1918 m. birželio 6 d. | Viešasis gyvenimas Šilavote

Karo audros ją [bažnyčią] žymiai palietė: apdaužė sienas, apdraskė stogą, nulenkė vieną bokštą ir viduje pridirbo nemaža jeibių. Granotos gerokai apardė ir klebono gyvenamą [namą] ir sudegino keletą bažnytkaimio ūkininkų.

Nedidelė mūsų parapija. Bet ją ypatingai puošia puiki, aukšta, mūrinė gotų stiliaus bažnyčia, statyta prieš kokią 17 metų gerbiamojo klebono kun. A. Radušio. Viduje ji dar nepabaigta. Karo audros ją žymiai palietė: apdaužė sienas, apdraskė stogą, nulenkė vieną bokštą ir viduje pridirbo nemaža jeibių. Granotos gerokai apardė ir klebono gyvenamą [namą] ir sudegino keletą bažnytkaimio ūkininkų. Šilavote nuo seniai gyvuoja lietuviška mokykla, dabar čia mokytojauja A. Jotautas. Gerb. kun. J. Vaičaičio rūpesniu nutarė mokykloje įtaisyti šventadienius kursus suaugusiems. Jaunimas Šilavoto parapijoje pusėtinai apsišvietęs; ypačiai trokšta apšvietimo bažnytinio choro dalyviai. Jie šventadieniais susirenka pas kleboną; pasimokina bažnytinio giedojimo ir dainų, pasiskaito laikraščius ir t.t. Bet labai gaila, kad netrūksta ir tokio jaunimo, kuris mėgsta girtuokliauti, peštis ir kortuoti. Nepadeda jiems pamesti blogų papročių nė pamokinimai, nė grasinimai. Bažnyčia lanko dažniausia tik dėl mados, o ypačiai ateina dėl to, kad viešai pasirodžius kokiu nors tamsuolišku darbu. Laikas jau būtų, brangieji, mesti tie netikę papročiai ir žengti arčiau prie šviesos, nes savo pasielgimais ne tik skriaudžiate save, bet piktinate ir kitus.

Šilavoto bažnyčia, XX a. pr.

Šaltinis: Viešasis gyvenimas. (1918, Birželio 11). Dabartis (70), p. 4. [žiūrėta 2018-05-29] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23853&seqNr=4