1918 m. | Apie bulbių sodinimą

Be paprastai sodinamųjų Lietuvoje bulbių [bulvių – LT1918], dar gerai dera čia, kaip parodė 1916-1917 m. prityrimas, šios bulbių rūšys: vadinamosios čekų bulbės—bogemkos (Bohms Erfolg), Modrows Industrie ir Cimbals Silesia. Sodinti bulbės reikia, kaip galima anksčiau, bet kad jos gerai sudygtų ir greitai augtų, reikia sodinti tik tuomet, kai dirvos temperatūra siekia jau bent 8-10 laipsnių.

Kai žemė galima gerai tinkamai įtręšti, tai sodinti bulbės tame lauke, kur prieš tai buvo įsėti rugiai, yra ir priprasta ir gerai. Tačiau, pavyzdžiui, karo metu, kada negalima taip išdirbti-įtręšti lauko kaip reikia, kada negalima gauti trąšoms azoto, kurio bulbės labai reikalingos, tada; geriausiai sodinti bulbės po ankštinių javų, arba po dobilų, jei tiktai dirva buvo savo laiku prieš žiemą įarta ir neteikiama linams.

Apskritai, bulbės reikia sodinti tik tuose laukuose, kurie buvo rudenj arba žiemą suarti ir, jei buvo galima, įtręšti. Geriausiai sodinti bulbės smilčiuotose dirvose.

Delei trąšų tai reikia žinoti, jog įtrešimas vienu tik azotu duoda šiokios tokios naudos tik smilčiuotoje dirvoje. Geriausiai tad tinka potašius, juoba, kad juo galima nubarstyti laukas dar anksti pavasari po žieminio arimo.

Gyvulių mėšlas jokiems lauko augmenims nėra taip naudingas, kaip bulbėms, dėlto reikia juo, kur tik galima, tręšti skiriami bulbėms laukai.

Skiriamosios sėklai bulbės privalo būti, kiek galima, vidutinio didumo, nes mažosios galėjo būti nuo nesveikų arba nenunokusių bulbių. Juo žemė sausesnė, juo didesnės bulbės reikia sodinti; tačiau per daug stambios bulbės nėra tokios geros, kaip vidutinio didumo. Paprastas bulbių sėklų saikas: 10-12 centnerių vienam žemės margui. Mažiau sodinti nieku būdu nereiktų; o juo blogesnė ir menkiau išdirbta žemė, juo daugiau bulbių reikia sodinti (būtent nuo 10-12 cent.), nes kitaip kasant bulbes galės būti didelio nuostolio.

Nepatogiomis ūkio sąlygomis, kai žemės, pavyzdžiui, negalima yra tinkamai įtręšti, bulbių (sėklos) nereiktų pjaustyti, kad ir nedaug jos turime; mat, supjaustytos bulbės menkai įtręštoje žemėje blogai dera. Nereikia jos taip pat prieš sodinant nokinti (bulbės sunokusios=suvytusios); tai daryti gerai tik tada, jei bulbės bus sodinama drėgnoje žemėje ir jei galima būti tikram, kad metai bus šlapi; šiaip gi bulbės neprivalo nustoti savo svarumo daugiau per 10%. Sausmečiu arba sausoje dirvoje suvytusios bulbės gali labai blogai užderėti.

Nesveikų bulbių sodinti negalima.

Be paprastai sodinamųjų Lietuvoje bulbių, dar gerai dera čia, kaip parodė 1916-1917 m. prityrimas, šios bulbių rūšys: vadinamosios čekų bulbės—bogemkos (Bohms Erfolg), Modrows Industrie ir Cimbals Silesia.

Sodinti bulbės reikia, kaip galima anksčiau, bet kad jos gerai sudygtų ir greitai augtų, reikia sodinti tik tuomet, kai dirvos temperatūra siekia jau bent 8-10 laipsnių. Perdaug ankstyvas sodinimas gali pakenkti bulbių derliui.

Sodinant bulbės reikia būtinai atkreipti domė į vagas. Juo dirva lengvesnė ir liesesnė — juo arčiau viena kitos turėtų būti vagos ir juo tankiau sodinami bulbių diegai, kad mažiau vietos būtų žolėms želti. Vasarą reiktu keletą kartų bulbės aparti, kad žemė susipurentų ir būtu nuvalyta nuo žolių. Pastarąjj sykj bulbės apariamos prieš pat pražysiant.


Šaltinis: Gira, L. Aušros  vartų kalendorius 1918 metams, Vilnius, 1917, p. 57

http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1R0000007370?exId=207460&seqNr=57
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1R0000007370?exId=207460&seqNr=58