1918 m. birželio 8 d. | Dar dėl blaivybės klausimo

Kadangi dabartinės aplinkybės dar sunkios padaryti visuotiniam Lietuvos blaivininkų suvažiavimui, tai galima būtų nors rajoniniai, susirinkimai daryti: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Utenoje, Telšiuose, Raseiniuose ir Linkuvoje, per kuriuos reikėtų nutarti, ko mes norime įstatymų leidimo klausime iš steigiamojo seimo ir Lietuvos būsimosios valdžios?

Lietuvos dabartinė spauda yra Lietuvos vidaus gyvenimo veidrodis. Skaitai ir stebies tokiuo dideliu krutėjimu, rengimosi prie laisvos demokratingos  Lietuvos atstatymo. Vilniaus veikėjai išsijuosę dirba, dėdami Lietuvai pamatinius dėsnius. Sujudo sukruto įvairūs kooperatyvai, mokytojai provincijoje jungiasi į sąjungas, atskiros partijos leidžia laikraščius.. žodžiu – visi kruta, ruošiasi. Tik nuostabu: blaivybės šalininkuose, išskyrus atskirų skyrių darbavimosi, jokio bendro nematyti.

Pasinaudodamas G. N straipsniu „Girtybės liga“ „L.Aide“ Nr. 46, kreipiuos į visus Lietuvos blaivybės šalininkus ir „Blaivybės“ skyrius, klausdamas: koki mes pamatinį akmenį padėsime blaivybės klausimui atstatant Lietuvą? Juk metas jau pradėti. Juk blaivybės šalininkų obalsis: priversti valstybės valdžia išleisti įstatymai blaivinti kraštui. Taigi ir mums svarbu, ar Lietuvos valdžia padės Lietuvą blaivinti. Tiesa, vyskupas Valančius Lietuvoje arba tėvas Mathieu Airiuose stebuklus darė ir be valdžios paspirties, bet gyvenimas parodė, kad tokiems apaštalams mirus, vėl girtybė įeina į senas vėžes. Būtų, be abejo, geriau įstatymu keliu blaivinti Lietuvą, kaip kad daro Suomija, Švedija, kai kurie Amerikos jungtiniai valsčiai, tuose kraštuose žmonės ne vien įsitikinimu blaivūs, bet ir krašto įstatymai pilietį verčia būti blaivų.

Kadangi dabartinės aplinkybės dar sunkios padaryti visuotiniam Lietuvos blaivininkų suvažiavimui, tai galima būtų nors rajoniniai, susirinkimai daryti: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Utenoje, Telšiuose, Raseiniuose ir Linkuvoje, per kuriuos reikėtų nutarti, ko mes norime įstatymų leidimo klausime iš steigiamojo seimo ir Lietuvos būsimosios valdžios?

Darbuojantis prie Tarybos teisininkų komisijai, ar nereikėtų nusiųsti jai direktyvų tikriems įstatymų sumanymams Lietuvai blaivinti.  Tam tikslui galima pasinaudoti Suomijos ar kitų valstybių patyrimu, kurios jau turi tokius įstatymus.

Taigi rajonuose dabar jau reikėtų nutarti, su kokiais reikalavimais mes siųsime atstovus į steigiamąjį seimą. Ar nereikėtų įduoti šioki toki reikalavimai: 1) kad Lietuvos valdžia pati imtų naikinti girtybę, leisdama tam tikrus įstaymus, 2) kad pati valdžia paimtų į savo rankas degtinės varymą, bet tiktai technikos reikalams, o ne žmonių girdymui, 3) kad stiprieji gėralai būtų gaunami tik tam tikrose aiškiai nurodytose vietose ir kitur niekur, 4) išleisti įstatymai, aštriai baudžią degtinės varytojus ir pardavinėtojus, kuriems yra tai užginta, 5) užginti smuklės ir laisvos alaus fabrikos, 6) restauracijose, keleivių ir apskritai užeigos namuose, kaip tai: teatrų ir gelžkelių bufetuose, užginti pardavinėti stiprieji gėralai.

Tokiems arba kitokiems nutarimams paimti ir sutvarkyti reikėtų įsteigti Kaune laikinė „Blaivybės“ Vyriausioji Valdyba, arba Vilniuje tam tikra sekcija prie teisininkų komisijos, kuri, atsižvelgusi į provincijos visus reikalavimui, galėtų išdirbti įstatymų projektus Lietuvai blaivinti.

Nenorėkime, kad tam tikri įstatymai patys susidarytų: jie bus toki, koks bus Lietuvos piliečių ūpas. Tai visų pirma mes visi darykime, kame buvo „Blaivybės“ skyriai, susirinkimus ir tarkime savo žodį, siųskime direktyvus Vilniun ar Kaunan, tuomet tie kam reikia, žinos, koki ir kiek aštrūs įstatymai leisti Lietuvai blaivinti.

Šeduvis.


Šaltinis: Dar dėl blaivybės klausimo (1918, Birželio 8). Lietuvos aidas 67 (115), p. 1. [žiūrėta 2018-06-01] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=98930&seqNr=1