1917 m. gruodžio 27 d. | Į draugus mokytojus

Mūsų sodžiuose, kur yra visokių klajojančių banditų, juda susiliejusi tvarka, gyvenimo santykiai keičiasi. Taigi, mokytojo priedermė nurodyti mūsų sodiečiams šių dienų atsitikimų svarbumas. Daugely vietų girdėti, jog įvairūs lenkų bei rusų agentai platina nebūtų prasimanymų apie liuosąją Lietuvą. Jie nori nepriklausomą mūsų tėvynę, taip trokštamą, Lietuvos sodžiuose, nupiešti tamsiausiomis spalvomis.

Sunkiomis sąlygomis mes turime varyti savo darbą. Karo letena slegia mus visus lygiai. Tūlas mokytojas nustoja vilties ir žiūri į savo uždavinį kupinas pesimizmo. Toksai užsidaro mokyklos sienose ir kiūto įsigūžęs valdininko kiaute, nekreipdamas domės į aplinkinį gyvenimą

Tačiau gyvenimas nestovi ant vietos, bet dideliais šuoliais skubina į nežinomą ateitį.

Mūsų sodžiuose, kur yra visokių klajojančių banditų, juda susiliejusi tvarka, gyvenimo santykiai keičiasi. Taigi, mokytojo priedermė nurodyti mūsų sodiečiams šių dienų atsitikimų svarbumas. Daugely vietų girdėti, jog įvairūs lenkų bei rusų agentai platina nebūtų prasimanymų apie liuosąją Lietuvą. Jie nori nepriklausomą mūsų tėvynę, taip trokštamą, Lietuvos sodžiuose, nupiešti tamsiausiomis spalvomis. Tie veikėjai, nors jų ir nedaug, stengiasi išplėšti iš lietuvio širdies karštą tėvynės meilę ir pakeisti ją vergijos jausmu. Taigi, mūsų priedermė sklaidyti sodžiuose tie apgaulingi bei netikę prasimanymai, nurodant tikrąjį dalykų stovį.

Juk laikraščiai dar ne visur pasiekia lietuvius, o dabartinės aplinkybės, be to, neleidžia tinkamai orientuotis. Ypačiai mūsų Rytuose tenka išgirsti visokių kalbų apie lietuvių pardavimą, kariuomenės ėmimą, nuo katalikybės atsimetimą ir t. t. Gi pas mus tokios naujienos platinamos kai kada prisidengiant bažnyčios autoritetu. O tai dvigubai pragaištinga. Dėlto mums reikia išeiti iš kiauto ir aiškinti, kur yra teisybė.

O kad mes nevirstume tokių nesąmonių aukomis, reikia pažinti Lietuvos reikalai. Ir mus, be abejo, visada supras, nes laisvės troškimas plačioje mūsų tėvynėje yra didelis!

Lietuvos mokytojai, ypačiai pradėję darbuotis karo metu, stinga reikalingų žinių; mes nepakankamai susipažinome su mokymo metodais. Gi tie, kur užsiliko nuo senosios gadynės, dirba pasenusiais metodais. Tuo tarpu mums reikia iš pamatų žinoti vakarų kultūros išdarai paidagogikos srityje. Įstingę rytų metodai arba nešą proto ir visuomenės suirutę principai turi būti pašalinti. Taigi, mums būtinai reikia pradėti darbas, pamatinai pažinus šių dienų paidagogikos dėsnius ir vartoti tas priemones, kuriomis naudojasi vakarų mokykla. Tam dalykui reikalingas tam tikras laikraštis, kur galima būtų gvildenti tie klausimai.
Mokytojas R. B.

—

Šaltinis: Lietuvos Aidas, 1917 m. gruodžio 27 d., nr. 47, p. 1.
http://www.epaveldas.lt/