1917 m. lapkričio 10 d. | Iš Berno konferencijos protokolų: dėl Lietuvos Tarybos pripažinimo ir pasaulio lietuvių vienybės

Kun. Purickiui pasiūlius, nutarta dar priimti II-Stokholmo Konferencijos dvi rezoliucijas, vieną apie Lietuvos Tarybos pripažinimą, o antrą apie raginimą Amerikos ir Rusijos lietuvių prie vienybės.

Tų rezoliucijų tekstas sekantis:
„Lietuvių Berno Konferencija pripažįsta Lietuvos Tarybą, Lietuvių Konferencijos Vilniuje [rugsėjo 18-22 d.1917 m.] išrinktą, tikra Lietuvos atstove – vyriausia Lietuvių tautos vadove ir, aiškiai suprasdama sunkumą darbe, kuris teko Lietuvos Tarybai šiuo karo metu, ir aplinkybėms, tvarkant Lietuvos visuomenės gyvenimą ir saugojant Lietuvos piliečių materialinius ir dvasinius reikalus, pasižada Lietuvos Tarybai remti ją šitame jos darbe ir, reikalui esant, stoti už ją pasaulyje”

„Lietuvių Berno Konferencija tvirtai pasitiki, kad šiandien, kuomet Didžioji Lietuva su visų srovių sutarimu aiškiai savo žodį tarė ir pastatė vienintelį tikslą – Lietuvos Valstijos atnaujinimą Nepriklausomybės pamatais, nebegali jau būti vietos tiems kivirčams, kurie iki šiol stabdė Rusijoje ir Amerikoje gyvenančių lietuvių politinį darbą ir slopina jų bendrą politinį balsą. Lietuvių Berno Konferencija, atsiliepdama į Lietuvių Konferencijos Vilniuje tartąjį žodį Rusijos ir Amerikos lietuviams, kurios žodžiu jie prašomi daugiau persiimti tautos ir krašto reikalais ir, užmiršus vidujines varžytines ir rietenas, sutartinai stoti į eiles kovotojų dėl Nepriklausomos Lietuvos, iš savo pusės kreipiasi į Rusijos bei Amerikos lietuvius tuo pat žodžiu, einančiu iš suskurdusios Motinos Tėvynės širdies, ir ypač kviečia Rusijos lietuvius, kad kuo greičiausia sudarytų vyriausią organizaciją, kuri reikštų bendrą Rusijos lietuvių nuomonę ir remtų Nepriklausomos Lietuvos idėją, taip pat kviečia Amerikos lietuvius, kad sudarytų vieną bendrą Amerikos lietuvių Tarybą.
—
Šaltinis: Eidintas A., Lopata R. Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914-1920 metų dokumentuose.Vilnius, 2017. p. 299.