1917 m. gruodžio 18 d. | Wilhelmas II | Pozicija Rytų politikos klausimais

Reikia gilinti prieštaravimus tarp Lietuvos ir Lenkijos, kad kova dėl Vilniaus vyktų ne tarp Berlyno ir Vienos, o tarp Lietuvos ir Lenkijos. Kad taip įvyktų, reikia teritoriškai atriboti vyskupijas ir lietuviškose vyskupijose paskirti vyskupais lietuvius.                                                                                                                                                                                          

Vokietijos valdžios viršūnių pasitarimo Didžiojoje būstinėje ištrauka. Kaizerio Vilhelmo II pozicija Rytų politikos klausimais

Reichskancleriui pareiškus, kad jis sutinka su asmenine unija, jeigu bus gautas pritarimas iš suvienytos Vokietijos imperijos kunigaikščių, Jo didenybė [Vilhelmas II] nurodė, jog, jo nuomone, negalima šaliai turėti savo valdovą, nes bet kokia dinastija svyruotų tarp Rusijos, Lenkijos ir Vokietijos ir tai šaliai kainuotų didelius pinigus. Ir sudarius taikos sutartį neišvengiamai bus reikalingas karinis pereinamasis laikotarpis, t.y. karinė administracija, pavaldi Vyriausiajam kariuomenės vadui, kuri palaipsniui bus pakeista civiline administracija. Jo didenybė pažymėjo būtinybę valdyti kitos kilmės tautas “ilgomis vadelėmis”, sudarant sąlygas jų savitumui vystytis. Reikia gilinti prieštaravimus tarp Lietuvos ir Lenkijos, kad kova dėl Vilniaus vyktų ne tarp Berlyno ir Vienos, o tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Kad taip įvyktų, reikia teritoriškai atriboti vyskupijas ir lietuviškose vyskupijose paskirti vyskupais lietuvius.

—

Šaltinis: Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915-1918 m., sud. E. Gimžauskas, Vilnius, 2006, p. 256.