiek žmonių kiek viename mūsų Kaune. Islandijos atsiskyrimą Danija lydi ne keiksmais, tik laiminimu geriau gyventi laisvėje ir džiaugiasi, padariusi žmonišką darbą

Liaudis gi jau dabar turi pamesti blogąsias apie mokytoją ir mokyklą nuomones, o jų vietoje pamylėti tikrą šviesą, švietimo įstaigas ir jo platintojus mokytojus, kartu neužmiršti, kad daugeliui mokytojų, liaudies naudai dirbančių, reikia elgėtiškas gyvenimas gyventi. 

1918-09-06
Vilnius, Lietuva

Rugsėjo 10 d. Vilniuje bus sionistiška žydų konferencija, kame dalyvaus draugijos iš Vilniaus, Gardino, Balstogės, Kauno, Suvalkų, Vilkaviškio ir Lydos.

1918-09-05

Yra suskaityta, kad pereitais metais didžiose kovose Flandrijoj vokiečiai 24 valandose iššaudė daugiau municijos, negu visame kare 1870–1871 m. Tąsyk, mat, vokiečių artilerija visam karui iš viso suvartojo tik apie 700 000 šovinių.

Maža bėra vietų, kame bent pradedamoji bendrojo švietimo mokykla nebūtų reikalinga ir nebūtų įkurta

1918-09-04
Berlynas, Vokietija

[…] lietuviai „reikalauja“, kad vokiečiai leistų Lietuvos valdiją steigti lietuvių jėgomis, ir kad vokiečių padėjimas – kaip tatai jau sako patsai žodis – teprivaląs būti tikrai padėjimas!

1918-09-03

Įsakius vyriausiajai kariuomenės vadovybei, Lietuvoje įkūrė naują karinės Lietuvos gubernijos valdybą, kurioje vadovauja buvusis lig 8 etapo inspektorius generolas leitenantas von Harbou kaipo valdžios viršininkas, drauge su atsargos kapitonu, slaptu patarėju Tiesleriu, kuris pirma vedė Obosto finansų skyrių. 

Ta jaunuomenė, kuri suprato švietimo reikalingumą, laukė mūsų grįžtant, nurodyti jai kelią, kokiu būdu iš tamsybės išlįsti.

1918-09-01
Kaunas, Lietuva

Savaime suprantama, kad dabar, kada siaučia pasaulinis karas, pirmoj eilėj privalo stovėti vokiečių reikalai; atliekamas gi jėgas ir lėšas mes bendru darbu norime sujungti, kad išgydžius sunkias karo padarytas žaizdas, kad gyventojams, čiabuviams ir grįžtantiems, palengvinus būvį.

1918-08-31
Maskva, Sovietų Rusija

Jiems besikalbant nubildėjo trys šūviai, kurie kliuvo Leninui rankon ir nugaron. Šovė viena jauna mergaitė iš šviesuomenės.

Stokholmas, Švedija

Santarvės laikraščiuose nuolatai išvedžioja, kad patsai Lietuvos sudarymas, Lietuvos Tarybos darbai ir visa, ką tik veikia lietuviai, tai esą „vokiečių sukimai, kad tik pakenkus Lenkijai”.

1918-08-30
Kaunas, Lietuva

Šiandien 12 valandą pietumis Kaune pasigirdo stiprus trenksmas. Daugelis langų, ypač Kaizerio Vilhelmo gatvėje [dab. Laisvės al.] išbyrėjo. Už aukštumų, į pietus, Žemutinės Fredos linkui iškilo didis dūmų debesis.

1918-08-29

Atkartosime dar kartą tuos 7 kaimo veidrodžius: šulinys, vieškelis, mokykla, apsauga nuo gaisro, darželis, gėlės, dainos!

Vilnius, Lietuva

Kelionė sunki, begalės žmonių, dulkės ir nežmoniškai ilgi stovėjimai stotyse. Vilnius darė apmirusio miesto įspūdį, jis išveizdi ir kvepia lietuviškumu, turi lietuviškojo gaivalo.

1918-08-28

Daugiausia atidos, žinia, buvo atkreipta į kėlimą žemės ūkio, ypač į tai, kad užtikrinus žmonėms reikiamojo maisto. Šitoje srityje teko grumtis su baisiai didžiais, tartum nepašalinamais keblumais.

1918-08-27
Bostonas, Jungtinės Amerikos Valstijos

Nepasisekimai šeimynos gyvenime, biznyje; įvairios nelaimės atsitinkančios ant gelžkelių, dirbtuvėse; aršiausis žmogaus moralinis nupuolimas – viskas, viskas yra pasekmėmis nelaimingo alkolio. 

1918-08-26
Bostonas, Jungtinės Amerikos Valstijos

Aplamai imant mūsų kuopų darbštumas silpnas. Viena, kita didesnė kuopa surengia porą kartų į metus ( ir tai labai gerai!) prakalbas, o jeigu dar pastato scenon ir kokį veikalą – tai jau kuopa didžiuojasi tartum neišpasakytai daug nuveikusi. Kuopų korespondentai, naudodamiesi proga, nupiešia naminį veikimą labai vaizdingai su plačiausiai pagyrimais – taip ir plaukia blaivininkų gyvenimas paprasta vaga

1918-08-25
Kaunas, Lietuva

Labai dažnai atsitikę, kad rusų kareiviai, atitolę nuo savo šeimų, naujai apsivedė, visai neatsižvelgdami į pirmutines savo priedermes. Bet ne tiktai pas kareivius, bet ir laisvuose žmonėse šeimos ryšiai dažnai pasidarė labai nepatvarūs.

1918-08-24

Mes Lietuvą laikome savo tėvyne ir trokštame, kad ji skleistųsi kaipo nepriklausoma valdija. Gi Lenkiją mes laikome savo kaimyne žeme, kurią draugiškai užjaučiame, bet politikos žvilgsniu mes nuo jos esame visiškai atskirti.

1918-08-22

7 brolių dienos kilmė siekia atgal ligi krikščionystės pradžios. Apie tai eina štai kokia legenda: buvo kartą 7 broliai, kurie platindami Kristaus mokslą stabmeldžiams liko jų sugauti, kankinami ir bokšte uždaryti.

Kaunas, Lietuva

Besąžiniai žmonės pasinaudojo pirma suirimo diena ir plėšė savo kaimynų turtą, kiek tik galėjo. Dalis rakandų, kurių dar buvo vokiečių kareivijai užimant Kauną, reikėjo suvartoti įtaisyti kareivių gyvenimams. Todėl ir nėra ko stebėtis, kad daugel pargrįžusiųjų savo namus atranda tuščius; neranda nė kėdės, nė lovos.

1918-08-21
Kaunas, Lietuva

Vilkmergės plento [dab. Savanorių prospekto] 68-ame bute vienai žmonai vagiliai baisiai aptuštino namus. Vagys išsinešė visa, ką tik užėjo: baltinius, uždangas, kurpes, siūlus, šilkus, vieną brošą ir revolverį.

Vilnius, Lietuva

Katedros pleciuje sulūžus vandens traukimo vamzdims

Kaunas, Lietuva

Nuo geležinkelio į Šančius ir ligi Eisenhardto tilto taipgi daug važiuoja omnibusų. Ligi šiol tevažiavo vienas omnibusas su vienu apdengtu vežimu, kame sutilpo [nuo] 18 ligi 20 žmonių. Iš Berlyno netrukus dabar atvyks dar trys berlyniškiai omnibusai.

Kybartai, Lietuva

Kybartiečiai ypač didžiuodavosi dideliais savo namais; sakydavo, jog butų gražumu Kybartus neperviršyja nė Vilnius, nė Kaunas. Dabar tenai vėl sukruto naujas gyvenimas.

1918-08-20

Taipo veikia bolševizmo nuodai nesubrendusių svajotojų kovose. Užuot savo tėvynėje bendrai dalyvavus krašto atgaivinime, jie [latvių šaulių pulkai] įniršę aklai blaškosi svetimybėje, žudydamiesi ir liedami kraują be proto ir be tikslo. 

1918-08-19
Bostonas, Jungtines Amerikos Valstijos

Blaivybė su girtybe yra du taip viens kitam priešingu dalyku kaip kirvis su akmeniu. Kaip kad su kirviu negali tašyti akmens, taip su blaivybe negali krūvon sueiti arba sulyginti girtybę. Kur pilnoji blaivybe įeina, iš ten girtybė kuo greičiausia turi išsinešti.

1918-08-18
Kaunas, Lietuva

Visokių platinamų iškabų, skelbimų, atsišaukimų, užrašų ir kitokių garsinimų tegalima platint tik vokiečių, lietuvių, lenkų ar žydų kalbomis. Jei tie skelbimai nėra vokiški, juos tegalima skelbti tik kartu su vokišku vertimu.

Žagarė, Lietuva

Per maisto pabrangimą neturtėliams gyventojams taip buvo pasunkę pasirūpinti maisto, kad valdybai maisto padalinimas reikėjo paimti savo rankosna.

Kaunas, Lietuva

[…] tąsyk, rodosi jau seniai, seniai buvo granatų trenksmas, kada jos ūždamos per miestą giedojo skaudžią šiurpią savo giesmę.

1918-08-17
Zapyškis, Lietuva

Toli, dešinėn pusėn, ant kalno riogso griuvėsiai sušaudytosios bažnyčios, o apačioje, ant pievos, pas kaimo vakarinį šoną ir arti kranto stovi sena brolijos bažnyčia. Jos stogas status ir smailus, o mūrai iš senumo jau labai sutrūniję. Ji nuo kranto pasikelia aukštyn, lyg kokis atkaklus vidurinių amžių liudininkas.

1918-08-16

Čionykštės mūsės ne tiktai tuo labai kenksmingos, kad jų yra be galo daug, bet ir todėl, kad jos labai landžios ir baisiai drąsios. Pavaryk ją kol tik išgalėsi, ji visuomet vėl grįžta ir sėdžiasi tau veidan, lyg tavo veidas būtų jai užtikrinta dirva ar medžiojama giria.

Paskui gi lietuviai mano ir jaučia su gamta. Lietuvis ypatingai aiškiai mato, kame yra lytinio jo sugyvenimo tikslas ir gyvai jaučia, kad čia veikia tveriamosios jėgos, kurios todėl reikia gerbti ir jomis nepiktnaudžiauti. 

1918-08-15

Viso pasaulio tautos varžosi dėl jos, trokšta jai įtikti, norėdamos įgyti jos prielankumą. Bet ji nepastovaus būdo ir meilingai šypsosi visiems. Jos plaukų papuošale žiba deimantai bei rubinai. Jos galvos vainike matau įrašytą: komercializmas.

1918-08-14
Joniškis, Lietuva

Jonas yra pavojingas plėšikas. Jis esąs buvęs jau kartą pasmerktas myriop, bet iš kalėjimo išsprukęs. Savo darbus jis kasdieną užsirašydavo. Pasak to, jis yra nužudęs iš viso 16 asmenų.

1918-08-13

Ir čionai šįmet įsakė supirkti derlių. Nors ūkininkui tai ir sunku, bet kol karas nesibaigia, šitos slegiamos reikiamybės negalima išvengti. Dėl to reikia su tuo apsiprasti ir klausyti vyresnybės įsakymų – kito išėjimo nėra.

1918-08-12
Bostonas, Jungtines Amerikos Valstijos

Jeigu norime, kad užaugę vaikai būtų geri žmonės — ne girtuokliai, jeigu norime ant senatvės savo žilą galvą priglausti po savo sūnaus ar dukters stogu — nepratinkime savo vaikų girtuokliauti, bet visados drauskime, ginkime nuo jų alkolį ir patys pameskime girtuokliavimą. Sustokime alkolio dievaiti garbinę — tai ir vaikai sustos.

1918-08-11

Mes prašome pripažinti Gudijos nepriklausomybę ir Rados bei jos ministerijos valdomąją galią. […] Tuo pačiu žygiu prašome saugoti tikrąsias ūkio, tautines ir istorines Gudijos ribas. Prašome Gudijai pripažinti Gardino kraštą, taipgi sritį palei Pripetės vagą ir Vilniaus miestą.

1918-08-10
Ryga, Oberostas

Visi, kas neturi išrodos ženklo, kad gali gyventi Rygoje, ligi rugpjūčio 15 d. bus keliami į savo gyvenamąjį gimtinį kraštą. Vyresnybė tame reikale vadovavosi tuo dėsniu, kad sodžiuje dabar labai reikia dirbamų rankų gyventi žemei ir kuo veikiau taisyti karo padarytus blogumus, nors tuomi kai kuriems, kuriam laikui, pasidaro nemaža ir keblumų.

Abudu su kunigu Vizbaru, Liepojaus klebonu, susitarėva vykti Kalvarijon ir paindomauti, kaip tokiais nepaprastais laikais liks priimtas vyskupas.

1918-08-09
Vilnius, Lietuva

Karo metu dažniau, negu šiaip, atsitinka, kad žmogus yra priverstas parduoti savo baldų, idant pasidarius pinigų.

Pereitųjų keturių karo metų išlaidos galima įkainoti nuo 650 iki 700 milijardų markių.

1918-08-08

Sodietis dar neišmoko gerai samprotauti – jis veizi tik į dabartį ir jos mastu matuoja visa ką, visai neatsižvelgdamas į negeistinas pasekmes.

1918-08-07
Jurbarkas, Lietuva

Riceriai Jurgis ir Jonas, broliai, norėję su savo kareiviais sustoti šalia Nemuno. Jurgis išsirinkęs kalną kairiajame Justros upės krante, ir tenai įsikūrė tvirtovę. Tas kalnas dar ir šiandien yra graži padairos vieta, jos vardas Višpilė.

Atminkime, jog mes prieš Vokietiją tai tarsi pelė prieš dramblį, ir jei kas dar nemato, jog Vokietijos ir Lietuvos reikalai dabar bendri, tas jau iš vieno to pajėgų taikiaus gali įsitikinti, jog mes tegalime gyventi tik su Vokietija, o ne prieš ją.

1918-08-06

Visų pirma, ir senovės lietuvių valdiją valdė karaliai, per kuriuos ji tapo didi ir galinga. Žinia, jog tuomet buvo kitokios sąlygos, negu dabar; bet vis svarbu, kad Lietuvą ir pavidalu primegztume prie anos didžios Lietuvos gadynės.

1918-08-05

Pirkikai šito cukraus turbūt vargu tepirktų, jei žinotų, kokiu nešvariu keliu to cukraus keliauta, kol pagalios pas juos atkako.

1918-08-04

Jei atsiras gerų vadovų, kurie rūpinsis varguolių padėjimu, tada ir tie patys ūkininkai labiau užjaus ir šelps, kiek kas galėdamas. Atgims juose ir broliškoji meilė ir užuojauta. Beveik vienintelė dabar kaimo inteligentija – kunigai, tat jų, kaipo dvasios vadovų, didžiausia priedermė eiti prie tų vargšų ir glausti prie savęs

Varkaliai, Lietuva

Merginų nekurios buvo apsitaisiusios lietuviškais rūbais, vaikinai nešiojo prisisegę Lietuvos vyčiukus, nekurie nešiojo lietuviškas spalvas. Dainavo tautiškų dainų, žaidė žaislų ir rugpjūčio pavakario tylą pildė pilni jaunystės, energingi balsai.

Važiuojant pro Petrapilę ir Maskvą neišdrįsk pasirodyt su duona – tuojau lyg musės tave aplimpa ir vietos nebebus. Ir džiaukis, jei laimingai sveikas išliksi.

1918-08-03
Vilnius, Lietuva

Dėl nuraminimo sakė, kad monopolius uždarė tiktai keletai dienų, per mobilizaciją. Mat niekas nemanė, kad tas ilgiau užsiliks. Uždraudimas degtinės kitus labiau užrūpino, negu pats karas, į kurį dar vis tikėti nenorėjo.

1918-08-02

Žydai savo elgetomis maža tesirūpina. Nors auksas, sidabras visame pasaulyje gausiai byra į žydų kišenę, bet žydai savo pavargėlius atmeta krikščionims šelpti.

1918-08-01
Kaunas, Lietuva

Tuo laiku dienos buvo labai šiltos, Kaunas apytuštis, kas tiktai galėjo, buvo išvažiavęs į miesto apylinkę vasaroti. Tiktai kavinėse, kame paprastai būdavo muzikos, ypatingai vakarais, buvo daug gyvybės. Svečiai tokiomis karštomis dienomis valgydavo labai daug šaldintų vaisių.

Kaip tiktai rudenyje javai nuo laukų suvalyti, tai ir ištraukia visa elgetų kariuomenė, apsitaisiusi skarmalais, idant aplankius kaimus ir miestelius. Vyrai, moterys ir vaikai tuojau pradeda veikti nuduodami aklus, nebylius, luošus ir šlubus, idant sukėlus praeivių užuojautą.

Kudirkos Naumiestis, Lietuva

Vaisiai yras skanu valgyti, bet jie kartais gali būti ir labai pavojingi. Tatai pasirodo ypač dabarties, karo laikas.

Skuodas, Lietuva

Taip kalbėjo į vokiečius ne vienas žemaitis, matydamas arba ant savo pečių patirdamas neregėtas vokiečių neteisybes.

1918-07-31

Nepaisant to, kad pirkliauti arkliais yra uždrausta, vis tik dažnai kai kurie dar tebesiverčia šituo užsiėmimu. Atsitinka, kad kartais eina dar į policiją leidimo parduoti arklį, kada tasai arklys jau yra parduotas.

Paskutinėmis dienomis ateina vis daugiau pasiguodimų, jog tuo laiku, kada žmogus paprastai miega, vadinasi nuo 10 val. vakare ligi 6 val. ryte, gatvėse yra didis trenksmas, kuris gaišina gyventojų poilsį.

1918-07-30
Kijevas, Ukraina

Generolui feldmaršalui von Eichornui ir jo adjutantui kapitonui von Dressleriui antrą valandą popiet važiuojant iš kasinos namo, visai arti namų iš vieno pravažiuojančio vežimo metė bombą. Abu liko skaudžiai sužeisti.

Apyvartoj yra penkeriopai suklastotų rublinių, bet visos atspaustos ant popieriaus be vandens žymių, kurias turi tikrosios.

1918-07-29
Vilkaviškis, Lietuva

Lašiniai, taukai ir kumpiai šiandien skaitosi prie labiausiai pageidaujamų dalykų. Dėl tokių tai brangumynų anądien ir buvo nagrinėjama byla taikos teismo posėdyje Vilkaviškyje.

1918-07-28

Pilni ketveri metai – jie mums išrodo lyg 40 metų. Taip toli užpakalyje pasiliko ramūs taikos metai. Bet ir anais metais žmonės nebuvo pasitenkinę.

1918-07-27
Kudirkos Naumiestis, Lietuva

Čionai dar tebeviešpatauja paprotys pasidėti savo pinigus ten, kur juos gali užeiti vagys arba sunaikinti ugnis, bile tik neatiduoti į banką.

Jungtinėms Amerikos valdijoms atstovausią amerikonai lietuviškos kilties, ir šitie Amerikos atstovai įtikinsią lietuvius, jog jie valdijinę savo vienybę teįvykinsią tiktai susijungę su santarvininkais ir pažinę Vilsono išreikštuosius dėsnius: „Kad stotųsi lietuvių respublika“.

1918-07-26
Gardinas, Oberostas

Gana dažnai dabar sugrįžę bėgliai savo namus randa tuščius, visi baldai yra kasžin kur dingę. Iš kaimynų tada paprastai girdi pranešimą: „baldus išnešė vokiečiai“.

Berlynas, Vokietija

Lietuviai, žinia, pirmon eilėn stato tiktai savo įsikuriamosios valdijos problemą arba tarytum vien tik ją temato, gi mes turime sau po akimis visą rytų klausimo komplektą, kurio vieną arba kitą klausimą išskirti, o [arba] rišti skyrium po vis jau bus galima.

1918-07-25
Kaunas, Lietuva

Pastaruoju laiku laivų susisiekimas Nemunu ligi Kauno žymiai padidėjęs.

1918-07-24

Sena pasaka sako, Dievas Praamžius labai užpykęs ant žmonių, kad jie tokie nuodėmingi, ir pasiuntęs žemėn du milžinu, vandenį ir vėją, kad juodu žudytų pasaulį, kol neišnaikins visa, kas tik gyva.

Koks didelis skirtumas žmogaus išsilavinusio ir bemokslio! Visi gerai numano, supranta. 

1918-07-23
Kaunas, Lietuva

Komendantūros karo teismas posėdyje nuo liepos 23 dienos dviem šalies gyventojam uždėjo pabaudos po pusantrų metų sunkaus kalėjimo, kadangi juodu iš Vilijampolės degtukų fabriko buvo vogę varomųjų diržų.

1918-07-22

Laikraštis „Vjedd Nota“ apie caro nužudymą štai ką praneša: „Sukilusiai tautai norint, žiaurusis caras numirė laimingai Jekaterinburge. Lai gyvuoja raudonasis teroras!“

1918-07-21
Kaunas, Lietuva

Senosios lietuvių kanklės, kurių kelerios yra Kauno miesto muziejuje, kiek panašios į vadinamąją lyrą ir kitą instrumentą, kurį vokiečiai vadina „laute“. Kanklėmis, be abejo, paprastai pritardavo dainoms.

Berlynas, Vokietija

Lietuvai negalima pripažinti teisės savarankiškai išrišti sosto užėmimo klausimo, juo labiau, kad sava valia susidariusioji valdijos taryba negali būti laikoma teisėta Lietuvos atstovybe.

Kaunas, Lietuva

Nuo liepos mėn. 21 dienos arklinis Kauno tramvajus bandys važiuoti nuo geležinkelio stoties vienu vežimu iki Eisenharto tilto.

1918-07-20

Juk šiandieną visi žino, kad scenos vaidinimai didžiai veikia į žmonių sielas, jausmus ir sąžinę, taigi jie ir yra vienas ir geriausiųjų būdų skatinti žmoniją į idealą, teisybę ir dorą. Tokiu būdu teatras yra didelė visuomenės mokykla.

Sugrįžę iš Rusijos inteligentai skubinasi dėtis prie gyvo darbo – telkiasi būreliai, kalbasi, tariasi, kur tiksliau galėtų pritaikinti savo mokslą ir prityrimą

Tarp dviejų tamsių debesų pasirodė baltas kryžius, kuris tarpais vis paraudonuodavo, kol pagalios neužėjo debesų, už kurių jis ir dingo.

Moteriškę skaito valdijos nuosavybe, kuri priguli bendrai visiems vyrams. Nuo 19 ligi 40 metų amžiaus moteriškė nėra laisvas žmogus ir neturi pilnos teisės ant savęs.

1918-07-19

Ši valanda yra tokia rimta ir svarbi, jog dirbančias jėgas negalima skaldyti į atskiras dalis; nevalna atstumt arba neva nepastebėt savo bendradarbių.

1918-07-18
Vilnius, Lietuva

Rengti būsimajam Vilniaus universitetui Lietuvos Taryba paskyrė ketvertą asmenų, būtent: M. Biržišką, M. Yčą, kunigą dr. Purickį ir profesorių A. Voldemarą.

Tik nebetaip malonu girdėti, kad dauguma tų inteligentų tebešliaužia senosiomis valdininkavimo vėžėmis. 

Paaiškėjus Lietuvos valstybės klausimui ir ruošiant ją į naują gyvenimą, reikėtų šalia kitų klausimų, iškelti taip pat teatro ir muzikos klausimas. Niekas ir mūsų nepagalvoja apie tai ir vis pamano sau: „tai, dar suspėsime“.

Tikrai galima sakyti: jei nebūtų nuslėpikų, daug mažiau ir tebūtų vagysčių.

1918-07-17

Šitas lietuvių muzikos žinovas manosi esąs taipo susekęs, kad lietuvių liaudies dainų melodijų pradžia yra paimta iš indų muzikos.

1918-07-16
Pociūnėliai, Lietuva

Niekur tiek plėšimų, vagysčių, užmušimų kitur negirdėti, kaip apie Paciūnėlius, o kortų lošimas iš pinigų ir „kelminės“ maukimas su visomis baisiomis pasekmėmis, rodos, įėjo jiems į kūną ir kraują

Kalbos vertybė tautos ir šalies gyvenime yra tad labai didelė. Ji negali būti varu brukama kitos tautos žmonėms, bet neprivalo būti ir savųjų apleidžiama. 

Tikrieji lietuviai yra aukšto, kilnaus stuomens, šviesiomis akimis, siauru veidu, aukšta kakta. Lietuviai labai primena senųjų graikų tipą.

Maskva, Sovietų Rusija

Mokymas aukštose mokyklose suteikiamas be užmokesnio. Diplomų po užbaigimo studijų neišduos. Visi akademijos laipsniai pašalinti. Profesoriai tampa renkami, įvestas profesorių lenktyniavimas.

1918-07-15
Būdvietė, Lietuva

Liepos mėnesio viduryje nežinia kokiu būdu vokiečiai sužinojo, jog ūkininkas Viršilas iš Būdvietės turi daugiau gyvulių, negu yra užrašęs.

Ryga, Latvija

Daugelis jų [Rygos lietuvių] tenori, kad naujoji Lietuvos valdija taptų monarchija, vadinasi, kad jos valdovu taptų gal kunigaikštis iš kokios vokiečių kunigaikščių giminės.

1918-07-14
Telšiai, Lietuva

Iš tolimų kaimų ėjo pulkais gyventojai, idant pamatyti ir išgirsti mylimą savo sielų ganytoją.

1918-07-13

Susipratusio šalies piliečio privalumas yra tas, kad jis mato, jog jo reikalai ir vieši savo valstybės reikalai nėra priešingi, bet kits kitą paremia ir papildo; jog savoji šalies valstybė ir valdžia privalo tik taikinti ir derinti su kits kitu visų šalies gyventojų reikalus ir vesti juos į vieną didelį tikslą, kad visa šalies-valstybė eitų pirmyn ir siektų kas kartą vis… Daugiau

1918-07-12

Ir lietuvių kultūra pasirodytų esanti nekokia, jeigu ji tautinėms mažumoms čionai, ypatingai žydams, neparodytų pakantos.

1918-07-11
Berlynas, Vokietija

Gaila, kad dabar dar negalima Lietuvai sudaryti tokios vyriausybės, kuri atatiktų taikos laikams. Tatai nė nebūtų naudinga būsimai Lietuvos vyriausybei.

Šalies valdymas yra didelis ir sunkus darbas; jis negali susidaryti ir įvykti vienu akimirksniu. Privalo būti pamažu atsidėjus ruošiamos ir tvarkomos atskiros valdymo šaknys, privalo būti taisomos kaip centralinių, taip ir vietinių valdymo įstaigų užuomazgos, kurios galėtų vystytis toliau, lig išsiplėtojant į pilnas formas. Pirmiau gal ir sunku buvo tai padaryti, nes galima buvo teisintis ir aiškinti nesant pajėgų ir… Daugiau

1918-07-10
Gardinas, Oberostas

Gardino gyventojai puikiai suprato šitos istorinės valandos svarbą. Nors tai buvo anksti rytą, bet šimtai žmonių skubėjo stotin. Subėgo ne tik lydžiantieji keleivius, stotin suplūdo, galima sakyti, pusė miesto, pažiūrėti šito svarbaus įvykio.

Bostonas, Jungtinės Amerikos Valstijos

Kiekvienas tesistengia grįžti tėvynėn, nes čionai [Amerikoje] ateis tokis laikas, kada reikės kęsti didžiausių nepriteklių.

1918-07-09

Niekur nerasi tokios darbščios, tokios kantrios moteriškės, kaip lietuvė.

Lietuvių Draugijos dėl karo nukentėjusiems šelpti ir jos Centro Komiteto uždavinys – gelbėti ir šelpti nelaimių suspaustus ir į vargą įkritusius savo brolius – dar nepasibaigė ir negreit tepasibaigs. 

1918-07-08

Pasak naujausių įsakymų, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiams nustatyta atiduoti: 1. Nuo kiekvienos vištos po du kiaušiniu savaitei; 2. Nuo kiekvienos karvės po du literiu pieno kasdien.

