1917 m. gruodžio 14 d. | Lietuvos Taryba | Dėl atstovų atstovų apskrityse ir kitų klausimų
Iš Lietuvos Tarybos III sesijos penkiolikto posėdžio.
Posėdžio pradžią 11v[al.] 30 m[in.] rytą. Pirmininkauja Kairys.
Neatvyko: Malinauskas, Narutavičius ir Smetona.
[…]
Pakilus klausimui, ar dabar jau galima būtą išdavinėti nariams oficialines ištraukas iš posėdžių protokolų, nutarta: kol protokolai galutinai nesutvarkyti, neduoti jokių ištraukų, o paskui tik prezidiumo nutarimu. Iškilus klausimui, ar Tarybos nariai privalo slėpti viską, kas šnekama ir tariama Taryboje. Nutarta: galima informuoti, paaiškinant tikrą Tarybos nusistatymą ir motyvus, neišnešant visko, kas nereikalinga, ir neišnaudojant prieš atskirus narius. Toliau diskutuojamas klausimas dėl Lietuvos Tarybos komisarų po visą kraštą ir „beiratų“‘ sudarymo. Vileišis įneša projektą (žiūr. priedą)
Posėdis baigtas 2 val. po pietų.
Priedas prie protokolo Nr. 27
Lietuvos Valstybės Tarybos apskrities komisarai.
- 1. Artimesniam Lietuvos Tarybos susisiekimui su krašto gyventojais įvedamas Lietuvoje apskrities komisarą institutas.
- 2. Kiekviename apskrityje yra pačių gyventojų renkamas komisaras, kursai yra ant vietos Lietuvos Valstybės Tarybos šio apskričio įgaliotinis.
Pasarga: Iki nebus Lietuvos Tarybos nustatytos ir patvirtintos rinkimo taisyklės, šiuos komisarus visuose apskrityse nuskiria Lietuvos Taryba iš trijų kiekvieno apskrities gyventojų, sutikusių jais būti. Tuos kandidatus nurodo Lietuvos Tarybos prezidiumas.
- 3. Apskričių komisarai gauna užmokesnj iš Lietuvos Tarybos ir pildo visus darbus sulig nurodymų ir instrukcijų, kurios bus Lietuvos Tarybos patvirtintos.
Pasarga: lki šios instrukcijos dar nėra išdirbtos, apskričių komisarai
1) paskelbia gyventojams apie visus Lietuvos Tarybos nutarimus,
2) paskelbia gyventojams apie visus okupacijos valdžios įsakymus, kurie bus pavesti paskelbti okupacijos valdžios,
3) prižiūri, idant veikiamieji įstatymai būtų pildomi ir
4) priiminėja ir patikrina ant vietos pačių gyventojų skundus, lygiai ir skundus, kurie bus vardu Tarybos arba jos komisijų ir skyrių pavesti patikrinti,
5) renka žinias apie karo padarytuosius nuostolius gyventojams ir organizuoja pagalbą nukentėjusiems nuo karo ir
6) atlieka visus kitus darbus, kurie Tarybos prezidiumo bus pavesti.
- 4. Kiekvieno apskričio komisaras turi kiekvienoj apygardoj (berivke) savo pagelbininkus. Šiuos pagelbininkus pasirenka komisaras iš vietos gyventojų su žinia Lietuvos Tarybos prezidiumo, iki nebus nustatytos taisyklės, kaip privalo juos rinkti apygardos gyventojai. Užmokesnis komisarų pagelbininkams skiriamas taip pat nuo Tarybos.
- 5. Komisarai ir jų pagelbininkai visai neįeina okupacijos valdžios vietinius organus ir susisiekia su jais tiktai kaipo Lietuvos Tarybos įgaliotiniai.
- 6. Apie nuskirtuosius komisarus Lietuvos Taryba suteikia žinių okupacijos valdžiai.
[19]17.XII.14
Lietuvos Tarybos apskričių atstovai.
- Kiekvienas Lietuvos Tarybos narys, atstovaudamas viso krašto reikalus, apsiima ypatingai rūpintis vieno ar kelių apskričių reikalais ir būti artimiausiame kontakte su vietiniais kreishauptmanais.
