1918 m. gegužės 2 d. | Šis tas apie vakarėlius Garliavoje

Tik kažin kodėl ypač per vakarėlius, užuot tautinių šokių, tešoka vien tiktai polkas bei valcus, o žaidimų, tai dauguma nenori nė klausyti. Girdi, žaidimai tai tiktai vaikams, o ne vyrams!

Karui užėjus, kaip ir visur, taip ir Garliavoje, visuomeninis gyvenimas buvo sustojęs, bet ilgainiui, aplinkybėms bei sąlygoms pasitaisius, vėl pradeda grįžti senosna savo vežėsna. Taipo pavyzdžiui šiais metais, garliaviečiai, kitais neapsileisdami, subruzdo, sukruto, ypač rengti vakarėlių, kurių šįmet suruošė du ir tiek pat dar ruošia. Surengti vienam vakarėliui visų pirmą reikia artistų. Jiems tai ir tenka gaišinti daug ir laiko, dėti triūso, pagalios, labiausia, kad išvengus nelemtosios kritikos, pritirti ir baimės. Tai čia mat jau bendras visų artistų siekimas! Bet negana, kad scenoje artistai savo roles atlieka gerai, reikia dar, kad ir salėje būtų gera tvarka, nes jei nėra tvarkos, tai vakarėlis negali būti pagirtas. Išlaikyti salėje tvarkai reikia tvarkdarių, kurie tvarkydami turi vaduotis mandagumo dėsniais. Kai dėl publikos apsiėjimo, tai labai peiktinas paprotys, kad vaidinant ar deklamuojant, neramiai užsikalba. Juk artistai padeda tiek daug laiko bei darbo, ligi visa tai atitinkamai išmoksta, o susiėjusi publika negali keletą valandėlių ramiai paklausyti bei pasižiūrėti. Juk vakarėlį rengia ne tam, kad tik artistai rodytų, o tam, kad publika žiūrėtų, tėmytųsi, atjaustų ir supratų vaidinamojo veikalo turinį bei prasmę. Tad nepridera kažin kur dairytis, šnekėti ir kitus kliudyti. Be to, vakarėlius užbaigia tautiniais žaidimais bei šokiais. Šoka dažnai ir Garliavoje. Tik kažin kodėl ypač per vakarėlius, užuot tautinių šokių, tešoka vien tiktai polkas bei valcus, o žaidimų, tai dauguma nenori nė klausyti. Girdi, žaidimai tai tiktai vaikams, o ne vyrams! Žinoma, tokio vyriško pasakymo per daug peikti negalima, nes dauguma dar tautinių žaidimų nėra nė matę, nė girdėje, todėlėi juos ir tiek tebrangina, tebegerbia. Jau laikas būtų Garliavos jaunimui tie brangūs mūsų bočių palikimai labiau pamilti ir progai pasitaikius, o ypač per vakarėlius, labiau prie jų linkti, negu prie kažin kokių netaurių triukšmingų šokių. Dažnai tenka girdėti sakant, jog apsišvietusiam žmogui nėra jokio reikalo į tuos vakarėlius eiti ir tenai veltui laiką leisti ir t.t. Tokie užuot ėję vakarėlin, nutraukia smuklėn. Nors dauguma dar tamsus jaunimas, bet yra nemaža ir apsišvietusių, kurie matomai žengia priekin. Taipo, pavyzdžiui dauguma jaunimo dedasi [į] bažnytinį chorą, kame mokinasi ne tiktai giesmių, bet ir dainų. Be to vakariniai kursai, vedami mokytojo Paltanavičiaus, taip pat gyvuoja; jaunimas dar skaito laikraščius ir apskritai daugumas, matyti, nori šviestis. Vaikinais neapsileidžia ir merginos. Galima tikėtis, kad šituo maloniu ir linksmu pavasario laiku Garliavos jaunimas neliaus darbavęsis visuomenės dirvoje. Reikia tikėtis, kad sužadinta malonia pavasario gamta bei šviesia tevynės ateitimi, tas jaunimas žengs tolyn patiektais švietimosi, doros ir tevynės meilės takais.


Šaltinis: Šis tas apie vakarėlius. (1918, Gegužės 4). Dabartis (54), p. 3. [žiūrėta 2018-04-03] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23831&seqNr=3