1918-07-07
Vilnius, Lietuva

Javų rekvizicija! 1918 metų derlius yra paimamas Ober-Ost valdžiai, kuriai atstovauja karo valdžia Lietuvoje.

1918-07-06

Vyriausiojo rytų vado įsakymu, nuo liepos 7 d. 1918 leista vartoti lietuvių kalbą susinešant laiškais su Lietuvos Taryba.

Dabar stovint prie laisvos ir nepriklausomos Lietuvos slenksčio, bet dar tebejaučiant ant savo pečių visą karo naštą, mums tuo labiau reikia kits kitą suprasti, savo tarpe tampriau sutupti, ne skaudinti bei skausti kits kitą, bet kits kitam padėti, matyti šalies piliečių reikalų bendrumą, kad ėmę statyti savarankį Lietuvos gyvenimą, mokėtume dirbti bendrą darbą ir suglaustomis pajėgomis eiti į bendrą didį… Daugiau

1918-07-05
Kaunas, Lietuva

Žinia, kad per atostogas moksleiviai nieko nesimoko; be to, lietuviai moksluose yra kiek atsilikę, todėl ir atostogos dabarties reikėjo kiek sutrumpinti. Vadinasi, tatai bus naudinga patiems lietuviams.

Kybartai, Lietuva

1915 m. kovo m. Kybartų gatvė tebuvo tiktai purvynas, kuriuo iš lėto varėsi vokiečių abazo virtinė, tratėdami slinko sunkūs automobiliai ir, keikdami „rusiškus purvynus“, brido purvu pėstininkai. Dabar ta gatvė yra virtusi jau gražiu plačiu plentu.

1918-07-04
Vilnius, Lietuva

Kasti bulvės tuo tarpu uždrausta. Kreishauptmanas gali išduoti ypatingą leidimą, kuriame aiškiai pasakyta, kad bulvių kastis leidžia.

Vilnius, Lietuva

Šeštadienyje ir sekmadienyje visi vilniečiai esti lauke. Daugelis gyvena Antakalnėje ir Užvingyje, kame vasarnamiai apsupti gėlių darželiais, langai apstatinėti gėlėmis ir visa tat rodo gražų vasaros vaizdą. Tamsiu, pilku yra debesų dangalu apsiaustas Vilnius ir jo apylinkė nuo pat vasaros pradžios. Tiktai kai kada po pietų pro debesis prasiveržia saulutė ir leidžia savo spindulius žemėn. Šeštadienyje ir sekmadienyje visi vilniečiai… Daugiau

Tokiu svarbiu istoriniu mokyklos laiku jos veikėjų tarpe daug kyla klausimų, abejojimų, kurių pavieniai, net įgudę mokytojai išrišti nepajėgia.

1918-07-03

Sulaukęs 73-ių mirė Otomanų imperijos sultonas Mehmed V. Jis buvo paskutinis imeratorius valdęs prieš Otomanų imperijos žlugimą.

Kaunas, Lietuva

Taipo atsitiko, kad kitas sodietis, kuris savo amžiuje nebuvo matęs nė traukinio, dabar pamatė aukštai ore naują susisiekimo įmonę: lėktuvą, svarbų karo įrankį.

1918-07-02
Vižainys, Oberostas

Reikia stebėtis, iš ko tik tas varyklos įtaisytojas buvo pasidirbęs tą dirbtuvę. Katilas buvo padarytas iš didelių konservų dėžių, vamzdis iš rusų ragotinių, lietuvai iš vokiečių bei rusų patronų mankštelių su nuolaidomis iš pėstininkų kulkų apdarų; vyriausiasis lietuvas padirbtas iš pavogto kažin kur šildomojo prietaiso.

Pažaislis, Lietuva

Po iškilmingųjų pamaldų susirinkusieji išsisklaidydavo į visas puses. Vieni sukinėdavosi mugėje, kiti dairydavosi apie bažnyčią arba vaikštinėdavo po mišką ir po laukus. Daugumas betgi susisėsdavo ant žalios vejos girioje, valgydavo, gerdavo ir šnekučiuodavosi.

Mes esame lyg pleiškis tarp slavų ir germanų, ir tegalime tiktai gyventi ir augti susivieniję su viena kuria šitų tautų. Kas dar to nepripažįsta, tas nėra pažinęs istorijos, ir nesupranta tikrai dabartinio politikos stovio.

1918-06-30
Suvalkai, Oberostas

Vado Raulo Juškos vedamoji vaikinų partija užstojo kelią ir priešininkų neleido į sodžių. Protingesnieji apsuko aplink ir parėjo namo; kiti gi ryžosi keli išsikovoti. Juška davė kovos ženklą, ir jo vaikinai ūmai išsilaužė iš tvoros kuolų. Prasidėjo muštynės.

1918-06-29
Aukštadvaris, Lietuva

Ir šiandien mes turime tokį vaizdą: tos parapijos, kurios pasiliko prie savo lietuvių kalbos – skaito lietuvių laikraščius, leidžia vaikus lietuvių mokyklon, išlaiko iš dalies skaityklas, yra labiau apsišvietusios ir apsitrynusios už tas, kurioms buvo lenkininkų išplėšta jųjų gimtoji kalba

Lietuvos vakarų su vaidinimais, deklamacijomis ir dainomis yra tikslas atpratinti mūsų jaunuomenė nuo vakaruškų ir patraukti prie grožio, dailės ir kultūrinio gyvenimo. Taigi tokių vakarų taisytojams ir reiktų visa tai neužmiršti. 

1918-06-28

Lietuvis greitai bet ką pastebi. Jisai yra kiek palinkęs pajuokti, ir dideliai gerbia gamtą. Likimo smūgius lietuvis nukenčia ramiau, negu kita kuri Europos tauta.

1918-06-27

Mes gi siuvimo mokyklų neturime; siūti tuos teleidžia vaikus, kurie niekam kitam nebetikę: luošus, kuprotus ar kitomis kūno jeibėmis, o veik visus beraščius. Prigimties nuskaustas tamsuolis ką gi sugebės gera patiekti?

Pramonė organizuoti jau didelis laikas. Inteligentų-profesionalų mums yra nemaža. Tad ar nepanorėtų vienas kitas jau dabar pasukti galvas, jau dabar apsidairyti, kur ir kas būtų galima Lietuvoje dirbti. Įsismaginę bene parodytų savo sumanumo laisvoje Lietuvoje ne iš vienos raštinės ir valdininkavimo gyventi. Padėkite išeiviams grįžti

Vyriausioje rytų vado srityje išleido įsakymų sulig sveikatos reikalų skutyklose. Tuos įsakymus, kuriuos ne tiktai privalo skutyklų savininkai pildyti, už jų nepildymą baus, bet ir patys gyventojai turi rūpintis, kad tie įsakymai būtų pildomi, nes to reikia pačių gyventojų sveikatai.

1918-06-26
Berlynas, Vokietija

Kurše ir Lievuvoje karinės valdžios dar negalima pakeisti tų šalių gyventojų valdžia. Kariuomenės tikrumas demarkacijos linijoje, rekvizicijų reikalingumas ir kita kas privalo stiprios rankos, kurios iš tų šalių gyventojų negalima tikėtis.

1918-06-25
Liudvinavas, Lietuva

Pradžia gyvenimo, praūžus karo vėsulai, buvo labai sunki; daugumas atsirado vargingame padėjime, neturėjo ne tik savo pastogės, bet, kas svarbiausia, nė duonos, duoną turėjo pirktis per du  metu net daugumai ir ūkininkų. 

Bendrojo švietimo įstaigos, kaip gimnazijos, mums tikrųjų darbininkų jau neduoda. Bendro mokslo įgijęs dar negalės būti kooperatorius, agronomas, technikas, matininkas ir t.t., jie negalės imtis gyvenimo praktikos darbo. Gi tokių darbininkų mums reikia tuojau, ir tas reikalas, paėmus valdžią į savo rankas, bus be galo didis. Atsižvelgiant į tai, mums reikia steigti kiek galima daugiau specialinių vidurinių ir žemųjų mokyklų,… Daugiau

Panemunės miesteliai, Lietuva

Visur, kame tik mūsų garlaivis stojo prie kranto, pakraštyje stovėdavo daugelis žmonių, ypač jaunimo, kurie nė savo giminių nelydėjo į garlaivį, nė iš garlaivio laukė ko atvažiuojant. Jie ateina taip, iš žingeidumo, gal tikėdamiesi netyčia sulauksią parkeliaujant į savo kraštą ko mylimo, kurio jau seniai laukia.

1918-06-24

Visi laisvai bėgiojantieji šunys reikia užmušti, taipogi katės. Kas laiko šunį, privalo daboti, kad šuo nepasileistų nuo retežio. Kas nepildys šitą paliepimą, tą sulig Ob. Ost. paliepimu nuo 5. XI. 1915 m. baus kalėjimu nuo 5 dienų iki 5 metų.

Joninės tai yra saulės grįžimo šventė, šventė Patrimpo (vokiečių Balduro), gerojo šviesos dievo; todėl taikos metais visur ant kalnų, nuo Reino iki Nemuno, tą vakarą prieš Jonines degdavo Joninių ugnių, garbei šviesos dievo Balduro arba – Lietuvoje – Patrimpo.

1918-06-22

Lietuva yra jau paskelbta esanti atskira nepriklausoma valstybė. Tat ji jau artimiausioje ateityje privalės turėti visas tas įstaigas, kurios yra reikalingos krašto kultūros pilnybei. Vienas svarbiausiųjų kultūros dalykų – muzikos meno plėtojimas

1918-06-21
Kiolnas, Vokietija

Kai kurie vietiniai lietuvių vadai po kiek kartų tvirtino, kad iš Amerikos pagrįšią daug lietuvių, kurie prisidėsią prie prikėlimo tėvynės.

1918-06-20

Upės vagoje yra daugel didžiulių akmenų ir salų. Tos salos yra susidariusios iš grimzlių dar anoje lediniuotoje gadynėje. Bet per tas salas ir akmenis čia sunku Nemunu plaukti laivams.

1918-06-19
Bernas, Šveicarija

[…] santarvės valdijos, prižadėdamos prikelti Lenkiją ir patiekti jai priėjimą prie jūros, labai skriaudžia lietuvių tautos gyvybės reikalus, užgaudamos jos švenčiausius tautinius jausmus.

1918-06-18

Visi esame girdėję, ir mūsų laikraštyje jau ne kartą buvo minėta, kad Lietuvos įvairiose vietose, ypačiai tamsiuose užkampiuose, buvo ir tebėra leidžiama daug visokių paskalų apie dabartinį mūsų krašto padėjimą ir apie jo ateitį. 

Tiktai Lietuvoje viskas galima dar matyti šiek tiek senoviniame savo pavidale. Upės, pelkės, ežerai, ir kalnai dalinai dar tebėra išlikę kaip iš žilos senovės, neatsimainę.

1918-06-17
Titvydiškė, Lietuva

Šita paskutinė iš jos giminių – tai pušis, turinti kokį 1 meterį storio. Laiko dantys jos anaiptol nepagadino. Jos giminės nariai seniai jau nebegyvi. Jas suvartojo Šaukėnų bažnyčiai. Šita bažnyčia esanti gražiausia visoje Lietuvoje ir stovinti jau 150 metų.

1918-06-16

Dabar didesnė žmonių dalis dar nesugeba suprasti šito degtinės persekiojimo, bet ateis tokis laikas, kad jie tatai aiškiai permanys ir bus dargi dėkingi.

1918-06-15
Kaunas, Lietuva

Zoologijos skyriuje, Kauno miesto muziejuje, prie viešosios aikštės, šalia įvairių iškimštų paukščių ir gyvulių iš Lietuvos yra elnių, taurų ragų ir mamuto liekanų. Tie groblai ir dantų liekanos yra rasti keliose vietose.

1918-06-14
Marijampolė, Lietuva

Marijampolėje ir jos apylinkėje labai mėgsta kelti bingtas vestuves. Ką tik valgoma turi virtuvėje ar klėtyje, visa tat neša svečiams; valgio ir gėrimo nesigaili. Prieina kviestų ir nekviestų svečių ir nuo degtinės atsiranda linksma.

1918-06-13
Skuodas, Lietuva

13 birželio dieną mano darbininkas Pranas Macevičė, nuvažiavęs į Ružupio malūną, matė, kaip viena moteriškė atsinešė malti bent sietuvę rugių visai žalių. Tai matydami, visi piktinosi, net ir patys vokiečiai. Laukuose vos tik užmezgusios bulvės buvo tuojau kasamos.

Sproginimu užmuša daug smulkių žuvikių, kurios valgyti dar per mažos, jos privalo dar augti. Ką užtiks taip plėšikiškai bežvejojant, tas neišsisuks nuo prideramos bausmės.

1918-06-12
Liepoja, [Oberost]

Kad apsisaugojus nuo kruvinosios, reikia vengti valgyti daug nevirtų vaisių, žalėsių ir t.t., negerti nevirinto vandens ir laikytis būtinai švariai sulig valgių ir šiaip visokiuose daiktuose.

1918-06-11
Žemieji Šančiai (Kaunas), Lietuva

Birželio mėn. 11 dieną su kitais dviem vagim, Žydų gatvėje išlaužė tvarto duris ir išvedė karvę, nusivedė į gretimą tuščią trobą pasipjauti. Niekaip negalėdami ją įveikti, nusivedė ją pas vieną mėsininką ir prašė jiems papjauti. Policija užtiko kruviną pėdsaką ir vagis suėmė.

Kodėl pasaulyje yra ir tokių, kurie nėra nė laimingi, nė nelaimingi? Todėl, kad jie nenorėjo būti visai blogi, o neturėjo drąsos būti visiškai geri. Jie svyruoja tarp ydų ir dorybės, o taipo jau ir tarp pasitenkinimo ir visokių vargų. Tie geri darbai, kurių jie yra padarę, taip atsimoka, kaip ir nuodėmės, kurios juos slegia. Jei nori būti visiškai laimingas, būk… Daugiau

Tabako nuolatai eina mažyn; tad žmonės ima galvoti, kaip jį pavadavus kitais kokiais augalais. Bandė rūkyti apynių lapus. Bet jų kartumas labai neskanus, nors apynių spurgų kartumas, kaip žinome, labai pagardina alų.

Žinojau ir žinau, jog karas tai viso pikto sėjikas. Mažiau Panevėžy savo akimis, kiek užkrėstų bjauriomis ligomis prostitučių laikoma ten kaip laukiniai žvėrys už geležinių vielų tvoros…Bet kad tas bjaurumas jau ir sodžiuje skleistųs, manyti neėmė noras

1918-06-10

Stebiuos ir stebiuos iš mūsų jaunimo. Tiek užsidegimo, tiek darbštumo, tiek sveikatos! Visą dieną dirbę lauke, vakarais drožia po tris, keturius varstus į repeticiją, ir rytojaus dieną auštant vėl prie darbo stoja. Kiek tenka jiems miegoti?! O kokiais žingsniais eina moksle! Kas be ko, yra ir atsilikėlių, bet daugumas kaip mūras.

1918-06-08
Karaliaučius, Vokietijos Imperija

Apie „vokiečių pasidarbavimą atgaivinimui mokyklų Lietuvoje“ mokyklų inspektorius Naujoks iš Kauno kalbėjo Karaliaučiaus mokytojų draugijos susirinkime birželio mėn. 1 dieną. Jisai nupiešė iš savo asmeninio prityrimo (kalbėtojas jau dveji metai, kaip užsiima Lietuvoje mokyklos reikalais), kaip vokiečių valdžia, užėmusi tą kraštą, stengiasi atgaivinti karo išnaikintąsias mokyklas ir deda joms naujus pamatus.

Paskelbus Lietuvą nepriklausoma valstybe, pradėjo platintis įvairių Lietuvos nepriklausomybės priešininkų leidžiamų gandų. Kaipo pamatą skleidžiamiems prasimanymams, tie gandai nurodo konvencijas: kariuomenės, susisiekimo, muitų ir monetos, kurias Lietuvos Taryba, pasak jų, esanti padariusi su vokiečiais <…>.

Kadangi dabartinės aplinkybės dar sunkios padaryti visuotiniam Lietuvos blaivininkų suvažiavimui, tai galima būtų nors rajoniniai, susirinkimai daryti: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Utenoje, Telšiuose, Raseiniuose ir Linkuvoje, per kuriuos reikėtų nutarti, ko mes norime įstatymų leidimo klausime iš steigiamojo seimo ir Lietuvos būsimosios valdžios?

Kaunas, Lietuva

Tėvai vaikus privalėtų paskatinti rankioti kamštukus. Vaikai galėtų kiek užsidirbti, o šalia to pratintųsi branginti ir mažus nedidžios vertės daiktelius. Tatai jiems paskui gali būti naudinga ūkio žvilgsniu.

1918-06-07
Ryga, Latvija

Grumti užsilikusioms dar nuo rusų laikų ir labai pasiplatinusioms lyčių ligoms čia įkūrė gydyklą paleistuvėms. Beveik ketvirtis visų policijos priežiūroje esančiųjų paleistuvių mergų, kurios turėjo pasirodyti gydytojui, tapo išrasta nesveikomis ir liko priimtos anoje ligoninėje. Ligonės darbuojasi siuvamajame kambaryje arba atlieka ruošos ir lauko darbus. Pasveikusiosioms, kiek galima, paskui parūpina vietas, idant daugiau nebepaleistuvautų. Grumti lyčių ligoms paskirta 600 000… Daugiau

Vilnius, Lietuva

Jo Prakilnybė von Falkenhaynas, lydimas vyriausiojo štabo viršininko, labai akylai žiūrinėjo dailininkų kalvių dirbinius, kuriuose aiškiai atsispindi vokiečių dailės įtaka.

1918-06-06

Taigi draugai, pasitarę nors per raštą drauge visi, lavinkimės ir švieskimės patys ir liaudį švieskime, ypačiai ragindami kaimiečius skaityti laikraščius ir netingėkime jiems patarnauti užsakydami, dalydami ir t. t. 

Mes dabar daug girdime, kaip Lietuvos likimą smeigiasi vieni kiti rišti be Tarybos ir už jos pečių. Ir tų pastangų akivaizdoje mūsų dermė, mūsų apykanta, susipratimas, rimtas kritiškas mūsų tautos santykis su laikinąja jos atstovybe ir sutartinis paremiamasis darbas bendrų siekimų reikalui – yra dabar tvirčiausias mūsų šiokių ar tokių laimėjimų laidas <…>.

Raudonieji gvardistai, apsikeisdami kas dvi valandi, laiką sargybą pas aną uždarytą, tiktai pavieniui naudojamąją ir kartais neaplenkiamą vietelę traukinyje. Kiekvienas, kuris ateinąs lankyti tos vietelės, turįs tam sargui užsimokėti po 25 rublius.

Druskininkai, Lietuva

Tuojau pradėtasis tardymas parodė, kad ta karvė pargabenta slapta per Nemuną iš Alytaus apskričio ir paslėpta ant aukšto, kad nesurastų policija.

Šilavotas, Lietuva

Karo audros ją [bažnyčią] žymiai palietė: apdaužė sienas, apdraskė stogą, nulenkė vieną bokštą ir viduje pridirbo nemaža jeibių. Granotos gerokai apardė ir klebono gyvenamą [namą] ir sudegino keletą bažnytkaimio ūkininkų.

Dabar Rusijoje viešpatauja plėšikai, girtuokliai ir tinginiai. Įmonė, kurie jie įtikina kitaip manančiuosius, tai šaudomos mašinos, revolveriai ir virvė.

Kaunas, Lietuva

Jo Karališkoji Aukštybė vyriaus. rytų vadas Bavarijos princas Leopoldas, šešių ofisierų lydimas, ketvirtadienio rytą prieš pusiau devintos atvažiavo į katalikų katedrą prie viešosios aikštės Kaune. Apsidairęs tos bažnyčios viduje jis pripažino, kad bažnyčia esanti labai graži. Paskui Jo Karališka Aukštybė nuvažiavo į lietuvių muziejų, kame apie jo pribuvimą vienas ofisieras jau buvo pranešęs anksčiau.

1918-06-05
Kaunas, Lietuva

Ir pereitą mėnesį liaudies virtuvėmis naudojosi daugelis.

1918-06-04
Kupiškis, Lietuva

„Blaivybės draugija“ kaip veikė taip ir dabar tebeveikia. Mūšių audrai praėjus ji kurį laiką apirusi tuojau vėl susitvarkiusi šiek tiek naujesniais savarankiškesniais pamatais

Pravažiavus Lietuvos sieną pasirodo jau daug sunkesnės karo žymės. Namų matyti daug sugriautų ir tik retai kame matyti nauja trobelė pastatyta. Dygliuotųjų vietų tvorų įvairiose vietose matyti dažnai visai sukraipytų, sunarstytų. Pro Suvalkus važiuojant į Šeštakavą matyti daug dirvonų: laukai žmonių, kurie per karą buvo išbėgę į Rusiją, dažniausia nedirbti

Karas yra pasibaigęs tik mūsų krašte, o ne visur. Vakarų fronte jis dar tebeina visu įnirtimu, ir dėlto ir mes Lietuvoje tebejaučiame jo sunkų alsavimą. Bet vis tik mūsų kraštas jau nebe karo laukas; netik nebe karo laukas, bet turi ir kariaujančiųjų pripažintą nepriklausomybę savaip tvarkytis ir valdytis. 

Lietuvių sodiečių namai iš lauko išrodą paprasti, bet viduje kartais esą netikėtai gražiai įrengti. Visame apsireiškia geras žmonių skonis.

1918-06-03
Vilnius, Lietuva

[…] šiuomi įsakoma visiems Vilniaus miesto apskričio gyventojams, kurie turi vežimėlių su ratais, aptrauktais vamzdžiais iš kietosios gumos, atiduoti tuos guminius vamzdžius vėliausiai ligi 30 d. birželio mėn. 1918 m.

1918-06-01
Liepoja, Latvija

Liepojoje, kaip ir Lietuvoje pradeda jau krutėti lietuviai. Daugelis buvusiųjų „lenkų“ atvirsta vėl lietuviais. Pasitaiko net tokių šeimų, kur tėvai tebevadina save dar „lenkais“, vaikai gi, ypačiai vyresnieji, yra jau lietuviai patriotai.

Ties Barbaroso urvu smarkiai gynėsi vienas fransų majoras, patsai mesdamas rankines granotas į mūsų urmo būrius; tas narsus ofisieras tepavyko apgalėti tiktai su didžiu vargu. Didi urvai visur tapo pražūtimi įgulos kareiviams ir atsargai.

1918-05-31
Dole (Dahlenas), Latvija

Dahlene ir Keckaue kasdieną vis daugiau gyvumo. Apkasų užlyginime darbuojasi koki 200 darbininkų. Iš lėto pagrįžta ir Dahleno ūkininkai savo sodybosna, kurių tėra likusios tiktai pelenų krūvelės.

Panevėžys, Lietuva

Gegužės mėnesyje nakčia iš 7 į 8, prieš dvyliktą iškilo gaisras ir visai sudegino kokias 30 trobų.

1918-05-30
Kaunas, Lietuva

Kauno miesto gatvės ir visų Kauno apskričio miestelių, turinčių viršaus per 500 gyventojų gatvės vasaros metu ligi rugsėjo 15 d. reikia laistyti du kartus į dieną[…].

Lietuvoje irgi nemaža yra rusiškų rublių. Prieš vokiečiams ateinant mūsų žmonės turėjo jų daug sukaupę, vertino juos, negalėdami numatyti to, kas atsitiko. Dabar gi, grįžtant iš Rusijos mūsų piliečiams, rublių skaičius dar padaugėjo. Todėl ima rūpesnis kiekvieną, kurs tų pinigų turi, kas su jais daryti.

Sodžiaus kultūra iki paskutiniųjų laikų yra žymiai atsilikusi, palyginti su miestu. Miestas traukė iš sodžiaus visa, kas jame buvo sveika, talentinga, o patsai vis labiau skurdo, nėrė tamsumon. 

1918-05-29

„Jeigu aš sugrįžęs išgirsiu ką blogo, tai aš tau žarnas iš pilvo išleisiu. Tavo vyras, o dabarties pulkininkas Tomas Terenėjus Kaskuchinas.“

1918-05-28

Iš vienos orlaivių stoties rytuose yra palėkęs geltonas, šešių meterių aukščio orlaivis, kuriame buvo mokslo instrumentų. Kas tą orlaivį atras, gaus atolygos.

Vilnius, Lietuva

Visi gyventojai, kurie yra užbaigę 10-uosius amžiaus metus ir dar neturi mėlynojo Obost-paso, privalo netrukus nueiti į savo milicijos ruošto biurą ir parodyti savo legitimacijos popierius.

Šiandien tiesa, Lietuvos gyvenimas yra visai kitokiosna apystovosna pakliuvęs; yra dalykų, kurie anuomet tikę, šių dienų gyvenimui jau nebetinka. Bet tvirtinti, kad anų metų mūsų draugijos, ir „Blaivybės“, štai savo amžių esą atgyvenusios, būtų nesąmonė. 

Kaunas, Lietuva

Juk kas gyveno Kaune šio karo metu, galėjo aiškiai pastebėti, kaip lietuviškasis gaivalas mieste eina didyn. Dar 1915 ir 16-tais metais nelabai kas tepradrįsdavo dargi krautuvėse pas žydus pratarti lietuviškai.

Lekėčiai, Lietuva

O viršun regyklos dangalo buvo padėtas parašas: „Lai gyvuoja nepriklausomoji Lietuva!“ Truputėlį aukščiau kabojo vytis. Aplinkui vytį ir šonuose ant paklodžių kabojo gražiai sunertos lietuviškos juostos, tarp kurių buvo prikaišiota daugel vėliavėlių.

Dabar pavasarį, kada žmonės dėl sausumos, dėl arklių stokos ir dėl tų pačių arklių menkumo laukų nebesuspėjo įsėti, kada gyventojų daugumas gyvena rūpesčiu, kaip su javų likučiais iki rugiapjūčio išmisti, ritmeisteris šaukia vėl pas mane gyvenančius dragūnus ir landšturmiečius žmonių kratyti

1918-05-26
1918-05-25

Kadangi rusų valdijos spaustuvės neliauja dirbusios carinių rublių, tai gali lengvai atsitikti, kad tie rubliai neteks jokios verčios. Todėl carinių rublių savininkams labai patartume tuos rublius kuo greičiau išmainyti į kitokius pinigus.

Jonučiai, Lietuva

Bet jaunas vagilius, vargšas, skaudžiai apsiriko: nepataikė prasiplėšti skylės stoge ties gryčios aukštu, o ties priemene. Ir dar lyg tyčia priemenės aukšto būtas be lubų.

Kaunas, Lietuva

Kaune ir Kauno priemiesčiuose iš viso yra aštuonetas liaudies virtuvių, kurių ketvertas išlaikoma miesto lėšomis.

Lietuvos Tarybos Skundų Komisija buvo prašiusi vokiečių valdžios Lietuvoje sustabdyti supirkinėjimą iš gyventojų karvių, ypačiai kai paimama paskutinė karvė, ir gavo į tai karo valdžios viršininko  toki atsakymą…

Taigi, visi tie Lenkų pavojai, kuriais dangstosi anie dešiniųjų vokiečių sluoksnių rašytojai ir politikai, norėdami paslėpti tikruosius savo norus, yra netikri. Tokiais samprotavimais, kaip matome, visai negalima remtis ir išrodinėti, kad reikia surišti Lietuvą su kokia nors vokiečių valstybe personaline ( asmens, vadinas – bendro karaliaus) unija

1918-05-24
Kaunas, Lietuva

[…] ketvertas asmenų, kurie buvo nusipirkę javų Kauno sodžių apskrityje, mėgino juos įgabenti miestan, idant juos tenai pardavus. Bet jiems tatai nepasisekė. Visai arti miesto juos pagavo, rugius atėmė, o pačius juos įdavė policijai pabausti.

