1917 m. gruodžio 8 d. | Lietuvos Taryba | Lietuvos valstybės valdymo formos svarstymas

S m e t o n a: svarbi ne tiek valdymo forma, kiek jos turinys, yra demokratinių monarchijų ir nedemokratinių respublikų. Jei mes dedamės su vidurine Europa, tai mums reikalinga monarchija. Struktūra Lietuvos taip pat reikalinga monarchijos.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   

III sesija
Septintas posėdis
[19]17.XII.8

Protokolas Nr. 19
Posėdžio pradžia 11 val. 20 min. rytą.
Pirmininkauja Smetona. neatvyko Banaitis.

[Lietuvos valstybės valdymo formos svarstymas]

Svarstomas klausimas apie būsimosios savarankiškos Lietuvos valstybinę formą.
Vileišis pripažįsta tik respubliką. Dabar monarchijos griūva ir dygsta respublikos. Apie valdymo formą dabar tarti Taryba negali, nes ji atstovauja tik lietuvių tautai, o ne visai šaliai, nes nėra dar atstovų nuo mažumų. Vileišis įneša rezoliucijos projektą.

Klimas principe stovi už respubliką, nes ta valdymo forma, ypatingai mažoms šalims yra geriausia, bet Lietuvoje dabar jau įsteigti respubliką vargu būtų gera – prezidentas neturėtų autoriteto ir jo rinkimai sukeltų jaunai šaliai daug maišaties ir kivirčų.

J. Šaulys principe stovi už respublikos formą, bet turint omenyje dabartinį Lietuvos
išsiplėtojimo laipsnį, respublika būtų netinkama. Pirma reikia tautą suorganizuoti, išauklėti. Dabar Lietuvai tinka konstitucinė monarchija. Valdymo forma ne tiek svarbi, kiek
jos turinys.

S m e t o n a irgi mano, kad svarbi ne tiek valdymo forma, kiek jos turinys, yra demokratinių monarchijų ir nedemokratinių respublikų. Jei mes dedamės su vidurine Europa, tai mums reikalinga monarchija. Struktūra Lietuvos taip pat reikalinga monarchijos.

Stulginskis palaiko nuomonę Šaulio ir Smetonos. Mironas atranda, kad aplinkybės
mus verčia apsiskelbti monarchija. Be to, ir tie, kurie mums valstybę tveriant padeda, – turi monarchines valdymo formas. Mūsų kraštas reikalauja disciplinos.

B i z a u s k a s sako, kad daugumąs krikščionių demokratų principe stovi už respubliką,
bet ima anarchijos baimė nesubrendusioje visuomenėje. Principe esu respublikos šalininkas, bet dėl mūsų kultūros žemumo reikalinga monarchija.

K a i r y s: Taryba neturi tiesos tarti to klausimo. Platesnės visuomenės nusistatymas
yra prieš monarchiją. Tas klausimas turėtų būti atidėtas, kol galima būtų plačiau jis pastatyti. Būtų pavojinga užsitraukti sau monarchiją, nes su jąja ateitų visa sistema, kuri priešinga demokratijai. Vienintelė tinkama forma – tai respublika.

Klimas: Klausimas sunkus – daug yra argumentų už ir prieš. Principe už respubliką,
bet dabar dar negalima nuspręsti. Šiandien to klausimo netarkime.

Kun. Šaulys: Teorijoje respublika geresnė už monarchiją, bet praktikoje ne visados.
Mes negalime atsistoti ant kojų, apsigarsinę respublika. Mums reikia monarchijos – demokratinės konstitucinės.

Smetona: Klausimas pastatytas, ir mums reikia tarti, mes tik sakome, ką mano Taryba, o ne tauta. Seimas tatai arba patvirtina, arba ne. Čia ne principo, bet praktikos klausimas.

N a r u t a v i č i u s: Liaudis ne taip menka, kaip šnekama, ir interesuojasi viešais klausimais. Daugumas bijo karaliaus ir turi sąmoningo palankumo respublikai. Stoviu už respubliką.

K a i r y s: To klausimo rišti Taryba negali. Mes turime laikytis konferencijos nurodytų
linijų. Klausimų, kurių nesprendė konferencija, negalime ir mes spręsti. Įgaliojimo iš konferencijos neturime.
Kyla klausimas, ar svarstomarn dalykui padaryti kokią rezoliuciją ar tik pasitenkinti
debatais ir nuomonių pareiškimu. Balsavimu nutarta: svarstomam dalykui padaryti tam
tikrą rezoliuciją.
Posėdis baigtas 2 val. po pietų.

