1918 m. balandžio 20 d. | Kokia ateityje privalo būti Lietuvos valdžia
Kaip žinome, yra pasistengimų Lietuvos sostan pasodinti hercogą von Urachą; tuo rūpinasi ypatingai seimo narys Ercbergeris, o ir kai kurie lietuvių vadovai yra išsitarę už jį.
Vienas Lietuvos sąlygų žinovas štai ką rašo vyriausiame Vokietijos konservatorių laikraštyje „Kreuzzeitung“.
–
Lietuvos ateičiai turi didžiausios svarbos klausimas, kokia privalys būti jos valdžia. Rodosi, jog lygiai nuo gero šito klausimo išrišimo pareis, ar Lietuva pakils sulig savo ypatybių, ar ji taps Lenkijos priekraščiu.
Kaip žinome, yra pasistengimų Lietuvos sostan pasodinti hercogą von Urachą; tuo rūpinasi ypatingai seimo narys Ercbergeris, o ir kai kurie lietuvių vadovai yra išsitarę už jį.
Neužsiimsime čia kandidato klausimo smulkmenomis, o visų pirmiausia atkreipsime domę į tai, jog kiekvienas valdovas, kuris Vilniuje turėtų savo buveinę, galima tikrai spėti, patektų lenkų įtakon. Beveik visi didžlaukiai Lietuvoje yra lenkai; kiek tik Lietuvoje yra didžiūnų ir bajorų šeimų – visos jos yra lenkiškos; didesnė Vilniaus dvasininkų ir inteligentų dalis – lenkai. Lietuvių jėgos dar nėra išsiskleidusios. Kitaip negali būti – šitas viršutinis lenkiškas sluoksnis būsimojo Lietuvos valdovo sostapilėje loštų vyriausiąją rolę. Reikia spėti, jog tatai ypač todėl įvyktų, kada – kaip neseniai jau buvo pabrėžta ir vokiečių-lietuvių draugijos komisijoje – lenkų bajorai Lietuvoje jau dabar stojasi ant Lietuvos valdijos pamato. Bet tatai anaiptol negeistinas dalykas, jisai jaunos Lietuvos valdijos ateičiai yra griežtai pavojingas. Tokios lenkų bajorijos, kuri būtų Lietuvos valdijos priešininkė, kuri jos nepripažintų, būtų nesunku neįleisti būsiman Lietuvos valdovo dvaran. Bet tokia bajorija, kuri pripažinsta Lietuvos valdiją ir nori dalyvauti jos darbuose, niekaip nebus galima neįleisti valdovo dvaran. Ligi šiol lenkų bajorai Lietuvoje daugiausia buvo priešingi Lietuvos valdijos įkūrimui, bet dabar jie jau pradeda būti prielankesni, o toliau jie vis labiau prilinks ir pagalios atims vadovavimą iš lietuvių rankų, nes jie turi daugiau politikinio miklumo, turtų ir vikrumo. Būtinai reikia su tuo skaitytis, jog jie lenkiškosios kultūris idealų nepames, todėl Lietuvos politiką jie nukreips prielankion lenkams pusėn.
Prieš tą įtaką Vilniuje negalės atsispirti jokis valdovas. Vis tiek, ar Lietuvos valdovas bus hercogas von Urachas, ar Wetterinis, ar Hohencolleris. Jis negalės išvengti tokio likimo, kadangi Lietuvoje, valdovo dvaro draugystė tegali būti tiktai lenkai. To pavojaus smulkmenos nagrinėti bus, turbūt, per viršų. Lenkų Lietuvoje, rods, mažiau, bet ūkinis ir draugijinis stovis yra labai stiprus, ypač Vilniaus bei Seinų vyskupystėse lenkiškos kunigijos didi įtaka. Jei lenkų įtaka Lietuvoje nebus išvengiama visokiomis įmonėmis, tai Lietuva negalės atsiginti nuo sulenkinimo. Juk ir rusams viešpataujant, lenkinimas lietuvių per bažnyčias žengė priekin; čia reikės didžio sumanumo ir energijos sustabdyti sulenkėjimui.
Kokiu būdu tatai galėtų atlikti valdovo dvaras po lenkų įtaka Vilniuje? Čia aš priminsiu tiktai vieną dalyką, kaip būtų galima sulaikyti lenkų kraustymąsi į Lietuvą iš persipildžiusios gyventojais Lenkijos, jei aukštosiose valdžios vietose Lietuvoje lenkų įtaka bus galinga ar gal ir vyraujanti? Kaipo bus galima sulaikyti lenkinimas per bažnyčią, jei lenkų bajorai ir kunigai suksis po valdovo dvarą Vilniuje? Tie faktai reikia visados turėti omenėje: teisėtos lenkų bajorijos negalima atstumti nuo dvaro, o lietuvių sluoksnio, kuris galėtų aną pusę atsverti, dabar nėra, ir tegali atrasti tiktai po 10 metų.
Iš to aiškiai matyti, kad valdovo dvaro Lietuvoje neprivalo būti. Dabar telieka tiktai respublikos forma, kurios dabar, dar valdijai nesustiprėjus, niekas nenori, arba asmeninė unija su Vokietija, arba jungtinė Vokietijos valdija. Vokietijos seimo partijų dauguma ir kai kurie lietuvių vadovai atstumia asmeninę uniją dėl įvairių priežasčių su pamatavimu: tatai reiškia „užgrobimą“.
Šaltinis: Kokia ateityje privalo būti Lietuvos valdžia. (1918, Balandžio 20). Dabartis (48), p. 1-2. [žiūrėta 2018-03-28] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23862&seqNr=1
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23862&seqNr=2