1917 m. lapkričio 13 d. | Pasitarimas apie Lietuvą Berlyne

Antradienį, lapkričio 13 d., buvo lietuviškas vakaras „Adlon“ viešbutyje, Berlyne. Lietuvos Tarybos narys, A. Smetona iš Vilniaus, kalbėjo apie Lietuvos praeitį ir plačiau pranešė, kokių skriaudų prisikentėjo lietuviai nuo rusų vyriausybės, kalbėjo ir apie lietuvių krutėjimą, kaip reikia veikti, kad lietuvių tautą išgelbėti nuo slavų pavojaus. Tas krutėjimas žymiai sutvirtėjo labiausiai po revoliucijos ir buvo stipriai remiamas didžios lietuvių išeivių minios. Karas vėl sukėlė ir gaivina senus lietuvių lugojimus. Lietuvą naujai stato. Kalbėtojas nurodė, jog Lietuva esanti sudėta iš dviejų dalių: tikrosios Lietuvos, kuri guli šiaurėje, pridera Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijos; ir dalių Gardino ir Balstogės gubernijų. Tokios tai Lietuvos lietuviai sau reikalauja. Savo sostinės Vilniaus Lietuva negalinti ir jokiu būdu neišsižadėsianti. Pagalios kalbėtojas pranešė apie įkūrimą Lietuvos Tarybos, [kurią] užsienio lietuviai yra pripažinę savo vyriausiąja įstaiga. Lietuviai pasitiki Vokietija, ir iš tikrųjų ji viena tiktai galinti gelbėti tą prispaustą tautą.

Paskui sekė diskusija. Slaptas patarėjas Sering lietuvius širdingiausiai pasveikino. Tikrai žinąs, kad visa vokiečių tauta pasitinka lietuvius, kaipo savo bičiulius ir vokiečių užduotis esanti lošti išvaduotųjų rolę rytuose. Slaptajam patarėjui Delbrückiui paklausus apie lietuvių įtaką Vilniuje, Smetona gyvai išdėstė priežastis, kodėl lietuviai taip griežtai reikalauja sau to miesto. Ukrainietis Trylovskyj, austrų valdijos tarybos narys, išreiškė, kad ukrainiečiai iš prigimties esą Lietuvos sąjungininkai, kad lietuvių ir jų siekimai visai susitaiko. Prūsų seimo atstovas dr. Gaigalaitis kalbėjo vardu Prūsų lietuvių. Reichstago narys dr. David dabartiniams ginčams išlyginti, patarė vaduotis demokratine politika.


Šaltinis: “Dabartis”, 1917 m. lapkričio 17 d., Nr. 98, Pasitarimas apie Lietuvą Berlyne. p. 1.