1918 m. balandžio 4 d. | Žinios iš Lietuvos

Pasižiūrėjęs į jaunus vyrus norėtum gerėtis ir grožėtis; toki suaugę, liemeningi, sveiki kaip ridikai, bet užkalbinęs ką rimtai – ką veikia, ką skaito, ko mokosi ir lavinosi, atsakymą gausi, kad nieko neskaito ir apskritai skaityti nemėgsta. Regime ir tokių, kurie visai skaityti nemoka.

Žinios iš Lietuvos

Vilniuje

Iš Rusijos grįžo Lietuvon ir apsigyveno Vilniuje V. Petrulis, ekonomistas.

Vilniuje vieši prof. Voldemaras, atvažiavęs čionai š Berlyno Velykoms apsilankyti.

Po visą kraštą

Mūsų mokyklos

Burdai (Švenčionėlių par.) Čia jau antri metai gyvuoja liaudies mokykla. Pernai mokytojavo p-lė Gudelytė ir labai sėkmingai. Suaugęs jaunimas ir net jau pasenę eidavo vakarais pasiklausyti naudingų pašnekesių, dainelių ir pasižiūrėti į vaikučių darželius. Ne tik vaikučiai, bet ir suaugusieji sodiečiai grožėjosi dar nematytais puikiais žaislais. Buvo ir mažas vakarėlis. Tėvai net išsižioję klausė eilių ir sakmių, kurias deklamavo jų vaikučiai. Visi ypačiai gi jaunimas buvo labai patenkinti sava mokytoja.

Aistis.

Lankeliškiai (Vilkaviškio apskr..). Prieš karą ūkininkai čia buvo gana turtingi žmonės, ių jų tarpe buvo išėję daug inteligentijos. Apylinkė buvo apsišvietusi. Dabar gi teturime tik vieną liaudies mokyklą. Dabar mokytojauja susipratęs lietuvis J. Čižauskas. Tik, deja, šaltu oru mokytojas ir vaikai arba turi šalti mokykloje arba keliomis dienomis sustabdyti savo darbą, nes ūkininkai nelabai tesirūpina privežti mokyklon malkų.

Būtų labai gerai, kad ir čionai, kaip tai daroma kitur, įsisteigtų vakariniai kursai suaugusiems. Gal vietinis klebonas ir mokytojas panorėtų šiuo dalykų daugiau pasirūpinti.

Kerkas.

Švėkšnai (Vėžaičių apskr.). Labdarių draugija netrukus mano atidaryti valgyklą miestelio gyventojams. Valgyklas lankyti užsirašė arti 70 žm. „Blaivybės“ skyrius įsteigė knygyną arbatnamyje. Knygos daugiausia tikybos turinio.

Ylakiai. Per karą mūsų apylinkė nukentėjo nežymiai. Rusai atsitraukdami padegė miestelį, bet sudegė tik keletas trobų priemiestyje, pats gi miestelis buvo ugnies neliestas, nes tuojau miestelį užėmė vokiečių kariuomenė.

Birželio 29 d. pereitais metais iškilo miestelyje didis garsas, sunaikino beveik du trečdalius viso miestelio; viešosios įstaigos betgi paliko ugnies neliestos.

Yra čia pora lietuvių krautuvių ir vartotojų draugijos krautuvė, kuriai dabar nekaip tesiseka. Prieš karą ji buvo jau aukštai atsistojusi, bet per karą labai sunyko; didžiausias vargas ją slegia neturint savo buto ( dabar ji parapijos namuose), kurio ligi šiol neįstengė įsigyti. Todėl vertėtų nariams tuo dalyku labiau pasirūpinti. Kitas vėl dalykas, kad prekės imamos iš visokių vertelgų rankų, todėl draugija labai skursta; reikėtų pasirūpinti prekes imti nuo valdžios iš pirmų rankų.

