1917 m. gruodžio 22 d. | Įvairios žinios

Ginklų sustabdymas ir dabartinis padėjimas.

Brėkštanti rytuose taikos aušra, be abejo, šio krašto gyventojams suteiks tūlų palengvinimų. Jau dabar, paplitus garsui apie ginklų sustabdymą, pradėjo pulti maisto kainos, kurios tolyn vis puls labyn. Jau gerokai yra atpigusi arbata, kava, cukrus ir kiti nuolat vartojami daiktai. Malonu patirti tokios naujienos. Bet tūlas dabaabar mano, jog jis galės elgtis kaip tinkamas, nepabodamas jokių įsakymų. Tatai yra paklaida. Ir ginklų sustabdymo laiku tebeveikia, kaip veikę, visi įstatymai ir įsakymai, todėl už jų nepildymą taipo jau baus, kaip ir seniau. Žinia, yra uždrausta ir dirbimas bei platinimas užimtajame krašte mėtomųjų raštų. Kas nori išspausti ir paskleisti mėtomųjų raštų, pirma privalo pasirūpinti vietinės cenzūros leidimą. Kas spaudžia arba skleidžia tokius raštus, neturedams leidimo, tam gresia bausmės ligi 2 metų kalėjimo, arba pinigų bausmės ligi 50 000. Uždrausta yra ir gabenimas laiškų, lakštų arba spaudinių ir t.t. vyriausiojo rytų vado srityje. Tiktai paštas teprivalo juos gabenti. Kas peržengs šitą įsakymą, tą baus kalėjimu ir pinigų bausme ligi 10 000 markių, arba viena kuria iš šitų dviejų bausmių.

Kalėdų savaitė Kaune.

Apšarmoję medžiai, ilgos eilės žibančių, išpuoštų kalėdų eglaičių eina gatve. Daug gražiau medžius yra išpuošusi gamta, negu mes blizgančiomis gilelėmis ir vata mūsų kalėdų eglaites. Kiekviena šakelė aplipusi šarma. Kaip išsvajoti, išrodo medžių eilės gatvėse; kuklus Kauno miestas palei Nemuną išrodo taip, lyg jis stovėtų toli žiemuose [šiaurėje], kame prie fjordo, ir jie sapnuotų žiemos sapnus. Vokietijoje tą savaitę vadina „auksine“. Pirkliai miestuose jos labai laukia 51 savaitę, sidabrinę arba varinę. Ar ta savaitė ir Kauno pirkliams bus „auksinė“, negaliu jums pasakyti, tai yra pirklių paslaptis. Pirklys nesisako savo paslapčių, jis visada guodžiasi.
Ką reiškia tie menki žiburiai sankrovose [parduotuvėse], ar tai kalėdų žvakelės? Ne, tai vėl piktojo karo darbai! Reikia skalsinti kuras – anglys, iš kurių gamina elektrikos šviesą. Ir užuot elektrikos šviesos dabar liūdnai spinkso žvakelės sankrovose. Bet jos nekliudo pirkliui pakelti kainas. Nekokis Kalėdų ūpas!
Tačiau Kalėdų džiaugsmo kibirkštėlė tūno mūsų širdyse. Advento tikėjimas nori pabusti iš ilgo miego. „Iš rytų teka šviesa“, tas žodis ketina virsti tikrenybe. Ir tuose Kauno žiburėliuose skaitome, kad gal netrukus pasaulyje įvyks didis daiktas – taika ir vieno ryto aušra praneš mums tą naują dieną.

Kovos su kazokais.

Reuteris praneša, jog Rusijos žiemiuose [šiaurėje – red. pastaba], rytuose ir pietuose bolševikai dar turi muštis su kazokais, nes jie nenori klausyti naujosios vyriausybės. Petrapilėje leidžiamasis laikraštis „Pravda“ skelbia: Santarvininkai reikalauja caro ir Kerenskio valdžios laikais paskolintų Rusijai pinigų. Šitų paskolų tikrumą nuspręs steigiamasis susirinkimas.
Petrapilėjo ieško Kerenskio ir už jo sugavimą siūlo didį atlyginimą. Jo žmonos namus iškrėtė, nes spėja, kad ji laiškais susinešanti su savo vyru.

—

Šaltinis: „Dabartis“, 1917-12-22, Nr. 113, p. 2-3.

http://www.epaveldas.lt/