1918 m. balandžio 18 d. | Andrius Rondomanskis | Tremtinių gražinimo tvarka ir karantinas

Kad karantinai yra įtaisyta ne tyčia žmonės varginti, o viso krašto žmonių gerovei. Jų vyriausias tikslas yra – apsaugoti kraštas nuo užkrečiamų ligų išplatinimo. Dėl to visi grįžtantieji maudomi, skiepijami ir jų daiktai dezinfekuojami

Važiuojant su pirmąja Lietuvos tremtinių partija vertėju ir lietuvių komiteto delegatu dar kelionėje tekdavo man iš žmonių girdėti įvairių įvairiausių kalbų, o atvažiavus į Vilnių tos kalbos dar pasididino, ir žmonės net reikalaudavo manęs pasakyti „tikrą tiesą“. Tarp kita ko žmonių tarpe leidžiama kalbų esą visi vyrai ant bent buvusieji kareiviai būsią išvaryti Vokietijon darbų dirbti arba net Vakarų frontan kariauti, esą vokiečiai karantinose atima ar atimsią pinigus, geresniuosius daiktus ir kt., esą iš karantinų visai neišleidžia ir tt. ir tt. Tarp Vilniaus gubernijos žmonių ir apskritai tarp lenkiškai kalbančių bei nesusipratusių lietuvių paleista dar paskalų, esą vokiečiai paimsią kariuomenėn tik lietuvius arba tuos, kurie save lietuviai užsirašo.

Dėl visų šitų paskalų ir apskritai dėl gbnimo tvarkos ir karantinų aš tyčia klausinėju Lietuvos karo valdyboje ir Vilniaus komendantūroje ir man paaiškinta šit kas:

Kad naujai išleistuoju įsakymu visi buvusieji kareiviai sulyginta su paprastais tremtiniais arba pabėgėliais ir jokių ištrėmimų jiems nebus daroma; tai patvirtina ir tas faktas, kad Pskove iš Omsko kazermių buvo paleisti ir drauge su visais atvežti visi Lietuviai kareiviai, kurie ligi šiol buvo laikomi uždaryti kaipo karo belaisviai.

1. Kad dabar grįžtantieji tremtiniai, vis tiek ar paprasti žmonės ar buvusieji kareiviai, nei į vokiečių kariuomenę nebus imami, nei į Vokietiją gabenami ir kad čia leidžiamos paskalos yra visai neteisingos.
2. Kad paskalos apie atiminėjimą daiktų ar pinigų taip pat visai neteisingos – niekas to daryti negali ir neturi teisės.
3. Kad karantinai yra įtaisyta ne tyčia žmonės varginti, o viso krašto žmonių gerovei. Jų vyriausias tikslas yra – apsaugoti kraštas nuo užkrečiamų ligų išplatinimo. Dėl to visi grįžtantieji maudomi, skiepijami ir jų daiktai dezinfekuojami. Mažiausias karantinos laikas –  trys dienos. Stengiamasi visus paleisti kuo greičiausiai, bet jeigu tarp grįžtančiųjų atsiranda limpama liga sergąs ligonis, tai karantina izoliuojama ir ilgesniam laikui (pav. dėl atsiradusios šiltinės Ignoto kazermėse Vilniuje buvo izoliuotos 23 dienoms ir per tiek laiko nieko iš jų neišleido), o jeigu perkėlus į kitą vietą epidemija atsiranda, tai gali būti ir vėl izoliuota. Apskritai gi dabar esą nuspręsta karantinose laikyti ne daugiau kaip 8 dienas.
4. Grįžti Lietuvon turi teisės ir bus įleidžiami visi, kurie tik galės išrodyti, kad jie yra tikrieji ir senieji krašto gyventojai.

A. R.

Šaltinis: Rondomanskis, A (1918, Balandžio 18). Tremtinių gražinimo tvarka ir karantinas. Lietuvos aidas 46 (94), p. 2. [žiūrėta 2018-04-07].

Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66488&seqNr=2