1917 m. gruodžio 7 d. | Lietuvos Taryba | Posėdžio protokolas: Lietuvos Taryba sutiktų griežtai pabrėžti mūsų tautos atsiskyrimą nuo Rusijos

III sesija
Šeštas posėdis
[19]17.XII.7

[…]

Prie protokolo Nr. 18. Vileišio projektas.

An die Militaerverwaltung Litauen.
Šiuomi mes turime garbę Vokiečių vyriausybei pareikšti, kas seka. Šiuo politiškuoju momentu Lietuvos Taryba sutiktų antrą kartą pakartoti 1917 m. gruodžio 1 d. išleistą nutarimą ir griežtai pabrėžti mūsų tautos atsiskyrimą nuo Rusijos, jeigu vyriausioji vokiečių valdžia sutiktų mums pažadėti ir garantuoti sekančias sąlygas:
1) Sutvarkymui mūsų vidaus reikalų ir mūsų santykių su kaimyniškomis valstybėmis tur būti sušauktas Lietuvos Steigiamasis susirinkimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas. Šio Seimo sušaukimas tur būti tuojaus pavestas Lietuvos Tarybai ir nuo šio laiko ne vėliau kaip į tris mėnesius sušauktas.
2) Jau šiuo laiku tur būti uždrausta viešu įsakymu kirsti Lietuvos girias, rekvizuoti gyvuliai ir imti nuo Lietuvos gyventojų kokie nors mokesniai už žemę.
3) Vietoj militarinės karo valdžios tur būti įvesta tuojau civilinė valdžia Lietuvoje ir į mūsų rankas iduotas viso krašto reikalų vedimas, būtent pirmoj eilėj iki vasario 1 dienos:
a) kulto ministerija,
b) vidaus dalykų ministerija su teise tuojau steigti savo miliciją,
c) ūkio ir miško skvriaus ministerija,
d) finansų ministerija, miškų, pramonės ir prekybos ir
e) justicijos.
4) Panaikinti tuojau visi civiliniai darbo batalionai ir visuotina amnestija politiškiems prasikaltėliams.
5) Santykiai su Rusija įvykus per tam tikrą laiką ne vėliau kaip 4 mėnesiu tur būti išvežta visa kariuomenė, vokiečių žandarija ir visokie valdininkai.
6) Nustatymai šių sąlygų leisti Lietuvos Tarybos deputacijai tuojau nuvažiuoti Berlynan ir ten išdėstyti šie mūsų reikalavimai.

Išgavę tas garantijas, Lietuvos Taryba turės įduoti visų parašais aprūpintą gruodžio 11 d. nutarimą.

—

Šaltinis: Eidintas A., Lopata R. Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914-1920 metų dokumentuose. Vilnius, 2017. P. 312