1917 m. gruodžio 18 d. | Jurgis Šaulys | Lietuva ir Vokietija

Jau prieš karą, nepaisant nepagabių prekybos sutarčių tarp Rusijos ir Vokietijos, susinešimas Lietuvos su Vokietija buvo labai veiklus ir didis. Galima tikrinti, kad veik visi mūsų gaminiai ėjo į Prūsus. Ir ateityje negali būti kitaip. Kaipo mūsų ūkio gaminių pirkikė, Vokietija mūsų žemei nepavaduojama. Dėl didžio žemės ir darbo kainos skirtumo, per ką Lietuvoje ūkio gaminiai pigesni, dar ilgą laiką mūsų ūkio gaminiams reikės ieškoti rinkos Vokietijoje. Vokietija neįstengtų suturėti pakilimo Lietuvoje pramonės, kuri mezgasi su ūkiu. Priešingai, juo aukščiau pakyla tautos kultūra, jos gerovė, juo platesni darosi jos reikalai ir per tat daugiau reiktų įvežti į Lietuvą iš Vokietijos, kaipo iš pramonės šalies. Jau prieš karą iš Vokietijos į Lietuvą gabendavo visokių mašių ir kitokių ūkio dirbinių, trąšų, geležies išdirbinių, audeklų, chemijos dirbinių ir galanterijos prekių. Laisvai gabenant, tas įvežimas Lietuvon dar labiau padidėtų. Lietuvai Vokietija bent ligišiol yra buvusi pigiausia pristatytoja; ir ateityje, be abejo, ji išturės konkurenciją su kitų kraštų pramone.
Šalia tų vyriausių reikmenų, Lietuva turės ir kitų, nors ir ne tokių svarbių, bet vis nemenkų. Žemės kultūrai pakelti, prekybai sutvarkyti, pramonei, tiesimui kelių, auklėti tautos organizavimui, žemės valdymui ir politikos reikalams. Lietuvai vis reikės prityrusių žinovų, patarimų ir padėjėjų. O geresnių mokytojų už vokiečius Lietuva vargu kur ras.

—

Jurgio Šaulio mintys apie Lietuvos ir Vokietijos santykius (perspausdinta iš Berlyne leisto “Das neue Litauen”).

Šaltinis: “Dabartis”, 1917-12-18, Nr. 111, p. 1.