1917 m. gruodžio 5 d. | Verskmų darbas šeimoje

Apgailėtiną vienos šeimos likimą nagrinėjo Sąvalkų apskričio teisme. Valkavižnoje, Marijampolės aspkr, gyveno butelninkas Saldonis su žmona. Žmona pagimdė dvynučius – mergiukę ir berniuką, – abu nebyliu. Berniukas buvo kiek gabesnis, užtat mergiukė visai nevykusi. Tavas buvo labai žiaurus žmogus, […] kentėti nuo pikčiurnos tėvo, kuris gėrė ir lošė. Užėjo karas, visai pro Saldonies pirkią ėjo šaulių vagos. Karuomenei pasitraukus, vieną vakarą Saldonienė įkliuvo į dygliuotas vielas, susibraižė ir užsinuodijo kraują, nuo ko ir pasimirė. Vaikai ir toliau kentėjo nuo tėvo žiaurumo. Sausio mėn. 10 d. tėvas sumušė vaiką lazda. Nebylys baisiai užpyko, išplėšė iš tėvo rankų lazdą ir ėmė jį mušti, kur tik pataikė. Vienu smugiu perdaužė tėvui kiaušą. Tėvas susmuko negyvas. Vaikas jį greitai išvilko ir užkasė šaulių vagoje. Kartą piemenė, beganydama, pamatė, kaip šunes vagoje draskė lavoną. Žmones pažino, kad tai Jonas Saldonis. Vaikas prisipažino, užmušęs jį. Teismas, atsižvelgdamas į tėvo žiaurumus, kuriuos vaikas turėjo kentėti ir į jo prisipažinimą, tatai jam paskaitė palengvinamomis aplinkybėmis ir pasmerkė jį tiktai kalėti.

Šaltinis: laikraštis „Dabartis“, 1917 m. gruodžio 8 d., nr. 107, p. 3.

http://www.epaveldas.lt/

Nuotrauka: Lietuvos kaimas, 1915-1918 m.