1917 m. gruodžio 24 d. | Kalėdos Lietuvoje

Ketvirtos Kalėdos karo metu! – Vėl atėjo žiema ir baltai nuklojo Lietuvos dirvas, nusiausdama lyg minkštu, skaisčiu pluoštu grinteles, kai kur sugriuvusias kūtes arba naujai pastatytas ant griūvėsių trobeles gyventojų lietuvių. Nebematyt jau tiek liūdnumo plačioje Lietuvos šalyje. Atėjo ta šventė, kurioje mes gauname ir duodame meilės. Saulutė skaisčiai šviečia, nesišykšti savo spindulių, beria milijonų milijonus jų ant baltai apsirėdžiusios žemės. Šildo, šviečia visiems nesišykštėdama! Ogi dėl to ar jau ir aiškus mūsų gyvenimo faktas? Nerimsta gyvenimo bangos tolyn ėjusios.

Bet metams baigiantis užteka vienas akims mažutytis, bet ir širdžiai milžiniškas šviesulėlis, į kurį pažvelgus taip darosi ramu ir patogu, jog tą valandą stebiesi, kam reikia gyvenimo keliu eiti taip sauvališkai ir neatsižvelgiant į artimą savo, kam bėgti, nežiūrint, ar prieš tave kitas nesuklupo, ar nereiks jis sumindžioti. Tas šviesulėlis, kaip pati saulutė, nevilioja svajonių viešpatijon, kaip antai mėnulis, bet užauga – judina kažin kokią kitą žmogaus gyvybės stygą, kuri visam kam suteikia ypatingą prasmę, viską ypatingai nudažo ir vaisingais padaro širdies troškimus.

Tai Betliejaus Meilės žvaigždutė, tasai regimas ženklas, jog gimė, įsikūnijo pirma nežinoma galybė – Meilė, paties Dievo sūnaus asmenyje.
Paskelbė Kristus meilę ir pasidarė stebuklai. Išėjo būrelis žmonių, žemos kilmės, ir apgulėjo pasaulį. Padarė stebuklą: be diplomatų, be filosofų – pervertė pasaulį.

Dar tesiaučia karo vėsulos po Lietuvos plačiąją šalį, po visą pasaulį. Bet didžioji dalis sunkiausių vargų kaip ir perkentėta – einame, rodos, palengvėle ramesnių dienų linkui. Naujoji Kalėdų šventė tegu įkvepia mūsų širdysna taiką ir meilės dvasią. Tegu būna viltis mūsų stiprybė! Neužmirškime to meilės šviesulėlio! Nebegrįšime jau į senąsias pernykščių metų vagas. Būkime tvirti ir ramūs – tai yra šios valandos įsakymas! Gi toje dvasioje švęskime šių metų Kalėdų šventę!

Vilnius. XX II deš. Fotografas Bulhakas.

—

Šaltinis: “Dabarties žiedai”, 1917-12-24, Nr. 2, p. 7.