1918-05-23
Druskininkai, Lietuva

Buvo tatai apie 1730 metus, kada ūkininkas Francas Surovas pastebėjo, kad jo gyvuliai labai tarpo nuo vandens, kuris pusėtinai atstu nuo Druskininkų kaimo, tarp balų ir krūmynų veržėsi iš žemės.

Iš šito pranešimo vokiečių nelaisvėje esamieji lietuviai suprastas, jog jų padėjimas, palyginus, yra kur kas geresnis, negu belaisvių kitose žemėse.

Saksonija, Vokietijos Imperija

Herzog von Urach kandidatūra į Lietuvos valdovus nebetenkanti jau sau tvirto pamato. Žymiai tvirtesnio pamato gaunąs sumanymas sujungti stipriais ryšiais Lietuvą su Saksonija. 

Visų pirma čia tenka atkreipti domė į likimą tų mūsų visuomenės kapitalų, kurie atsidūrė buvusiose Rusijos valstybės įstaigose. Negali būti jokių abejonių, kad Lietuvos piliečių kapitalai, kurie buvo tose įstaigose sudėti ir buvo valstybės apdrausti, turės grįžti tiems patiems piliečiams, būtent per Lietuvos valstybės įstaigas. 

1918-05-22
Liškiava, Lietuva

Liškiavos bažnytkaimis stovi ant Nemuno kranto. Laukai apie Liškiavą nederlingi ir kalnuoti. Bažnytkaimis nedidelis, vos keliolika ūkininkų ir keli žydai, kurių rankose ir vietinė prekyba (išskyrus vieną mažutę krautuvėlę). Liškiaviečiai gali pasigirti savo puikia bažnyčia su mūrais, išlikusiais nuo seniau čia buvusio vienuolyno.

1918-05-21

Keliaudama į Razalimą daugely vietų mačiau žiemkenčių javų, šalnų ir vėjų pagadintų. Ir šiaip laukai menkai išgyventi. O arkliai… arkliai!… Dažnoje vietoje iš tų nelaimingų gyvulių galima būtų anatomijos pasimokyti, nes tik nuplikusi, be plauko oda, lyg pirštinė, užmauta ant atsikišusių kaulelių.

Karas reiškia abiejose pusėse galutinį įtempimą visos tautos energijos, ne vien žmoniškųjų pastangų, vadinasi, kariuomenės, bet ir medžiaginių, piniginių.

Oi, tas gardusis, geltonasis sviestelis! Dabar apsilaižydami atsimename tuos „riebiuosius“ laikus, kada sviesto, gero pigaus sviesto, būdavo ligi valios. 

1918-05-20

Jei nesurasime pirmojo slaptai padėto kurios vištos kiaušinio, tai ta višta nuo tos dienos dės toje pat slaptoje vietoje. Gali ieškoti, gali neieškoti – kiaušinių nerasi.

1918-05-19
Vilnius, Lietuva

[…] Lietuvos sostinėn atvyko aukštas svečias, vyriausias rytų vadas, Jo karališkoji Didybė Bavarijos karalaitis Leopoldas. Trumpai pasivažinėjęs automobiliu, jisai gražiai išdabintoje Romanovo bažnyčioje klausėsi šventų mišių.

Kaunas, Lietuva

Petrapilėje valgo duoną, kurioje pusė šiaudų miltų. Mėsos duoda tiktai arklienos. Žinia, kad dėlei visa to bolševizmo tvarka žmonėms jau baisiai yra įgrisusi. Leninas viešpatauja dabar dar savotiškiau, negu seniau caras.

1918-05-18

Mūsų Tėvynė pirmas Sekmines švenčia, tapdama laisva nepriklausoma. Bet jos dangus tebėra apsiniaukęs, neaiškus. Kada ir kaip būt galima pradėti statyti ir tvarkyti krašte valdymas naujais pamatais, atatinkamais naujam jo padėjimui, kada bus galima imti daryti nuolatinė vietinė valdžia, tebėra labai neįžiūrima.

Tad vertėtų mums, kiekvieną žingsnį darant, atsižiūrėti į jaunuomenę, į jos reikalus, padėti jai. Akylai vertėtų mums žiūrėti, norint vakaras sutaisyti, kad jis būtų tikslus doros pavyzdys mūsų jaunuomenei.

Taigi mums, inteligentams, ypač sodžiuje gyvenantiems, labiausia mokytojams, reikia kreipti savo domė į tą silpną mūsų liaudies pusę ir stengtis atgaivinti joje tą ūpą, tą jausmą, kurį turėjo mūsų tėvai protėviai, bekovodami po Kęstučio ir Vytauto vėliava. 

Naumiestis, Lietuva

Suktumas kai kurių žmonių neturi jau jokių ribų, ypač tąsyk, kada verčiamasi kontrabanda. O mūsų krašte daugelis mėgina pasipelnyti kontrabandaudami.

1918-05-16
Vilnius, Lietuva

Gegužės 21 d. Vilniuje prasidės mokytojų kursai, kurie tęsis ligi birželio 1 d. 1919 m. Bus paskaitų apie šituos dalykus: Vokiško kalbamokslio metodika, paskaitos apie dailės istoriją, aukštoji Vokietijos liaudies mokykla, gabumo susekimas ir mokyklos organizacija kaipo pagalba iškilti gabiesiems, naujoviškos valdijos pamatai, darbų mokomoji mokykla dabartyje ir ateityje, muziejų lankymas, Lietuvos krašto apsėdimas, lietuvis ir jo kultūra, Leibnicas sąryšyje… Daugiau

Žmonės nepersekioja kregždžių ir turi gana priežasties jas slaugyti. Jos parneša žmonėms gražųjį metų laiką, vasaroje naikina uodus ir sodnus apvalo nuo vabzdžių. Senieji žmonės labai gerbė ir mylėjo tą linksmą paukštelę. Sakoma, būk ją saugoja naminiai dievai.

Kaišiadorys, Lietuva

Pas mus būtinai ir neatidėliojamai yra reikalinga aukštesnė už pradedamąją mokykla. Nesvarbu, kokis jai duoti vardas, bet svarbu, kad ji būtų nežemesnė, kaip keturių klasių. Tokios mokyklos reikalingumą pripažįsta visa vietos šviesuomenė, tokios mokyklos karštai pageidauja prakilnesnieji kaimiečiai. Mokinių tikrai būtų daug <..>.

Tačiau, gyveniman pažiūrėję, pamatysime daugelyje dalykų senąsias „tradicijas“ viršenybę teturint. Stipraus ginklo alkoholiui atremti mes dar neturėjome ir vis dar kol kas neturime. Ligi būsimoji nepriklausomos Lietuvos valdžia sutvarkys svaiginamųjų gėralų darymą ar pardavinėjimą, mes kol kas galime griebtis vienintelio ginklo: žodžio ir gero pavyzdžio. Dėl to reiktų mums daugiau vienybės pačių su girtybe kovotojų tarpe ir drauge tarp visų,… Daugiau

Vokiečių nardomieji laivai ir torpėdlaiviai jau vėl yra išplaukę jūron ir vėl taiko į anglų pajūrį.

1918-05-15
Kaunas, Lietuva

Pereitos savaitės penktadienį belaisviai kastuvais pureno žemę ir rengė ją gėlėms sodinti. Bekasdami jie iškasė vieną lėkikų bombą, dvi armotų granati ir keletą šautuvu šaujamųjų bei rankinių granatų.

1918-05-14

Tą butą Razalime, kur ketino skiepyti, nuo pat ryto laikė apgulusi tūkstantinė žmonių minia, po kurią siuva iš vieno galo į kitą žandarai. Žmonės susirinko sušaukti ir įbaidyti pabaudomis, jei kad drįstų neatvykti. Keliomis minutėmis prie paskirtą laiką nusidanginau ir aš laukti savo tiesioginio viršininko, juk buvau felčerė <…>.

„Lietuvių žygių tikslas yra visiškai nepriklausoma lietuvių valstybė. Į ją turi įeiti (senosios) gubernijos: Vilniaus su Vilniaus miestu kaip valstybės sostine, Kauno, Gardino, Suvalkų ir Novogrudko apskritis, Minsko gub.dalies. Lenkai turi atsižadėti Vilniaus ir Gardino ir, bent kokios jų pastangos atskirti tie kraštai nuo Lietuvos valdžios bus laikomos valstybės išdavimu. Lenkai privalo apsiprasti su nauju padėjimu ir tapti ištikimi naujos… Daugiau

Mūsų grįžusiųjų didžiausia pareiga atsilyginti tėvynei už tą laiką, kurį mes buvome ją apleidę, neieškoti tuojau aukso kalnų, bet būti pasiryžusiems ir pasiaukoti bent kiek. Stodami į darbą mes atsilyginsime Lietuvai ir savo skolą ir padėsime parengti jau tvirtus pamatus, kad jos laisvė ir nepriklausomybė galėtų visu platumu išsivystyti

Suvalkai, dab. Lenkija

Kiek yra pasklidusių tokių netikrų pinigų, galima matyti iš to, jog neseniai į vieną dieną Suvalkų apskričio kason atgabeno 38 netikras rublines, kurios buvo gautos rinkoje pardavinėjant mėsą.

[…] rusų valdžia sėjo neapykantą prieš lenkus. Tamsioje ūkininko širdyje šita sėkla dygo ir kėrojo. Lenkai jaunajai Lietuvai yra įsiveržėliai nuo Vyslos pakraščių.

1918-05-13
1918-05-12
Pakuonis, Lietuva

Ypač puikiai ir sutariamai padainavo dvi merginos „Lietuva, Tėvyne mūsų“.

1918-05-11
Tilžė, Vokietijos imperija (Rytų Prūsija)

O kaip man rodos, Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato. Todėl ir galima Lietuvos ateitimi tikėti. Amžinoji Apvaizda yra parinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui. Kiekvienas Lietuvos sūnus turėtų tai atjausti ir atitinkamai gyventi

Tad kas tie toki yra, kurie dabar grįžta? Ar jie tremtiniai, ar tik seniau buvusieji pabėgėliai išbėgėliai, o dabar tik parbėgėliai, kaip dabar tenka girdėti kalbant? Jeigu tai suprasime, tai suprasime ir tai, kaip tie, Lietuvoje pasilikusieji ir jos sunkiausiuosius vargus su jais išvargusieji, privalo anuos grįžtančiuosius sutikti ir į juos žiūrėti. 

Kaunas, Lietuva

Apie rusų soborą dar aiškiai skirias pavieniai namai, iš jų dūmtraukių kyla pilki dūmų kamuoliai, bet toliau lengva tamsa užklosto namus, jie susilieję tarytum į kitas-kitą ir saldžiai merkia akis.

Vieškūnai, Lietuva

Lietuvių tarpe plačiai pasklidęs mėgimas kelti teatro vakarus. Ne tiktai miestelėnai rūpinasi surengti vieną kitą teatro menui pavestą vakarą, bet nenori atsilikti nė sodiečiai, ir jie, kur tiktai yra darbštaus susipratusio jaunimo, stengiasi viešai pasirodyti savo gabumu, savo dailės skoniu.

1918-05-10

Šiandien mūsų „valdytojas“ ritmeisteris pavarė daugybę sodžių ir vienkiemių į baudžiavą: Puziniškis, Sinkonys, Aukštakiškis, Vališkis, Niaukoniai, Gelboniai, gal ir daugiau – visi baudžiami už tai, kam per maža kiaušinių statė! Turime šiandien ir rytoj už tai arti Sujetų ir Spirakių dvarų laukus 

Girdiškė, Lietuva

Vaidinimas visus labai patenkino, ypač atėjusius vokiečius svečius, kurie eidami manė nuobodžiai praleist vakarą, ypatingai nesuprantant kalbos. Buvo vienok smagu ir visi svečiai išsiskirstė užganėdinti.

1918-05-09
Sovietų Rusija

Popierio pinigai išspausdinami dargi visai be numerių. Nuo rudens 1917 metų Rusijos valdijos bankas jau nebegalėjo paskelbti, kiek iš viso yra apyvartoje popierinių pinigų.

Vilnius, Lietuva

Kaip tenka patirti – mainantis aplinkybėms, Lietuvos taryba kas kartas gauna vis daugiau įvairių linkėjimų ir pasitikėjimo pareiškimų, ateinančių ne tik iš Lietuvos sodžių ir miestelių, bet ir nuo užsienio lietuvių

Laisvės niekas dykai neduoda: ją reikia arba pačiam išsikovoti arba už ją atlyginti tam, kurs ją suteikęs. Lietuva neteko per tą karą daugybės žmonių, rasit, palyginti, nemažiau kaip kariaujančios valstybės, prarado begales turto, kurio jai niekas nebegrąžinsim, jau treti metai neša didžiausią naštą vargų, tiekdama materialinių priedermių Vokietijai, ir dar turės jų tiekti ligi karo pabaigos

Stokholmas, Švedija

Šarvuotasis švedų laivas „Thor“, grįždamas iš Alandų salų, parsigabeno vieną baltosios gvardijos suomį, dalyvavusį kovose, granatos skeveldros labai sužeista galva. Didoka skeveldra buvo pataikiusi jam į galvą iš pryšakio ir permušusi kaktą, suskaldžiusi ją ir daug kaulo atlaužų įvariusi į smegenis.

Berlynas, Vokietijos Imperija

Ir Lietuvoje mūsų siekis turės būti tokis pat, koks kituose kraštuose. Lietuviai turi susidaryti savo krašto valdybą ir savo vyriausybę. Mes jiems galime padėti, bet viena sąlyga – jų savarankybė neprivalės peržengti su Vokietijos vyriausybe jau sutartų ar dar sutartinų ribų.

1918-05-08
Suvalkai, Vokiečių okupuota rytų teritorija (dab. Lenkija)

Kas iš vestuvių grįžta, esti nuliūdęs; bet šį kartą buvo kitaip. Jaunas vaikinas Solovskytis ir jo draugas dabar dingusis Jonuškytis, vieną šaltą vasario naktį grįždami iš vestuvių užsigeidė vogti.

1918-05-07
Kaunas, Lietuva

Ligi šiol niekas nėra susekęs, kaip senas yra Kauno miestas. Nė iš raštų negalima susekti, kada yra įkūrę Kauno miestą. Viena pasaka sako, kad Kauno miestą esąs pastatęs pats buvęs lietuvių kunigaikščio Palemono vienas sūnus, kuris vardu Kaunas. Kaunas miręs 1040 metais

Bet paskutiniu metu, nuo pernai rudens prasidėjusi bolševizmo netvarka suardė visą darbą. Daugybė tremtinių, netekusių darbo, o pagaliau tos menkos pašalpos, kurią lig tol gaudavo, daugelis prieglaudų ir įstaigų, likusių be lėšų, atsidūrė kebliame stovyje. Gyvenimas pasidarė nebepakenčiamas, visi tremtiniai be galo išsiilgę, laukė tos valandos, kada galės grįžti tėvynėn

Šiais laikais kariaujančiosios valdijos karo skolų jau yra pasidariusios keletą šimtų milijardų; todėl mes jau kaip ir nė nebepajaučiame tikrai, kokis tai yra didis skaičius milijardas.

Tūlos šeimininkės ir tarnaitės vis dar griebiasi kerosino, kad greičiau užkurtų ugnį. Dažnai atsitinka, kad kerosinas bonkutėje užsidega ir sprogdamas apžeria ugnimi moteriškės rūbus, ir ta nelaimingoji akies mirksnyje atsiduria liepsnoje.

1918-05-06
Vilnius, Lietuva
1918-05-05
Kaunas, Lietuva

Mokytojas, kaip saulės spindulys, kurs aiškia savo šviesa nušviečia kiekvieną daiktą. Taip ir mes privalome leisti spindulius šviesos, šviesti liaudį krikščioniškoje dvasioje, kad Lietuva taptų tvirta krikščioniška valdija.

1918-05-04
Berlynas, Vokietija

Įvykus taikai su Rusija, kada Lietuva atsiskyrė nuo Rusijos, ir kaipo pirmos valdijos Vokietijos tapo pripažinta savarankė valdija, Lietuvos ūkininkui nepridera, kaip pirma, visa kam priešintis. Dabar lietuviui ūkininkui neprivalo rūpėti, kad tik pačiam išsimaitinus, kaip pirma, nors dabar laikas rods nelengvas; lietuviai dabar, jei jie rimtai mano apie savarankę Lietuvą, turi jaustis Vokietijos sąjungininkais

Moterų klausimą rišant, nereikia žiūrėti lyčių silpnybių ar gabumų skyrium pas bent katrą pusę, nes visuomenę sudaro ne vyras ar moteris katrie vieni, bet abieji drauge. Visuomenės pažanga tik tuomet gerai plėsis, jeigu ją sudarą elementai nesipriešinami tarp savęs, harmoningai darbuosis kai kuriuose prieinamose darbo srityse

1918-05-03
Merkinė, Lietuva

Merkinės parapijoje dabar gyvuoja 9 mokyklos. Mūsų parapija ir mokyklomis daugiausia rūpinasi vietinis klebonas kunigas K. Ribikauskas. Mokslo metų pradžioje buvo sutvarkęs 18 mokyklų, bet teišliko tiktai devynetas

1918-05-02
Pušalotas, Lietuva

Visų prasčiausia, kad vietinė inteligentija, išskyrus savo pareigas, niekuo kitu nesirūpina. Nieko gero nepešdami iš dabartinių švietėjų, kenčiame dantis sukandę ir laukiame kitų veiklesnių

Ypačiai dabar, kada tenka visos pajėgos derinti, idant atlaikytume mūsų krašto būtį – jo nepriklausomybę ir savarankiškumą, idant tesėtume tai būčiai tvirtą pamatą padėti, taigi ypačiai dabar mums reikia tokios visuomeninės mokyklos. Tai ir yra vienas svarbiausių „Lietuvos Aido“ uždavinių

Garliava, Lietuva

Tik kažin kodėl ypač per vakarėlius, užuot tautinių šokių, tešoka vien tiktai polkas bei valcus, o žaidimų, tai dauguma nenori nė klausyti. Girdi, žaidimai tai tiktai vaikams, o ne vyrams!

Rumšiškės, Lietuva

Netoli vasara. Ne viena lietuvaitė suka galvą, kuo čia pasipuošus? Kokius ir už kiek rūbus nusipirkus? O kam to visa? Užbaigdamas savo straipsnelį, atvirai pasakysiu: nors už didžiausius pinigus, puikiausius ir miesto rūbus nusipirksi, jie vis nebus tokie gražūs, kaip lietuviški tautiniai apdarai.

Kaunas, Lietuva

Kaunas maža tenukentėjo nuo karo šaudymų. Tiktai kai kuriose vietose griuvėsiai primena karo audrą. Kaipo pavasaris ir prasčiausią pirkelę kad yra apdengęs savo žalia klode ir išpuošęs aplinkui stovinčius medžius žaliais lapais ir baltais žiedais, taipo jisai sumažino ir aprūkusių griuvėsių šiurkštumą; visur, kur tiktai žiūri, sprogsta naujas žalumas iš po šiukšlių.

Lietuva ateityje bus standžiai susijungusi su Vokietija, todėl ypatingai Vokietijos rytams labai rūpi susinešimo sąlygos Nemunu ir artimųjų jam upių vagomis.

1918-05-01
Vilnius, Lietuva

Pribuvėja Etelson gavo šešis mėnesius kalėjimo už išvarymą vaisiaus.

1918-04-30
Vilnius, Lietuva

Dabar lietuvių paduota Vokietijos vyriausybei tam tikras raštas, kuriame aiškinama reikalas atgaivinti Vilniaus universitetą

Mums reik šviestis! Bet kaip? Seniau žmonės manydavo, kad išmokus iš maldaknygės vieną kitą litaniją, Mišių maldas ir užtenka. To dabar neužtenka. Reikia išmokti gerai skaityti, kad galėtume ne tik pasimelsti, bet skaitydami įvairių knygų ir laikraščių, semti iš jų sau mokslo. Greičiausiai ir geriausiai tai galima padaryti mokykloje

Dabar Lietuvai tapus nepriklausoma ir kuriant jai naują valstybės gyvenimą, atkrinta visos anos kliūtys ir Bažnyčiai Lietuvoje naujai tvarkytis

Dabar, karo laiku, bus ne pro šalį patarus tarp sukabintų drabužių įkaišioti šviežių laikraščių, tai drabužiuose neįsiveis kandžių, nes jos bijo laikraščio kvapo.

Skuodas, Lietuva

Visas balandžio mėnuo praslinko, taip sakyti, bausmių ir tai ne bi kokių srityje. Nebuvo dienos, kad neišgirstumei žmogus: tas ūkininkas esąs tiek nuskaustas, kitas vėl tiek ir tiek.

Vyžuonėlės, Lietuva

Karas – tai arklių ištvermės išmėginimas. Lietuvos arkliai šiame kare yra labai pasižymėję ir radę sau daug mėgėjų. Jų ištvermę, tamprumą, klusnumą ir pasitenkinimą visur pripažinsta. Lietuvos arkliai nebijo nė vėjų, nė blogų orų.

Čikaga, JAV

Mums, kaipo šios šalies piliečiams, reikėtų žinoti, kokiu būdu atsirado Amerikos vė­liava. Trumpai pasakius Suvienytų Valstijų vėliavos istorija yra sekanti:

1918-04-29

Iš mušių fronto pranešama, kad dabar jau ir trečioji vokiečių ofensyva baigiasi be pasekmių. Ypres fronte vokiečiai sulaikyti. Jiems nepavyko per didžiausius nuostolius paimti Kemmel kalvą, kuri yra skaitoma raktu prieiti prie tvirtovės ir miesto Ypres. Bet tai viskas, kuo vokiečiai galėjo pasidžiaugti. Paėmė minėtą kalvą ir kitas pozicijas ir nei iš vietos toliau. Anglai su prancūzais atrėmė juos ir neleidžia… Daugiau

1918-04-28

Dabar vėl imamos karvės, ir vėl žmonės kviečiami susirinkti sekmadienį pinigų atsiimti už pristatytus gyvulėlius. Veikiausiai pasikartos ta pati karo paskolos komedija. Nelaimingas mūsų žmonių tamsumas!

Vilnius, Lietuva

Slaptą degtinės varyklą susekė kovo mėnesio 15 dieną šių metų, užpakaliniame name Skopovkos gatvėje num. 11. Šitas namas priguli apdraudžiamajai bendrovei „Rossija“

1918-04-27

O kiek sykių yra pinigus netyčiomis sudeginę tik per tai, kad niekas nežinojo, jog anie padėti krosnyje.

1918-04-26
San Fransiskas, JAV

Mes laikėme mažą krautuvėlę, kuri nors maža betgi nešė pelną, bet galutinai bolševikai ir tą mums iš­ draskė, sunaikino. Atėjo iki tam, kad žmogų sutinka ant gatvės, nuima jam šiltus rūbus ir paleidžia pusnuogį ant šalčio. Paskiausiam laike, žmonės pradėjo kalbėti, kad blogai padarė, kad carą pagelbėjo nuversti, bet jau vėlu. Muškietos, armotos ir kulkos rankose bolševikų, jie rubavoja pagal savo… Daugiau

1918-04-25

Neturėdamas savo aukštosios mokyklos, kraštas palieka be to židinio, kurs tą patį kraštą ištiria, kurs suspečia mokslines tyrinėtojų pajėgas, kada jos visų daugiausiai mokslo meile dega, ir kurs tik tuo būdu gali išauklėti tikrųjų savo šalies darbininkų, tikrai savo kraštą pažįstančių ir savo žiniomis geriausiai jam derančių. Tik savoji tautinė aukštoji mokykla gali padėti pamatą tautos mokslui ir visos jos… Daugiau

Rytojaus dieną sužinojau…kad puspročių nepritrūko… Tą pat dieną surinko iš žmonių ritmeisteris 1500 markių, o antrą ištisą dieną nešė ir nešė ūkininkai savo kruvinu daru sutaupytus grašgalius

Taipo žmonos-laukininkės savo kantrumu, apsukrumu ir darbštumu šitame sunkiame laike palengvino žmonijai gyvenimą, išmitimą ir sunkius vargus. Užtatai visi žmonės joms turėtų būti dėkingi ir prieš jas žemai nusilenkti. Moterų kantrumą ir darbštumą žmonija minės amžinai!

Čikaga, JAV

Laisvės bondsas nėra pakvietimas pasiaukoti. Yra tai finansinis investinimas, atnešantis gražų nuošimti. Investinimas yra taip tikras, kaip pati vyriausybe. Laisvės bondsas vra būtinai reikalingas karės vedimui.

Į tai ir norėtumėm atkreipti kuodidžiausią Lietuvos Tarybos, Liet. Mokslo Draugijos ir kitų mūsų įstaigų domę. Metas būtų ir mums pradėti ieškoti savųjų palaikų Rusijoje. Mūsų valstybės dokumentus lenkai, kaip žinome, laiko kaip ir savo nuosavybe ir tikrai galimas daiktas, jog mums jų reikiamai neieškant – lenkai galėsią išsivežti juos iš Rusijos Varšuvon.

Čikaga, JAV

Žmonės esą siauri, nepakenčia kitokių moralybės supratimų, kaip tik tuos, kurių jie patys prisilaiką. Jisai skaitąs labai blogu to siaurumo apsireiškimu, kad visuomenė drįsusi įsikišti į jo asmeniškus santikius su ana jauna ponia. Tie santikiai buvę jų pačių dalykas ir niekam del jų neturėjusi skaudėti galva.

Šančiai, Lietuva

Buvusieji kareiviai ypatingai neprielankiai atsiliepia apie raudonąją gvardiją. Bolševikai ton gvardijon sukimšę visokius iš kalėjimų paleistus prasižengėlius, kurie paskui vyriausiai stengęsi išplėšti kitų žmonių turtus ir juos parduoti arba sunaikinti.

1918-04-24
Kaunas, Lietuva

Antradienį po pietų Kauno kalėjimo kieme pakorė du piktadariu, kuriuodu kaizeriškas vokiečių srities teismas Kaune gruodžio 7 d. 1917 ir vasario 22 d. 1918 buvo pasmerkęs nužudyti. Vienas tų asmenų – tai darbininkė Elžbieta Ravinskienė, gim. Andrejaitytė iš Karčupių, Kauno apskričio, antras – siuvėjas Juozas Spancernas iš Kasiulkaimio, Kėdainių apskričio.

1918-04-23
Vilnius, Lietuva

Nuo to laiko, kada vokiečiai užėmė Vilnių (rugs. m. 1915 m.) mažne per trejus metus pirminkavusis Šelp. Komitetui A. Smetona išreiškęs džiaugsmą, kad sugrįžo senasis draugijos ir jos Komiteto pirmininkas, kurs dabar, būdamas laisvesnis,  gali pasidarbuoti Komitetui, atidavė pirmininkavimo pareigas M. Yčui

Kolei lietuviškai terašė tiktai keletas šviesuolių, jie galėjo gaišinti savo laiką dėstymu daugybės taškelių, uodegėlių, brūkšnelių; bet dabar, kada lietuviškai turės rašyti ne tik kiekvienas lietuvis, bet ir gyvenantieji mūsų tėvynėje svetimtaučiai, jau laikas išvaduoti mūsų rašybą iš tų bereikalingų prasimanymų.

Lietuvių vadovai Vokietijai lenkų pavojų stengiasi parodyti mažesniu, negu jisai yra. Tatai mums yra suprantamas dalykas. Lietuviai, įtekami Vokietijos seimo daugumos, išsireiškė norį atskiro valdovo, idant Lietuvos „neaneksuotų“.

1918-04-21
1918-04-20

Giedras dangus, šilti gaiviną saulės spinduliai viliote violioja iš miesto laukuosna žiūrėti, kaip pavasaris darbuojasi plačioje savo dirbtuvėje. Kas tokis sumanus, tokis sugabus, kaip jis! Kieno dirbtuvė gamina tokių įvairių gaminių!

