1917 m. lapkritis | Jonas Žilius-Jonila (Žilinskas) | Apie grįžimą Lietuvon po karės

Kaip Lietuva bus politiškai sutvarkyta po šios karės, dabar dar negalima nuspėt. Ji galbūt liksis visiškai neprigulminga, arba galbūt turės pilną savivaldą Vokietijos ar Rusijos globoje. Bet ekonomiškasis žmonių gerbūvis nedaug ką priklausys iš karto nuo politiško svorio. Juk kas dabar išgriauta, kas sunaikinta, tai ar politika virs šiaip arba taip, visien tą reikės atstatyti.
Kiek daugiau reikš politiškos sąlygos ant žmonių grįžimo atgal į Lietuvą. Jei bus ingyta pilna liuosybė Lietuvai, tai daugelis grįš, jei gi nebūtų pilnos liuosybės, tai grįžtų daug mažiau.
[…]
Grįžimą padidins dar ir tas, kad po karės čionai neišvengiamai pradės eiti menkai darbai, o tuom tarpu Lietuvoje atsiras begalės darbų, o ir žemės bus pigios.
[…]
Vienu žodžiu grįžimas į Lietuvą bus didelis. Bet jei jau lietuviai grįš, tai tas grižimas turi būti naudingas, tvarkus, gerai organizuotas. Jei lietuviai grįš nepasiruošę, tai jie bus tiktai išnaudojami kitų, kaip yra čionai [Amerikoje] išnaudojami. Todėl būtinai reikia pradėti ruoštis prie grįžimo ir tai tuojaus.
[…]
Dailydės arba stalioriai bus labai reikalingi Lietuvoje ir uždarbiai bus tiesiog negirdėti.
[…]
Prieš karę Dr. Basanavičius, inžinierius P. Naruševičia įsteigė netoli Varėnos, Vilniaus gub., cemento dirbtuvę ir gerai vertėsi. Šveicarijos ekspertai tos dirbtuvės cementą pripažino geriausiu.
Reikia suorganizuoti čionai prityrusius darbininkus ir jų kapitalą ir prisidėti prie tos bendrovės. Tai-gi, cemento darbininai, skubinkite sudaryti organizaciją. Kam dirbti kitam, jei gali dirbti pats sau.
[…]
Tiesa, geležies nedaug yra, bet galima steigti geležies fabrikus, kad ir rūdą reikėtų atgabenti iš kitur. Juk Tilmansas Kaune pradėjo biznį su 450 rub. Ir per keliolika metų pavirto milijonierium. Tą patį darė ir Vilijos Bendrovė.
[…]
Audėjai ir verpėjai turės milžinišką ateitį Lietuvoje, nes nėra nei vieno fabriko, o ir visoje Rusijoje labai mažai.
[…]
Odų ir kailių dirbimas. Vienas žydas Franklinas [Frenkelis] Šiauliuose prieš 20 metų pradėjo tą biznį su 400 rublių ir 17 metų užgyveno į 20 milijonų rublių. Tai patyrė velionis Landsbergis (Žemkalnis). Tas jau parodo, kaip pelningas tas biznis. O pirm karės lietuvių visai nebuvo tame biznyje.
[…]
Lietuvoj arkliai išmušti ir atimti, todėl automobiliai ypač ūkėms, bus labai reikalingi. O visi Detroito lietuviai daugiausiai dirba tik automobilius ir turi gerą patyrimą ir tarp jų yra labai daug pasiturinčių. Nesunku tarp jų surinkti nemažiau 3.000 žmonių, turinčių 300 dolarių. Su 900.000 dolarių arba su 4 milijonais rublių jau galima įsteigti didelę dirbtuvę, kur tie visi darbininkai rastų sau vietą, būtų patys savininkais savo dirbtuvių. Taigi Detroit, Michigan lietuviai turi padaryti pradžią, branduolį, o paskui kitų miestų lietuviai jau prisidės.

Šaltinis: mėnesinis laikraštis „Lietuvos atstatymas“, 1917 m., Nr. 1 (lapkritis), p. 9-11.
http://www.epaveldas.lt/_1
http://www.epaveldas.lt/_2
http://www.epaveldas.lt/_3