1918 m. birželio 8 d. | Lietuvos mokyklų reikalai

Vienas Karaliaučiaus laikraštis rašo:

Apie „vokiečių pasidarbavimą atgaivinimui mokyklų Lietuvoje“ mokyklų inspektorius Naujoks iš Kauno kalbėjo Karaliaučiaus mokytojų draugijos susirinkime birželio mėn. 1 dieną. Jisai nupiešė iš savo asmeninio prityrimo (kalbėtojas jau dveji metai, kaip užsiima Lietuvoje mokyklos reikalais), kaip vokiečių valdžia, užėmusi tą kraštą, stengiasi atgaivinti karo išnaikintąsias mokyklas ir deda joms naujus pamatus. Mokyklų išlaikymas esąs sutvarkytas vienodai. Vidujai mokyklų praktikos darbai einą vis geryn, nuolatai auklinant naujų vietinių mokytojų – vyriškos ir moteriškos lyties. Naujų mokytojų lietuvių prirengia lietuviškai šneką mokytojai vokiečiai mokytojų kursuose. Mokyklose vaikus mokina gimta kalba: todėl Lietuvoje esą lietuviškų, vokiškų, lenkiškų, žydiškų, latviškų ir gudiškų mokyklų. Nors priverčiamasis mokymas neįvestas, tačiau negalima esą guostis, kad vaikai vengtų mokyklos. Lietuviai labai reikalauja mokyklų. Bet, stingant mokytojų, ne visur galima išpildyti jų norai. Ir suaugusieji, matydami mokslo naudą, eina mokytis nors skaityti, rašyti ir skaitliuoti. Vyrai ir moters nuo 15 iki 40 metų amžiaus lanką vakarų ir sekmadienių kursus. Visur tuose kursuose esą įvesta vokiečių kalbos pamokos. Vokiečių valdžia noromis remianti tuos vakarinius kursus, kad lietuvių tauta galėtų laisvai žengti švieson. Vokiečių pastangos atgaivinti mokyklas Lietuvoje – tai esąs kultūros darbas išvaduotų iš caro jungo lietuvių laimei. Karas labai slėgiąs Lietuvą. Bet vokiečių darbas mokėsiąs atitaisyti tai, ką karas yra sunaikinęs. Vokiečiai atgaivinsią prispaustą lietuvių tautą, o čia nemažai prisidėsiančios ir mokyklos.

Lietuviai moksleiviai, XX II deš.

Šaltinis: Lietuvos mokyklų reikalai. (1918, Birželio 8). Dabartis (69), p. 3. [žiūrėta 2018-05-22] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23842&seqNr=3