1917 m. lapkričio 22 d. | Įvairios žinios
[…]
Įvairios žinios.
Šiaulėnai. (Šiaulių apskr.). Nuo karo ugnies čia išdegė šie sodžiai nuo Dubisos pusės: Tolučiai, Masteikiai, Aukštiškiai, Tytavėvų miestelis (apdaužyta bažnyčia). Apdegintas taip pat Šiaulaičių kaimas, kuriam teko daug nukentėti nuo rusų, kai buvo čia pozicijos. Del velyvo rudens anksti pasėti rugiai sužėlė-iškerojo. Žmonės dabar, bijodami peržėlimo, su dalgėmis pjauna ir gyveuliais gano.
Šiaulėniškis
Vilkija. (Kauno apskr.) Tai nemažas ant Nemuno kranto miestelis su savo puikiomis apylinkėmis, kurį puošia ant kalno nauja graži mūro bažnyčia. Nuo karo nenukentėjo. Krikščionys gyventojai visi beveik bežemiai; jų užsiėmimas prieš karą ir dabar – Nemunu varyti sieliai į Prūsus; jų uždarbiai prieš karą buvo neblogi, dabar gi nors beveik tiek pat uždirba, tik pasunkėjus gyvenimo sąlygoms, ir mūsų sielininkams, kaipo bežemiams, gerokai apsunko gyvenimas.
Vilkonių Juozelis (Juozapas Gendrėnas)
Kalvarija. Nuo 1915 m. žiemos yra čia įsteigta vokiečių valdžios virtuvė, kurioje neturtėliai gaudavo dovanai kasdien ligi 800 pietų. 1916-17 virtuvės lankytojų sumažėję ligi 500, o vasarą gi 1917 m. pietų begaudavę 100 žmonių, nes maisto stovis žmonėse pagerėjęs.
Utena. 4-X. Po pamaldų arti 1500 žmonių ant pievelės prie šventoriaus išklausė uteniškių delegatų pranešimų. Ad. Gosparavičia vaizdžiai atpasakojo, kad Lietuva įstengtų jau dabar savarankiška valstybe išnaujo patapti ir likti, ir kad dabartinės apystovos kaip tik pateikia labai pamatuotos vilties. Gimn. mokytojas Pr. Gineitis apipasakojo apie pačią konferenciją, itin aiškiai išdėstė rezoliucijos tekstą ir kaip pamatuotais spėjimais išrodytų Lietuvos valstybė. Susirinkimas vienu balsu pritarė kalbėtojų išrodinėjimams. Kun. Turauskis pranešė apie užsienių lietuvių trusimą savarankiškumui atgal atgauti; iš Rusijos pagrįžusi p-lė Mėginaitė pasveikino susirinkimą nuo tremtinių lietuvių, nupiešė jų padėjimą ir troškimą atgal į tėvynę grįžti. Susirinkimas klausė kuone su ašaromis apie savuosius, širdy klausdami, kada gi Tėvynės vaikai atgal sugrįš prie motynos širdies išvien su mumis jos atsikėlimui dirbti. T. (Pranas Turauskas)
Vyžuonos. 12-XI. Delegatai Gineitis ir Malinauskis po pamaldų padarė pranešimą apie Konferenciją. T.
Anykščiuose vietos delegatai tokį pat pranešimą sutaisė rugsėjo 7 d.
T.
Žeimiai. (Ukmerg. apsk.) Be seniau minėtosios dideliai apardytos Žeimių bažnyčios karo pėdsakai čionai taip atrodo. Sudegė klebonijos gurbai ir daržinė. Padegėliai apsigyveno pas žydus, […], mokykloj ir kitur. Tik laimė – daugelio išliko daržinės ir klojimai. Iš to galima spėti, koks vargas iškrikusiems žmonėms. Miestelyje sudegę beveik visi ūkininkai, 11 kiemų. Bet kai kurie jau pradeda atsistatydinti trobas. O kiek sunkenybių? Todėl jei stato trobą, tai lušnelės pavaizdu, kur nepanašu gyventi. Apie patogumus nebekalbama. Štai vienas pasistatė trobą iš supuvusių pirties sienojų. Medžiai surūkę, supuvę. Jau dabar galima sieną lazda perdurti. Bet tokioje troboje reikia ir žiemą gyventi. O paklausus, kiek tokia troba galėtų pareiti, atsako: ot, nemažiau, kaip porą šimtų rublių, nes dabar pinigai visai atpigo. Ir tikrai, pažiūrėjęs į trobą, tik iš vieno kambario, pamatai, kad pinigai visai atpigo, nes prieš karą už panašią trobą niekas nė 20 rublių nebūtų davęs.
Visa Žeimių apylinkė irgi skaudžiai nukentėjo.
Visai sudegę šie sodžiai: Salominai-11 kiemų, Padbarupis-3 kiemai (sako, šiuos sodžius kazokai padegę), Ževeliškiai-21 kiemas ir Skribteliai-26 kiemai; Dargužių sodžiaus kur gyvena 29 šeimynos sudegė vienas trečdalis. Smarkiai apdegė Pavlinovo trobelninkai-10 šeimynų, o tik 22 dešimtini žemės. Taip sudegė daug ūkininkų gyvenusių viensėdijose.
Karo ugnis neaplenkė ir dvarų. Apdegę yra šie dvarai: Palankėsis, Žeimiai, antrieji Žeimiai, Kleuščinskio, Pračka, Konstantinovos dvaras visai sudegė.
Toki štai vaizdai Žeimių parapijoje, kur taip pat laukiama ir galo karo, ir užuojautos, ir geresnių laikų.
Kaukys. (Faustas Kirša)
Krekenava (Panev. apskr.). Rusai traukdamiesi sudegino visą miestelį. Išliko tik bažnyčia su abiem klebonijom, mokykla, valsčiaus namai ir dar keletas trobų. Klebonas su kamendorium išvažiavo su rusais; pas juos liko vartotojų draugijos ir arbatinės kasa. Viešasis gyvenimas čia buvo kaip ir apmiręs. Dabar ima kiek judintis. Vargonininkas sudarė chorą, klebonas steigia dvi draugiji: Amžinojo Rožančiaus – seniams ir Gyvojo Rožančiaus – jaunimui. Yra dar sumanymų atgaivinti vartotojų draugija.
K. Jaunis.
—
Šaltinis: Lietuvos Aidas, Įvairios žinios, 1917 m. lapkričio 22 d., nr. 32, p. 4.