Reik tik mums, buvusiems Palangos gimnazijos mokiniams, truputis palaukti, o gal ir gausime tos labai pageidaujamos šviesos. Labai mums malonu girdėti kitų mūsų draugų pasiūlymus kurti gimnaziją kur kas patogesnėje vietoje, negu Palanga – Rietave

Mūsų didžiausia prievolė neklausyti visokių kalbų ir kalbinėjimų, bet patiems galvoti, mąstyti. Mes turime būti ir pasirodyti esą jau subrendę patys savo ir savo krašto reikalais rūpintis, o nelinkti ten, kur kiekvienas vėjas lenkia

Berlynas, Vokietija

Kaip žinome, yra pasistengimų Lietuvos sostan pasodinti hercogą von Urachą; tuo rūpinasi ypatingai seimo narys Ercbergeris, o ir kai kurie lietuvių vadovai yra išsitarę už jį.

Vilnius, Lietuva

Iš lietuvių pusės Vokietijos vyriausybei tapo įteiktas primenamasis raštas ir išreikštas prašymas, kad būtų leista atgaivinti Vilniaus universitėtas.

1918-04-19
Vilnius, Lietuva

Lietuvių Šelpiamojo Komiteto posėdyje dalyvavo ką tik sugrįžęs iš Rusijos Lietuvių Draugijos dėl karo nukentėjusiems šelpti pirmininkas Martynas Yčas.

Šakiai, Lietuva

Jaunime, laikas jau būtų mesti netikusius įpratimus, griebtis švietimosi! Naujai atgimusiai tėvynei Lietuvai reikės nemaža apsišvietusių tautiečių. Taigi, jaunime, į darbą!

1918-04-18

Kad karantinai yra įtaisyta ne tyčia žmonės varginti, o viso krašto žmonių gerovei. Jų vyriausias tikslas yra – apsaugoti kraštas nuo užkrečiamų ligų išplatinimo. Dėl to visi grįžtantieji maudomi, skiepijami ir jų daiktai dezinfekuojami

Nevienas, laukdamas nepriklausomos Lietuvos, klausa, kaip žiūrės šin klausiman mūsų sava ateities valdžia? Ar toleruos ji girtybę? Kaip tvarkys svaigalų fabrikaciją? Ypačiai, kad girtybės klausime, dabartinėms aplinkybėms viešpataujant, atsirado naujų perspektyvų, reikalaujančių neatidėliotinos plačiosios visuomenės domės

1918-04-16

Gavau iš aukštesnės valdžios mano kursų patvirtinimą ta sąlyga, kad mokyčiau vokiečių kalbos. Iki šiol puspenkto mėnesio mokiau be atlyginimo, dabar mokiniai mokės po 1 rubl. 20 kap. kas mėnesį mokslo pinigų

Vokiečių ir Rusų taikos sutarties protokoluose yra visas skyrius apie tremtinių ir pabėgėlių grąžinimą. Ta sutartimi sekant, savo kraštan turi teisės grįžti visi jo nuolatiniai gyventojai ir jiems turi būti duoda progos ta teise pasinaudoti. Bet Lietuvos tremtinių plačiosioms po visą Rusiją išblaškytoms minioms ligi pastarųjų dienų tąja teise dėl daugelio priežasčių naudotis neteko

Dabartinės Rusijos valdžios pryšakyje stovi darbininkų bei valstiečių tarybos „sovietai“. Galima tad sakyti, kad šią valdžią palaiko žymi Rusijos piliečių dauguma ir kad tuo tarpu rimto jau pavojaus niekur nematyti. Rusija per daug nuvarginta piliečių tarpusavio karų ir „vidujunio fronto“, kovotojai per daug nusikamavę, kad dar turėtų noro ir toliau lieti savo brolių kraują

Kiekvienas džiaugiasi, sulaukęs iš svetimos šalies tėvų, brolių, seserų arba genčių ir noromis su jais pasidalins kad ir ne gausią maisto atsargą.

Pašimšė, Lietuva

Pirmučiausiai piktadariai užėjo darbininkų butan; paliepė vienam bernui vesti juos pas poną. Priėję prie rūmo durų, ėmė baldytis,<…> užpuolė p. K. Oertelį jo kambaryje, reikalaudami 4 tūkstančių rublių pinigų. <…> Beieškodami aukso, supjaustė kėdžių apmušimus, bet veltui.

Vilnius, Lietuva

Vilniuje ketina įsteigti matininkų mokyklą, kurioje dviejų ligi trijų mėnesių kursuose priruoš žemės matuotojų, kurie privalės darbuotis ūkio ir kultūros reikalais. Tinkami asmens, kurie moka kiek matematikos ir matavimo arba turi gabumo daryti žemėlapiams, gali tuojau raštu kreiptis į apskričio arba miesto viršininką.

1918-04-15

Balandžio 15 d. prasidės vasarlaikis, vadinasi, tą dieną visi laikrodžiai reikia pasukti vieną valandą priekin. Vokietijoje, o ir kai kur užsienyje, jau keletą metų prisilaikė vasarlaikio, nes tokiu būdu gyventojai geriau dienos šviesą gali išnaudoti savo darbams.

1918-04-14
Plungė, Lietuva

Plungiškiai yra labai panorę mokytis, todėl jie išpirko miestelyje visas knygas ir popierių. Mūsų miestelyje knygų ir rašomųjų daiktų sankrovėlę laiko žydas.

1918-04-13

Jeigu norima, kad Rusija pakiltų kultūros ir politikos žvilgsniu, jinai turi išsidalyti mažomis dalelėmis, kurios jungtųsi vienon federacijos valstybėn.

Ukraina yra vadinamas vienas turtingiausių rytų Europos kraštas. Nors čia aukso ir sidabro neiškasama, bet yra tokių turtų, kuriuos parduodant Ukraina gali gauti labai daug aukso. Ukrainos žemė taip derlinga, jog pastačius joje kaip reikiant žemės ūkį, ji galėtų išmaitinti visą Europą

Mes šiandien per daug esame apkvaišinti pasaulinės katastrofos, per daug nukamuoti baisiojo karo, kurio mūšių lauku virto mūsų tėvynė, kad galėtume apimti, suprasti ir įvertinti visoje pilnumoje tą faktą – Lietuvos nepriklausomybę. Per daug kartu gerklėje nuo išsiliejusio po visą pasaulį vargo, skurdo, kad galėtume džiaugtis, kaip privalome

Visos maitos draug su kaulais ir visomis kūno dalimis (mėsa, kraujas, grobai (žarnos) puolusiųjų, užmuštųjų, susirgusiųjų ir įtariamųjų gyvulių: arklių, karvių, kiaulių, ožkų (šunų ir kačių maitos atiduodamos tik Sedos mieste), yra atiduodamos įstaigai maitoms sunaudoti Sedoje, Wollkämmer Strasse.

Iš kitos pusės vargiai būsią galima dirbti podraugei su dabartine Lietuvos Taryba, nes joje viršų esančios paėmusios kraštutinės srovės, kurios, turbūt, atmesiančios vokiečių bendradarbiavimą.

1918-04-12
Garliava, Lietuva

„Žiburio“ namams atstatyti čia [Garliavoje] buvo vakarėlis. Jį pakartojo ir antrą dieną. Vaidino triveiksmę „Katriutę“, padeklamavo keletą eilių, pasakė monologą „Laisvės šaly“, padainavo bažnytinis choras 7 dainas, vedamas vietinio vargonininko. Vakarėlis prasidėjo Lietuvos himnu.

1918-04-11

Toliaus kurstytojų lakštas stengiasi vietiniams gyventojams įkalbėti, kad jų susidėjimas su Vokietija jiems būtų pragaištingas. Bet tikrasis to lakšto tikslas yra pažadinti žmonėse norą glaustis prie Lenkijos. Žmones labai baugina vokiečiais.

Taigi aišku, kad toki kursai daug suteiks naudos Skriaudžių jaunuomenei. Kursininkai ir kursininkės lanko šiuos kursus gana punktualinai. Jų veiduose spindi dora ir tėvynės meilė. Tokiems doros ir švietimo platintojams, drauge su naujai atgimstančia mūsų tėvyne Lietuva, tegalime išreikšti karštą padėką

Greta viso to, reikia neužmiršti, jog dar karas tebėra, jog su karo gyvenimo sąlygomis reikia skaitytis ir į jas taikintis. Todėl mums visiems reikia suprasti, jog dabarties metu negali visa pasidaryti vienu rankos mostelėjimu, kaip toje pasakoje, ir netikėti visokiomis leidžiamomis paskalomis

Karui vis ilgiau nusitęsiant, ir taboko eina mažyn; todėl visiems rūkytojams, kurie turi kiek žemės, patariame pasisodinti patiems savo reikalui taboko.

1918-04-10
Kaunas, Lietuva

Spėja, kad laukuose, tarpe vieškelio į Muravą ir naujojo kelio (Ringstraße) prie Biruliškių belaisvių stovyklos ir to kelio, kuris eina pietuose nuo to kelio, guli keletas nesprogusių šovinių (lengvųjų dujinių minų), arba guli dirvoje įsirausę.

1918-04-09

Saksonijos vyriausybė yra neseniai pareiškusi, kad iš tikro yra galvojama, kad kokiu nors būdu Saksoniją labiau sugretinus su Lietuva.

Iš Vilniaus rusams besitraukiant, vienu atveju Rusijon buvo išgabenta daugiau negu pusė tūkstančių lietuvių moksleivių: gimnazistų, kursistų, eksternų ir studentų. Tam tikrų šmėklų įbaidytas kiekvienas žinojo „trauktis“. O kur? Vistiek. Dėlto kiekvienas jų ieškojo progos bei galimybės kokiu būdu lengviau išsidanginus svetimon šalin ir kad ten suradus lėšų pragyvenimui

Svarbu, kad būsimieji valdininkai nebūtų vien tik valdininkai, kuriems krašto reikalai maža terūpi, kurie žiūri, kad tik jų artimasis darbas būtų šiaip ne taip atliktas

Bet kur kas baisesnis kraštui negu karo vargai, apkasai ir mūšių laukai, negu ištrėmimai, yra visokių limpamų ligų antkrytis. Visokios limpamos ligos, įsigalėjusios gali tiek padidinti aukų, jog joms praėjus iš turtingo, tankiai apgyvento krašto gali likti tik tuštumos

Lenkomanija begyvuoja tiktai senosios kartos žmonėse, kurie purvina agitacija tikisi išlaikysią sutrunėjusią šunbajorišką tradiciją.

1918-04-07
Kaunas, Lietuva

Vienas gimnazistas karštai ir įspūdingai padeklamavo Maironies eiles „Skausmo balsas“. Bet žymiausią ir įspūdingiausią vakaro muzikos dalis buvo Naujalio sudėtas ir jo paties fortepijonu pritariamas duetas „Tėvynės meilė nemari“. Pati kompozicija jau nepaprastai gražus muzikos veikalas. O išpildymas buvo stačiai pavyzdingas.

1918-04-06

Tuo nuostabiu vokiečių greitumu ir mokėjimu sunaudoti pasižymėtam tikslui visa, kas tik galima, ką tik duoda ir mokslas ir patyrimas, aiškinamas tas didelis pasisekimas, kuris teko vokiečiams ir žeme ir karo grobiu

Vilnius, Lietuva

Kai kur sodžiuose vaikpalaikiai nešioja gatvėmis lėlę, kuri reiškia pavasario karalienę; dažnai jie persirėdo meškomis arba čigonais. Kitur yra paprotys pakasti laukuose pašventinto Velykų avinėlio kaulus, idant javų neišmuštų kruša.

Naumiestis, Lietuva

Daugelis kaimo gyventojų yra pripratę sekmadienyje, eidami bažnyčion, pasiimti visus savo pinigus. Šito netikusio papročio pasekmių gavo pritirti ir vienas ūkininkas iš Naumiesčio apylinkės.

Jei ištikrųjų norime būti savarankiški, nepriklausomi, tad ir neklausykime visokių paskalų, pramanytų ir nebūtų daiktų, paskalų, kurių tyčia leidžia ta rūšis žmonių, kuri nenori, kad Lietuva būtų liuosa ir pataptų, kad ir nedidelė, bet sveika, tvirta valstybė

Vilnius, Lietuva

Kas turi pas save geležies arba geležies šmotų, privalo apie tai vėliausiai lig balandžio 21 dienos 1918 m. nuo 8–1 arba 4–8 val. pranešti miesto viršininkui, Dominikonų gatvėje Nr. 3, kambarys 69.

1918-04-05
Kaunas, Lietuva (Ober Ost)

Pasiremiant vyr. rytų vado įsakymu nuo 29.2.16 ir nuo 10.1.17 apie policijos teisę duoti įsakymų (skaitl. 87 ir 481 vyr. rytų vado paliep. ir įsakymų laiško), dėlei sveikatos reikalų Kauno miesto ir sodžių apskričiui štai kas įsakoma

1918-04-04

Pasižiūrėjęs į jaunus vyrus norėtum gerėtis ir grožėtis; toki suaugę, liemeningi, sveiki kaip ridikai, bet užkalbinęs ką rimtai – ką veikia, ką skaito, ko mokosi ir lavinosi, atsakymą gausi, kad nieko neskaito ir apskritai skaityti nemėgsta. Regime ir tokių, kurie visai skaityti nemoka.

Į tą mūsų laisvės ir nepriklausomybės skelbimą įstengiu dabar vien žiūrėti kaip į rimtą ir rūstų priminimą, šūksnį, kad visi lig vieno lietuviai ruoštųs kuo uoliausiai stoti savo šalies sargyboje ir ginkluotųs visomis dvasios išgalėmis ( ne kardais ir šautuvais! To nesugebėsime, ir iš tokių ginklų naudos nelaukime!) morališkai pakelti sunkią kovą už senelių kalbą ir žemę!

Lietuviai igaunius bei lyvžemiečius širdingai užjaučia ir linki, kad jiems kuo greičiau pavyktų savo šalies reikalai gerai susitvarkyti, nes lietuviai su anomis tautomis yra ilgą laiką drauge kentėję prispaudimą ir išvien su anais kovoję už laisvę.

1918-04-02
Kaunas, Lietuva (Ober Ost)

Iš viso imant, vakaras parodė, jog Dainos ir scenos draugija turi savyje žymių jėgų, kurios ateityje savo pasišventimu tautiniam scenos menui ir kultūriniam gyventojų gyvenimui gali padaryti daug naudos.

Niekas tenepriimie įtartinų asmenų. Kiekvieno priedermė yra pildyti įsakymus, nes vis dar yra plėšikų gaujų; reikia saugoti nuo jų šalis ir gaivinti tvarka.

Lietuvių dauguma nori konstitucijinės monarchijos. Lietuviai griežtai atsisakė artimiau susiglausti su Lenkija; taip pat nepripažino, kad gudai būtų lenkų įtakoje

1918-04-01

Jei dar metus trauksis karas, visi badu išstipsime

Vilnius, Lietuva

Įvedus vasarinį laiką, nuo balandžio 15 d. 1918 m. visos krautuvės ir viešosios pardavyklos gali būti atidaros ligi 8 val. vakaro. Betgi jos reikia uždaryti lygiai 8 val., be to jau 8¼ val. krautuvėse ir pardavyklose turi būti užgesinti visi žiburiai. Vilnius, balandžio 1 d. 1918 m. Militärkreisamt. Polizeiverwaltung. I. V.: Kessler, Hauptmann Šaltinis: Paskelbimas. (1918, Balandžio 11). Dabartis (44),… Daugiau

Kaunas, Lietuva

Balandžio mėnesyje miesto pirkliams vėl išduos valgomų daiktų, kuriuos jie privalo pardavinėti tiems miesto gyventojams, kurie ateis su ženkleliais.

Radviliškis, Lietuva

Ties Kaišiadoriais vagone mane užkalbino vienas žydelis, labai dailiai angliškai apsidaręs. Jis pareiškė, jog visos jo simpatijos esančios lietuvių pusėj.

1918-03-31

Ir į senus „landšturmiečius“ sunku buvo žiūrėti. Tiek išvargę žmonės, nuo savo šeimynų atskirti, svetimoj šalyj. Pirma Velykų diena, ir nei mėsos kąsnelio, nei kiaušinio, nei baltos duonos kąsnelio neturiu. Gal ir nusidedu saviems…bet ir tie žmonės žiauraus likimo greta manęs pablokšti…

Vilnius, Lietuva

Velykos. Sėdžiu namie ir taisau Janulaičio „ įtaisymus“. Darbas iš tikrųjų nedėkingas: tas senas mūsų rašytojas dar visai nemoka rašyti, nemoka aiškiai, tiksliai, rimtai savo ir svetimų minčių dėstyti. Šalia to begalės naujų terminų ir nėra kada pasirausti.

Šių metų Velykos mums, lietuviams, turi būti itin didžios ir rimtos, nes drauge su jomis švenčiame ir mūsų tautos kėlimąsi iš numirusiųjų. Su Kristum šiemet keliasi Lietuva! Ilgą ir sunkią vargų sopulių žiemą išžiemojo Lietuva, kol ėmė brėkšti jai pavasaris – liuosybės ir nepriklausomybės gandu nešinas.

Punskas, Lenkija

Neseniai du suvalkiečiu pirkliu prekybos reikalais keliavo Punskan. Pavakare juodo atvyko Makavėžin ir apsinakvojo pas vieną ūkininką. Juodu paguldė kambaryje, kame krosnis buvo kūrenta akmens anglimis. Turbūt nepagalvoję svečiai užkišo jušką.

1918-03-30
Skuodas, Lietuva

Atėjo iš Paluknės sodybos ūkininkė Monika Žvinklienė užrašyti jos vakarykščiai mirusio vyro Juozapo Žvinklio mirimo metriką. Jinai verkdama apsakė, kaip jos vyrui, jau mirtinai sergant, Linkimų žandarai daužę su lazda per rankas už tai, kad jis ne iš karto supratęs, jog jie reikalauja grūdų. 

1918-03-29
Berlynas, Vokietijos Imperija

Į nepriklausomos lietuvių valstybės pripažinimo proga pasiūstą Man telegramą Aš išreiškiu Jums, Ponas Pirmininke, ir lietuvių delegacijos nariams, Savo padėką. Mane džiugina, kad narsūs kariuomenės žygiai išliuosavo Lietuvą iš rusų jungo ir man davė galimybės pastatyti Lietuvą, kaipo liuosą, nepriklausomą valstybę.

1918-03-28

Vokiečiai tik šaukia: pieno! Kiaušinių! Kiaušinių! Pieno! Kas neduoda: tą baudžia. Iš ko piniginės bausmės jau išlupti nebegali, nes pinigų neturi, iš to  atima vištas, net karves, žinoma, be jokio atlyginimo.

Ir šiandien Lietuvos demokratija su savo šviesuomene ima statyti, kas buvo sugriauta, bet statyti ant naujų tautinės bei demokratinės kultūros pamatų. Ir mes esame įsitikinę, jog tie pamatai pagaliau apdraus mums tikrą ir laimingą ateitį.

Lietuva yra Lietuvos Tarybos paskelbta ir Vokietijos dabar pripažinta nepriklausoma valstybė. Bet nuo teisinio ligi faktinio Lietuvos nepriklausomybės stovio yra didelis žingsnis. Čia mes neprivalome turėti jokių iliuzijų. Visas valstybės tveriamasis darbas dar prieš mus. 

1918-03-27
Vilnius, Lietuva

Kiekvieno kūdikio išlaikymas miestui padaro pusantros ligi dviejų markių išlaidų dienai. Taigi iš viso čia įvyksta nemaža išlaidų miestui; bet tos išlaidos neišvengiamos, kadangi, vokiečiams užėmus miestą, atsirado labai daug paliktų kūdikėlių.

Vilnius, Lietuva

Kalbėjome apie laikraštį lenkų kalba, bet lietuvių dvasia. Įvairių nuomonių. Bet galų gale palikti iniciatyva patiems „lietuviams, lenkiškai šnekantiems“, tik Taryba padės ir parems.

Dėlei didžios nusprendimo svarbos visai Lietuvos ateičiai, sekmadienyje Kaune ir Vilniuje jį paskelbė nuo sakyklų bažnyčiose visiems tikintiesiems ir podraugei meldė Dievo palaiminimo Lietuvos ateičiai.

1918-03-25
Vilnius, Lietuva

Eina akcija prieš Tarybą. Vokiečiai nori išrodyti jos neveiklumą, netikrumą. Prietelis Roppas, pabūgęs demokratizmo, griebiasi lenkų. Meištavičių siūlo net į ministerius. Iš Lietuvos daro Balkanus.

Vien tas dalykas, kad Lietuvai nuo šiol yra raštu patikrinta vokiečių apsauga, kad Lietuva nuo šios dienos yra Vokietijos sąjungininkė, yra tokios didžios verčios dovana, kad jokiai tautai negalima suteikti didesnės dovanos.

1918-03-24

Lietuvoje esą 2000 ežerų; tai daugiau, negu Suomijoje. Tik Lietuvos ežerai vieni yra labai dideli, kiti visai maži. Pastarieji, laikui bėgant, nykstą. Jie delei savo mažumo išdžiūstą arba juos tiesiog išdžiovina dabartinė kultūra. Delei ežerų nykimo lietuviai turi daugybę padavimų, kurių prelegentas gausiai ir paskaitė.

1918-03-23

Be to, delegacija pareiškia, jog Taryba stovi už Lietuvos valstybės santykius su Vokietija, kaip jie yra formuluoti Tarybos nutarime 1917 metais gruodžio 11 d. Tatai paduodama Kaizerinei Vokietijos Valdžiai, Lietuvos Taryba prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Kas kita Vilniaus lenkininkai, o kas kita Lietuvos dvarininkai.<…> Jie taip pat nori atstatyti Lietuvą, o ne Lenkiją Lietuvoje. Ir jie prašą nemanyti, tarsi visi Lietuvos bajorai dvarininkai pritartų Vilniaus lenkininkų darbui.

Berlynas, Vokietija

Vokietijos vardu, pasiremiant minėta Lietuvos Tarybos užraiška nuo gruodžio 11 d. 1917, Lietuva tampa pripažinta laisva nepriklausoma valdija.

Dabar laikas pašalinti sniego likučiai, purvai ir ledai, išvalyti vandens keliai ir apšlakstyti kalkėmis. Namų savininkai privalo aplaistyti kalkių vandeniu išeinamųjų vietų duobes, ir turi žiūrėti, kad jos būtų tvarkoje.

Mokslas, kurs nurodo tinkamiausias sąlygas tautos sveikatai, vadinasi tautos higiena. Jis parodo, kas reikia daryti, kad tauta nemažėtų, nenyktų, bet plėtotųsi. Šis mokslas galop nurodo neužginamą tautų gyvenime dėsnį: tautos dvasios ir kūno plėtojimasis eina gretimai, t. y. kad tauta besveikatė arba išsigimusi, negali normalinai plėtotis nei proto, nei doros, nei ekonomijos žvilgsniu.

Lietuva vien savo pajėgomis niekuomet neįstengtų išturėti savo kaimynų įtakos, kurie savo stipresniu, vienodesniu ir pajėgesniu tautos skleidimusi lietuvius įgalėtų.

1918-03-22
Skuodas, Lietuva

Ponas Rückwarthas paaiškino, kad Račiaus arkliai esą konfiskuoti dėl to, kad jis nevedęs jų parodyti 4 vasario, karvė gi esanti atimta už bausmę, bet turint omeny, kad Račius yra nepilno proto, tai jo žmonai yra suteikiama malonė atpirkti arklius už pusantro tūkstančio markių.

1918-03-21

Kadai vartota Lietuvos valstybės centro raštinėse senoji rašomoji slavių kalba čia dar nieko nenulemia, kaip ir vartojamoji senoji latynų kalba čia nepadaro šių dienų italų krašto. Ir pavadinti Vilniaus miestas šiokiu ar tokiu žvingsniu gudų miestu – ištikrųjų reikia didelės fantazijos, kurios galėjo minskiečiams įkvėpti bene tik neribotoji Rusijos laisvė.

Kadangi ne visi tui pažįstamų Vilniuje, pas kuriuos galėtų apsistoti, nurodau dviejų bendrabučių adresus: 1) Gimnazijos bendrabutis, Komiteto laikomas (vedėjas p. Grakauskas). Per mėnesį reikia mokėti 100 mrk., pageidaujama, kad užmokesnis būtų įnešamas produktais, sodžiaus kaina.

Pabradė, Lietuva

Pabradės apskrityje yra įsteigta 50 mokyklų. Tėvai, rods, noromis leidžia savo vaikus mokyklon: tačiau nenori pasirašyti vyresnybei, kad apsiima taisyklingai savo vaikus leisti mokyklon. Mat, eina paskala, kad tada tėvai turėsią mokėti bausmės, jei, kada vaikus atlaikysią nuo mokyklos dėl ligos arba blogo oro.

Ypatingai lietuviai turi priežasties pripažinti šitokį su rusais pasielgimą atatinkamu; nes tokiu būdu lietuviai liko apsaugoti nuo nežmoniškųjų bolševikų žiaurumų, ir bus apsaugoti nuo iškilusių Rusijoje srovių, kurios ten vėl nori pagrąžinti senąją caro valdžią.

1918-03-19

Be paprastai sodinamųjų Lietuvoje bulbių [bulvių – LT1918], dar gerai dera čia, kaip parodė 1916-1917 m. prityrimas, šios bulbių rūšys: vadinamosios čekų bulbės—bogemkos (Bohms Erfolg), Modrows Industrie ir Cimbals Silesia. Sodinti bulbės reikia, kaip galima anksčiau, bet kad jos gerai sudygtų ir greitai augtų, reikia sodinti tik tuomet, kai dirvos temperatūra siekia jau bent 8-10 laipsnių.

Į kokį taikių su Rusija įeis atsiskyrusios nuo Rusijos paribio valdijos, tatai yra tų valdijų reikalas. Bet juk suprantamas dalykas, jog jos norės prisiglausti prie stipraus kaimyno su sutvarkytu ūkiu; tokis kaimynas esame mes.

Kaunas, Lietuva

Kas gali pranešti apie ypač sunkius pirklių prasižengimus prieš papirosų monopolio nuostatus, kad pasiremiant šituo pranešimu bus galima prasižengusįjį nubausti, gaus tinkamo atpildo.

Daržovės dabar esą brangesnės 20 kartų, negu prieš karą. Tuo tarpu darbininkas palyginti esąs brangesnis tik 4 kartus. Delto prekiavimo žvilgsniu daržovės apsimoka sodinti. Karo metu daržovės delei maisto trūkumo užimančios svarbią  vietą

Tas menkąsias dainuškas, kurios tik „kojas kilnoja“  ir <rankas trūkščioja>, geriau bus pavedus kafešantanų, restoranų, rabaksų-gūžynių ir panašių pramogėlių nuožiūrai. Ten tai jos bus savo vietoje ir tiks. Bet teršti jomis viešųjų koncertų sales, teatrai, dailės žinynai – tai visai negarbingas ir peiktinas dalykas.

Minskas, Vokietijos okupuota teritorija

Mes esame prielankūs valdijos susigretinimui su mūsų kaimynais lietuviais ir baltais, bet griežtai protestuojame prieš neteisingus lietuvių reikalavimus Vilniaus miesto ir Vilniaus ir Gardino gubernijų dalies.

1918-03-18
Naumiestis, Lietuva

Rėčgalių kaimo ūkininkas Krollis <…> buvo pavogęs arklį. Idant nuo savęs nustūmus kaltybę, jisai vienam liudininkui siūlė 10 markių, kad tasai liudytų taip, kaip jis pasakys. Bet jam nepavyko, nes samdomasis liudininkas dar laiku susiprato <…>

Berlynas, Vokietija

Dėl Lietuvos jau pernai buvo padarytas nutarimas, kuriuo buvo siekiama artimo ūkinio ir kariuomeninio Lietuvos priglaudimo prie Vokietijos. Po keleto dienų aš laukiu atvyksiant Lietuvos tarybos, kuri turės aną nusprendimą paskelbti viešai.

1918-03-17
Vilnius, Lietuva

Ginklams dirbti kaskart labiau stigo medžiagos, ypač vario. Vokiečiai nebeišmanė, iš kur jo begauti, sumanė tad, kad ir rusų varinius pinigus supirkinėti.