Stambioji prekyba, beveik visa žydų rankose. Prieš karą čia gyvavo Kauniškės „Blaivybės“ skyrius, turėjo savo arbatinę, bet karui užėjus, užmigo ir lig šiol dar nemėgina iš miego busti. Jaunimas čia daugumas apsišvietęs, skaito laikraščius, rengia pasilinksminimu, žodžiu sakant, kiek gali veikia – darbuojasi. Bet, žinoma, netrūksta ir tokių, kurie mėgsta naktimis visokius „šposus“ krėsti“, girtuokliauja, lošia kortomis iš pinigų ir kitokias nesąmones daro. Bet turime vilties, kad ir jie susipras, pradės šviestis ir pames tą tamsybės jungą, kuriuo žemina save ir visą apylinkę.

Žemaičio Vaikas.

Aleksandrovo kaimas (Panevėžio apskr..). Š. m. kovo mėn. 8 d. vakarą, kai dienos darbai buvo jau pabaigti, o visi žmonės suėję į savo trobas, ūkininką Povilą Skrėbį apniko plėšikų gauja. Vagys buvo apsiginklavę. Įėję trobon ir pasisveikinę rusiškai šeimininką, tuojau puolė jį mušti. P. Skrabis kirčių apsvaigintas neteko sąmonės ir negalėjo pasakyti, kur jo pinigai. Tuomet plėšikai stvėrėsi žiaurių priemonių. Samdininkus suvarė kitan kambarin, liepė jiems tylėti ir duris užrakino. Patį gi šeimininką tėvo ir žmonos akyse buvo bemaną kankinti, kad įbauginus senelį ir moterį, ir kad tokiu būdu išgavus iš jų raktus. Tai jiems pasisekė. Atsirakinę klėtį, išvogė drabužius, audeklus, pinigus ir kas tik jiems tiko. Atlikę savo darbą plėšikai apleido kiemą. Vagių dar nesusekta. Kad čia tokį atsitikimai jau dažnai pasikartoja, kalti tam yra patys žmonės, slėpiantieji pas save vagius ir dargi juos vaišinantieji, nes tariasi sau, kad toks būdas geriausias apsidraudimas nuo plėšikų užpuolimų. Vagys savo geradėjams atsimoka tuo,. kad juos apiplėšia, o kiek kartų juos dar smarkiau įbaugina. Žmonės paskiau susiprato blogai darę slėpdami vagius, bet tai dažniausia esti pervėlu, nes vagys apie tai pajutę išdumia kur kitur.

Taigi, kas kaip sėja, taip ir pjauna.

Jaunas kaimietis.

Vilkapieviai (Panevėžio apskr..). Mūsų kaime nemaža yra jaunimo. Neskaitant merginų regime jame arti 15 vaikinų. Bet apsišvietimas ir susipratimas tarp to jaunimo dar menkas. Laikraščių pareina kaiman vos 4; po du numeriu „Lietuvos aido“ ir „Tėvynės sargo“. Labai išsiplatinęs tarp jaunimo lošimas kortomis ir tuščios bei paikios vakaruškos. Kad nors bent gražiai mokėtų pažaisti, pajuokauti! Vietoje gražių kalbų ir padoraus pasilinksminimo dažniausia girdėti šlykštūs žodžiai, tiesiog negražios kalbos. Pasižiūrėjęs į jaunus vyrus norėtum gerėtis ir grožėtis; toki suaugę, liemeningi, sveiki kaip ridikai, bet užkalbinęs ką rimtai – ką veikia, ką skaito, ko mokosi ir lavinosi, atsakymą gausi, kad nieko neskaito ir apskritai skaityti nemėgsta. Regime ir tokių, kurie visai skaityti nemoka.

Tačiau toks tamsumas dabar pas mus jau nėra visagalis. Tą tamsumą laikas nuo laiko perskrodžia ir šviesos spindulėliai. Jaunimas daugiau susipratęs, suėjęs pasilinksminti, gražiai pažaidžia tautinių žaislų arba pasiskaito naudingų knygelių ir laikraščių. Kas nesuprantama, vieni kitiems paaiškina. Žinoma, tokiuose susirinkimuose nėra vietos nė kortoms. Tiesa, kad toks susipratusio jaunimo padorus elgimasis dažnai esti pašiepiamas ir tamsaus jaunimo smerkiamas. Bet į tuos pašiepimus ir paniekas visai neatsižiūrima, ir gerai daroma, nes ateis laikas, kada šviesa visgi nuveiks tamsybes,

St.Dagilėlis.

