1917 m. gruodžio 1 d. | Wilhelmas Kahmannas | Lietuvos kaimas

Lietuvos kaimelis jau iš tolo išrodo kaipo krūvėlė susitraukusių, įbaugintų trobelių. Čia matyti, kad daug metų trukusis rusų prispaudimas ir šiandien dar juos tebeslegia. Taip baimingai čia stovi tos trobos ir nedrįsta pakelti savo galvos aukščiau, žvilgterėti dangun. Jas yra statę nebe karžygiai iš didžiųjų Lietuvos kunigaikščių laikų, o prispausta ir praradusi savo papročius tauta.
Butai sustatyti eilėmis palei smėlingą gatvę, dažnai tiktai vienoje jos pusėje. Kiekvienas pastatytas skyrium ir su atskiru įėjimu. Bet juose tebėra matyti šaknis senojo lietuvių pasitikėjimo savimi. Nors jo žemės sklypas ir kažin kokis mažas, lietuvis betgi stengiasi ant jo būti ponas, ir nenori su kitu kuo valdyti jo bendrai. Šalia to tam priežasties rasit yra ir lietuvio nore visados elgtis savaip ir šalintis nuo kitų. Lietuvis dažnai apie savo namą sodinasi girios medžių, o nesiveisia sodno, kaip tatai sodiečiai daro kituose kraštuose. Taipo jisai parodo savo susirišimą su mišku ir prigimtimi. Iš savo tėvynės miškų jisai imasi ne tiktai medžiagos pasistatyti savo namams, bet ir dalį jų poezijos perkelią į kasdieninį savo gyvenimą. Jis bevelija išsižadėti vaisių, kurių jam užaugtų sodnelyje, kad tiktai šalia savo namų matytų tų medžių, kurie jam visados artimiausieji draugai. Jis nuo jų negali atsiskirti, kaip ir nuo tų kryžių, kuris vienas dažniausia stovi kaimo gale, antras kaimo viduryje.

[…]
Dabar galima tikėtis, kad po kokios dešimties metų, po karo pabaigos, beveik kiekviename kaime bus bažnyčia arba koplyčia. Vyresnybė iš savo pusės to anaiptol netrukdys, gal suteiks dar pašalpos pinigais. Ir neabejotinas būsimasis Lietuvos ūkio patarpimas ūkininkams suteiks galimybės daugiau prisidėti prie statymo savo dievnamių. Regiu po dešimties arba dvidešimties metų Lietuvos kaimą, susispietusį apie savo bažnyčią arba koplyčią. Jau iš tolo bažnyčios bokštas sveikina keliauninką ir rodo jam kelią. Gi rytą, pabudęs savo nakvynėje, girdžiu skambant varpą ir vadinant mane ant mišių.

—

Šaltinis: “Dabarties žiedai”, 1917 m. gruodžio 1 d., Nr. 1, p. 1-3.

Nuoroda: http://www.epaveldas.lt/_1 // http://www.epaveldas.lt/_2 // http://www.epaveldas.lt/_3