Vilnius, Lietuva

Aplamai uždrausta kariuomenės asmenims, vokiečiams valdininkams ir vokiečių valdybų padėjėjams, Vokietijos valstybės pavaldiniams, kurie užsilaiko Oberbefehlshaber Ost srityje ir Varšavos generalinėje gubernijoje, susinešti paštu su Obost pašto srityje gyvenančiais krašto gyventojais

1918-03-16

Metašimčiais pripratę prie monarchinės valdymo formos ir ja visados pasitikėdami, ant Kuršto valdžios atsidėję, gyventojai nesugeba įsivaizdinti kitokios valdijos formos, kaip paveldimos valdovų, laisvos nuo laikinių srovių ir partijų […]. <…> Mes daug kartų esame pabrėžę, jog, turbūt, Lietuvos klausimas jau seniai būtų buvęs išrištas, jeigu lietuviai būtų prisitaikę viršuje minėtų išminties žodžių. Bet ir dabar dar ne per vėlu susiprotėti,… Daugiau

Iš kun. Lichnovskio rašto matyti, kad jo autorius dar 1914 m. berašydamas jį buvo tos nuomonės, kad taika galėjo būti išlaikyta nežiūrint į Austrijos įpėdinio nužudymą, jeigu Vokietija būtų tinkamai naudojusis Anglijos taikumu ir kitaip pakreipus Austriją-Vengriją.

Jei iš tikro čia yra manomas tasai sumanymas, tai jis būtų labai naudingas Kaunui ir visai Lietuvai, nes tai būtų vandens kelias pro Kauną iš Baltosios į Juodąją jūrą.

Liberalų  spauda gan palankiai atsiliepia  del popiežiaus pastangų įvykdinti visuotiną taiką ir pažymi, kad popiežius savo  tarpininkavimu vis daugiau gaunąs įtakos ir pirmenybės, negu kiti tarpininkai. Pirmiau buvo užsipuolama ant popiežiaus, jog jis savo taikos pasiūlyjimu norėjęs padėti vokiečiams išlošti karą, bet po kelių mėnesių pasirodė, kad ir Vilsono taikos programa beveik pakartota popiežiaus mintį kitais žodžiais. 

Kaunas, Lietuva

Įsakymu nuo 6.3.1918 (Sammelbefehl Nr. 17, skaitlinė 195) susinešimą miesto apskričio gyventojams palengvina ir jiems pakanka paso arba asmens išrodymo (Personalausweis) keliaujant anapus miesto apskričio ribos į Kauno sodžių apskritį (Kreis Kowno Land).

1918-03-15
Skuodas, Lietuva

Pusėje septynių vakare iš tikrųjų atvyko kažkoksai vokietys karininko rūbuose ir persistatė man esąs daktaras Paulas Weberis, Jenos profesorius, pasiųstas iš Vilniaus apžiūrėti, ar tiesa, kas mano buvo parašyta apie Skuodo varpus.

Su didžiu džiaugsmu ir patenkinimu viešpats kaizeris yra patyręs, jog Kuršo taryba nori sandaraus Kuršo hercogystės sujungimo su Vokietija. Pereitų metų rugsėjo mėnesyje ir dabar įvykusiu nutarimu Kuršo taryba yra išreiškusi norą atstatyti savarankę Kuršo hercogystę

1918-03-14

Pastaraisiais metais, pasiremiant vaikų sielos ištyrimais, vaikams prigamino vadovėlių, kurie galima pavadinti dailės veikalais. Iš jų trykšta jaunoms sieloms laimė ir smagumas.

Žengiant Lietuvai į nepriklausomybę, kada patys lietuviai tvarkysis, reikėtų ir šis menkniekis neužmiršti; reiktų visi šiurkščiai skambą svetimi pavadinimai išmesti, o jų vietoje palikti žmonių vartojami – lietuviški. Seneliai nupasakoja įdomių <istorijų> del lietuviškų ir svetimų vardų kitimo.

Karo nelaimės slegia visus,  pirmoje gi eilėje eina vaikai. Mirusiųjų per karą vaikų skaičius visose kariaujančiose šalyse yra nepaprastai didelis.

Su Lietuva reikią įvykinti kariuomenės konvenciją, idant Vokietiją apsaugojus karo atžvilgiu. Bet su Lietuva reikią sudaryti pinigų ir pašto uniją ir geležinkelių bendrovę, kuriomis Vokietija apsidraus ūkio atžvilgiu.

1918-03-13
Odesa, Ukraina

Didžiarusijoje kamisorių vyriausybė nusikėlė Maskvon. Ne visai aišku, ar tatai įvyko kongreso dėlei, ar vyriausybė tenai persikraustė ilgam, idant nebūtų taip arti vokiečių kariuomenei. Apie galutinąjį taikos sutarties patvirtinimą dar nėra tikrų žinių.

1918-03-12

Kiekvienas pirkikas privalo pranešti policijai, jei iš jo reikalaujama daugiau, negu nustatyta kraštutinė kaina. Tokis pirklys ne tiktai turės užmokėti sunkią bausmę, bet jam dargi nebeduos leidimo pirkliauti degtukais, nė papirosais.

Kaunas, Lietuva

Vyresnybė tiki, kad stropiais išutinėjimais, kuriuos paskui dar pakartos, turėsią pasisekti dėmėtoji šiltinė išgesinti. Taigi kiekvienas, vien savo paties gero dėlei, privalo ateiti išutinėjamojon įstaigon. O kas nepaklausys, tą baus.

Pranašavimai karo metu. Netvarka Rusijoje dar ilgai viešpatausianti, kadangi nėra tokio žmogaus, kuris galėtų paimti valdžią į savo stiprias rankas.

Londonas

Bet aš drauge sutinku su Vilsonu, kad taikos klausimai turi būti bendrai ir abiem pusėm privalomai rišami. Negalima su jais elgtis tokiu būdu, kaip tatai daro Hertlingas, lyg  tai būtų augalo lapeliai, kuriuos galima vienas po kito nuskinti ir suplėšyti. Atstatymas, atlyginimas, laisvas nevaržomas plėtojimas didelių ir mažų tautų, garantavimas, kad tarptautinės teisės nebus savavališkai laužomos – visa tai turi… Daugiau

Vokiečių kariuomenė jau vyksta Suomijon malšinti ir sutvarkyti tos šalies, kad jos gyventojams užtikrinus laisvą ir smagų buvimą.

1918-03-10
Vadokliai (Ukmergės apskritis), Lietuva

Mergaitės yra šiek tiek pasilikusios; nors mergaičių sodžiuje yra nemaža, o švietimosi kurse tedalyvauja tiktai keletas.

1918-03-09

Mums gi lietuviams Jaunius yra ypačiai tuo svarbus ir brangus, kad jis tyrinėdamas lietuvių tarmes, nušvietė pagrindus, ant kurių drąsiai galima tverti ir statyti mūsų rašomoji kalba. Jis parodė, kaip reikia lietuviui rašyti, kad visi lietuviai galėtų jį suprasti.

Dabar vidurio valdijos, įgijusios tokią didžią viršenybę, vakaruose ketina smogti smarkiausiąjį smūgį.

1918-03-08
Vilnius, Lietuva

Smetona triumfuoja, mat, ne jo politika žlunga. Šaulys kartais esti Smetonos (teisingiau Smetonienės bombarduojamas). Net nusiskundžia. Politikos darbas sustojo. Taryba irgi kaip pelė po šluota.

1918-03-07
Vilnius, Lietuva

<…>  jau kiek susitvarkius paštui ir atsiradus galimybės susisiekti su Draugijos nariais ir senuosius su jais atnaujinti ryšius, Mokslo Draugijos Komitetas kreipiasi į gerbiamuosius narius, kviesdamas juos pasiskubinti atsiųsti nario mokesnį – 3 rub. metams – už praėjusius 3-4 metus į Draugijos kasą d-ro J. Basanavičiaus adresu <…>

Pasak vietinių žmonių nupasakojimo, ypačiai plačiau ėjo emigracija 1900, 1902 ir 1903 m., ir tuo būdu Sibire atsidūrė 3-4% Letgalijos letgalių. Jos priežastis – žemės trukūmas.

Mes šitą taiką praminėme išvadavimo taika. Ji lietuviams, lenkams, latviams, igauniams [estams], ukrainiečiams ir suomiams suteikė išvadavimą nuo Rusijos.

1918-03-05

Iš visako matyti, kad Šimkus, jeigu galima būtų literatūros žodžiu pavadinti, yra impresionistas, t. y. jausmų, gyvumo ir galios žmogus. Tuo tarpu T. Brazis yra grynas muzikos klasikos typas. Kun. Brazio kompozicijose, tiesa, gal yra žymi bažnytinės muzikos įtaka, bet, apskritai imant, jo dainų ūpas turi gilios ir turiningos lietuvio sielos.

Reikalaujant gi mokslo patvirtinimui išlaikytų kvotimų diplomo, neišsilavinę žmonės jau nebegalės užimti visuomenėje jiems netinkamų vietų. Neturėdami diplomo, žmonės šiaipjau ne nedrįsta reikalauti sau vietos, kurios sulyg išsilavinimu negali užimti.

Neseniai esame nurodę į Lenkiją ir išdėstę, jog ta žemė savo siekimais politikos lanką jau yra beveik per daug sulenkusi; vadinasi, kaipo lankas, per daug lenkiamas gali nulūžti <…> Besaikiu savo reikalavimu ne tiktai Lietuvos žemės, bet ir Austrijos, Vokietijos kraštų lenkai priėjo prie nelemtų jiems pasekmių politikoje. 

1918-03-04
Kaunas, Lietuva

Pirmadienio vakare, prieš septintą pavogė daug pinigų Steinbacho kavinėje, Kaizerio Vilhelmo gatvėje. Savininkei valandėlei išėjus, vagys išlaužė užraktą gyveniman ir iš dėželės išėmė 6000 markių. Vagis veikiai pasisekė suimti. Dabar tyrinėja, kame jie gali būti pasidėjęs tuos pinigus.

Šv. Kazimiero dieną visur gyventojai katalikai apvaikščiojo iškilmingai. <…> Saldainių, pyragaičių, širdaičių, Smurgainių vainikėlių, kurių kitados tą dieną čia apsčiai būdavo pardavinėjama, dabar, karo metu, rods, buvo maža, ir tie patys buvo labai brangūs.

1918-03-03
Berlynas, Vokietija

Dabar, kada bolševikams leista padaryti taiką, jie turbūt veikiai nusprūs nuo sosto.

Brest Litovsk, Oberost

Vokietija, Austrija-Madjarija, Bulgarija ir Turkija iš vienos pusės ir Rusija iš kitos pusės užsireiškia, kad karas tarp jų yra užbaigtas. Jos yra pasiryžusios nuo dabar gyventi taikoje ir prietelystėje.

1918-03-02

<…> Saksonijos valdžia įnešusi vokiečių sąjungos tarybon (Bundesrat) sumanymą sujungti artimais ryšiais Lietuvą su Saksonija pasodinus Lietuvos soste antrąjį Saksonijos karaliaus sūnų, kurs vadinasi Friedrich Christian. (Šis princas turi 24 m. amžiaus ir kariauja Rumunijos fronte).

Mes, lietuviai, už daug ką lenkams turime pasakyti ačiū, ypač kad per juos eame gavę katalikų tikybą. Lenkija mus išauklėjo; bet dabar mes esame pribrendę, o negera, kad paaugusius vaikus nuolatos vis dar nori auklėti

Bent šiandien, po trukusio beveik 4 metų pasaulio karo, visos tautos yra taip įnirtusios prieš kita-kitą, tiek yra atsiradę tarpe tautų neužsikentimo, jog tokiu būdu visų tautų socialistų susitaikymas taip veikiai įvykti anaiptol negalės.

Šalia Ukrainos dabar jau turime Lenkiją, Lietuvą ir Kuršą, o dabar kai kurie jau pradeda minėti ir Latviją bei Igauniją [Estiją]. Visuose tuose kraštuose gyvena įvairių tautų žmonių. Dabar matome vaidus tarp lenkų bei ukrainiečių dėlei Cholmo krašto, rytoj, poryt turėsime lietuvių vaidus su lenkais dėlei Vilniaus.

Ši diktatūra (viešpatavimas) laikosi tik žiauriu teroru (žudymu, bauginimu). Naujoji valdžia dar nesuspėjo paveržti sau visų gaivalų. Valdininkai atsisakė pildę pareigas. Ištisos apylinkės nenori pripažinti bolševikų valdžios, pačios sau steigiasi vietines savivaldybes.

1918-03-01
Vilnius, Lietuva

Įdomus atsitikimas.26.11 nuėjau į Militarverw. pas Kūglerį dėl cenzūros (mat, išbraukė vėl visą eilę straipsnių). Nedavęs man nė pranešti, ko aš atėjau, jis ėmė kolioti lietuvių politiką, kad ji „fantastiška“ (bolševikiška), kad vėl mano straipsniai esą „Unverschmtheit“ [įžūlumas], kurie tik nesveiko žmogaus tegali būti po karo diktatūra rašomi.

Vilnius, Lietuva

Vokiečiams žengiant priekin rytuosna, ir Vilniaus gatvėse pasidarė atmainų. Vėl gatvėmis gabena daug rusų belaisvių, kaip ir 1915 metų rudenyje.

Sujungimas Gardino gubernijos su Lietuvos valdžia tėra tiktai tų kraštų sujungimo atkartojimas, kuris sutinka ir su etnografiniu to krašto padėjimu.

1918-02-28

Dabar visa šita Cholmo gubernija per taikos sutartį Liet. brastoje pateko naujajai valstybei – Ukrainai. Lenkai pasijuto tuo labai užgauti. Kodėl? Girdi, visas Cholmo kraštas esąs grynai lenkiškas, ir kaipo toks privalo priklausyti Lenkijai, o ne kokiai kitai valstybei.

Ištikrųjų etnografiniu žvilgsniu, lenkų Lietuvoje, kaip rodo istoriniai etnografiniai tyrinėjimai ir netolimoji praeitis, nebus daugiau, kaip 2-3%. Berods visi tiek skaičiai negali būti tikslūs, kol dar eina tautinės varžytinės.

Tik tiek verta pastebėti, kad lietuvių išvadavimas iš Rusijos nagų yra įvykęs ne jų jėgomis, ne per jų diplomatijos nusprendimą, o tiktai per vidurio valdijų galybę ir norą.

1918-02-27
Kaunas, Lietuva

Bulvių dienai vienam asmeniui duos ketvirtį rusiško svaro, gručkų [ropių] pusę svaro, miežinių kruopų ketvirtį svaro. Cukraus mėnesiui vienam asmeniui sulig cukraus ženklelių, 125 gramus. Bulves išduoda kartu su gručkais; kas nenorės imti gručkų, negaus nė bulvių.

1918-02-26

Todėl savo laiku tasai himnas gal ir pakankamas buvo, bet dabartiniam mūsų ūpui jisai nebeatsako. Jau patsai faktas, kad spaudoje kilo prieš jį balsų, parodo lietuvius esant juo nepatenkintus. Ir T. Daugirdo tvirtinimas, jog Kudirkos himnas darąs kiekvienam lietuviui didelio įspūdžio yra netikras.

Lietuvių karininkai turėjo ligi šiol įvairių savo sąjungų, kurios skirstėsi armijomis ir frontais. XII armijos lietuvių karininkų sąjungon priderėjo daugiau ne 2000 kareivių, – jų skaičiuje 1175 užsimokėjusių narių mokesnį, kuris siekė 3% kareivio ir 5 % aficieriaus algos. Įdomi jų padarytoji anketa.

Lietuviams irgi anaiptol nebūtų atėję galvon šauktis į lenkus, kad anie užtartų lietuvių tautos reikalus. Betgi pakvaišęs lenkų išdidumas Lietuvą jau skaito būsimosios Lenkijos dalimi ir antsimeta į globėjus tokiai žemei, kuri būtinai privalo dargi apgynimo nuo tos pačios Lenkijos užmačių.

1918-02-25

Šiandien Tarybos prezidiumas gavo iš Hertlingo (per Hoeppe) atsakymą į 16.II nutarimą. Būtent, jog „zur Zeir [šiuo metu] Vokietija negalinti pripažinti Lietuvos nepriklausomybės, kadangi 16.II nutarimas anuliuojąs 11.XII.1917 sutarimus. Jeigu Taryba grįžtų prie 11.XII nutarimų, tai pripažinimas būtų galimas.

1918-02-23

Daug permainų Lietuva pergyveno šituo metu: karo žygiuose žuvo rusų žandaro galia, kuri ilgai marino mūsų kraštą, atkirto senojo carizmo pančiai. Pažiūros į politikinę tvarką taip pat griežtai persikeitė, atsirado pas mus naujų idėjų (minčių). Mūsų tėvynės laivas kitokiu keliu, kitokia srove plaukia, negu iki šiol. 

Berlynas, Vokietija

Naujasis mūsų kariuomenės pasijudinimas nepasiliks be įtakos į Petrapilės valdžią.

1918-02-22
Vilnius, Lietuva

Šviešniec, Soltaniškiai, Šnipiškė, Tuskulanum: kas nėra skaitęs tų svetimų vardų anapus Neries (Vilijos), kas nėra mąstęs, kas jie tokie… O taipo-pat ir su gatvių vardais, kurie, per surusinimą arba netikrai išversti į vokiečių kalbą, yra nesuprantami.

1918-02-21
Vilnius, Lietuva.

Lietuvos klausimas vis neaiškus. Eina Mltverwaltung paskalos, kad Tarybą paleis. Nervai įtempti „Pan arba propal“ (ponas arba žuvęs).

Valstybės sekretorius pabrėžė, jog negalima esą manyti, kad vokiečiai  taiką Rusija jau taip, kaip kišenėje turėtų. Taika su Rusija būsianti tikra tik tuomet, kai rašalas po taikos sutartimi bus išdžiuvęs.

Čia pas mus būtinai reikalinga gimnazija ar Palangoje, ar Tauragėje, o geriausiai prieinamos vietos yra Rietavas, arba Varniai, o gal ir Švėkšna. Norinčių stoti yra labai daug, o nėra kas pasirūpintų jais.

Nuo XIII amžiaus gudų šalys viena po kitos tenka Lietuvos kunigaikščių valdžiai (Mindaugui, Gediminui, Algirdui). Pabaigoje gi XIV amžiaus jau jos visos randasi Lietuvos globoje, kurios centru tampa Vilnius. Gudai savo dideliu skaičium turi įtakos visoj Lietuvoj tuo būdu, kad valstybėje dėlei gudų gyventojų daugumo imama vartoti senoji rusų rašomoji kalba.

1918-02-20
Marijampolė, Lietuva

Vaidinant tarpais keletas artistų padainavo tautos laisvės dainų, kurios stačiai sužavėjo klausytojus, ir kitos reikėjo atkartoti po kelis sykius.

Berlynas, Vokietija

Tautos komisorių taryba praneša, kad atsakymas pastatytas į vokiečių valdžios smulkesnes sąlygas būsiąs netrukus suteiktas. Valdijos sekretorius perspėjo, jog nepriderą manyti, kad taika su rusais jau yra kišenėje. Tikrą taiką su rusais teturėsime tiktai tada, kada po sutarties parašų bus nudžiūvęs rašalas.

1918-02-19

Argi dar reikia pasirodymo, jog tautų apsisprendimo teisės idėja neprivalo virsti tautininkų skandalu? Tokių prirodymų yra gana. Štai ir lietuviai negali įsivaizdinti Lietuvos be Vilniaus; ir lenkai, kurie savinasi tą patį Vilnių.

Kalbos mokantis reikia žinoti ne tik jos taisyklės. Reikia taip pat atsiprantinti nuo įprastų paklaidų savo kalbą vartojant. Per ilgą svetimų kalbų įtaką į mūsų šnekamąją  ir rašomąją kalbą nejučiomis įsiskverbė visokių svetimybių, kurios mūsų kalbą teršia. Todėl reikia mokėti tas taršalas išmesti, jo atsiliuosuoti.

Skuodas labiau yra liuosas nuo įvairių nenaudėlių. Skuodas stovi arti Bartavos ir Luobos upių santakos ir karo laike susilaukė net geležinkelio.

Berlynas, Vokietija

Mes siekiame monarchijos, kuri privalytų įsisteigti ant konservatyvių krikščionybės pamatų. Tatai atatitkų lietuvių nuomonės daugumai, kuri yra labai prisirišusi prie tikybos ir laikosi senų įpročių.

1918-02-18
Vilnius, Lietuva

Šiandien prirašėme visą eilę straipsnių apie nepriklausomybės paskelbimą ir padavėme drauge su skelbimu. Cenzūra vėl išbraukė!

Puziniškis (Panevėžio apskritis), Lietuva

Mokyklų vyresnybei leidus, pereitą rudenį šičia įkūrė švietimosi kursą jaunimui ir suaugusiems. Kurse yra du skyriu. Pirmąjį skyrių lanko tokie kursistai, kurie dar kaip ir visiškai bemoksliai, vadinasi, nemoka rašyti nė skaityti. Antrojo, kiek jau pramokusiųjų kursistų skyriaus yra daugiau. Šitame skyriuje skaito iš knygos „Mūsų dirva“. Be to dar skaito vieną rinkinį trumpesnių apvaizdinimų iš geografijos ir prigimties mokslo…. Daugiau

Taigi vokiečių ginklai atkreipti ne į Rusijos gyventojus, o tiktai į bolševikus, kurie trukdo taiką tarp Vokietijos ir Rusijos. Nors ir išrodo keista, bet iš tikro vasario 18 d. vokiečių pradėtasis žygiavimas priekin rasi bus tikrąja priemone įvykinti pageidaujamajai taikai.

1918-02-17
Vilnius, Lietuva

Keistokai išeina. Lietuvos Taryba skelbia nepriklausomybę, o vokiečių cenzūra išbraukia skelbimą ir galas. Tarytum nieko nėra.

1918-02-16
Vilnius, Lietuva.

Šiandien 12 — 3 val. dieną Lietuvos Komiteto bute Didžioji gatvė 30-2, mažam kambary susikimšusi Taryba „paskelbė vienu balsu Lietuvos nepriklausomybę. Tai yra susijungusios Tarybos vaisius. Tai yra ir pamatinės reikšmės aktas Lietuvos istorijoje.

Bolševikų pasiuntinys Petrapilyje, Trockio draugas, Vorovski’s taip pasakęs vienam spaudos atstovui apie stovį Rusijoje: Jeigu mes greitu laiku nepadarysime tikros taikos, tai gali būti labai blogai. Dabartinė mūsų valdžia Petrapilyje virsta anarchija (netvarka) ir niekas negali pasakyti kaip reikėtų toje anarchijoje vairuoti.

Visas Lietuvos turtas, šalia gyventojų darbštumo – juk tai jų laukai ir girios, kadangi žemėje mineralų kaip ir visai nėra.

Vokiečiams užėjus, žydai paėmė į savo rankas visą pirklybą, ypatingai sėmenis ir linus. Supirkinėdami pusdykiai jie žymiai pralobo. Dabar pradėjo supirkinėti ir du vietinių lietuvių, kad sutrukgdžius tą žmonių naudojimą. Lietuvių sankrovų tik viena tėra. Ten regėjęs.

Ukrainiečių laikraštis <Dilo> Lvove paskelbė Galicijos ukrainiečių reikalavimus, jau įduotus Austrijos valdžiai. Ukrainiečių nuomone, tik šiais pamatais esą galima išrišti rytų Galicijos klausimus. Šie <pamatai> šiaip maždaug skamba:

Lietuvos kraštas buvo paverstas karo lauku, lietuvių tauta pasijuto tarp dviejų ugnių. Ir nežiūrint, jog lietuviai karo atsikimų buvo suskaidyti, atskirti vieni nuo kitų, išmėtyti po įvairias, kovojančias tarp savęs valstybes, – jie vis dėlto įstengė nepriklausomai vieni nuo kitų, vienodai nusistatyti dėlei svarbiausio savo politikos reikalo – Lietuvos ateities.

1918-02-15
Vilnius, Lietuva.

Yra tai diena, kai Lietuvos Taryba vėl suėjo į krūvą. Komisijai (iš manęs, Šaulio ir Vailokaičio) per galus ir negalus pasisekė privesti prie vienybės, pamatinai stojant Tarybai ant sausio 8 d. formulės (notifikacijos).

Gasčiūnai (Šiaulių apskritis), Lietuva

Gasčiūniečių jaunimas jau pradeda suprasti apšvietimo naudingumą, bet senieji dar tebėra tamsūs, kaip juoda naktis.

1918-02-14

Visuotinė taika negali įvykti iš pavienių galingų valdijų susitarimų. Visos dalyvaujančios šitame kare valdijos privalo susieiti ir susitarti dėlei klausimų, kurie kaip nors liečia tas valdijas.

Laikraštis „Times“ praneša iš Petrapilės, kad pasak komunistų partijos nutarimo, bolševikų partija vadinsiantis kitu vardu. Partijos programą taipo jau pertaisysią; dabar ji įgysianti tarptautinę išvaizdą. Jos užduotis esanti – visur steigti respublikas, kuriose vadovaus sovietas, paskelbs beturčių diktatūrą ir ištrems turtininkus.

Voronežas, Rusija

Lietuviams žengiant prie nepriklausomos demokratinės Lietuvos respublikos didysis Vyriausiojo Lietuvių Organo darbo tikslas yra nepriklausomos Lietuvos Valstybės atnaujinimas.

Nors Lietuva yra žemės ūkio šalis, tačiau ji neprivalys palikti šalyje nė kitų darbo sričių, pavyzdžiui, technikos, idant ne per daug pakliuvus į svetimą malonę. Reikėtų padėti rimtai svarstyti rengimas technikos kursų ruošti inžinieriams ir kt. Lietuviai labai mėgsta užsiimti technikos klausimais, taigi šitokiam sumanymui vykinti yra gana rimto pagrindo.

Vijuolių (Šiaulių apskr.) sodžiuje pereitų metų gruodžio 8 d. motina su dukterimi užmušė tėvą Liudviką Gabrielaitį. Žmogžudes vokiečių valdžia suėmė ir kalėjiman pasodino. Laukiama dabar teismo.

Bolševikų vadai panaikinę frontą, kurio jau ir taip per šimtus kilometrų nebuvę; bet jie tuo tarpu energingai dirba, kad iš armijos likučių sudarius stiprią raudonąją gvardiją. Jie tuo būdu tikisi sudaryti milioną kariuomenės. Ji tarnausianti tam, kad įsigalėjus pakraščių valstybėse.

Tai pirma diena, kuomet po sovietų valdžios sprendimo Rusija pereina prie Grigalijaus kalendoriaus. Kalendorius perstumtas per 13 dienų – po 1918 m. vasario 1 d. Rusijoje sekė 1918 m. vasario 14 d.  

1918-02-13
Vilnius, Lietuva.

Užgavėnėms Taryba sušaukė „blynams“ Komitetą, redakcijas ir kt. Buvo labai sotu, bet nuobodu. Kalbų tik vos dvi. Šaulys apie krizį, Dogelis apie sunkų „Lietuvos gimdymą“. Paskui per naktį ligi 12 val. šokome „Tėvynės Sargo“ redakcijoje.

1918-02-12

Kad pasilikusiųjų paidagogų metodai buvo kitoki, kaip kad dabar baigusiųjų 4 mėnesių kursus, arba jokių kursų visai nemačiusių mokytojų – tai tiesa. <…> Kad ne vienas jųjų, be to, suspėjo dabar savo metodus naujiems reikalams pritaikinti ir dirba gal dar vaisingiau už jaunuosius, tatai, berods, tektų irgi pripažinti. 

Didžiausias laikraštis pasaulyje. Viename Prancūzų mieste yra laikraščių muzėjus, kuriame yra laikomas kiekvieno išėjusio laikraščio bent vienas egzempliorius. Didžiausias laikraštis tame rinkinyje yra išėjęs 1859 m. New -Jorke. Laikraštis turi 8 1/2 pėdų ilgio, 6 pėdus pločio ir sudarytas iš 8 puslapių, kurių kiekvienas turi po 13 skilčių. To nepaprasto laikraščio, kuris eina kartą per 100 metų, popieris yra nepaprastai… Daugiau

Ukrainiečiai, mat, visą tą laiką vykino praktikos politiką; užtat jiems greičiau pasisekė įvykinti savo tikslas, negu vakarų pakraščio tautoms, ypačiai lietuviams.

