1918 m. balandžio 14 d. | Mūsų mokyklos

Plungiškiai yra labai panorę mokytis, todėl jie išpirko miestelyje visas knygas ir popierių. Mūsų miestelyje knygų ir rašomųjų daiktų sankrovėlę laiko žydas.

Jau antra žiema, kaip šičia [Plungėje] yra įsteigta mokykla, kurią lanko nemažas būrelis vaikų. Tarpe jų yra nemaža bėdinų, kuriais rūpinasi vietinis klebonas. Mokykloje moko mokytojas ir mokytoja. Bet miesteliui neužsileidžia ir sodžiaus vaikai, kurie taipo jau stropiai mokosi. Ūkininkai pasiskiria kame patogesnę vietą mokymui, ir visi sodiečiai siunčia ten savo vaikus mokytis. Mat, tėvai pradeda susiprasti ir nebenori taikytis prie tos nuomonės, jog vaikai ir nemokyti bus laimingi, kad tik jiems sukrausi daug pasogos. Kur tik moko, visur tarpe jaunesniųjų vaikų pasitaiko septyniolikos ir aštuoniolikos metų vaikinų bei mergaičių. Kurie negali dienomis mokytis, nes reikia darbas dirbti – tie prašo, kad juos vakarais pamokytų, skaityti ir rašyti noromis mokosi, ką jiems užduoda. Plungiškiai yra labai panorę mokytis, todėl jie išpirko miestelyje visas knygas ir popierių. Mūsų miestelyje knygų ir rašomųjų daiktų sankrovėlę laiko žydas. Pradžioje jis turėjo gana popieriaus ir knygų. Bet dabar, pradėjus jaunuomenei stropiai mokytis, pritrūko knygų, sąsiuviniai tai labai pabrango. Tačiau plungiškiai veržiasi prieš šviesos. Jei vis taip elgsis, tai ateityje susilauks gražių vaisių.

Šaltinis: Mūsų mokyklos. (1918, Balandžio 16). Dabartis (46), p. 3. [žiūrėta 2018-03-28] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23865&seqNr=3