1917m. gruodžio 15 d. | Įvairios žinios
Tauragėje yra naujai įtaisyti pamišėlių namai, 250 žmonių; dabar ten randasi 180 žmonių.
Nuotrauka: Tauragė 1915-1917 m.
Įvairios žinios iš Lietuvos
Pavoverė-Sorokpolis (Pabradės aps). Šitoje parapijoje apgyvendinta daug pabėgėlių nuo fronto, buvusiose rusų kariuomenės stovyklose, vadinamajame Poguliankos Poligone. 1915 m. čia buvo prisirinkę apie 7 tūkstančiai pabėgėlių, kurių tarpe buvo trečdalis lietuvių ir du trečdaliu gudų. Dabar jų beliko pusė, kita dalis išsisklaidė po artimas apylinkes. Tų žmonių gyvenimas – sunkus, ypačiai, kad vietiniai gyventojai, patys būdami neturtingi, negali jų sušelpti. Dar vargingesnis jų gyvenimas dėl to, kad jie negirdi jokios paguodos bažnyčioje. Mat, Pavoverės bažnyčia priklauso prie tokių, kur nėra nė žodžio lietuviškai. Dėl tos priežasties dabartiniu laiku bent pusantro tūkstančio lietuvių pabėgėlių, nors nesupranta lenkiškai, negirdi pamokslų savo kalba vietos bažnyčioje ir negali išlieti tikybinių jausmų lietuviškomis giesmėmis. Tokios gyvenimo sąlygos priverčia tuos varguolius ieškoti dvasios reikalų patenkinimo už keliolikos varstų Strūnaičio, Švenčionėlių ir Švenčionių bažnyčiose. Į tokį nenormalinį padėjimą turėtų atkreipti akis vietinės dvasininkų valdžios atstovas Švenčionių dekanas.
Be to, pabėgėliai buvo lenkinami mokyklose, kurias buvo įsteigęs Pavoverės klebonas. Tik šiemet vietinės vokiečių valdžios įsteigta Paligone lietuviška (vaikų apie 70) ir gudiška mokykli, jose mokslas ir mokymos įrankiai suteikiami dykai.
Poligonietis
Pabaudos
Sekamieji sodžiai ir kaimai yra valdžios nubausti dėl peržengimo jos įsakymų:
Mažieji Pasudonys (Mar. aps.) – 82 mk.
Parisauščizna (Mar. aps.) – 160 mk.
Žebelinai-Garniai (Rok. aps.) – 1000 mk.
Pucilovas (Kupiškio aps.) 3604 mk.; jų visų kaltybė buvusi ta, kad šelpę rusų kareivių pabėgėlius arba davę pašalpos ir laikę civilinius darbininkus, pabėgėlius iš darbo batalionų.
Gaubiai (Sėdos aps.) – 150 mk. už tai, kad jų apylinkėje nupjaustyta karinio telefono vielos ir pavogta jų 200 metrų, kaltininkų gi nesusekta.
Pilvingiai (Alyt. aps.) – 50 mk. už tai, kad prie Merkinės Nedzvingių kelio sudaužyta buvę 40 karinio telefono parcelinių izoliatorių; mat, tų sodžių žmonės, dirbdami savo laukuose, turėję matyti, kas juos nudaužę, bet atsisakę išduoti kaltininkus.
Pasai
Vokiečiams užėmus rytų kraštą, pradėtas buvo tuojau gyventojai surašinėti ir jiems pasai išdavinėti, išpradžių laikinai su piršto atspaudu, paskui gi su fotografijomis. Tam darbui atlikti buvusi suruošta visa pasų komanda iš 600 kareivių ir 14 aficierių, kurie, kasdien maždaug praleisdami po 150 žmonių, suvartojo 12000 plunksnų, 177 litrus rašalo ir daugiau negu milioną traukiamųjų popierių ir t.t. Ligi šiol jau esą 1 mil. 800 tūkst.žmonių nufotografuota.
Ligoninės
Vokiečių valdžios yra steigiamos vienur kitur ligoninės. Ypatingai jų atkreipta domės į lytinių ligų gydymą. Panevėžyje yra įsteigta tam tikra gydykla, kuri dabar naujinama ir vaikų skyrius įvedamas. Tokia pat gydykla yra ir Vilniuje. Raudonosios dvaras ant Nemuno paskirtas, kaipo darbo vieta, kur sergančios lytinėmis ligomis moterys galės karo metu darbuotis prie žemės ir daržų ūkio ir namų ruošos. Be to dar Jonavos ligoninė laikoma tos rūšies ligoniams atsargoje.
Tauragėje yra naujai įtaisyti pamišėlių namai, 250 žmonių; dabar ten randasi 180 žmonių.
Vaisių sunaudojimas
Paskutiniais laikais prieš karą Lietuvos daržų ir sodnų ūkis vietomis buvo gerai besiplėtojąs. Jo vaisiai, daržovės, uogos, medžių vaisiai buvo gabenami į miestus (Petrapilį, Rygą) arba vietoje suvartojami marmaledo, saldainių fabrikoms. Ties Jonava, Dukštais, Kalkūnais ir t. t. šimtai margų buvo užimti braškėmis, agurkais, sodais; Žagarės gi vyšniomis buvo užverčiamos Rygos ir Mintaujos rinkos. Gerais metais gabenama buvo tų vaisių vienais Kauno gub. geležinkeliais arti ½ mil. pūdų.
Imdama savo žinion visas ūkio šakas, vokiečių valdžia negalėjo praeiti ir pro tą žymią šaką, kuri ypačiai teikia nemaža maisto.
Jau 1916 m. gegužės mėnesį yra steigiamas Vaisių ir daržovių skyrius. Įvairiose krašto vietose yra įtaisytos rinkliavų vietos (Sammeistelle); čia pastatytieji kareiviai suima visas daržoves ir vaisius, kurie žmonėms įsakyta surinkti ir suvežti. Joms mokama ta kaina, kurią nustato žemės ūkio taryba.
Tais pačiais metais vyriausiojo vado įsakymu buvo įsteigtos užimtajame Rytų krašte 6 vaisių dirbtuvės, kur vaisiai ir daržovės esti perdirbamos į marmaledą, košę arba džiovinami.
Tokiu būdu vokiečių valdžia surinkusi daugybes įvairios rūšies vaisių. Jos žiniomis pereitais metais buvę žmonių pristatyta 30 tūkst. centnerių žalių daržovių, 7 tūkst. centn. grybų, 37 tūkst. centn. medžių vaisių ir t. t. iš viso už 20 mil. markių.
Šių metų geras daržovių ir sodų derlius dar daugiau suteikęs valdžiai tų vaisių, ypačiai jai anksčiau pradėjus šiais metais tuo dalyku rūpintis ir daugiau įsteigus jų rinkliavos vietų.
[…]
ŽINOTINA
Suplyšę pinigai. Daugelis turi suplyšusių popierinių pinigų, dėl kurių abejoja, ar turės paskiau kokios vertės. Pinigų verteigos dažnai juos superka už mažus pinigus. Taigi, reikia žinoti, kad popieriniai pinigai, nors ir apiplyšę ar skylėti, by tik būtų matomi jų numeriai, nėra nustoję savo vertės ir nėra ko jų už pamestinus pinigus išleidinėti.
—
Šaltinis: Lietuvos Aidas, 1917 m. gruodžio 15 d., nr.42, p. 3.
http://www.epaveldas.lt/