1918 m. birželio 18 d. | Liudas Noreika | Reikia nuvokti dabartinis padėjimas

Visi esame girdėję, ir mūsų laikraštyje jau ne kartą buvo minėta, kad Lietuvos įvairiose vietose, ypačiai tamsiuose užkampiuose, buvo ir tebėra leidžiama daug visokių paskalų apie dabartinį mūsų krašto padėjimą ir apie jo ateitį. 

Visi esame girdėję, ir mūsų laikraštyje jau ne kartą buvo minėta, kad Lietuvos įvairiose vietose, ypačiai tamsiuose užkampiuose, buvo ir tebėra leidžiama daug visokių paskalų apie dabartinį mūsų krašto padėjimą ir apie jo ateitį. Esame nurodinėję, kad tos paskalos yra grynas prasimanymas, daugiau nieko, ir esame kvietę Lietuvos piliečius netikėti jomis, o patiems galvoti ir stengtis suprasti dabartines sąlygas, kokios yra Lietuvoje jos visuomenės gyvenimui ir politikos laisvei bei nepriklausomybei statyti. Šiuo atveju dar kartą primename, kad Lietuvos žmonės, žiūrėdami į dabartines mūsų gyvenimo aplinkybes ir jo faktinį bei teisinį padėjimą ir nustatydami savo nuomonę apie Lietuvos viešųjų įstaigų, mūsų atgimstančios valstybės organų darbavimąsi, neužmirštų tų sąlygų.

Ir tikrai, kaip pažiūrime į Lietuvos politikos teisinį padėjimą, ir palyginame jį su tuo, kaip tikrai eina dabar gyvenimas joje, matome didelį skirtumą. Tai, ko mes laukiame, kas, rodos, turėtų būti, visai neatitinka tam, kas tikrai yra. Tas dviejų padėjimų skirtumas – norimojo to, kurio tikimės, ir tikrai esamojo – ir duoda progos įvairiems naudotojams ir savo ypatingų, ne Lietuvos tikslų ieškotojams ir vykintojams leisti įvairioms paskalos apie Lietuvos Tarybą ir apskritai apie lietuvių veikėjus. Tas skirtumas yra, taip sakant, realinis įvairių paskalų pamatas, kuris gyvenime tikrai yra ir be kurio jos niekaip negalėtų platintis. Įvairiems agitatoriams kaip tik tai duoda progoms drumsti vandenį, kad nenustatytų lietuviuose tikra nuomonė apie faktinį Lietuvos padėjimą ir tikras jo išmanymas, nes tada sunku bebūtų gaudyti neišmanėliai talkininkai į savo tinklą.

Šių dienų sunkių gyvenimo sąlygų varginami Lietuvos gyventojai gaudyte gaudo kiekvieną žinią apie įvykstančią mūsų šalyje šiokią ar tokią politikos atmainą ir išgirdę laukia, kad šit ar nepalengvės tuojau tikrojo gyvenimo sunkioji našta. Pernai buvo šaukiama lietuvių konferencija Vilniuje. Ir ji įvyko. Susirinkusi apsvarstė Lietuvos padėjimą, išaiškino visos šalies troškimą ir pasiryžimą, kad Lietuva taptų laisva nepriklausoma valstybė ir tam siekiamam tikslui įvykinti išrinko Lietuvos Tarybą. Visiems sužibo vilties akys troškimams įvykstant ir geresnių laikų sulauksiant. Daugelis, rasi tikėjosi visų pirma greitai palengvėsiant ir tikrojo gyvenimo sąlygoms. Bet tai taip neatsitiko. Nevienas pasijuto kaip ir apsivylęs ir ėmė ieškoti priežasčių, dėlko tai taip yra. Nevisiems tesugebant bent šiek tiek susivokti daugybėje šio karo aplinkybių, kurios ir sudaro šių dienų Lietuvos padėjimą, jos nepriklausomybės priešininkai, naudodamies ta proga, ir pakiša jiems mintį ieškoti priežasčių ne ten, kur jų tikrai yra, bet kitur. Ir kyla žmonėse nepasitenkinimas, kaltinimas tų, kas tikrai imant nėra kaltas. Lietuvos piliečiuose atsiranda nesantaikos, ima skeldėti tas visų pastangų vienodumas ir sutartinumas, einant į vieną didelį tikslą. O tai, ne kas kita, ir rūpi mūsų šalies santykių drumsdėjams.

Išrinktoji Lietuvos Taryba ilgai darbavosi, kiek išgalėdama, manydamosi sunkiose karo meto sąlygose. Jos žygiai ir pastangos, visų lietuvių paremti, ir tų, kurie Lietuvoje buvo pasilikę, ir Rusijoje ištremtųjų, ir įvairiomis aplinkybėmis Amerikoje ir kitur užsieniuose įvairiais laikais atsidūrusių, nenuėjo niekais. Lietuvos valstybės atstatymo darbas gavo stiprų nebesugriaunamą pagrindą ir atsistojo į vėžes. Dabar bereikia, kad valstybės ratas pasikrutintų iš vietos ir pradėtų tomis vėžėmis ristis toliau. Tam pirmų pirmiausia reikia sudaryti vietinė šalies valdžia ir karo etapų valdymo būdas mūsų šalyje pakeisti pilietinė valdžia.

Kaip visų lietuvių ir nusimanančių Lietuvos piliečių pastangomis Lietuva jau yra paskelbta ir pripažinta nepriklausoma valstybe, taip dabar mums visiems reikia eiti ir dirbti sutartinai ir išvien, tvermingai žengiant į mūsų pasistatytą aukštą ir prakilnų tikslą, kuriam pagrindai jau yra atsiekti ir patiekti. Ateis metas ir dabartinis gyvenimo stovis ims keistis. Kits kito įtarliojimas mūsų tarpe neprivalo būti vietos. Lietuvos piliečių gyvenimo sąlygos dar nepalengvėjo, bet nereikia tuo kaltinti vienas ar kitas žmogus arba įstaiga, kiek reikia atsižiūrėti į aplinkybes, kuriomis yra dirbama ir kurios reikia įveikti. Tose tai aplinkybėse susivokti ir nusimanyti reikia mums patiems rūpintis, o neklausyti dažnai iš šalies mums nepalankų gaivalų pakišamų aiškinimų.

Tiesa, nė vienas, kuris dirba, nėra neklaidingas ir nesimano toks esąs. Kritika, rimta ir pamatinga, yra labai reikalinga ir naudinga, bet ji turi būti mūsų pačių tarpe, o ne svetur bloškiama, kad tie, kurie dirba, iš šalies patariami, nurodomi ir paremiami, galėtų geriau ir tiksliau dirbti. Kritikingas žiūrėjimas į gyvenimą, į jo sąlygas ir darbą neprivalo mūsų skaldyti, bet turi dar daugiau sutelkti visų mūsų pastangas ir išgales į vieną būrį, į vieną tikslą.

L. Noreika.
Vilnius.


Šaltinis: Noreika, L (1918, Birželio 18). Savos valdžios reikalas. Lietuvos aidas 68 (116), p. 1-2. [žiūrėta 2018-06-04] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66478&seqNr=1;http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66478&seqNr=2