1918 m. balandžio 30 d. | Pranciškus Žadeikis | Bausmių mėnuo

Visas balandžio mėnuo praslinko, taip sakyti, bausmių ir tai ne bi kokių srityje. Nebuvo dienos, kad neišgirstumei žmogus: tas ūkininkas esąs tiek nuskaustas, kitas vėl tiek ir tiek.

Visas balandžio mėnuo praslinko, taip sakyti, bausmių ir tai ne bi kokių srityje. Nebuvo dienos, kad neišgirstumei žmogus: tas ūkininkas esąs tiek nuskaustas, kitas vėl tiek ir tiek. Tankiausiai bausmės siekė tūkstančių, šimtais bausti buvo per maža.

Ūkininkė Piekienė iš Laumaičių sodžiaus liko nubausta ar ne keturiais tūkstančiais markių. Užteko neužpilti vieno pūdo grūdų, kad užsitrauktų dideliausią bausmę. Čia ir vėl taip išėjo, jog beturčiai daugiausia nukentėjo, nes kai kurie ir turėti neturėjo tiek grūdų, kiti gi nemokėjo ar nesumojo vokiečiams pasigerinti. Nusibodo ir klausytis žmonių verksmo. Už taip skriaudžiamus žmones užsistoti buvo sunku dėlei to, jog vokiečiai tas bausmes plėšė ne savo valstybės naudai, bet savojo kišenio. Plėšiką, gi savo asmens naudai skriaudžiantį žmones, sunku yra įtikinti.

Šaltinis: Žadeikis, P. Didžiojo karo užrašai, Vilnius, 2013, p. 345.