1918-02-11

Svarstomas klausimas dėl susidariusiojo Taryboje padėjimo, išstojus iš jos keturiems nariams. J. Šaulys mano, kad dabar negalima Tarybą skaldyti ir pataria peržiūrėti priimtąjį 26 sausio nutarimą ir pasistengti surasti su išstojusiais bendra formula, visiems priimtina.

1918-02-10
Revelis (Talinas), Estija

Nakčia iš vasario mėnesio 9 į 10 dieną Revelyje, paliepus valdantiems bolševikų darbininkų bei kareivių tarybos kamisoriams, raudonoji gvardija iškrėtė 600 igaunių bajorijos būtų ir suėmė viršaus per tūkstantį vyrų bei moterų.

Kaunas, Lietuva

Visus šunis, kuriuos po 25 d. vasario 1918 m. užtiks be ženklų, užmuš.

Vokiečių, austrų-vengrų ir rusų delegacija politikos ir teritorijos klausimais rišti posėdžiavo vakar ir šiandien. Šiandieniniame posėdyje rusų delegacijos pirmininkas pranešė, kad Rusija atsisakydama pasirašyti formalinę taikos sutartį, paskelbia, jog karas su Vokietija, Austrija-Vengrija, Bulgarija ir Turkija yra pabaigtas.

Stambulas, Turkija

Mirė Osmanų imperatorius Abdul Hamid II. Jis buvo paskutinis imperatorius, kuris turėjo visišką valdžią savo rankose.

Brestas, dab. Baltarusija

Rusija nusprendė nebekariauti ir praneša apie tai visoms tautoms ir jų valdžioms.

Brestas, dab. Baltarusija

Nuo šios dienos Ukrainos respublika – naujai gimusi savastovė valdija, stojasi tarp kitų valdijų. Ji sustabdo karą savo fronte ir rūpinsis, kad visos jėgos, kurios joje glūdi, atgimtų ir kad pražystų naujas gyvenimas.

1918-02-09

Ligi šiol Lietuva neturėjo mokytojų, kurie būtų buvę gimtosios kalbos reikiamai mokomi. Gimnazijose, mokytojų seminarijose, universitetuose viešpatavo svetimosios kalbos, ir kartais lietuvis, baigęs aukštąjį mokslą, nemokėjo taisyklingai gimtąja kalba nei rašyti nei kalbėti. Dažnai savo kalbą jis taip pat užteršdavo svetimais išsireiškimais, svetimomis formomis ir svetima dvasia.

Vienas žymus lietuvis, kuris savo šalį ir jos ūkio bei politkos stovį gerai pažinsta, kuris betgi taip pat gerai žino ir dabartinį Rusijos padėjimą, kadangi pastaruoju laiku ilgokai viešėjo Rusijos pietuose, ligos dėlei ne per seniai turėjo iškeliauti užsienin. Tasai lietuvis apie dabartinį Rusijos padėjimą plačiai praneša mūsų darbabendriui ir tarpe kita ko sako štai ką: Rusijoje, ypač žieminėje [šiaurinėje]… Daugiau

Bulvių centrifūgos, įtaisai, valai, spaustuvai.   Zigaretės.   Medžių prekyba.   Sėjimo mašinos „Aschenbroder“.  

Kada apsilankai viešuose lietuvių vakaruose, kaip paskutiniame Kauno Moterų draugijos koncerte, tai negali nusikratyti to įspūdžio, kad čia dar tevaikštinėja tiktai kūdikis, kuris ir rūpestingai slaugomas dar nėra apgalėjęs kaulų suminkštėjimo ligos.

Brestas, dab. Baltarusija

Šįryt 2 valandai pasibaigus, tapo pasirašyta taika tarp vidurio valdijų ir Ukrainos respublikos. Vyriausieji taikos sutarties skirsniai tarp Vokietijos, Austrijos-Madjarijos, Bulgarijos ir Turkijos vienoje pusėje ir Ukrainos tautos respublikos antroje pusėje štai kaip skamba: 1. Sutartį darantieji paskelbia, kad tarp jų karo stovis yra pasibaigęs ir ateityje jie yra pasiryžę gyventi taikoje ir bendrystėje. 2. Tarp Austrijos-Madjarijos ir Ukrainos tautos… Daugiau

1918-02-08
Vilnius, Lietuva.

Skandalas su cenzūra. Prieš 27.1 Pressestelle prašė įdėti net įžanginį straipsnį apie kaizerį. Mes, žinoma, neįdėjome. Paprašė tuojau atsiųsti ant gražesnio popierio nesulenktą 255 numerį su „kaizerio straipsniu“. Žinoma, ir dėl to straipsnis neatsirado.

1918-02-07

ĮVAIRIOS ŽINIOS IŠ LIETUVOS.

Kiekvienas paprastas gaisrininkas gauna butą, kurą, šviesą, rūbus ir algos (dabar padidinta) po 75 markes; vedusieji dar gauna šeimapinigių po 3 markes nuo galvos. Vyresnieji gaisrininkai gauna algos daugiau, ligi 110 markių (vakmistrai); viršininkas 275 markes, padėjėjas 150 m. ir sekretorius 115 m. Be šių pinigų gaisrininkai dar gauna šiek tiek iš kitų pajamų. 

Lietuvos gyventojai susirgę, kasžin kodėl, dar vis nemėgsta eiti pas gydytoją arba į ligoninę. Jei kas suserga, tai prieš eidamas pas gydytoją pirmiau išbando visus naminius vaistus, arba eina pas šundaktarius. Tiesa, prieš karą sveikatos stovis Lietuvoje buvo pagerėjęs, bet tuokart, kaip ir dabar, gyventojai susirgę nemėgdavo eiti pas gydytoją. Dažnai galima girdėti tokių kalbų: „Ką čia gydytojas žino“

Jei moterys pačios nepasirūpins apie save, sunku yra reikalauti, kad kiti jas atmintų. Manau, kad visos Lietuvos moterys tvirčiau būtų susispietusios į kuopas, turėtų savo viešas organizacijas ir veikliau dalyvautų visuomenės gyvenime, gal tuomet būtų išvengusios to fakto, jog sušauktoje Lietuvių Konferencijoje nedalyvavo nė viena moterų atstovė.

Vaikų vakarėlis. Vasario 2 d. šv. Mikalojaus salėje buvo Lietuvių Komiteto visų vaikų prieglaudų vakarėlis. Vaikai vaidino dviejų veiksmų komedijėlę <Gintarai>. Vaidinimas visai pasisekė. Daugelis vaidintojų įstengė gabiai atlikti savo roles. Einant prie antro skyriaus, būtent, dainų negalima džiaugsmo ir pagyrimo nutylėti. P. B. Suduikos vedamas 60 vaikų choras padainavo net 12 dainų: 2 dainas 4 balsais, 7 dainas 3… Daugiau

Pasklidus gandui apie taiką, visų akys pražibo: vieni sprendė, kad Kalėdos atneš taiką, kiti – kad Nauji metai, kiti – kad 3 Karaliai ir t.t., o štai jau ir sausio mėnuo pasibaigė, o taikos gerumą žmonės nė už skatiką nepajuto.

1918-02-05

Lenkų vyriausybė pataria tą patį kelią, kuriuo lietuviai daug metašimčių yra ėję su lenkais savo nelaimėn. Lietuviai neketina atkartoti tos pačios klaidos.

Lietuva – ūkininkų kraštas. Ūkio kilimas ar puolimas daugiausiai nusveria jos eknominį likimą. Lietuvos ūkis pastaraisiais keliais dešimtmečiais buvo atsilikęs; tuo tarpu kaimynų ūkis per tą laiką labai aukštai suspėjo pakilti; taigi tuomet pas mus ne ką tepelnė ūkininkas, maža teuždirbo ir jo darbininkas. Nekalbant apie rėžių ūkį – sodžių, bet ir vienasėdžiai nekilo, kaip rodosi, kad būtų galėję kilti.

Kad tie patys obalsiai rūpėtų dešiniosioms mūsų grupėms ir centrui, jau šiandien galima ne be pamato paabejoti. Dar neprasidėjo platesnė visuomenės kova, o jau pamatiniai skirtumai pradeda aiškiai kyšoti iš „vienybės“ fronto. Kalbant apie Lietuvos valdymo formas, centras ir dešinieji jau sakosi, nors esą širdies gilumoj respublikos šalininkai, bet dėl praktiškų priežasčių stovį šiandien už konstitucinę monarchiją.

Petrapilės vyriausybės sukimai Ukrainoje aiškiai parodę, jog ir naujoviškoji Rusija, kaip ir seniau caro valdomoji, negali iškęsti nesikišusi į vidujinius svetimtaučių reikalus.

1918-02-03
Vilkaviškis, Lietuva

Vakar mūsų miesto lietuviai kinematografo trobesyje buvo surengę lietuvišką vakarėlį ir sukvietę daug svečių. Pribuvo ponas apskričio viršininkas, ponas burmistras, daug vokiečių kareivių ir kaimiečių. Salė buvo pilna svečių. Visų pirma maišytas choras padainavo lietuviškų dainelių, kurios svečiams labai patiko. Paskui vaidino keturių veiksmų komediją „Vagys“. Vaidintojai mėgėjai ją atliko labai gerai. Tatai yra meilės istorija. Dvejetas pargrįžusių iš Amerikos… Daugiau

1918-02-02

Gerai susipratęs, tvirtesnio būdo lietuvis neina dėl tėvynės meilės jausmo, tamsiųjų kaimynų keliais už kokį menkniekį teisman, bet stengiasi su saviškiais geruoju susitaikyti, o ne tai verčiau visai nusileisti, by tik nežeminus tokiais niekais savo tėvynės garbės. Tik, pabrėžiu, ne piktoji, kitas tautas skriaudžianti, bet prigimta, sutvarkyta tėvynės meilė verta kuodidžiausios pagarbos.

Riaušių ir krizių banga ritasi per pasaulį, iš Rusijos iškilusi, ji eina per visas žemes. Ir santarvės valdijose esti didžių liaudies ūpo krizių. Bet tenai valdžios stipria ranka dar jas sulaiko nuo sprogimo. Tie lietuvių tautos sluoksniai, kurie labai bijojo bolševizmo išsiplatinimo Lietuvoje, dabar gali lengviau atsikvėpti.

1918-02-01
Vilnius, Lietuva.

Smetona imasi teroro: girdi, jei ta formulė nepraeis, jis atsisako toliau Tarybai pirmininkauti. Šaulys taip pat atsisako vesti politiką. Kairieji vėl pareiškia, jog jų formulei nepraėjus, jie negali toliau dalyvauti Taryboje — tai principo reikalas, ir jie nesimato įgalioti. Pasidaro vėl sumišimas.

1918-01-31

Prūsų Lietuva turi daug vandenų. Ji nelyginant tinklu suraizgyta upėmis ir perkasais: užtenka kelių valandų kelionės, kad užeitum upę. Didžiuma upių čia turi kitokios išvaizdos, negu Didžiojoje Lietuvoje: jos yra ramios ir tolimose šakose laivams plaukyti tinka. Pirmoje vietoje čia stovi mūsų Nemunas, kurį lietuviai plačiai mini savo dainose ir padavimuose. Netoli sienos jis priima į savo glėbį dvi žymesni… Daugiau

Revoliucija Suomijoje X Suomijoje kilo proletariato (darbo žmonių) revoliucija. Socialistų Komisija sekmadienio vakare apskelbė revoliuciją, reikalaudama, kad visa valdžia būtų tik darbininkų ir jų organų rankose. Vyriausioji darbininkų komisija paskelbė karo stovį ir uždraudė visiems, išskyrus raudonosios gvardijos kareivius, turėti ginklų. Pasipriešinimai revoliucijai baudžiami kuo aštriausiai. Sausio 29 d. paskelbtas visuotinas streikas. Tedirba vien elektros ir dujų dirbtuvėse, taipo pat… Daugiau

Kooperacija tai visuomenės kova su buržuaziniu kapitalizmu prekyboje ir pramonėje. Iš vienos pusės stoja buržuaziniai sluoksniai su savo kapitalu, iš antros pusės – plačioji visuomenė, darbininkai ir ūkininkai valstiečiai su savo kooperacija. Kiekvienam yra aišku, kaip sunki kova reikia išlaikyti kooperacijai, nes buržuazinis kapitalas jau nuo seniau yra suorganizuotas ir įpratęs prekyboje ir pramonėje. Sulyginant su juo, kaip menka išrodo… Daugiau

1918-01-30

Suomijos piliečių gvardija nuginklavo visus Suomijos žiemiuose [šiaurėje – red.] buvusius kareivius rusus, iš viso kokius 5 tūkstančius vyrų. Vienas rusų jūreivių skyrius, kursai iš Petrapilės važiavo Suomijos pajūrin savo laivan, traukinyje liko užpultas baltosios gvardijos. Daug sužeistų šūviais jūreivių vėl turėjo grįžti Petrapilėn. Raudonosios rusų gvardijos it artilerijos pasiuntė Viborgan. Sulig Suomijos senato plano, suomių tauta rengia savo kariuomenę… Daugiau

Lietuvos Taryba pareikalavo, kad Rusija grąžintų išvežtas kultūros vertybes. Tarybos nutarimą pasirašė Jonas Basanavičius.

1918-01-29

„Ryto“ Draugijos Vilniaus Lietuvių Gimnazijos Trumpoji programa 1917/18 mokslo metais  Dar rudenį 1915 m. <Ryto> Draugijos Vilniaus Lietuvių Gimnazija (Didž. Pogulianka 14-17) ėmė dirbti paprasta rusų gimnazijos programa. Tačiau jau pat pradžioje ir juo toliau, juo labiau tenka joje darytis šiokių ar tokių atmainų, prisitaikant prie atsimainančių Lietuvos gyvenimo ir mūsų mokyklos darbo sąlygų. Nenuostabu tad, jog gimnazijos programa nėra… Daugiau

Gerbiamasis Tamista, Labai malonu, kad Tamista aukavote ir dar prižadate aukauti Tautos Fondan, bet nuo kun. Ežerskio Tamstos aukų aš dar negavau. Tikiuos, kad jis užsimiršo. Jeigu jam priminsite, tai gal atsiųs. Geriausia aukas siųsti tiesiog sekretoriui, o ant „money order“ užrašyti iždininko (B. Vaišnoros) vardą. Lauksime Tamstos aukų ir jau dabar tariame nuoširdų ačiū vardan nelaimingos Lietuvos. Su tikra… Daugiau

Trockis man du kartus yra atvirai pasakęs: Rusijos vyriausybė neturi kito pamato, kaip tiktai jėgą. Bolševikai ir tesiremia tiktai žiauria jėga; jų prirodymai – tai armotos ir šaudomos mašinos. Bolševikai gražiai mokins, bet tikrasis jų veikimas yra kitokis. Tatai parodo jų darbai Suomijoje ir steigiamajame Rusijos susirinkime.

Vilnius, Lietuva

Sausio 29 d. 1918 m. susirinko komisija, susidedanti iš penkių asmenų: kun. V. Mirono, kun. J. Staugaičio. J. Smilgevičiaus, P. Klimo ir J. Vailokaičio apsvarstyti, kokie palengvinimai reikėtų padaryti, paskelbiant Lietuvos nepriklausomybę. 

Lapelio rašytojai perspėja žmones greit būsiant gyventojų surašynėjimo. Reikia tad atsiminti ir užsirašinėti lenkais, o ne lietuviais ar baltarusiais, kaip esą vokiečių žandarai ar lietuvių agitatoriai įkalbinėsią, nes esą žinoma, kas kalba ir meldžiasi ar savo vaikus moko lenkiškai, tas yra lenkas, vis tiek, kur jis gyventų ties Vilnium, Varšuva, ar Rusijos gilumoje

Iš vieno Gardino narvelio nepagrįžo 40 laiškanešių balandžių. Paskui susekė, kad tie balandžiai (karveliai) esą nutūpę ant kaimynų trobų, kurie juos tenai susigaudė ir užmušė. Primename, kad, sulig karo įstatymų, yra uždrausta gaudyti laiškanešiai karveliai. Todėl saugokitės, neviliokime svetimų balandžių ir nemuškite. — Šaltinis: Dabartis, 1918, Nr. 13, p. 3.

Jau tik užmetus akį, galima matyti, kad tai ne socializmas, dėl kurio būtų galima ginčytis, o tiktai baisiausias komunizmas. Jau nuo pirmo pabandymo jį įvesti turi sustoti visas ūkio gyvenimas, per ką sunyksta visokis galimumas ką uždirbti ir turi iškilti badas ir sugriūti valdija.

1918-01-28

Lietuvos Tarybos narys Kazimieras Steponas Kairys švenčia 46-tą gimtadienį. Daugiau apie Kazimierą Steponą Šaulį sužinosite šiame straipsnyje – http://lt1918.lt/straipsniai/ka-zinome-apie-signatara-kazimiera-stepona-sauli-vokieciams-vezusi-nepriklausomybes-akta/.

Sausio 26-ą dieną vėlai vakare aš įstojau iš Lietuvos Tarybos. Meldžiu  priimti šį mano trumpą pasiaiškinimą. Kiekvienas gerai supranta, jog nesusipratimai gali būti visokie ir dėlei to, kad vieno ar kito nuomonė nėra gavusi viršaus, paprastai  negali būti pamatu išstojimui iš draugijos, o juo labiau iš Lietuvos Tarybos, kaipo pirmutinio ir vienatinio valstybinio mūsų organo.

1918-01-27

Lipovkoje, netoli Vilniaus, šiomis dienomis atsitiko ypatingas priepuolis. Galobovskienė, sausio mėn. 10 dieną išėjo pas kurpių ir nepagrįžo. Tuo pačiu keliu ėjo paskui viena maža mergaitė. Lauko viduryje ji rado ant sniego kurpes, iš siauro plyšio žemėje ji girdėjo dejuojant. Mažytė parėjusi papasakojo tai sodžiuje žmonėms. Iš 23 meterių gilios duobės ugnegesiai ištraukė suliesusią Galobovkienę. Ji, beeidama pas kurpių buvo… Daugiau

Atsakydamas į Jūsų šios dienos raštą, galiu Jums dar kartą patvirtinti, kad esu įgaliotas Jums vokiečių valdžios vardu tvirtai prižadėti, jog Vokietijos valstybė pripažins nepriklausomą Lietuvos valstybę preziumuojant 1917 m. gruodžio mėn. 11 d. nutarimu 1 ir 2.

Šančiai (Kauno priemiestis), Lietuva

Tieji nešvarūs elementai, dengdamiesi dargi aukštesnės bažnyčios valdžios vardu, – žinia, darydami tai melagingu būdu, stengiasi sukelti lietuvių darbininkų sluoksniuose vaidų ir nepasitikėjimą valdžia ir Lietuvos Taryba.

1918-01-26

Galvodami apie nepriklausomos Lietuvos valstybės sudarymą, mes privalome neužmiršti apie visus minimus čion momentus (tarpus). Buvusios jos senobinės plačiosios ribos negali galutinai nieko sverti – tai buvo anų laikų pripuolamas padaras. Vaduotis vien tik kalbos ar etnografijos (tautinių ypatybių) žvilgsniais taip pat negalima, nes ir geografinis padėjimas, ir gyvieji tam tikrų jos dalių reikalai kaip tik gali nesutikti su nustatomomis… Daugiau

Naujos valstybės sudarymas, ypačiai jos atstatymas iš nebūties – tai sunkiausis ir kartu didžiausios atsakomybės uždavinys.

1918-01-25

Protestuoti į gatves išėjo apie 400 tūkst. darbininkų. Per kelias dienas protestai peraugo ir kt. regionuose. Berlynas, Vokietija.  

1918-01-24
Berlynas, Vokietijos Imperija

Aš tvirtai viliuosi, kad, vakarinės Rusijos paribyje gyvenančioms tautoms pripažinus apsisprendimo teisę, bus galima susitarti su jomis, o taipo jau ir su likusiąja Rusija. Mes linkime, kad Rusijai pagrįžtų teisėtas ir tautos gerovei naudingas padėjimas.

Žiūrint į kultūringą pasaulį ir į jo susitvarkymą, randu labai reikalingu daiktu pakelti visuomenėje mūsų  bažnytinį giedojimą.

Visas prigimtas noras protintis ir lavintis, ruoštis tikriausiam žmogaus uždaviniui – mokyklose yra tiesiog naikinamas; ir pasilieka pagaliau tik troškimas ko nors įgyti, išėjus mokyklą. Ir gerai įsižiūrėję į tuos Europos vakarų kultūros žmones, kurie užima svarbias vietas kitų tarpe, ne retai pastebėsime, jog juose nėra daug likę tikrojo žmoniškumo. Juose yra kažin kas užaugęs ir padidėjęs, tik ne gyvasis… Daugiau

Rodūnia, dab. Baltarusija

Lietuvių mokyklos nuovada sausio mėn. 24 dieną darė šeimyninį vakarėlį, kurs labai gerai pavyko. Gražūs tautiniai lietuvių apdarai suteikė tam vakarėliui visai ypatingos išvaizdos. Mokyklos mokiniai pasakė gražių lietuviškų eilių ir dainų, o mergaitės, tarpais, keliais balsais dainavo gražiai skambančių lietuviškų dainų, kuo labai pradžiugino susirinkusius. Buvo tikro džiaugsmo klausytis tų plonų, skambančių balselių. Pirmininkas, pasveikindamas susirinkusius, priminė, kad vokiečių… Daugiau

1918-01-23

Per paskutinių arklių peržiurėjimą buvo paakinta, kad tų ukininkų arklius, kurie jų neatves ir slėps, tuos arklius atims. Bet kai-kurie ukininkai tačiau neatvedė, ir taipo prarado savo arklius. Vokiečių valdžia tuos atimtus arklius dabar tiems ukininkams, kurie turėjo atiduoti savo arklius per peržiurėjimą. Ką pa***** atliko sulyg reikalo. Šaltinis: (1918, Sausio 23) Dabartis (12), p. 3. [žiūrėta 2018 01 22] Prieiga… Daugiau

Nepaprastas atsitikimas. Sausio 15 d. našlė Apolonija Golobovskienė, gyvenanti Naujojo Pasaulio priemiestyje prie Daubos gat., išėjo sodžiun pas kurpių vaikui batukų parsinešti. Išėjusi taip ir dingo. Po kelių dienų namiškei ir kaimynai ėmė nekantraukti. Davė žinią vokiečių policijai ir visoms milicijos nuovadoms. Bet apie Golobovskienę niekur nieko nesužinota. Jau tarė ją kur nors žuvus. Namuose jos liko 7 metų mergaitė… Daugiau

1918-01-22

visa atsakomybė už suardymą Suvažiavimo puola ant Rusijos s. – d. „bolševikų“ frakcijos, kuri, pataikaudama Rusų valdžios norui užgrobti Lietuvą ir prijungti ją vėl prie Rusijos kaipo provinciją

Iki šiol pavogta septynetas arklių, ypač Gižų vaito nuovadoje. Spėja, kad vagia vagių gauja, kuri įvairiose vietose turi padėjėjų. Gyventojai, pastebėję įžvelgiamų žmogystų, turėtų apie tai tuojau pranešti policijai.

Lietuvos šviesuomenės skaičiuje be kunigų, gal būt, daugiausia rasime vaistininkų. Tačiau ir jų didžioji dalis kaip ir kitos šviesuomenės, tuo tarpu pelnyjosi duonos svetur. Didžiuose Rusijos miestuose jų buvo po kelis šimtus. Gi Lietuvoj 1914 metų statistika prieš karą paduoda tokių žinių apie vaistines: Taigi iš tos lentelės matyti, kad svetimtaučių, tikriau, svetimkalbių rankose buvo 94 normalinės ir 8 kaimo… Daugiau

1918-01-20

Sodžius nebenori liktiesi nuo miesto. Tatai parodo didis sodžiaus stengimosi bent kartą metuose viešai pasirodyti, jog jis žengia priekyn. Vyriausiasis pažangos pamatas yra mokykla. Tatai suprato ir amališkiai ir įtaisė mokyklą savo kaimo vaikams. Sekmadienyje, sausio 20 d. vaikams taisė eglaitę, idant jie gautų progos parodyti suaugusiems, kiek jie yra pramokę per da neilgą mokyklos gyvavimo laiką. Tiesa, pradžia darbą… Daugiau

1918-01-19

X <Havas> praneša sausio 19 d. iš Paryžiaus : Parlamente buvo svarstomas socialisto Poucet paklausimas, kuris kaltino kai kurias įstaigas peržengiant teises ir žeminant respublikos vardą. Parlamentas priėmęs atst. Paisant pasiūlytąją ir valdžios patvirtintąją dienotvarkę tokio turinio Parlamentas papeikia darbus royalistų (monarchijos šalininkų), ir visų kitų, kurie nori pakelti tarpusavio karą ir suskaldyti kraštą, bekovojantį su priešininku, pareiškia savo įsitikėjimą… Daugiau

Išeivybė Amerikon prasidėjo nuo 1863 metų suskilimo. Vienas išeivių – Račkauskis rūpestingai surankiojęs ir apskaitęs išeivių statistiką, išveda kad viso labo Amerikoje gyvena lietuvių 680 tūkst. Daugiausia randasi jų Čikagoje, Brokline, New Jorke, Bostone ir t. t. 

Dar baisesnę velnio dovaną rusai nori įbrukti lietuviams, kardami jiems visuotinį gyventojų nubalsavimą. Kad rusai taip atkakliai nenori pripažinti Lietuvos Tarybos vyriausiąja, lietuvių tautos išrinkta vyresnybe, kuria pasitiki gyventojai, čia yra kaltas jų vaikiškas prisikabinimas prie savo paskelbtų dėsnių, kurie reikalauja gyventojų nubalsavimo.

1918-01-18

Lietuvos Taryba įgaliojo Tarybos pirmininką A. Smetoną, vicepirmininką S. Kairį ir narius: Narutavičių, Staugaitį ir Smilgevičių tartis su kompetentingomis vokiečių valstybės įstaigomis dėl Lietuvos dabartinio stovio ir jos ateities.

Katinai, Joniškėlio valsčius, Lietuva

Eidamas 71-us metus Katinuose (Joniškėlio valsčius) mirė žymiausias Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis. Jurgis Bielinis (1846-1918)

1918-01-17

Trockis sutiktų pripažinti esamuosius užimtuose kraštuose tautos atstovybės organus laikinomis įstaigomis, jeigu krašte nebūtų svetimos kariuomenės. Tuomet jis pripažintų toms atstovybėms teisės pravesti reikalaujamąjį plebiscitą.  

Delei p. A. Jodzevičiaus straipsnio, įdėto laikr. <Dzienaik Wilenki> Nr 1-1918 m., kurs liečia mano žinutę <Lietuvos Aido> Nr. 44 (1917 m.), turėjau progos pasirausti savo užrašuose, ir radau daugiau žinių apie Lietuvos bajorus ir Kasčiuškos paminklą. Būtent, bajorų seimelio protokolų knygoje 1817 m. radau šitokių žinių: 1817.XII.15 nutarta prašyti leisti perkelti tautiečio (wspulziomka) a.a. Tado Kasčiuškos kūną ir įsteigti… Daugiau

Janulaitis užklaustas atsakė, kad jis, kaip socialdemokratas, laiko visuotinį plebiscitą būtinu; jei Vokietijos socialdemokratija paklaustų jo, ar [Lietuvos] Taryba iš tiesų atstovauja liaudį, jis turėtų tai paneigti

  Plačiai pasklido po Lietuvą laisvės gandai. Kiekvienas, kurs tik sugeba pažvelgti toliau per savo asmens reikalus, nekantriai lauke nebe žodžių, bet faktų, žiūri neramiu žvilgsniu į politikinį orizontą. Kas jautė ilgus, ilgus metus carizmo leteną, svetimos šalies-pamotės globą, – ilgisi laisvės savo krašte ir siekia jos, lyg augalas saulės spindulėlio. Bet milžinas karas tebelaiko aprėpęs pasaulį, o su juo… Daugiau

Jungtinės Karalystės minstro pirmininko David Lloyd George 55-tas gimtadienis

1918-01-16

Išnešus man jam vaistų, ėmė kalbėti, kaip žmonės „plennikų“ nekenčia, kaip džiaugiasi, kada vokiečiai juos sugauna. Pasakojo ilgą pasaką apie „plennikų“ pagavimą kaži kur už Linkuvos, Kizerių dvare. Ir jutau, jog visos tos istorijos sekamos tik tam, kad pasisektų iš manęs ištraukti „plennikams“ nepalankų žodelį.

