1918 m. birželio 6 d. | Anarchija Rusijoje

Dabar Rusijoje viešpatauja plėšikai, girtuokliai ir tinginiai. Įmonė, kurie jie įtikina kitaip manančiuosius, tai šaudomos mašinos, revolveriai ir virvė.

Apie tamsų dabartinį Rusijos padėjimą vienas tenai buvusis „10-osios armijos laikraštyje“ Vilniuje tarp kitko štai ką rašo:

Dabar Rusijoje viešpatauja plėšikai, girtuokliai ir tinginiai. Įmonė, kurie jie įtikina kitaip manančiuosius, tai šaudomos mašinos, revolveriai ir virvė. Rusijos anarchistai ne tiktai nemoka sutvarkyti viešojo gyvenimo, bet jie to ir nenori. Jei gyvenimas eitų tikrąja vaga, tai jiems nebūtų iš to naudos: jie turėtų eiti dirbti arba bent elgetauti. Dabar jiems daug lengviau gyventi. Jie ima, kas jiems patinka ir uždraudžia, kas priguli kitam. Kada jie išdildė žemės ūkio nuosavybę ir paskelbė valdijos bankrotą, dabar atiminėja visokį lobį. Tokiu būdu, kaip sako Leninas, turi visiškai išnykti piliečiai, kurie tegyvena jau tiktai šešėliu. Kita vertus, išnaikinimu pinigų, kurie teturi tiktai popierio vertybę, jie tikisi padarysią galą sugriuvusiam Rusijos pinigų padėjimui be jokių valdijos išlaidų. Sulaukėme išleidimo naujų asignacijų, kaip ir fransų pirmosios revoliucijos metais. Kaip tada fransai, taip dabar rusai jau keli mėnesiai leidžia daugybes popierinių pinigų, neatsižvelgdami į tai, kad tokie pinigai teturi vertybės tiktai tada, kada jie yra garantuoti, kaipo kiti vertės dokumentai. Bet Rusijoje tokios garantijos kaip ir nėra; todėl Rusijos pinigų vertybė yra taip nupuolusi, jog užsienis, turbūt, veikiai visiškai paliaus juos ėmęs. Ir kaip pereitame metašimtyje Fransijoje ir Vokietijoje, į vakarus nuo Reino upės vienu kartu nuingo daugybė šeimų, kada sugniužo asignacijų vertybė, ir fransų pinigai teturėjo vertybės tiktai mėgėjams, ir jais galėjo lipinti sienas, taip dabar nuings Rusijos gyventojai; nes už pagrąžinamus beverčius rublius duos naujų, bet tiktai ligi 2 000 rublių, ne daugiau. Šitie naujieji popieriniai pinigai gal taipo neturės verčios, kaip ir senieji, ligi šiol buvusieji apyvartoje.

Šitas išrinkimas esančiųjų apyvartoje popierinių pinigų visuomenės naudai, vadinasi mažinimas valdijos skolų, skriaudžiant turtinguosius, gali įgyti reikšmės, liečiančios ne vienos Rusijos reikalus, o taipo jau ir užsienio. Ar rusai nori išrinkti ir esančiuosius ir užsienyje apyvartoje popierinius rublius beveik be jokio atpildymo? Į šitą klausimą pranešimas apie Lenino paskelbimą gegužio 21 d. nieko tikra nepasako; bet galimas daiktas, kad spėjant iš anos žinios, yra ketinama griebtis šitos skriaudžiamos įmonės, ypač kad prieš keletą mėnesių Rusijoje buvo paskelbtas valdijos bankrotas. Šitokiame sykyje reiktų priminti tai, kad tokis vyksnis tai būtų peržengimas Lietuvos Brastos nustatymų. Nes tenai yra tyčia pasakyta, jog Rusija privalo pilnai atsimokėti, ką ji skolinga vidurio valdijoms. Taigi Rusija neprivalo atsisakyti mokėti nuošimčių vidurio valdijų piliečiams už savo skolas, ji neturi teisės nė konfiskuoti jų rankose esamųjų popierinių pinigų. Rusijai to nepabojant, vidurio valdijos Rusiją gali priversti pildyti taikos sutarties nustatymus.

Taipo valdijinis sovietų respublikos gyvenimas yra priėjęs tokį padėjimą, kokis būtinai turi įvykti, kada mintis apie laisvę ir lygybę politikoje nepribrendusių galvų, socialiu žvilgsniu svetimnaudžių galvų yra išnaudojama ir iškraipoma, vis tiek, ar tai būtų daroma per nesusipratimą, ar per piktą norą. Tokio ištvirkimo pavojaus atsiranda visuomet tada, kada valdžia išsprūsta iš tam tikrų, sugebančių valdyti rankų, kada ima valdyti pačios nesusitvarkiusios minios, kurios nesugeba susiturėti ir, negalvodamos apie valdijos reikalus, stengiasi kuo daugiau naudos sugrobti sau, idant galėjus paskui kuo smagiau gyventi.

Bolševikai savinasi Ukrainos bažnyčių turtą. 1918 m. (Segodnya Novosti) https://www.segodnya.ua/

Šaltinis: Anarchija Rusijoje. (1918, Birželio 6). Dabartis (68), p. 1. [žiūrėta 2018-05-21] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23843&seqNr=1