1918 m. birželio 10 d. | Gabrielė Petkevičaitė-Bitė | Dienoraštis: jaunuomenės švietimas

Stebiuos ir stebiuos iš mūsų jaunimo. Tiek užsidegimo, tiek darbštumo, tiek sveikatos! Visą dieną dirbę lauke, vakarais drožia po tris, keturius varstus į repeticiją, ir rytojaus dieną auštant vėl prie darbo stoja. Kiek tenka jiems miegoti?! O kokiais žingsniais eina moksle! Kas be ko, yra ir atsilikėlių, bet daugumas kaip mūras.

Tai ir eina vakarėlio priruošiamasis darbas… Mažieji mokiniai vaidins Vl. Putvinskio „Nežudyk!“ Dideliems parašiau pati scenos vaizdelį „Ilgėjimas“. Kitur gal jis netiks, nes stengiuos prie savo mokinių būdų, balsų, judėjimų pritaikinti…ir aišku…ko daugiau veikiančių asmenų įvesti. Be to, noriu duoti ką, kas rišasi su dabartiniu karu ir kas sujudintų visokių sunkių pragyvenimų atbukintus nervus.

Darbas atliktas ant greitųjų, bet tikiu, jog sodiečiams patiks.

Vargoninkas iš Smilgių irgi atgabentas, moko dainų.

Apie viską reikia pagalvoti, nė vienos smulkmenos neužmiršti, nei vaidinimo, nei kostiumų. Ypač su žvėriukais sunku. Vos ne vos sumedžiojome lapės kailiuką su gražia, ilga, tikra uodega. Mūsų mažiausioji mokinė bus puiki, tikra laputė.

Stebiuos ir stebiuos iš mūsų jaunimo. Tiek užsidegimo, tiek darbštumo, tiek sveikatos! Visą dieną dirbę lauke, vakarais drožia po tris, keturius varstus į repeticiją, ir rytojaus dieną auštant vėl prie darbo stoja. Kiek tenka jiems miegoti?!

O kokiais žingsniais eina moksle! Kas be ko, yra ir atsilikėlių, bet daugumas kaip mūras. Kad tik mūsų laisva tėvynė neįsileistų į kokius eksperimentus ir nesiimtų vyti užsienio švietimo klausime…Man rodosi, kad nedaugelis tautų gali tokia galvota jaunuomene pasidžiaugti. Bet bus pas mus veikiausiai kaip ir kitur. Tų tėvų vaikai mokosi, kurie gali brangiai už mokslą mokėti ir mieste už vaikų laikymą atlyginti, vis tiek, ar tie vaikai galvoti, ar ne, ar turi norą mokytis, ar ne. O beturčių?…

Mums, mažai tautelei, turėtų pirmiausia rūpėti kelti šviesą minioje ir tik tiek aukštesnių įstaigų turėti, kiek rastųs ypatingai galvotos, talentingos jaunuomenės.

Ir svarbu, kad suaugusi jaunuomenė turėtų kur mokytis. Kitaip virtus, jausis ji per daug skriaudžiama. Ir toks jos nusistatymas bus visai teisingas.

G. Petkevičaitės-Bitės kursai vokiečių okupacijos metais Puziniškyje.

Šaltinis: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Karo meto dienoraštis III tomas. Panevėžys, 2008 m., p. 316-317.