Šveicarija pripažino Suomijos nepriklausomybę Iš Berno sausio 16 d. praneša, jog bendroji taryba įgaliojusi Šveicarijos konsulą Aboje pranešti valdžiai Helsinkuose, kad jinai pripažįstanti Suomijos tautai nepriklausomybę ir suverenitetą ir esant pasiryžusi užmegzti su tąja valdžia draugiškus ryšius. Stovis Suomijoje X   Iš Stokholmo praneša, jog senatorius Svinhuvud, kuris yra pirmas Suomijos respublikos pirmininkas, pasakęs, kad Suomija Alando salų Švedijai nuokuomet nesugrąžinsianti…. Daugiau

1918-01-15

Nereikia žiūrėti į Lietuvos Tarybos darbus kaip į tokius priruošiamuosius, kurie neturėtų tveriamosios galios. Priešingai, tie darbai turi padėti rast pačius svarbiausius ir nebeišjudomus valstybės akmenis.

Kareiviai pasakoja, jog gruodžio mėn. Panevėžio apskr. buvę suimti keturi „plennikai“ ir nušauti, o Joniškėlio – septyni. Šiaip artimiausioje mūsų apylinkėj žmonės kalba, jog tikrai „plennikų“ nepamatyti daugiau.

Petrapilės telegrafų biuras skelbia nuo 15 1. Vakar Leninas vieną raudonosios gvardijos skyrių, kuris vyko frontan, nulydėjo geležinkelio stotin. Begrįžtant jam automobilyje atgal, į automobilį iš gatvės paleido keturis revolverio šūvius, bet be jokių pasekmių. Leninas, 1918 m. — Šaltinis: Dabartis, 1918, Nr. 9, p. 2. http://www.epaveldas.lt/

Labai man gailu, kad Jūs pasitraukiate iš tos labai svarbios vietos, kuriai Jūsų Šviesybė tarnavo trejus metus su atsidavimu ir vykusiai statydama visą savo asmens jėgą. Karšta mano padėka ir pilniausias mano pripažinimas lydi Jūsų Šviesybę, Jums paliekant šitą gražų kraštą, kurį Jūs visados stengėtės valdyti vyriausioje vokiškoje dvasioje.

1918-01-13
Kaunas, Lietuva

Sekmadienį sausio mėn. 13 dieną, lietuvių liaudies mokykloje B I Kaune, Licmano gatvėje 30, buvo surengta eglaitė. Buvo Kalėdų giesmių, Kalėdų eilių ir žaislų. Visa-kas pavyko gerai. Užbaigiant vaikų iškilmę, kiekvienam vaikui suteikė Kalėdų dovaną.

1918-01-12

„Šviesos“ draugijos pirmininko Jono Vileišio pranešimas apie lietuvių kalbos kursus vilniečiams. Netrukus atidaromi Vilniuje lietuvių kalbos kursai lietuviškai nemokantiems arba jau kiek pramokusiems. Pamokos tautų grupėmis bus 8 kartus per savaitę po 1 val. vakarais tarp 6-8 v. Mokesnis – 1 rublis mėnesiui. Smulkmenos sužinoti ir užsirašyti galima Lietuvių agronomijos ir teisininkų draugijos bute (Vilniaus g. 14), nuo 9-11 ryto… Daugiau

1918-01-11

Nupiešiamos sienos ant žemėlapio [..]. Balsuojant už tokias sienas balsuoja 12, prieš – 4 […]. Klimas pasiūlo, kad pietuose siena eitų Nemunu. Už Klimo pasiūlymą balsuoja 6 [..], prieš jį – 1 ir susilaiko 1 […].

1918-01-10

Pagalios rusas visados yra rusas. Nors jisai ir apsisiaus naujovišku, klaidinančiu apsiaustu, nors rusų vyriausybė dar kiek kartų atsimainytų, rusų tautos būdas neatsimainys taip ūmai.

Po mūsų apylinkę pasklido gandas, jog surašinės išnaujo, kas lenkas ir kas lietuvis. Kas užsirašys lietuviu, tas liksiąs po vokiečių valdžia ir eisiąs baudžiavą; kas užsirašys lenkas, tas būsiąs katalikas, liuosas ir visur prileidžiamas. Žodžiu, eina smarkiausia ir bjauriausia agitacija.

  Opiausias mūsų klausimas yra pradedamųjų mokyklų sutvarkymas, kadangi ateities gyvenimas daug priderės nuo to, kaip bus sutvarkyta mokykla.

Lietuvos ūkio ir kultūros reikalai linksta ne į rytus arba pietus, bet į vakarus. Lietuva privalo arčiau susirišti su Vokietija. Tai yra tiesa. Lietuva yra žemės ūkio kraštas, o Vokietija – pramonės šalis. Viena žemė papildo antrą: Lietuva aprūpintų Vokietiją duona ir kitokiu maistu, o Vokietija Lietuvoje turėtų gerą vietą parduoti savo pramonės dirbiniams.

Neseniai vyriausias rytų vadas išleido įsakymą sulig krašto pašto tvarkos peržengimo. Kas aplenkia cenzūrą ir neįduoda jai rašytų laiškų, bus baudžiamas kalėjimu ligi 5 metų ir pinigų bausme ligi 10 000 markių.

1918-01-08

Turi būti sukurta visuotinė tautų asociacija, reglamentuota konkrečių paktų, kurios tikslas būtų užtikrinti politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą tiek mažosioms, tiek didžiosioms valstybėms.

Prasidėjusios Lietuvių Brastoje Taikos derybos duoda mums vilties manyti, jog jau greitai nuslūgs visos iki šiol mūsų tėvynę slegiančios karo sunkenybės ir jog visa Lietuva veikiai įgaus laimingesnių sąlygų savo politiškam , kultūriškam ir socialiniam plėtojimui.

1918-01-07

Smetona primena, kad jau gruodžio 11 d. Taryba yra vienu balsu nusistačiusi, kad reikalinga tuojau paskelbti nepriklausomą Lietuvą. Dėl sąlygų reikėtų ir galima būtų pasiderėti, bet tik ne su vietinės valdžios atstovais.

Prieš susirenkant Tarybai, prezidiumas kalbėjosi dėl dienotvarkės. Gauta žinia iš Mltverw, kad rytoj 3 val. būtų viešas posėdis dėl proklamacijos. Vileišis ir Kairys netiko tokiam greitam “upui”. Pas juos kilo daug abejojimų, ar apskritai verta skelbti. Atsidėjome 5-6 val. Pasakėme, jog bus. Tai mūsų pačių reikalas. Vileišis vakare (priruošiamame Tarybos posėdyje) stojo griežtai prieš tai (seniau jis griežtai reikalavo, kad… Daugiau

1918-01-05

Netrukus atidaromi Vilniuje lietuvių kalbos kursai lietuviškai nemokantiems arba kiek pramokusiems. Pamokos tautų grupėms – bus 3 kartus per savaitę po 1 valandą vakarais tarp 6-8 val. Mokesnis – 1 rublis mėnesiui. Smulkmenos patirti ir į kursus užsirašyti galima šiuo adresu: Vilniaus g. Nr. 14; Lietuvių agronomijos ir teisininkų draugijos butas nuo 9-11 ryto ir nuo 5-6 v. v. <Šviesos>… Daugiau

Buvo pasikalbėjimais su žydais. (Rozenbaumu). Jie nori plačios Lietuvos su Minsku, Vitebsku, Mohilevu, Balstoge. Jie taip pat nori tautinių kurijų. Nesutinką su 2-3 atstovais. Šiaip išsiaiškinome. Tarybos eis ir toliau.

Berlynas, Vokietijos Imperija

Savaime suprantama, kad mes ir lietuviams pripažįstame apsisprendimo teisę, nors Lietuva ir Lenkija metašimčius gyveno susijungusios. Gvildenant šitą klausimą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad ne visa kas, kas politikos ir geografijos žvilgsniu priskaitoma prie Lietuvos, priguli ir etnografinei Lietuvai. Čia pažvelgsime į Vilniaus sritį, kame tiktai mažas gyventojų skaičius tėra lietuviai. Šitam klausimui Lenkijos valdžia yra susirinkusi daug statistiškos… Daugiau

1918-01-04

Pereito sekmadienio vakarą daug sąvalkiečių susiėjo Askadios salėnu į vaidinimą labdaringam tikslui. Pelnas buvo skiriamas nupirkimui kuro miesto vargdieniams. Vakarėlis gerai pavykęs. — Šaltinis: „Dabartis“, 1918 m. sausio 5 d., nr. 3, p. 3. http://www.epaveldas.lt/  

1918-01-02

Kronprinco Ruprechto karuomenės dalis: Prieš pietus kai kuriuose vietose nuo Dimuiden ligi Deull armotų šaudymas padidėjo. Šiaurėje ir pietuose nuo Lens tarpais sekėsi mūsų žvalgams. Taip pat tarp Arras ir St. Quentin kartais smarkiau šaudėsi. Paskutinėje dienoje pietuose nuo Marcoing paimta 500 anglų belaisvių.

Tik toks jausmų pakilimas neilgam. Ir vaizduotės sparnai ne geležiniai… Pergyventų įspūdžių sunkumas girnų akmeniu tuos sparnus slegiąs ir netrukus priverčia juos nusvirti, pailsusius susiglausti.

1918-01-01

Po audros tamsios Susilauksim giedros Ir saulė gražiai užtekės… (Jovaras) http://www.epaveldas.lt/

1917-12-31

Straipsnis: http://lt1918.lt/straipsniai/apibendrinimas-1917-m-gruodis-pasirinikimu-kryzkeleje/

Vezuvijaus ugnikalnis. XX a. pr.

1917-12-29

Jei ponai laukia vasarojamojo laiko paįvairinti savo gyvenimui, jei vaikai laukia atostogų, kurių metuose esti kelerios, tai kaip turi išsiilgti tarpušvenčio tarnai ir tarnaitės, kuriems tas laikas – tai vienatinis ištisų metų dykalaikis, laisvės laikotarpis, kuriuo kiekvienas gali naudotis, kaip tinkamas.

Mes nekalbėsime apie plebiscito gerybes ir ydas apskritai, sprendžiant kai kuriuos klausimus jaus susidariusioje valstybėje, kaip tat yra, pvz., Šveicarijoje. Čia mums pravers tik pažymėti, jog plebiscitas (visų gyventojų atsiklausimas), tai nėra toks kelias, kuriuo visuomenei tiesiausiai galima būtų eiti į kultūros uždavinius.

1917-12-27

Mūsų sodžiuose, kur yra visokių klajojančių banditų, juda susiliejusi tvarka, gyvenimo santykiai keičiasi. Taigi, mokytojo priedermė nurodyti mūsų sodiečiams šių dienų atsitikimų svarbumas. Daugely vietų girdėti, jog įvairūs lenkų bei rusų agentai platina nebūtų prasimanymų apie liuosąją Lietuvą. Jie nori nepriklausomą mūsų tėvynę, taip trokštamą, Lietuvos sodžiuose, nupiešti tamsiausiomis spalvomis.

Tas gyvulys herbe ne stumbris, o tauras. Čia p. Vasariui buvo lengva paklysti dėl to, kad tarp mūsų retai kas žino tą skirtumą, koks yra tarp tauro ir stumbrio.

1917-12-26

Lietuvos Brastoje, gruodžio mėn. 26 diena. Pasak vakarinio pranešimo, šiandien Vokietijos, Austrijos-Madjarijos ir Rusijos atstovai svarstė reikalus atnaujinimo susisiekimo tarp tų valdijų. Tarybos nesiliauja. Laikraštis „Vossische Zeitung“ rašo, kad ligšiol buvusiomis derybomis tarp vidurio valdijų ir Rusijos atstovų įvyko visiškas sutarimas dėl klausimų, kur būtų galima įvykinti taika. Labai svarbu, kad tatai pripažįsta patys Rusijos atstovai. Taipo Rusijos demokratų valdžia… Daugiau

1917-12-24

Ketvirtos Kalėdos karo metu! – Vėl atėjo žiema ir baltai nuklojo Lietuvos dirvas, nusiausdama lyg minkštu, skaisčiu pluoštu grinteles, kai kur sugriuvusias kūtes arba naujai pastatytas ant griūvėsių trobeles gyventojų lietuvių. Nebematyt jau tiek liūdnumo plačioje Lietuvos šalyje. Atėjo ta šventė, kurioje mes gauname ir duodame meilės. Saulutė skaisčiai šviečia, nesišykšti savo spindulių, beria milijonų milijonus jų ant baltai apsirėdžiusios… Daugiau

Šaltinis: Lietuvos Aidas, 1917 m. gruodžio 24 d., nr. 46, p. 4. Nuoroda: http://www.epaveldas.lt/

1917-12-22

Lietuvių tautai negali būti vis vien, kokia dvasia yra įvykęs ginklų sustabdymas. Jei tebūtų atsvėrusi tiktai jėga ir galybė, vadinasi, militarizmas, tuomet reiktų bijoti, kad ta pati dvasia nevyrautų ir prasidėsiančiose taikos tarybose ir tokiu būdu neatsvertų arba nenuspręstų, kokis turi būti visas taikius tarp vidurio valdijų ir Rusijos. Tame sykyje tegalėtų būti taikius pilnas griežtų priešingumų, kliūčių ir nemalonumų…. Daugiau

Žinios iš Lietuvos: Po visą kraštą. Mūsų mokyklos. Seinai. Seinų lietuvių gimnazijai atidaryti yra jau gautas leidimas. Mokslas bus galima pradėti patuštinus ir išgavus jai reikalingus namus. Kada tai įvyks, dabar nėra žinios. Dėlto apie mokslo pradžią ir kvotimus bus pranešta vėliau. Pradžioje bus įsteigta tik viena pirmoji klasė ir mokiniai bus priimami šiais metais tik į pirmą klasę. Kun. J…. Daugiau

Pradėjo taikos derybas Gruodžio mėn. 22 dieną iškilmingai atvėrė taikos derybas Lietuvos Brastoje. Atkako čia atstovai: Vokietijos užsienio ministeris von Kühlmannas, ambasadorius von Rosenberg, sekretorius von Höbschas, generolas Hoffmannas, majoras Brinkmannas, austrų-madjarų užsienio ministeris Černinas ir kiti; bulgarų, tarp kitų tiesos ministeris Popovas; iš turkų pusės A. K. Jo aukštybė Ibrahim Hakki paša; iš rusų pusės A. K. Joffe, Kamenevas,… Daugiau

Ginklų sustabdymas ir dabartinis padėjimas. Brėkštanti rytuose taikos aušra, be abejo, šio krašto gyventojams suteiks tūlų palengvinimų. Jau dabar, paplitus garsui apie ginklų sustabdymą, pradėjo pulti maisto kainos, kurios tolyn vis puls labyn. Jau gerokai yra atpigusi arbata, kava, cukrus ir kiti nuolat vartojami daiktai. Malonu patirti tokios naujienos. Bet tūlas dabaabar mano, jog jis galės elgtis kaip tinkamas, nepabodamas… Daugiau

1917-12-20
Vilnius, Lietuva

Baisusis karas, matyti, eina galop. Vargiai begalima abejoti, jog dabartinės tarybos su rusais čia daro visų laukiamą pradžią. Todėl šen ir ten nukankinti, išvargę žmonės drebančia širdimi laukia ir tikisi sulauksią naujų metų šventėms <taikos angelo> pranešimo.

1917-12-18

Reikia gilinti prieštaravimus tarp Lietuvos ir Lenkijos, kad kova dėl Vilniaus vyktų ne tarp Berlyno ir Vienos, o tarp Lietuvos ir Lenkijos. Kad taip įvyktų, reikia teritoriškai atriboti vyskupijas ir lietuviškose vyskupijose paskirti vyskupais lietuvius.                                                     … Daugiau

Jau prieš karą, nepaisant nepagabių prekybos sutarčių tarp Rusijos ir Vokietijos, susinešimas Lietuvos su Vokietija buvo labai veiklus ir didis. Galima tikrinti, kad veik visi mūsų gaminiai ėjo į Prūsus. Ir ateityje negali būti kitaip. Kaipo mūsų ūkio gaminių pirkikė, Vokietija mūsų žemei nepavaduojama. Dėl didžio žemės ir darbo kainos skirtumo, per ką Lietuvoje ūkio gaminiai pigesni, dar ilgą laiką… Daugiau

1917-12-16

Nustatant aneksijos sąlygas, mes esame pasirengę atsižvelgti į lietuvių ir Kuršo gyventojų tautinius reikalavimus tuo atveju, jeigu Anglija neokupuos Alandų salų, Suomijos, Estijos ar Livonijos.   Vokietijos užsienio reikalų žinybos atstovo prie karinės valdžios Lersnerio pranešimas į Berlyną Po gruodžio 6-7 d. Berlyne įvykusio pasitarimo generolas Ludendorffas pateikė Rytų fronto vadovybei tokias direktyvas dėl taikos derybų vedimo: Nesikišti į Rusijos… Daugiau

1917-12-15

Iš Lietuvos Tarybos III sesijos septyniolikto posėdžio. Posėdžio pradžia 10 val. 20 min. Pirmininkauja Kairys. Neatvyko Malinauskas, Narutavičius, Šernas, Staugaitis. Vileišio pasiūlymu susirinkimas nutarė pavesti prezidiumui: a) pasirūpinti išgauti Tarybos nariams leidimai liuosai važinėti po Lietuvą, b) paimti iš buvusiojo Organizacinio Komiteto visus popierius. Dėl Tarybos posėdžių protokolų susirinkimas nutarė: 1) ateityje protokolų nuorašus įteikti kiekvienam nariui, 2) protokolus šios… Daugiau

Gruodžio mėnesio 12. dieną, pasak sutarties, rusų delegatai vėl atvyko Lietuvos Braston, toliaus tartųsi apie ginklų sustabdymą. Artimiausias posėdis busiąs gruodžio mėnesio 13. dieną prieš piet. — Šaltinis “Dabartis”, 1917 m. gruodžio 15 d. No. 110 “Paskutiniai telegramai” 1 psl. http://www.epaveldas.lt/

Tauragėje yra naujai įtaisyti pamišėlių namai, 250 žmonių; dabar ten randasi 180 žmonių. Nuotrauka: Tauragė 1915-1917 m.   Įvairios žinios iš Lietuvos Pavoverė-Sorokpolis (Pabradės aps). Šitoje parapijoje apgyvendinta daug pabėgėlių nuo fronto, buvusiose rusų kariuomenės stovyklose, vadinamajame Poguliankos Poligone. 1915 m. čia buvo prisirinkę apie 7 tūkstančiai pabėgėlių, kurių tarpe buvo trečdalis lietuvių ir du trečdaliu gudų. Dabar jų beliko… Daugiau

1917-12-14
Kalvarija, Lietuva

14.12 Kalvarija. Kokis didis yra lietuvių troškimas šviestiesi, plačiai pasirodė iš, kad Lietuuvoje paskiausiuoju laiku yra įsikurę labai daug naujų mokyklų. Bet ir suaugusieji trokšta įgyti daugiau mokslo. Liubavoje, Kalvarijos vaitystoje, žmonėms kartštai reikalaujant, tenykštis lietuvių mokytojas Julius Butauskas išgavo iš vyresnybės leidimą, suteikti pamoką suaugusiems vakaras ir šventadieniais. Kursas atsivers jau šią savaitę. — Šaltinis: laikraštis „Dabartis“, 1917 m…. Daugiau

Iš Lietuvos Tarybos III sesijos penkiolikto posėdžio. Posėdžio pradžią 11v[al.] 30 m[in.] rytą. Pirmininkauja Kairys. Neatvyko: Malinauskas, Narutavičius ir Smetona. […] Pakilus klausimui, ar dabar jau galima būtą išdavinėti nariams oficialines ištraukas iš posėdžių protokolų, nutarta: kol protokolai galutinai nesutvarkyti, neduoti jokių ištraukų, o paskui tik prezidiumo nutarimu. Iškilus klausimui, ar Tarybos nariai privalo slėpti viską, kas šnekama ir tariama… Daugiau

1917-12-13
Kaunas, Lietuva

Nuvažiavus į Kauną, visi vokiečiai nusistebėjo, kad ne visa Taryba, bet tik 6. Paaiškino, jog ilgai svarstė ligi 12 val. Smetona tuojau perskaitė mūsų pareiškimą „Erklarung“. Waldersee atsakė (bendrai, ketino vėliau prisiųsti). Visa tai ketinta pristatyti kaizeriui. Paskui pietūs. Šaukė Koch Lietuvai. Atsakė Smetona. Falkenhausenas, eidamas į naują darbą, išreiškė vilties, jog ateityje viskas eis gerai ir sutartyje. Narutavičius atsakė… Daugiau

Central News iš Petrapilio. Panaikinta privati nuosavybė. Central News praneša iš Petrapilio: Bolševikų valdžia išleidusi įsakymą, kuriuo panaikinama atskirų žmonių žemės nuosavybė; visa žemė virsta valstybės nuosavybe. Tas pats laikraštis praneša iš Petrapilio, kad ten susirinkusi valstiečių konferencija 482 balsais prieš 381 pritarusi bolševikų valdžios programai dėl žemės padalijimo, kariuomenės paleidimo, nusiginklavimo ir greitos taikos. Nuotraukoje: Rusijos bolševikų kovotojai (1917… Daugiau

Iš Lietuvos Tarybos III sesijos keturiolikto posėdžio. Posėdžio pradžią 5 v[al.] vakare. Pirmininkauja Kairys, Neatvyko Narutavičius. Svarstomas toliau klausimas atstovybės sudarymo Berlyne. Diskusijoje dalyvauja: Smetona, Staugaitis, Kairys, Vileišis, Mironas, Stulginskis, J. Šaulys. Smetona pasiūlo formaliniai įgalioti vieną ir paskirti dar du padėjėju, būtent 1 kunigą ir 1 socialdemokratą. Už tą pasiūlymą balsuoja 13, prieš ji – 4, susilaiko 2. Toliau… Daugiau

Pereito mėnesio gale jsteigtosios vokiečių-lietuvių draugijos organas »Das neue Litauena« praneša, jog tos draugijos sekretorius esąs sulakęs iš Lietuvos tarybos pirmininko p. Smetonos kuriame jisai reiškiąs savo džiaugsmą dėl tos draugijos isteigimo ir tikįsis, jog ji tapsianti padejėja visuose tuose klausimuose, kurių dabar užduoda busimoji Lietuvos valdija. Smetona dar prideda, jog jisai įsteigsiąs dar panašią »Lietuvių-vokiečių draugija«, kurios tikslas taipojau… Daugiau

Kiekvienas beteisės tautos gyvenimas eina kitokia vaga, negu liuosųjų tautų, sudariusiųjų savo valstybes. Liuosų tautų piliečiai, dirbdami visuomenės darbą, įsigija ne tik garbės ir garso, bet dažnai taip pat turto, materialinės gerovės. Tuo tarpu priklausomų tautų visuomenės darbininkams dažnų dažniausiai tenka kęsti vargai ir persekiojimai; kartais gi reikia maitytis vien aukštomis idėjomis. Jų gyvenime paprastai esti nesuderinami savo nauda ir… Daugiau

1917-12-12

Iš Lietuvos Tarybos III sesijos 12 posėdžio. Posėdžio pradžia 4,5 val. po pietų. Pirmininkauja Kairys. Neatvyko Dovydaitis, Narutavičius, J. Šaulys, Smetona, Smilgevičius, Stulginskis, Vailokaitis, Vileišis Toliau svarstomas klausimas apie manifesto praplatinimą, jeigu būtų paskelbta nepriklausomoji Lietuva. Kairys pasiūlo išrinkti tam tikslui komisiją. Išrinkta komisija iš trijų asmenų: Petrulio, Bizausko ir Banaičio. Toliau svarstomas Lietuvos mažumų klausimas ir klausimas dėl Lietuvos… Daugiau

Laikraštis „Ziemia Lubelska“ gruodžio 12 d. paskelbė straipsnį, vardu „Lietuvių išpažintis Berlyne“. Tame straipsnyje paduoda antrojo Lietuvos Tarybos pirmininko Stepono Kairio pašnekesį su redaktorium laikraščio „Berliner Tageblatt“. Paskui to straipsnio rašytojas šitaip sako: „Visas pono Kairio jausmų pasiliejimas rodo beribį pasitikėjimą, jog Lietuva po Vokietijos sparnais susilauks išsvajotos laimės laikų. Toje lietuvio patrioto išpažintyje nėra nė vieno žodžio apie Lenkiją,… Daugiau

1917-12-11
Kaunas, Lietuva

Pareiškimas I Lietuvos Taryba, kuri, kaip pripažįsta krašto ir užsienio lietuviai, vienintelė įgaliota atstovauti lietuvių tautai, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir 1917 m. rugsėjo mėn. 18-23 d. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos nutarimu, skelbia nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą su sostine Vilniumi ir jos atskyrimą nuo visų valstybinių ryšių, kurie kada nors yra buvę su kitomis valstybėmis. II Šiai valstybei tvarkyti… Daugiau

1917-12-10

Nuo tos dienos, kurioje šitas įsakymas bus paskelbtas, Kauno mieste ir priemiesčiuose: Šančiuose, Vilijampolėje, Aleksote ir Panemunėje nuo 3 iki 7 val. popiet uždrausta elektrika apšviesti viešos krautuvės, rodomi langai bei krautuvių iškabos. Nuo viršuje paskelbto įsakymo išimtos: a) Kareiviškosios pardavyklos, b) Miesto pardavykla, Kaiser-Wilhelmstr. 43 [dab. Laisvės al. – red.], c) Kareivijos knygynai d) Apačioje pasakytos krautuvės: 1. Kavinė… Daugiau

1917-12-08

S m e t o n a: svarbi ne tiek valdymo forma, kiek jos turinys, yra demokratinių monarchijų ir nedemokratinių respublikų. Jei mes dedamės su vidurine Europa, tai mums reikalinga monarchija. Struktūra Lietuvos taip pat reikalinga monarchijos.                                               … Daugiau

1917-12-07

III sesija Šeštas posėdis [19]17.XII.7 […] Prie protokolo Nr. 18. Vileišio projektas. An die Militaerverwaltung Litauen. Šiuomi mes turime garbę Vokiečių vyriausybei pareikšti, kas seka. Šiuo politiškuoju momentu Lietuvos Taryba sutiktų antrą kartą pakartoti 1917 m. gruodžio 1 d. išleistą nutarimą ir griežtai pabrėžti mūsų tautos atsiskyrimą nuo Rusijos, jeigu vyriausioji vokiečių valdžia sutiktų mums pažadėti ir garantuoti sekančias sąlygas:… Daugiau

1917-12-06

Iš Vatikano, 1917. XII. 6 d. Jo Šventenybės sekretoriatas Nr. 49543 Prakilniam vyrui d-rui J. Basanavičiui, lietuvių konferencijos pirmininkui Vilniuje Prakilnus vyre, Šventasis Tėvas, kurs rūpinasi viso pasaulio katalikais ir savo tėviškąja meile taip pat apima gyvenančius Lietuvoje, maloniai priėmė Vilniaus konferencijos atstovų kilnius žodžius, siųstus Tėvui, kaipo atsidavusiam nelaimingų paguodai ir visų tautų sutaikinimui, ir panorėjo per mane Tau… Daugiau

