1917 m. lapkričio 2-10 d. | Iš Berno konferencijos protokolų: dėl Lietuvos šelpimo

[Kelios rezoliucijos]
„Lietuvių Berno Konferencija dėkoja Šv. Tėvui už paskirtą viso pasaulio bažnyčiose rinkliavą nuvargusiai Lietuvai ir prašo tų vyskupų, kurie dar rinkliavos nedarė, kad kuo greičiausiai padaryti teiktųsi. Konferencija prašo, kad visos surinktos aukos sulig Šv. Tėvo ir Lietuvos Vyskupų nurodymo būtų siunčiamos Pildomajam Lietuvių Komitetui nukentėjusiems nuo karo šelpti Lozanoj, kuris gautas aukas siunčia pašalpinėms organizacijoms Lietuvoje, o šios teikia pašalpą Lietuvos gyventojams“
[…]
„Lietuvių Berno Konferencija, konstatuodama faktą, kad lenkų organizacijos Europoj yra kėsinusios paveržti bent dalį aukų, surinktų per Šv. Tėvo paskelbtą Lietuvos naudai dieną, stebisi, kad tos organizacijos, jau pirma gavusios Lenkijos bei Lietuvos vardu paskelbtą Šv. Tėvo dieną ir suvartojusios surinktus pinigus beveik vien lenkų reikalams, skaito galimu dėl savęs daiktu dar siekti prie suvargintai Lietuvai surinktos pašalpos, ir kelia prieš tas pastangas griežtą protestą. Konferencija taip pat protestuoja prieš tai, kad iš 100000 rublių, siųstų 1916 m. Petrogrado Tatjanos Komiteto Lietuvių Komitetui Vilniuje per kunigaikštį Zdzislaw Lubomirski Varšuvoj, minėtasis Lietuvių Komitetas ligi šiol tėra gavęs 10000 rublių, nors visais prieinamais būdais mėgino nedagautus 90000 rublių surasti“
[…]
„Kad pašalinus galimus kilti abejojimus, būk renkami pasaulyje pinigai dėl nuvargusios Lietuvos nepasiekė savo tikslo, Lietuvių Berno Konferencija pareiškė, kad Lietuvoje veikia šelpimo Komitetai, dar pradžioje karo visuomenės išrinkti, ir turi galimybes gauti pašalpas, siunčiamas Lietuvai“
[…]
„Lietuvių Berno Konferencija prašo Amerikos lietuvių rinkti visomis pajėgomis aukas merdinčiai tėvynei ir siųsti jas Lietuvon, kuri pirmiausia reikalinga pagelbos. Konferencija siunčia delegaciją pas Suvienytų Valstijų pasiuntinį Berne, prašydama, kad Suvienytų Valstijų Valdžia netrugdytų persiuntimą surinktų per lietuvių dieną 130000 dol[erių] į Centralinį pagalbos Komitetą “Lituania” Šveicarijoj, kuris lengvai galės tuos pinigus įteikti pašalpinėms Lietuvos organizacijoms, remdamasis tokiu pinigų paskirstymo būdu, kuris yra pripažintas lietuvių visuomenės Amerikoje“
[…]
Nutarta pasiųsti Komisiją į Amerikos pasiuntinybę, kad pakalbėtų dėlei išgavimo gulinčių Amerikos Raud[onajame] Kryžiuje pinigų, užsilikusių nuo lietuvių dienos. Komisijon išrinkta kun. kan. Olšauskas, kun. Bartuška, ir p. Smetona, ir kun. Steponaitis.
—

Šaltinis: Eidintas A., Lopata R. Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914-1920 metų dokumentuose.Vilnius, 2017. p. 296.