1918 m. birželio 24 d. | Joninių šventė

Joninės tai yra saulės grįžimo šventė, šventė Patrimpo (vokiečių Balduro), gerojo šviesos dievo; todėl taikos metais visur ant kalnų, nuo Reino iki Nemuno, tą vakarą prieš Jonines degdavo Joninių ugnių, garbei šviesos dievo Balduro arba – Lietuvoje – Patrimpo.

Šalia Valpurgio nakties abi metų šviesos šventės: Jul-šventė, kurią mūsų krikščioniška bažnyčia yra pakeitusi Kalėdomis, ir Joninės – turėjo didžios svarbos tiek seniesiems vokiečiams, tiek lietuviams. Ir iki šiandien yra išlikę daug Joninių papročių tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje. Joninės tai yra saulės grįžimo šventė, šventė Patrimpo (vokiečių Balduro), gerojo šviesos dievo; todėl taikos metais visur ant kalnų, nuo Reino iki Nemuno, tą vakarą prieš Jonines degdavo Joninių ugnių, garbei šviesos dievo Balduro arba – Lietuvoje – Patrimpo.

Joninių vakarą, kurį mes su savo linksmais draugais irkluotojais esame praleidę panemunėje, aš vis atsimenu, kad tikt prisiartina Joninių šventė. Greitai plaukė mūsų laivelis, aplietas besileidžiančia saulės šviesa, Nemunu, pralenkdamas garlaivius, kurie iš Tilžės plaukė lietuvių šventvietės, Rambyno kalno linkui, gabendami ištroškusias pasišokti, pasilinksminti gražiąsias Tilžės miestelio panaites. Visur žibėjo žiburiai tarp medžių, o ant kalno viršūnės buvo sukurtas laužas, jo liepsna švietė į kalną, kame linksmai šoko jaunimas. Nuo kalno dairantis aplinkui, palei Nemuną visur buvo matyti kūrenantis Joninių ugnių, lyg būtų Nemuno vaga apsmaigstyta žiburiais. Čia aš atsiminiau Rytprūsių rašytojo žodžius veikalo „Joninės“:

Vieną kartą per metus dega senųjų stabmeldžių ugnis, lyg kokis išsiilgimas ir geidavimas, kuris glūdo kiekviename žmoguje… Joninių vakare!

Šventė: Joninių šventė. (1918, Birželio 25). Dabartis (76), p. 3. [žiūrėta 2018-06-08] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23847&seqNr=3