- Kiekvienas Lietuvos Tarybos narys padaro pavestame jo globoj kreise vietinių žmonių platesnius susirinkimus, ant kurių balsų dauguma privalo būti parinktas vietinis Lietuvos Tarybos apskričio atstovas, kursai pasidaro vietiniu Lietuvos Tarybos įgaliotiniu. Apie jo išrinkimą Lietuvos Tarybos narys raštu praneša Lietuvos Tarybai ir Kreishauptmanui.
- Apskričių atstovai:
1) prižiūri vietinių rekvizicijų,
2) priiminėja nuo žmonių pasiskundimus ant valdžios valdininkų ir perstato juos kaip vietinius kreishauptmanui, taip reikalui prisiėjus ir pačiai Tarybai,
3) apskričio atstovas turi teisę kiekvieną syki nukeliauti Vilnių prie Lietuvos Tarybos ypatiškam susinešimui, 4) apskričių atstovai gauna apmokesni nuo Lietuvos Tarybos, kuomet tasai bus jos nustatytas.
4) Kiekvieno apskričio kreishauptmanas drauge su Lietuvos Tarybos nuskirtuoju nariu ir jo nurodytu apskričio nariu sudaro vietinę apskričio tarybą, kurios kompetencija turės būti nustatyta pačios Lietuvos Tarybos, susižinojus su okupacijos valdžia.
Iš Lietuvos Tarybos III sesijos šešiolikto posėdžio.
[…]
Visą pirma svarstomas kredito klausimas.
S m e t o n a praneša, kad Tarybai vyskupas Karevičius pažadėjo paskolinti 50 tūkstančių markių. Toliau Smetona praneša, kad Lietuvių Taryba Šveicarijoje užtraukia paskolą 325000 frankų pusei metų ir pasiūlo Lietuvos Tarybai tą paskolą savo autoritetu patvirtinti. Smetonos ir Kairio siūloma tokia to patvirtinimo redakcija: „Lietuvos Taryba paima garantuoti Lietuvių Tarybai Šveicarijoje lietuvių politikos reikalams tris šimtus dvidešims penkius tūkstančius Šveicarijos frankų, apsiimdama tą sumą gauti iš būsimos Lietuvos valstybės iždo arba moraliniai paspirdama ilgainiui rinkliavą tai skolai grąžinti. Lietuvos Taryba, be to, nurodo i reikalą kiek galima papildyti Šveicarijos Tarybos sąstatas atstovais iš visų Lietuvių visuomenės srovių ir kad Šveicarijos Tarybos išlaidoms būtų vedama tvarkinga sąskaita.“ Pasiūlymas balsuojamas: už jį — 16 balsų, susilaiko 2 (Klimas ir Vailokaitis). Toliau svarstomas Lietuvos Tarybos nusistatymas santykiuose su centraline vokiečių valdžia. Nutarta: pavesti prezidiumui parengti memorialą, pasinaudojus čia Vileišio projektu ir tinkamu momentu tatai įteikti kancleriui.
Toliau svarstomi Tarybos santykiai su vietine valdžia. Nutarta tokia taktika:
1) praktikos reikalais nesiliauti j Verwaltung kreipusis,
2) viešieji posėdžiai pradėti tik tuomet, kada bus išpildytos žadėtosios Berlyne sąlygos:
- a) viso krašto stovio pagerinimas, pašalinus dabartinę sistemą militarinę,
- b) priėmus Tarybai tinkamą jos darbui sąstatą,
- c) gavus Tarybai butą Lukiškyje, kur dabar „Samelstelle“ o pirma buvo Marijos gimnazija, d) gavus Lietuvos valdžios šefą, kurs derintųsi j Tarybos uždavinius,
3) per Tarybos atstovą Berlyne spausti aukštąją valdžią, kad greičiau būtų galima proklamuoti nepriklausomoji Lietuva, ir kad būtų išpildytos sąlygos, parodytos 2-me punkte.
Jei tatai nebūtų pasiekta, daryti Tarybai griežtesnį žingsnį į Berlyno valdžią.
[…]
—
Šaltinis: Eidintas A., Lopata R. Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914-1920 metų dokumentuose.Vilnius, 2017. P. 320-323.