1918 m. gegužės 18 d. | Liudas Noreika | Sekminių sulaukus

Mūsų Tėvynė pirmas Sekmines švenčia, tapdama laisva nepriklausoma. Bet jos dangus tebėra apsiniaukęs, neaiškus. Kada ir kaip būt galima pradėti statyti ir tvarkyti krašte valdymas naujais pamatais, atatinkamais naujam jo padėjimui, kada bus galima imti daryti nuolatinė vietinė valdžia, tebėra labai neįžiūrima.

Ypatingose, nepaprastose aplinkybėse būdama švenčia šįmet Lietuva Sekmines, tą didžią, nepaprastą ir iškilmingą krikščionybės šventę.

Artuomet, prieš du tūkstančius metų, suvargusi, tamsybėse paskendusi žmonija laukė išsiilgusi išvaduojama iš sunkios dvasios vergijos, laukė sužibant tikrosios šviesos spindulio ir nušvičiant visų protus ir širdis tikrajam žmonijos ir viso pasaulio tikslui.

Tada nužengusi žemėn Dievybė-Kristus, tapo lygiu visiems žmogumi ir sėjo pasaulyje naują tikros šviesos ir gyvybės sėklą. Pats padėdamas savo gyvybę ir tokiu būdų savo kentėjimais ir mintimi įžiebdamas kibirkštį šviesos ir gyvybės pradžią žmonijos sielai augti.

Kristus, atsikėlęs iš numirėlių, kaip mums tat pasakoja Šv. Padavimas ir dažnai pasirodydamas savo mokinių būrelyje, sustiprino juose įdiegtus naujo mokslo pradus. Kristui kad ir nedideliame žmonių būrelyje pasėjus tiesos sėklą ir nurodžius kelią, kaip į tą tiesą eiti, krikščionybei plėstis ir augti dirva jau buvo paruošta. Dabar jau patys Kristaus mokiniai turėjo eiti ir skelbti pasauliui Jo mokslo naujieną.

Darbui laukas buvo platus, piūtis laukiama didelė. Bet apaštalai, kuriems buvo pavesta Kistaus pasėtoji sėkla auginti. Jo įžiebtoji šviesa skleisti visame pasaulyje ir rinkti pribrendusioji piūtis, buvo silpni ir reikalingi, kad jiems būtų suteikta šviesos, drąsos, stiprybės ir ištvermės.

Tada tai nužengė pasaulin į apaštalus Kristaus pažadėtoji ir siunčiamoji Šventoji Dvasia, pati šviesa, drąsa, stiprybė ir patvara ir nešė jiems visų reikalingų privalybių didžiajam darbui atlikti. Apaštalai kupini Šventosios Dvasios ėjo jau drąsūs į pasaulį, nebebijodami nei kančių, nei vargų, nei kliūčių, skelbė meilės mokslą ir naujino žmoniją.

Tai atsitiko septynias savaites buvus po Kristaus iš numirėlių atsikėlimo ir dėlto ta šventė mūsiškai yra vadinama Sekminėmis. Sekminės tad yra ano didžio nuotykio, Šventosios Dvasios atsiuntimo atminimas; be to, tai simbolis, Šventajai Dvasiai nužengiant į kiekvieną, kas tik yra reikalingas gyvenimo kelyje pastiprinimo, padrąsinimo ir ištvermės.

Pasaulio istorijos ištisume atsiranda paruošta dirva Lietuvai visiškai atgimti.

Ji stovi dabar naujo gyvenimo prieangyje. Amžiais vargą vargusi, prispaudimą bei svetimą jungą kentusi, dabar ji žengia į šviesios ateities kelią, kuriame jai žiba laisvė ir nepriklausomybė.

Tarp šio baisiojo karo audrų prasiskleidžia skaisčiu žiedu amžiais augęs ir brendęs naujas Kristaus mokslo pumpuras, kad kaip lygi yra žmogaus žmogui vertybė, taip lygi yra tautos tautai vertybė ir teisė gyventi savų, svetimų, nejungiamu ir nevergiamu gyvenimu. Tai tautų apsisprendimo teisė. Tas dėsnis tampa šio karo dėsniu ir tikslu. Iš jo tai išeidama Lietuva pasiskelbia laisva nepriklausoma ir kiti šio pasaulio galiūnai tai pripažįsta.

Taip tad Lietuvai nauju laisvos nepriklausomos valstybės gyvenimu atgimti dirvą, paruošta sėkla pasėtą. Jai išauginti ir subrandinti reikia daug ypatingų privalybių. Lietuvos piliečių laukia be galo didelis darbas. Lietuvos valstybei atstatyti, jai įkurti naujais, bet tvirtais pamatais, reikainga dabar daug išmanymo, šviesos, daug pasiryžimo, drąsos, stiprybės ir ištvermės, ypač kad šalis reikia išvesti iš sunkių karo apystovų į naują gyvenimą, patiekiant jai augti tinkamų sąlygų. Lietuva privalo tokios valstybės tvarkos, kad visų jos gyventojų dvasios turtai ir ypatybės ir visi jos žemių turtai ir ypatybės galėtų nevaržomi vystytis ir klestėti ir būti tinkami sunaudoti.

Tegu tad Sekminės, ta didžių krikščionybės paslapčių šventė, paskatina mus, Lietuvos piliečius, būti pasiruošusiems, kad Šventoji Dvasia, didžiųjų sielos dovanų Teikėja, nužengtų į mus, nešdama mums taip reikalingo išmanymo, pasiryžimo, drąsos, stiprybės ir ištvermės dideliam Tėvynės laisvės ir nepriklausomybės įvykdymo darbui!

L. Noreika

Vilnius, 1915–1918 m.

Šaltinis: Noreika, L (1918, Gegužės 18). Sekminių sulaukus. Lietuvos aidas 59 (107), p. 1-2. [žiūrėta 2018-05-11]. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66453&seqNr=1; http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66453&seqNr=2