1918 m. balandžio 25 d. | Fabijonas Kemėšis | Kur ieškoti didžiausių demoralizatorių

Žmonės esą siauri, nepakenčia kitokių moralybės supratimų, kaip tik tuos, kurių jie patys prisilaiką. Jisai skaitąs labai blogu to siaurumo apsireiškimu, kad visuomenė drįsusi įsikišti į jo asmeniškus santikius su ana jauna ponia. Tie santikiai buvę jų pačių dalykas ir niekam del jų neturėjusi skaudėti galva.

Chicagos miestas dar tebėra šviežiai po įspūdžiu skandalo, atsitikusio čia nesenai su Chicagos universiteto socijalogijos profesorium p. Thomas. Vieną gražų vakarą slaptoji policija jį užtikusi vieno viešbučio kambaryje su tūla jaunute ir gražia ponia, kurios vyras, oficieris, kariauja Prancūzijos laukuose. P. Thomas ir gi yra vedęs, žmogus jau senyvas, einąs 6-tą dešimtį metų; gyvena su savo žmona. Buvo pasakojama, kad užklupimo laiku jauna poniutė buvo išsirėdžiusi.

Porelė buvo areštuota ir patraukta į teismą. Dar prieš teismą universitetas pasiskubino prašalinti p. Thomas nuo užimamos vietos. Paskuiteismas p. Thomas’ą išteisino. Visuomenės opinija tačiau jį pasmerkė. Prie tos progos buvo prisiminta laisvos ir per daug drąsios pažiūros p. profesoriaus į lyčių santikių klausimą, kurias tai pažiūras p. Thomas su pamėgimu savo klausytojams išreikšdavęs. Kai kurie net ir jo socijalogijos pamokas vadindavo seksologijos pamokomis.

22 balandžio prof. Thomas indėjo į „Chicago Herald“ ilgą paaiškinimą — motyvavimą savo pasielgimo. Iš to jo rašto matyti, kad profesoriaus esama tikrai šviesaus žmogaus, bet gana laisvų pažiūrų moralybės klausimuose. Kiekvieno žmogaus vyriausiu už­daviniu, anot jo, esą kuolabiausiai išplėtoti savo individualybę, visas savo pajėgas. Lyties patraukimas, visas pasaulis santikių tarpe abiejų lyčių žmonių daug padedąs tai individualybei išsiplėtoti. Jisai turėjęs susidūrimą su daugelių moteriškų, su kuriomis santikiai visada buvę morališ­ki, taip kaip jis tą moralybę suprantąs; bet tie santikiai įdarę daug gera jo asmens issiplėtojimui. Jisai negalįs pripažinti tų doros supratimų, kuriais šiandieną žmonija vaduojąs. Tie supratimai, nuolat keitęsis sulig laiko ir vietos. Žmonės esą siauri, nepakenčia kitokių moralybės supratimų, kaip tik tuos, kurių jie patys prisilaiką. Jisai skaitąs labai blogu to siaurumo apsireiškimu, kad visuomenė drįsusi įsikišti į jo asmeniškus santikius su ana jauna ponia. Tie santikiai buvę jų pačių dalykas ir niekam del jų neturėjusi skaudėti galva. Chicagos universitetas, kurs dar prieš teismo nuosprendį jį pašalinęs nuo vietos, pasirodys tikybiniai moraline įstaiga, taip kaip ir visi kiti Amerikos universitetai, — nors Chicagos universitetas ir esąs skaitomas labiausia liberališku iš visų Amerikos universitetų.

Taip maždaug išvedžioja prof. Thomas. Esąs tai vienas iš žymiausių Amerikos profesorių.

Gilindamies į jo išvedžiojimus ar neatrasime mes didelio panašumo jo pažiūrų į tas, kurias gaivina ir skleidžia daugelis musų laisvamaniškų inteligentų. Skirtumas tik tas, kad profesorius, kada stengiasi
griauti socijalę tvarką ir dorą, siekia pačių pamatų, šaudo iš didelių armotų, panaudodamas visą logiką ir visas žinias; gi tie inteligentai – redaktorėliai – kalbėtojai – šaudo smulkiai, esti dažniausiai tik menkais išguldytojais, populerizatoriais idėjų, išreikštų savo dvasios mokslininkų. Ir jeigu paklausti, kas yra pavojingesnis visuomenei ir tautai: ar toksai profesorius, ar šimtai jo smulkučių pasekėjų — tai be abejonės reikės pripažinti to profesoriaus rolę kaipo daug svarbesnę ir didesnę. Profesorius rašo knygas, skaito lekcijas, kurios maitina ir inkvepia šimtus ir tūkstančius jaunų žmonių, kartais labai gabių, užsidegusių. Įskiepydamas jiems nemoralybės mikrobus, profesorius per juos tvirkina ir visą tautą, būdamas jos piktuoju genijum. Nelaimė tai tautai, kurios jaunuomenė turi mokytojus ir auklėtojus, pamiršusius Dievą ir religiją. Jei norėsime užtikrinti musų jaunosioms kartoms sveikatą dvasinę ir fizišką — turėsime pasirūpinti, kad Lietuvos Augštųjų mokyklų katedros butų užimtos žmonių, išpažįstančių krikščionių doros principus.

Uosis.

Fabijonas Kemėšis. Čikagos lietuvių laikraščio „Draugas“ redaktorius (1914-1915, 1917-1918 m.).

Atvirukas. Čikagos universitetas, Artimųjų Rytų muziejus. 1918 m.

Čikagos universiteto futbolo stadionas (Stagg Field). Studentai apmokomi Pirmojo Pasaulinio karo metu. 1917-1918 m.

Šaltinis: Kemėšis F. (1918, balandžio 25). Kur ieškoti didžiausių demoralizatorių. Draugas (98), p. 2. [žiūrėta 2018.04.23]. Prieiga internete: http://www.draugas.org/archive/1918_reg/1918-04-25-DRAUGAS-i7-8.pdf