Iš Lietuvos Tarybos III sesijos aštunto posėdžio.

Posėdžio pradžia 5 val. 15 min. po pietų. Pirmininkauja Smetona. Neatvyko Banaitis.
Svarstomas toliau būsimosios savarankiškos Lietuvos valdymo formos klausimas.
Petrulis pasiūlo visų pirma balsuoti, ar susirinkimas randa Lietuvai reikalinga monarchiją, ar respubliką.
Kairys pasiūlo balsuoti, ar susirinkimas privalo spręsti apie valdymo formą.
Statomas balsavimui Kairio pasiūlymas. Už tatai, kad spręsti 13 balsų, prieš – 5, susilaiko 1 (Klimas). Toliau balsuojamas klausimas, ar reikalinga Lietuvai monarchija. „Už“ balsuoja 14, „prieš“ – 4 (Kairys, Narutavičius, Biržiška ir Vileišis), susilaiko 1 (Klimas). Toliau balsuojamas klausimas, ar reikalinga Lietuvai respublika. „Už“ balsuoja 4 (Biržiška, Kairys, Narutavičius, Vileišis), „prieš“ – 14 ir susilaiko 1 (Klimas).
Smetona perskaito rezoliucijos projektą tokioje redakcijoje:
Lietuvos Taryba mano, jog dabartiniu padėjimu ir dabartinėmis aplinkybėmis būsimajai Lietuvos valstybei tinka konstitucinė paveldamoji monarchija, būtent karalystė, valdoma demokratingai parlamentariniu būdu, su kataliku dinastu. Balsuojama šita rezoliucija.
Už ją – 14 , prieš – 4 (Biržiška, Kairys, Narutavičius ir Vileišis) ir susilaiko 1 (Klimas).
Vileišis įneša pataisą, – būtent gale rezoliucijos, po žodžiu „dinastu“, pridėti žodžius „parinktu iš Lietuvos piliečių“. Už pataisą balsuoja 1 (Vileišis), prieš ją – 8 ir susilaiko – 10.
Kairys įneša pataisą, – būtent rezoliucijos pradžioje pridėti dar žodžius „Palikdama galutiną to klausimo sprendimą Steigiamajam Lietuvos Seimui savo tarpe“ ir t.t. Pataisa ta balsuojama. Už ją – 13, prieš – 4 ir susilaiko 2 (Vailokaitis ir Narutavičius).
Toliau statomas balsavimui antros rezoliucijos galo projektas tokioje redakcijoje, pasiūlytoje Kairio: „Lietuvos Taryba imasi nustatyti, susižinojusi su Vokietijos valdžia, tuos santykius, būsimosios valstybės sienos, ir tų visų nustatymų patvirtinimą pavesti Steigiamajam Lietuvos Seimui“. Priimtas vienu balsu.
J. Šaulys įneša pataisą – būtent po žodžio „sienos“ įdėti dar tuos žodžius: „kaip lygiai ir valstybės formą“.
Pataisa ta balsuojama, už ją – 14, prieš ją – 3 (Biržiška, Kairys, Vileišis), susilaiko – 2,
Ateina į susirinkimą Banaitis.
J. Šaulys praneša, kad rezoliucijos dalis apie konvencijas Vyriausiajai karo stovyklai tuo tarpu nepriimtina. Pasiūlo iš priimtos antros rezoliucijos išmesti vietą, kur kalbama apie konvencijas, t.y. pradedant žodžiais: „turėtų būti įvykintas“ ir t.t. ir baigiant žodžiais „monetinės sistemos vienodumos konvencija“.
Smetona palaiko J. Šaulio pasiūlymą.
Staugaitis sako, kad tokia siūloma dabar bendra formula mums pavojinga, nes ji daro platesnius ryšius su Vokietija. Antroji rezoliucija toje trumpesnėje formoje statoma balsavimui. Už ją balsuoja 16, susilaiko 4 (būtent – Kairys, Staugaitis, Stulginskis, Šernas).
Banaitis dėl pirmesnių balsavimų pareiškia, kad jis savo balsą paduoda už rezoliuciją apie reikalingumą Lietuvai monarchijos. J. Šaulys, Kairys, Staugaitis ir Narutavičius. Paskui betgi nutarta, kad Kaunan važiuos dalis prezidiumo, jo, prezidiumo, nuožiūra.
Posėdis baigtas 8 val. 30 min. vakaro.

—

Šaltinis: Eidintas A., Lopata R. Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914-1920 metų dokumentuose.Vilnius, 2017. P. 312-315.