Švenčionys (Pabradės apskr.). Vokiečiams užėjus mieste išrinktas komitetas žmonėms aprūpinti maistu. Visi žmonės pasitikėjo komitetu, matydami, kad jų gėrybes priima ir dalija ne vienas žmogus, bet visas komitetas. Šiandien irgi įsakoma žmonėms vežti maisto komitetan, kuris šelpiąs pavargėlius, bet žmonės tuo komitetu jau nebepasitiki, nes dabar jame tešeimininkauja tik vienas žydas.

Žmonėms reikėtų susiprasti ir tą netvarką ir karto komitete pašalinti.

Keleivis.

Ustukiai (Joniškėlio apskr.). Čia ūkininkas Tribulskis turėjo daug nuostolių dėl nepastebėtos lig šiol mūsų krašte ligos, kuria jam padvėsė 22 gyvulių. Gyvuliai labai greitai ištinsta ir per porą valandų padvėsia. Ši liga limpa ir prie žmonių. Tam pačiam ūkininkui šia liga pasimirė ir žmona 23 m. amž. Kalbamoji liga apsireiškia žmonėse mažu spuogeliu, paskui labai greitai ištinsta visas kūnas, ir žmogus turi pasimirti.

Labai pageidaujama, kad mūsų gydytojai bei veterinoriai paaiškintų, kas ji yra ši liga, kaip reikia prieš ją kovoti ir kaip nuo jos apsisaugoti.

Švenčionėliai (Pabradės apskr.). Prieš karą gyvavo čia puikus bažnytinis ir dainų choras. Jaunimo susipratusio buvo nedaug, bet klebono triūsu buvo surengta vieną kartą didelė tautinė gegužinė ir tris kartus teatras. Gyvavo taip pat ir draugija „Rytas“, įkurta ir palaikoma klebono rūpesčiu. Lietuvių laikraščių ateidavo po keletą egzempliorių; netrūkdavo ir rusiškų bei lenkiškų. Bet šiuo laiku viskas užmigo. Choras dar pernai vasarą gyvavo, bet pastaruoju laiku ir jis iškriko. Buvo nesirengiama suvaidinti „Neatmezgamas mazgas“ per Kalėdas, bet tai nepasisekė ir buvo visa atidėta. Čionai spėkų darbui netrūktų, bet nėra kam pradėti.

Aistis.

Strunaičiai (Švenčionių apskr.). Čia stipriai keri ir plėtojasi lietuvių susipratimas, kurį savo darbu palaiko Naujųjų Strunaičių žmonės: Blažys, Paulavičius, Juozas Greckas ir Mykolas Kruminys, garsūs vyrai visoje parapijoje. Tik mūsų nelaimei turime sulenkėjusį vargonininką, kurs nemaža trukdo mūsų darbą. Bet mūsų darbo vyrai ir prieš jį netyli. Duok Dieve, gauti kitą geresnį.

Aš.

Slavikai. Š.m. kovo m. 6 d. 2 valandą naktį žiemiuose buvo matyti labai gražus reginys – šiaurės pašvaistė. Tas reginys išrodė šitaip: dangaus šiaurinis pusratis arčiau į žemę iš pradžios žibėjo labai aiškia baltai gelsva šviesa, aukščiau – ūmai darėsi rausvas ir juo aukštyn, juo raudonesnis iki pasiekė purpuro spalvą; į jį raudonumą kur ne kur buvo įsispraudę šviesūs ilgi spinduliai. – Tokio reginio šiame krašte nė senieji nebeatsimena.

Vladislavas Bagdanavičius.

Šaltinis: Žinios iš Lietuvos. (1918, Balandžio 15). Lietuvos aidas (44) (80), p. 3-4 [žiūrėta 2018-03-24]

http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66482_3

http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66482_4