1918 m. birželio 8 d. | Klemensas Sabeika | Dėl Lietuvos konvencijų

Paskelbus Lietuvą nepriklausoma valstybe, pradėjo platintis įvairių Lietuvos nepriklausomybės priešininkų leidžiamų gandų. Kaipo pamatą skleidžiamiems prasimanymams, tie gandai nurodo konvencijas: kariuomenės, susisiekimo, muitų ir monetos, kurias Lietuvos Taryba, pasak jų, esanti padariusi su vokiečiais. Ypačiai esą pabrėžiama kariuomenės konvencija, kaipo baisiausioji. Pačių konvencijų prasmė išpučiama ir toji pristatoma kaip niekas lietuvių veikėjų ir manyti nemano. Taip jas vaizduodami, rasi, tik valstiečių aneksionistai, kurių apskritai yra labai dideli apetitai.

Visai neteisybė taip pat, kad tos konvencijos jau esančios Tarybos padarytos. Ištikrųjų, kol kas jos tėra tik […] priimtos. Jų turinys privalys dar ateities nustatymo ir plačių tarybų.

Iš antros pusės, plačiai svarstydami klausimą, negalime užmiršti, jog mūsų valstybei šiaip ar taip bus reikalinga kitų valstybių pagalbos.

Žinomas daiktas, mūsų uždavinys yra dabot […] pagalba čia nevirstų Lietuvos pavergimu, arba jos naudojimu, kaip tatai matome paties karo metu.

Berods, galima būtų ginčytis dėlei laiko, ar neperanksti buvo daryti tokie svarbūs žingsniai, kaip pats principinis prisižadėjimas.

Bet atsižvelgus į politikos sąlygas tą įvykusį faktą teisti reikiamai galima bus tik ateityje karui pasibaigus. Pagaliau reikia įsidėmėti, kad Lietuvos santykius su kitomis valstybėmis galutinai nustatys Lietuvos Seimas, kuris turi teisės čia pasakyti savo sprendžiamąjį krašto žodį. Prieš jį atsakys ir Lietuvos Taryba su savo darbais ir nuostabu, kodėl tie, kuriems dabar taip rūpinti Lietuvos tikroji gerovė, apie tai visai neprisimena, tarsi nieko nežinodami.

K.S.

Atvirukas. Lazdijų turgaus aikštė. 1917-1918 m.

Šaltinis: Dėl Lietuvos konvencijų (1918, Birželio 8). Lietuvos aidas 67 (115), p. 2. [žiūrėta 2018-06-01] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=98930&seqNr=2