1918 m. birželio 4 d. | Iš kelionės

Išgyvenęs kai kurį laiką Šveduose ir išsiilgęs savo tėvynės, sumaniau grįžti Lietuvon, nežiūrėdamas visokių kalbų apie Lietuvos gyvenimą. Ge. 11 d. išvažiavau iš Stokholmo ir jau kitą dieną buvau Vokioje. Teko važiuoti pro Berlyną, Karaliaučių, Isrutę, Margrabavą.

Pravažiavus Lietuvos sieną pasirodo jau daug sunkesnės karo žymės. Namų matyti daug sugriautų ir tik retai kame matyti nauja trobelė pastatyta. Dygliuotųjų vietų tvorų įvairiose vietose matyti dažnai visai sukraipytų, sunarstytų. Pro Suvalkus važiuojant į Šeštakavą matyti daug dirvonų: laukai žmonių, kurie per karą buvo išbėgę į Rusiją, dažniausia nedirbti. Suvalkų miestas buvo gerokai apšaudytas iš pietų pusės, buvusios rusų kareivių kazarmės sugriautos. Toliau važiuojant buo Šeštakavo į Alytų mažiau bematyti sunaikintrų trobų ir dažniau yra naujai statotomų arba pastatytų.

Būdamas Suvalkuose radau daug pabėgėlių, grįžtančių iš Rusijos. Jų tarpe buvo net vienas senelis 90 metų amžiaus. Iš trų tremtinių pasakojimų ir išvaizdos matyti, jie turėję daug vargo kelionėje. Daugelis vežasi iš Rusijos įvairių daiktų, nors tai kelionę labai sunkina, girdėdami čia Lietuvoje nieko negausią pirkti. Tremtiniai visi atrodo suvargę.

A. Jakinevičius.

Šaltinis: Iš kelionės. (1918, Birželio 4). Lietuvos aidas 65 (113), p. 3. [žiūrėta 2018-05-24]. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66459&seqNr=3