1918 m. gegužės 16 d. | Apie kregždes

Žmonės nepersekioja kregždžių ir turi gana priežasties jas slaugyti. Jos parneša žmonėms gražųjį metų laiką, vasaroje naikina uodus ir sodnus apvalo nuo vabzdžių. Senieji žmonės labai gerbė ir mylėjo tą linksmą paukštelę. Sakoma, būk ją saugoja naminiai dievai.

Dar neparlėkė ligvuodegės, bet netrukus jos sugrįš ir užoš orą savo čiulbėjimu. Jos labai mėgsta žmones ir susipina savo lizdelius vis netoli žmogaus. Lipina ir kraujasi lizdus daržinių arba tvartų pastogėse, gyvenamų namų aukštuose, aplamai imant ten, kur jos mažiausia gali būti prieinamos. Pietų kraštuose kregždės pasirodo pirmiaus, negu žiemių [šiaurės] kraštuose. Nors vasario ir kovo mėnesyje orai būtų labai šilti, o balandžio mėnesis bei gegužės pradžia labai šalta, tačiau kregždė nežiūri į tą. Ji parkeliauja vis paprastuoju laiku. Yra patėmyta, kad kregždės pagrįžta senon savo vieton ir vaikus peri vis tuose pačiuose lizduose. Kregždės peri dvejetą kartų į metus. Patelei perint, patinėlis turi nakvoti sau atskirai. Todėl jau prieš auštant galima girdėti patinėlius čiauškant. Tada nuo anksti ryto iki vėlaus vakaro patinėlis be poilsio renka maistą ir neša patelei. Žmonės nepersekioja kregždžių ir turi gana priežasties jas slaugyti. Jos parneša žmonėms gražųjį metų laiką, vasaroje naikina uodus ir sodnus apvalo nuo vabzdžių. Senieji žmonės labai gerbė ir mylėjo tą linksmą paukštelę. Sakoma, būk ją saugoja naminiai dievai. Jeigu kregždę kas kankindavo, tada ji įgildavusi karvei į tešmenį ir karvė užtrukdavusi. Tatai vienok tebuvo tiktai prietaras, bet naudingas prietaras.

Šaltinis: Apie kregždes. (1918, Gegužės 16). Dabartis (59), p. 4. [žiūrėta 2018-04-26] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23839&seqNr=4