Istoriografija supažindinama su 28-uoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Woodrow Wilsonu pristato jį kaip JAV vedlį Pirmojo pasaulinio karo (toliau – PPK) metu, žmogų pasauliui pristačiusį Versalio sutarties „14 punktų”, paskutinį, kuris sukūrė organizaciją – Tautų Sąjungą, turėjusią užtikrinti pasaulinę taiką.
Woodrow Wilson buvo nuostabus oratorius, edukatorius, profesorius. Ikiprezidentiniu laikotarpiu jo inovatyvios idėjos padėjo New Jersey koledžui tapti Prinstono universitetu, kuriuo prezidento pareigas ir ėjo. Jo biografiją puošia Džordžo Vašingtono biografijos ir penkių tomų Amerikos žmonių istorijos autorystė. 1913–1921 m. yra dalyvavimo aktyvioje politikos laikotarpis – dvi prezidentavimo kadencijos. 1914 m. prasidėjus Pirmajam Pasauliniu kariui JAV skelbė neutralumą ir neatsitiktinai antrosios prezidentinės kampanijos metu šūkiu pasirinkta frazė „Jis išvedė mus iš karo“. Visgi 1917 m. balandį vokiečiams nuskandinus JAV laivus, paskelbtas karas Vokietijai, tokiu būdu įsijungiant į sąjungininkų karines operacijas ir užbaigiant Didįjį karą.
Nors baigęs politinę karjerą Woodrow Wilson yra kritikuojamas už negatyvią rasinę politiką, bet nediskutuojama dėl žymės ne tik JAV, bet ir Pasaulio politikoje – viduriniajai klasei palankiomis reformomis, balsavimo teise moterims ir pasaulinę taiką užtikrinančiais sprendimais. Jo atminimas išlieka jo garbei pavadintų mokyklų varduose, o jo idėjos iki šiol įterpiamos į įstaigų veiklos programas.
Svarbios datos
- 1856 m. gruodžio 28 d. gimė Stauntone, Virginijoje.
- 1885 m. vedė pirmą kartą Ellen Axson, 1915 m. – antrąkart Edith Bolling Galt.
- 1902 m. tapo Prinstono universiteto profesoriumi, 1910 m. universiteto 13-uoju prezidentu.
- 1913-1921 m. ėjo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento pareigas.
- 1917 m. balandžio mėn su Kongreso pritarimu JAV paskelbė karą Vokietijai ir tapo PPK dalyve.
- 1918 m. sausio 8 d. paskelbė „Keturiolikos punktų“ kalbą apie karo tikslus ir pasaulinę taiką.
- 1920 m. Nobelio premija už kategorijoje Pasaulinė politika.
- 1924 m. vasario 3 d. mirė, praėjus trim metams po patirto antrojo insulto, Vašingtone ir palaidotas miesto Nacionalinėje katedroje.