1918 m. balandžio 6 d. | Būkime nepriklausomi

Jei ištikrųjų norime būti savarankiški, nepriklausomi, tad ir neklausykime visokių paskalų, pramanytų ir nebūtų daiktų, paskalų, kurių tyčia leidžia ta rūšis žmonių, kuri nenori, kad Lietuva būtų liuosa ir pataptų, kad ir nedidelė, bet sveika, tvirta valstybė

Vokietija pripažino Lietuvą nepriklausoma šalimi, savarankiška valstybe. Ta linksma naujiena pasklido po visą Lietuvą ir po svetimas šalis. Tai atsitiko Kristaus iš numirusių atsikėlimo metu, metu, kada visas krikščionių pasaulis gieda „Linksmos dienos mes sulaukėm“. Rodos, visa mūsų tauta pilna džiaugsmo turėjo sveikinti atsikėlusią iš mirusiųjų savo tėvynę. Tačiau tai nevisur tebuvo matyti ir suprantama kodėl. Visas pasaulis karo ugnyje dega. Žmonės, valstybės grumiasi dėl savo gyvatos žūt ar būt, suvargę, nukamuoti karo sunkenybėmis gyvena vien ateitimi.

Lietuva, amžiais buvusi pavergta, nukamuota, išgirdusi balsą: Tu būki liuosa, tarytum nenori tikėti, ar ji ištikrųjų būsianti liuosa, savarankiška, nepriklausoma.

Ir ištiesų. Kas tai yra būti liuosa, nepriklausoma?

Vokietija pripažino Lietuvą, lietuvių tautą, pilnateisiu asmeniu. Vadinas, Lietuva galinti save valdyti, savaime, kaipo pilnateisis asmuo, rūpintis savo likimu. Bet savarankiškumo teisė dar nereiškia savarankiško, patikrinto padėjimo, reikia nevien turėti ir norėti privalomąja teise naudotis, reikia mokėti ja vaduotis ir manytis. Žinome, jog įstatymai pripažįsta žmogu pilnateisiu jo nuosavybės, jo turto paveldėtoju ir šeimininku, žinome, jogei dažnai randasi kitų, kurie varžomi dėl šio turto. Vadinasi, tokiais atsitikimais esti priešininkų, nenorinčių paveldėtos teisės pripažinti, ir jei savininkas nemoka ginti savo teisės, pats abejoja, ar jis galįs ja naudoti, tat priešininkai įdrįsta ir jo turtas atsiranda pavojuje.

Taip pat ir Lietuva įgijusi nepriklausomybės teisę toli gražu dar nėra atsikračiusi priešininkų, norinčių jai paveržti tą teisę. Jų yra ir pačioje Lietuvoje. Negalėdami tiesiu, atviru keliu spirtis tai lietuvių teisei, jie puola iš pasalų, naudojasi įvairiomis nepadoriomis priemonėmis. Tokie priešai paprastai griebiasi šmeižto, paskalų ir melo; visų pirma stengiasi nužeminti ir apšmeižti lietuvių nepriklausomybės ginėjus, stovinčius mūsų šalies pryšakyje, ypačiai gi Lietuvos Tarybą. Tie priešininkai prieš paskelbiant Lietuvos nepriklausomybę darė visa, kas tik kliudė tą paskelbimą. Jie tarėsi nukamuota, nukryžiuota Lietuva nebeatsikeisianti ir jau būrė, kurie jos rūbai kam teksią. Žodžiu sakant, jie norėjo pasidalyti Lietuvą; vieni norėjo pavergti ją Lenkijai, kiti norėjo vėl prišlieti ją prie skęstančios Rusijos, tretieji dar kitą ką jai lėmė. Bet šiandiena Lietuvos Taryba krašto vardu paskelbė ją liuosia esant, galinga Vokietijos valstybė pripažino ją nepriklausoma. Tolesnis Lietuvos likimas daug pareis ir nuo mūsų pačių susiklausymo ir mokėjimo naudotis ta teise. Taigi budėkime! Mūsų priešininkai dar tebetykoja paveržti iš mūsų pripažintąją liuosybę. Jie viešai ir slapčia prieš mus tebesidarbuoja: žodžiu ir raštu, visokiais lapeliais ir atsišaukimais, lietuviškai ir lenkiškai rašytais, nebūtus daiktus įkalbinėja minioms, įduoda Lietuvos Tarybą, kad ji pardavusi vokiečiams Lietuvą, padariusi su jais sutartį, kuria Lietuvos žemė, dvarai ir miškai turėsią patekti į vokiečių rankas, kad jau po mėnesio imsią juos į vakarus su prancūzais ir anglais kariautų. Netikėkite! Tai tikras nedorų žmonių, ieškančių savo naudos, prasimanymas.

Anaiptol, pripažinus Lietuvą nepriklausoma valstybe, jos likimu, taigi jos žeme, jos turtu ir gyventojais rūpinsis ir valdys Lietuvos Vyriausioji valdžia, kuri netrukus bus sudaryta iš to krašto gyventojų.

Šaltinis: Būkime nepriklausomi. (1918, Balandžio 6 ). Lietuvos aidas (41) (89), p. 1-2. [žiūrėta 2018-03-24] Prieiga internete:

http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66481&seqNr=1

http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66481&seqNr=2