Helsinkis, Suomija

(Suomija, 1917 m.) (Suomijos nepriklausomybės deklaraciją su signatarų parašais, 1917 m. gruodžio 6 d.) (Rusijos bolševikų vyriausybės raštas patvirtinantis Suomijos nepriklausomybės pripažinimą)  

Lietuva mums reikalinga mūsų sienų apsaugai. Ją reikia tvirtai prirakinti prie savęs. Ne savarankiška valstybė, bet asmeninė unija su Prūsija. Kuršas – taip pat. Lietuvių siekiai per toli eina. […] Nereikia žmonėms kelti neišsipildančių vilčių. Pietų Vokietijos pavyzdžio neteikti. [Pastabos, išsakytos vykstant Vokietijos vyriausybės ir Vyriausiosios kariuomenės vadovybės atstovų pasitarimui Rytų politikos klausimais.]   — Šaltinias: Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo… Daugiau

1917-12-05

Apgailėtiną vienos šeimos likimą nagrinėjo Sąvalkų apskričio teisme. Valkavižnoje, Marijampolės aspkr, gyveno butelninkas Saldonis su žmona. Žmona pagimdė dvynučius – mergiukę ir berniuką, – abu nebyliu. Berniukas buvo kiek gabesnis, užtat mergiukė visai nevykusi. Tavas buvo labai žiaurus žmogus, […] kentėti nuo pikčiurnos tėvo, kuris gėrė ir lošė. Užėjo karas, visai pro Saldonies pirkią ėjo šaulių vagos. Karuomenei pasitraukus, vieną… Daugiau

1917-12-04
Voronežas, Rusija

Didžioji Lietuva, remdamasi Lietuvos reikalais ir visuotiniu lietuvių siekimu, žodį pasakė. Jinai tarė: Laisvam Lietuvos ūgiui reikalinga yra sudaryti iš jos nepriklausoma, demokratingai sutvarkyta valstybė. Didžioji Lietuva pavedė savo išrinktajai ir visų pritariamai Lietuvos Tarybai išvaduoti Lietuvą, iškovoti jai laisvę. Dabar jau Lietuvos Nepriklausomybė tegali būti vienintelis darbo ir kovos obalsis kiekvienam lietuviui. Rusijos lietuviai, penkių partijų sutarimu, Didžiosios Lietuvos… Daugiau

1917-12-03
Švenčionys, Lietuva

Burmistras atvėrė krikščionių našlaičiams prieglauda. Prie atvėrimo pribuvo daug žmonių. Namus prieglaudal davė Čišlovienė, ir ji pati Iiko prieglaudos motyna. Prižiurėjimą pavedė aptekorienei Dukauskienel. Pinigų, drabužių Ir maisto sudėjo rniesto gyventojai ir keletas dvarininkų iš apylinkės. Dvarininkai pasižadėjo ir toliau rupintiesi prieglaudos išIaikymu. Burmistras paskyrė pinigų ir malkų kurui. Todėl prleglaudon galėjo tuojau priimti didesni skaitlių vaikučių — mergiukių ir… Daugiau

1917-12-02

Nors vokiečiai apsiputodami tvirtino, jog jie jokiu būdu nepasiduosią, jie gyvai turi karą laimėti arba nors priversti sąjungininkus su jais derėtis, bet vis labiau aiškėjo, kad karas eina jų nenaudai. Mes aiškiai matėme jų valdininkų ištvirkimą, ir buvo aišku, jog netrukus mums, lietuviams, reiks pradėti patiems savo kraštą tvarkyti. Mes jau turime savo tarybą, savo spaudą. Bet pašnekesiuose su žmonėmis… Daugiau

(Video: Sovietų Rusijos diplomatai atvyksta į pasitarimus dėl galimos taikos, 1917 m. gruodis.)   Vokiečių valdžia praneša: Lapkričio 26 d. karo ir laivyno kamisorius ir vyriausiasis rusų armijos vadas p. Krylenko atsiklausė per atstovus ar vyriausiasis vokiečių vadas nori tuojau pradėti tartis del veikaus mūšių pertraukimo. Dar tą pačią dieną vyriausiasis vokiečių vadas Rytuose Bavarijos kunigaikštis Leopoldas atsakė, kad jis… Daugiau

1917-12-01

Išleidė AGRONOMAS A. STULGINSKIS. Daug naudingų patarimų kaip ūkininkauti šiuo karo metu ir kaip atstatyti ūkis karui pasibaigus. Kalendoriun įdėta tarp ko kita Lietuvių Konferencijos (Vilniuje) narių sąrašas. Imant didesnį skaičių nuleidžiama procentai // Kreiptis adresu A.Stulginskis, Pohulankastr. 20-4, Wilna — Šaltinis: Lietuvos Aidas, 1917 m. gruodžio 1 d., Nr. 36, P. 4 Nuoroda: http://www.epaveldas.lt/  Nuotrauka: Alytaus kraštotyros muziejus. Inv…. Daugiau

Lietuvos kaimelis jau iš tolo išrodo kaipo krūvėlė susitraukusių, įbaugintų trobelių. Čia matyti, kad daug metų trukusis rusų prispaudimas ir šiandien dar juos tebeslegia. Taip baimingai čia stovi tos trobos ir nedrįsta pakelti savo galvos aukščiau, žvilgterėti dangun. Jas yra statę nebe karžygiai iš didžiųjų Lietuvos kunigaikščių laikų, o prispausta ir praradusi savo papročius tauta. Butai sustatyti eilėmis palei smėlingą… Daugiau

Rusų vyriausybė yra paskelbusi ir daugiau slepiamų dokumentų. Ligišiol paskelbtuose dokumentuose vyriausiai buvo kalbama apie Rusijos bei Fransijos reikalus. Rusija, pasak anų sutarčių norėjo savo valdžią paskleisti Turkijoje; užtatai ji žadėjo padėti Fransijai uižmti Vokietios kraštą ligi Reino ypač iš vakarų pusės. Viename slaptame telegrame nuo 1917 metų sausio 30. dienos caro valdžia reikaIauja sau teises laisvai sulyg savo noro… Daugiau

1917-11-30

Žmonės viltingai laukia karo pabaigos, o „Lietuvos klausimas“ vis dažniau skamba tarptautinėje arenoje. Lietuvos Taryba: valstybingumo atstatymo keliu 1917 m. lapkričio 2–10 d. Šveicarijoje sušaukiama lietuvių konferencija, kurioje dalyvauja ir penki Lietuvos Tarybos nariai su Antanu Smetona priešakyje. Daugelis jų ir žymusis atgimstančios lietuvių tautos dainius Maironis mano, kad Lietuva turėtų žengti konstitucinės monarchijos keliu. Atvirai deklaruojama, kad politine, kultūrine… Daugiau

Vilnius, Lietuva

Šaulys rašo iš Berlyno, jog dalykai einą neblogai. Bet dėl Vilniaus iš lenkų buvo nemaža pavojaus. Rusijos taikos pasiūlymas kelia šiokios tokios vilties. Bet ūpo nėra. Vokiečiai paleido paskalą, jog prancūzų frontas esąs pralaužtas. Tikisi Paryžių pasiekti. Ee! Palauksime dar. Kancleris Hertlingas ir apie lietuvius prabilo: pripažino apsisprendimo teises. „Germania“ sako, jog Vokietijoje vis plačiau randanti paspirties nuomonė apie Lietuvos… Daugiau

  Delto, kad demokratija nera išnaši, jei ji nera visiška; ir ten-gi, kur tikrai puse piliečių balsuoja, tera tikrai puse demokratijos. Delto, kad moters, arčiausia stovinčios prie kudikių, yra labiau jautrios sulyg morales ir visuomenines įtekmes. Delto, kad balsavimo teisių labiausia reikia toms moterims, kurios jų nenori. Delto, kad visi reikalai, ar tai butų biznio, religijos, sporto ar politikos –… Daugiau

1917-11-29
Berlynas, Vokietijos Imperija

Kas liečia seniau Rusijos caro valdžioje buvusius kraštus – Lenkiją, Lietuvą ir Kuršą – mes laikomės šitų tautų apsisprendimo teisės [seimo rūmuose – didelis pritarimas]. Mes laukiame, jog jos pačios sudarys tokią valdijos sandarą, kuri atatinka jų sąlygoms ir jų kultūros linkmei. Bet šitie dalykai dar neišrišti. Tos žinios, kurios neseniai buvo paplitusios spaudoje, jog vienas punktas jau esąs tvirtai… Daugiau

Tai atsisveikinome visam amžiui. Išlydėjome kareiviukus, netikėtai, šiais baisiais laikais įgytus ištikimus draugus. Nė vieno juodo atminimo tie vaikėzai po savęs nepaliko. Atsisveikinimo laiku tie jauni karžygiai, kurių daugumas jau ketvirtus metus to baisaus karo ugny smilksta, nesigėdijo kaip kūdikiai ašaras sau iš akių šluostyti arba tiesiog leisti joms ramiai riedėti per vėjo nupūstus skruostus. Mes, moterys, juos lydėdamos, tuo… Daugiau

1917-11-28

Ne rudenio ryto šalnų nukąsta Nudžiūvo žalioji mergelių rūta. Ne juodbėris žirgas išmynė žalius Brolelių aptvertus gėlių darželius. Ne jaunas bernelis keliu ten prajojo, Kad rūtos nudžiūvo ir žemė vaitojo. Ne perlų rasa, ne lietutis bangus Suvilgė derlingus Tėvynės laukus. Tai tavo, Lietuvi, nelaimė visa Sužibo gailių ašarėlių rasa; Tai pervertų kardo širdžių milijonai palaistė krauju tavo šalį raudonai. Ne… Daugiau

Vilnius, Lietuva

Paskelbimas Šiuomi paliepiarna, tuo tarpu uždaryti visas krautuves ir atviras pardavyklas jau 5. val. po piet; bertainj valandos vėliau jau privalo buti užgesinti visi žiburiai krautuvėse ir pirklybos erdvėse. Vilnius, lapkričio 28. d. 1917 m. Militär-Kreisamt Wilna-Stadt. Der Stadthauptmann Pauly   — Šaltinis “Dabartis”, 1917 m. gruodžio 4 d. No. 105, “Paskelbimas” 1 psl. http://www.epaveldas.lt/ Nuot.: Vilnius. 1915-1918 m. vokiečių… Daugiau

1917-11-27
Vilnius, Lietuva

Paskelbimas Elektrinei įstaigai per labai esant užimtai, reikia žymiai sumažinti elektrinės srovės naudojimosi. Visuose sandėliuose, krautuvėse ir magazinuose, kurie traukia elektrinės srovės iš miesto arba kurios privatinės centralės, nūdien nevalia peržengti štai šitos ribos: 1. Rodomųjų langų prašvietimas. Rodomuose languose, ligi 3 ketvirtainių mėterių didumo, leista 1 elektros lampa 25 žvakių. Nuo 4-5 ketvirtainių mėterių didumo leista 1 elektros lampa… Daugiau

[Kreipimąsis kaip paskelbtas laikrašyje „Dabartis“ – red.] Ponas ambasadoriau! Turiu garbę tamstai pranešti šituo raštu, jog spalių m. 26 d. ir lapkričio 8 d. visos Rusijos darbininkų, kareivių ir sodiečių įgaliotinių atstovų kongresas yra įkūręs naują visos Rusijos respublikos vyriausybę, kurią sudaro tautos įgaliotinių taryba. Vyriausybės pirmininku yra paskirtas Vladimiras Elijaus Leninas; politika yra pavesta man, nes esu paskirtas tvarkyti… Daugiau

1917-11-26

Pro memoria Lietuvių tauta sutinkamai su savo atstovų lietuvių Vilniaus konferencijoje 1917 rugsėjo 18-22 aiškiai išreikštu noru siekia nepriklausomos, savarankiškos Lietuvos valstybės ir bus pasiryžusi sutinkamai su tos konferencijos nutarimais sueiti į artimesnius santykius su Vokietija sudarytų sutarčių ir konvencijų pagrindu, kai tik Vokietija pripažins ir prieš kitas valstybes parems Lietuvos nepriklausomybę. Šiuo pagrindu žemiau pasirašusieji, kuriems šie nutarimai yra… Daugiau

1917-11-25

“The Four Minute Men” (liet. keturiu minuciu žmones), valstybes mastu veikianti pranešeju-savanoriu organizacija buvo suburta 1917 m. birželio 16 d, kad padetu ivairioms valstybes agenturoms nacionalines gynybos tikslais karo eigoje esmines svarbos nacionaliniu žinuciu/pranešimu pateikime kino teatro auditorijoms pertrauku metu. Pranešimu temos yra parengiamos ir pati kalba yra tiesiogiai reguliuojama iš Vašingtono pagal Vyriausybes nurodyma.“ Šaltinis: Colorado.edu

1917-11-24
Kaunas, Lietuva

[Laikraštis „Dabartis“] Iš Kauno apylinkės vienas mokytojas mums štai ką rašo: Man neseniai iš Rusijos parvykus į Tėvynę Lietuvą, teko patirti, kad dauguma, ypač senųjų lietuvių, nebegali užmiršti savo engėjų rusų [carinės Rusijos valdžios], kurių vis dar lūkuriuoja ateinant “išliuosuoti”. Tokis manymas yra klaidingas ir kenksmingas. Visi kuo geriausiai žinome, kad rusai, valdydami Lietuvą viršaus per šimtą metų, ne tik… Daugiau

Vakar buvo svarbi diena mano šventadienių kursų atidarymas. Gavau iš vietos valdžios leidimą mokyti su sąlyga, jog ir vokiečių kalba bus dėstoma. Kad ir juokinga sąlyga, bet nesunku pildyti. Ką suaugusius analfabetus mokysi vokiškai? Nebent: Guten Tag! Bitte! Danke! Butter, Eier ir kaput! — bet jų jau patys vokiečiai visus išmokė. Tai sekmadieniais turi teisę rinktis pas mane visi, kas… Daugiau

Buvusiam pulko muzikantui (L. Aido nr. 20) pakėlus klausimą del tautinio mūsų himno, redakcija gavo jau nemaža atsiliepimų. Tas klausimas daugeliui yra, matyti, didžiai parūpęs. Nes einant į naują gyvenimą, su kiekvienu jo žingsniu šen ir ten rišasi tautinio ženklo ir tautinio himno reikalas. Tuo dalyku šiandien yra susirūpinusi taip pat vokiečių tauta, kuri kol kas irgi neturi vieno visuotinai… Daugiau

1917-11-23
Vilnius, Lietuva

[…] Taryba tuo tarpu baigė savo privatinius posėdžius. Kada parvažiuos anie iš Berlyno, tada vėl sušauksime. Dabar gavome žinių, jog jie parvažiuos tik po 1. XII. Esu taip privargintas laikraščio cenzūros, jog tiesiog nebepajėgiu nė rašyti. Brauko tiesiog be jokios tvarkos net dalykus, kurie pačių vokiečių yra spausdinami čia pat Ob. Oste. Charakteringas atsitikimas: užvakar (,,Aido nr. 32) feljetonėlyje ,,Ruduo”… Daugiau

Sovietų Rusijos Respublika

Bolševikų spaudos atstovas prie šveicų ribos gavo valdišką telegramą iš Petrapilės nuo lapkričio 23 d., pasak kurios dabar bolševikų pusę laikanti visa kariuomenė ir laivynas, taipo jau ir visa šiaurinė, vakarinė ir žiemos vakarų Rusijos dalis, su Petrapile, Maskva, Charkovu, Kijevu ar Odesa, o taip pat visa Uralo sritis ir Sibiras. Iš fronto atvyksta kariuomenės atstovų, kurių skaičius siekia keletą… Daugiau

1917-11-22

Kadangi labai trūksta malkų ir anglių, tai paprastai, kas turi senų popierių (laikraščių, senų spaudinių, knygų ir t.t.), ima jas ir sudegina. Tatai yra visai netikęs darbas. Nedeginkite popieriaus. Kadangi labai trūksta malkų ir anglių, tai paprastai, kas turi senų popierių (laikraščių, senų spaudinių, knygų ir t.t.), ima jas ir sudegina. Tatai yra visai netikęs darbas. Popierius labai maža teduoda… Daugiau

[…] Įvairios žinios. Šiaulėnai. (Šiaulių apskr.). Nuo karo ugnies čia išdegė šie sodžiai nuo Dubisos pusės: Tolučiai, Masteikiai, Aukštiškiai, Tytavėvų miestelis (apdaužyta bažnyčia). Apdegintas taip pat Šiaulaičių kaimas, kuriam teko daug nukentėti nuo rusų, kai buvo čia pozicijos. Del velyvo rudens anksti pasėti rugiai sužėlė-iškerojo. Žmonės dabar, bijodami peržėlimo, su dalgėmis pjauna ir gyveuliais gano. Šiaulėniškis Vilkija. (Kauno apskr.) Tai… Daugiau

Utro Rossii skelbia, kad baltagudžių suvažiavimas Rusijoje padaręs tokių nutarimų: Gudijos ateitis galima esanti tik rusų respublikos ribose; taiką darant jokia gudų krašto dalis neturi būti paskirta nei Lenkijai, nei Lietuvai, juo labiau gi kuriai nors priešininkų valstybei. — Šaltinis: Lietuvos Aidas, Baltarusių (gudų siekimai), 1917 m. lapkričio 22 d., nr. 32, P. 3. http://www.epaveldas.lt/

1917-11-21
Vilnius, Lietuva

Mūs diplomatai iš užsienio vis dar negrįžta. Dabar yra Berlyne. Parvažiavo kun. Petrulis, Maculevičius ir Staugaitis. Buvo Šveicarijoje – Berne, bet kad ten buvo daug šnipų, tai slapta pervažiavo Lausannon, o rašė, kad posėdžiauja Berne. Iš ten ir davė telegramą, kad einą lietuvių tarybos iš visų kraštų. Nors iš tikrųjų tebuvo mūsiškiai ir šveicariečiai. Mat, kad būtų daugiau įspūdžio!. Tiesa,… Daugiau

1917-11-19

Man pranešė, kad vienas karininkas iš Vilniaus yra siųstas į žemaičius aplankyti rimtesnius tautos vyrus ir surinkti bent 200 parašų; tie parašai buvo reikalingi peticijai kaizeriui paduoti. Tarp Kaizerio Vilhelmo II ir karo vadovybės, Hindenburgo ir Liudendorfo, kilęs kivirčas: Vilhelmas norįs visą užkariautąją Lietuvą lenkams atiduoti, kurių valstybė atstatoma, o Hindenburgas ir Liudendorfas priešingai – nori Lietuvą padaryti savarankiška, tik… Daugiau

1917-11-17
Vilnius, Lietuva

Savivaldybės klausimas yra gyvas mūsų dienos klausimas, nes su juo rišasi mūsų vidaus susitvarkymas. Taigi, čia nors bendrais ruožais paduodame pamatinius savivaldybės dėsnius, jo uždavinius ir turinį, kaip jie yra nusistatę kitose pažangiose valstybėse. Savivaldybė reiškia tokią tvarką, kada krašto gyventojai gauna teisės patys rūpintis savo vietos (apskričio, valsčiaus, miesto ir t.t.), ūkio, kultūros ir kitokiais reikalais. Jie tokiu būdu… Daugiau

Mainosi laikai: kas sena, griūna, gyvenims naujas gema iš griuvėsių. Ta poeto mintis tinka ypačiai šiam laiko tarpui apibūdinti, kuris veik kas diena neša naujų atmainų, kur veik visas pasaulis yra pasiryžęs sugriauti kas sena, kad gimtų nauja; kur, pagaliau, žmogus aukoja didžiausią savo turtą – gyvybę, naujam gyvenimui ruošti. Dideliai prasikalstų pasaulis, jei jisai, kardu ir ugnimi sugriovęs senąjį… Daugiau

1917 m. lapkričio 17 d. Po visą kraštą Mūsų mokyklos Elksnėnai (Vilkav. apskr.). Šioje apylinkėje gyvuoja dvi mokykli: Elksnėnuose ir Didvyžiuose. Pastaroji yra atsiradusi 1916 m. vasario 7 d. Didvyžių dvare; prieš karą buvo ji Rementiškių dvare. Elksnėnuose prieš karą buvo taipogi mokykla; karo metu ji pradėjo veikti kiek veliau už Didvyžių mokyklą. Abi mokykli yra pilnos mokinių. Mokytojauja lietuviai…. Daugiau

1917-11-14

Kaip Lietuva bus politiškai sutvarkyta po šios karės, dabar dar negalima nuspėt. Ji galbūt liksis visiškai neprigulminga, arba galbūt turės pilną savivaldą Vokietijos ar Rusijos globoje. Bet ekonomiškasis žmonių gerbūvis nedaug ką priklausys iš karto nuo politiško svorio. Juk kas dabar išgriauta, kas sunaikinta, tai ar politika virs šiaip arba taip, visien tą reikės atstatyti. Kiek daugiau reikš politiškos sąlygos… Daugiau

1917-11-13

Antradienį, lapkričio 13 d., buvo lietuviškas vakaras „Adlon“ viešbutyje, Berlyne. Lietuvos Tarybos narys, A. Smetona iš Vilniaus, kalbėjo apie Lietuvos praeitį ir plačiau pranešė, kokių skriaudų prisikentėjo lietuviai nuo rusų vyriausybės, kalbėjo ir apie lietuvių krutėjimą, kaip reikia veikti, kad lietuvių tautą išgelbėti nuo slavų pavojaus. Tas krutėjimas žymiai sutvirtėjo labiausiai po revoliucijos ir buvo stipriai remiamas didžios lietuvių išeivių… Daugiau

1917-11-10

Iš Vienos praneša: bevielio telegrafo stotis vasaros rytų karo lauke, vadinasi rytų fronte, esanti sugavusi vieną kibirkštinę rusų telegramą, kuri paskelbė apšaukimą revoliucijinio karo komiteto Petrapilėje ir kuri yra siunčiama į visas rusų kariuomenes. Šitai jos turinys: Senuosius ministerius Konvalevą, Kiškiną, Teresčenką, Malionovičą, Nikitiną revoliucijos komitetas sumetė kalėjiman. Kerenskis pabėgo. Visoms kariuomenių organizacijoms įsakome griebtis visų įmonių, kad Kerenskį tuojau… Daugiau

[…] Šulinių davadai kreize (apygardy) Siady [Seda – red.] Dėlei šulinių vandens pagerinimo tur sekantiejie padavadijimai padaboti būti. I. Įtaisymas naujų šulinių 1. Wieta. Šulinių įtaisymas netoli šikininko, srutų arba mėšlo duobės, gatvės arba uličios grabučių kaip ir vietose, kurios paplaukia, yra uždraustas. Nuo tokių vietų jie menkiausiai 10 m tur atstu gulėti. […] II. Šulinio čystijimas Visi šuliniai tur… Daugiau

Šveicarija

Kun. Purickiui pasiūlius, nutarta dar priimti II-Stokholmo Konferencijos dvi rezoliucijas, vieną apie Lietuvos Tarybos pripažinimą, o antrą apie raginimą Amerikos ir Rusijos lietuvių prie vienybės. Tų rezoliucijų tekstas sekantis: „Lietuvių Berno Konferencija pripažįsta Lietuvos Tarybą, Lietuvių Konferencijos Vilniuje [rugsėjo 18-22 d.1917 m.] išrinktą, tikra Lietuvos atstove – vyriausia Lietuvių tautos vadove ir, aiškiai suprasdama sunkumą darbe, kuris teko Lietuvos Tarybai… Daugiau

1917-11-09
Šveicarija

[Kelios rezoliucijos] „Lietuvių Berno Konferencija dėkoja Šv. Tėvui už paskirtą viso pasaulio bažnyčiose rinkliavą nuvargusiai Lietuvai ir prašo tų vyskupų, kurie dar rinkliavos nedarė, kad kuo greičiausiai padaryti teiktųsi. Konferencija prašo, kad visos surinktos aukos sulig Šv. Tėvo ir Lietuvos Vyskupų nurodymo būtų siunčiamos Pildomajam Lietuvių Komitetui nukentėjusiems nuo karo šelpti Lozanoj, kuris gautas aukas siunčia pašalpinėms organizacijoms Lietuvoje, o… Daugiau

Buteininkas Juozas Lingys iš Naujųjų Sintautų, Naumiesčio apskričio, savo karvę paleido į Kazauskienės pievas. Kaip žmona atėjo pas jį dėlto pasiskųsti, jis ją botagu nuvarė nuo savo kiemo. Paskui ji užtai nuėjo ir aną buteininką įskundė šaltyšiui [kaimo seniūnui – red.]. Šaltyšius, žinodamas, kad tokie ginčai kaime taikyti priderama jam nuėjo apie tai išklausinėti Lingio. Lingys [ėmė – red.] jį… Daugiau

1917-11-08

Valstybės ir gyventojų santykiai tvarkosi ne visur vienodais pamatais. Vienur šalies gyventojai turi daugiau asmens ir politikos laisvės, kitur gi jie valdžios varžomi ir globiami. Dėl to laisvesnėse šalyse valdžia paprastai daug reikalų paveda patiems gyventojams tvarkytis, ypačiai tokių, kurie rišasi labiau su vietinėmis sąlygomis. Toki yra antai, kelių, sveikatos, švietimo, visuomenės šelpimo ir kt. reikalai. Kitaip sakant, ten gyventojai… Daugiau

Šveicarija

[…] Kyla smarkios diskusijos, ar detalizuoti Tarybos kompetenciją, ar ne – vieni – už, kiti – prieš. Kai kurie iškelia klausimą, kaip sustiprinti Lietuvos Tarybos autoritetą kaip tarp pačių lietuvių, taip ir užsienyje, ypač prieš vokiečių valdžią. Jokių praktikos išvadų dėlei šio klausimo nepadaryta, tik visi sutiko, kad reikalingas yra vienas arba du L[ietuvos] Tarybos atstovu Berlyne. Dėlei pačios Lietuvos… Daugiau

1917-11-07

Nuotrauka: Raudonieji gvardiečiai, 1917 m. (wikipedia.org)

1917-11-06
Šveicarija

Rezoliucija priimta su mažomis pataisomis, jos tekstas toks: Kai dėl Lietuvos ribų, lietuvių Berno Konferencija sutinka su Lietuvos Konferencijos [Vilniuje – LT1918] rezoliucijam būtent, reikalauja Nepriklausomos Lietuvos etnografinėse ribose su reikalingomis ekonominiu arba kitais atžvilgiais korektyvomis. Konferencija mano, kad ribų klausimą tuojau reikėtų pradėti rišti. Jos numanymu etnografinin Lietuvos plotan įeina visa Kauno ir Suvalkų gubern[ijos], šiaurinė dalis Balstogės apskri[ties]… Daugiau

1917-09-23
Vilnius, Lietuva

[Iš Lietuvos Tarybos pranešimo] Lietuvių konferencija Vilniuje, aptarusi rugsėjo 18-22 d. šių dienų Lietuvos stovį ir Lietuvos ateities klausimą, išrinko iš savo tarpo Lietuvos Tarybą iš 20 asmenų, prie kurių vėliau turės būti pririnkti mūsų krašto keli mažumų atstovai. Išrinktoji Taryba buvo oficialiai įkurta ir rugsėjo mėn. 23 d. 6 val. 30 min. vakaro Lietuvos okupacijos valdžios viršininko, Jo Šviesenybės… Daugiau

1915-10-01

Norėdami būti arčiau užimtos teritorijos ir armijų, persikėlėm spalių mėn. pabaigoje į Kauną. Generalfeldmaršalas, generalinio štabo karininkai ir aš apsistojome dvejose p. Tilmanso vilose. Rusų vokiečių tarpe Tilmansas turėjo gerą vardą. Jis patsai buvo nuo karo pradžios Vokietijoje. Generalfeldmaršalas, pulk. Hoffman ir aš kartu gyvenome vienoje viloje. Čia pat valgė ir artimiausieji štabo karininkai. Daug valandų pergyvenau tam name, jis… Daugiau

1914-08-01
Berlynas, Vokietijos Imperija