1918 m. gegužės 28 d. | Antanas Šilgalis | Reikia apsnūdusios draugijos gaivinti

Šiandien tiesa, Lietuvos gyvenimas yra visai kitokiosna apystovosna pakliuvęs; yra dalykų, kurie anuomet tikę, šių dienų gyvenimui jau nebetinka. Bet tvirtinti, kad anų metų mūsų draugijos, ir „Blaivybės“, štai savo amžių esą atgyvenusios, būtų nesąmonė. 

Karo vėsula jau pačioje savo siautimo pradžioje kuone sulig šaknų palaužė jaunąjį mūsų kultūros daigą. Kas per pastaruosius keliolika metų buvo mūsų kultūros srityje nuveikta, beveik visa toji vėsula pagavusi kažin kur nusinešė – ne vien darbą, bet dar ir nemažą mūsų darbininkų būrį. Štai, imkim kad ir mūsų draugijas, kurių gyvenimas Lietuvoje buvo pradėjęs jau gana plačia vaga plaukti. Karo įstatams draudžiant, visų draugijų darbas turėjo sustoti, bet vien tik sustoti, nes visai likviduoti jų niekas neliepė. Taigi, trumpai tariant, mūsų draugijas karo sąlygos buvo tik apmarinusios, bet ne numarinusios. Bet ir taip ilgainiui daugelis narių šen bei ten išsiblaškė, o likusiųjų narių ryšiai nutrūko, taip, kad, kaip matyti, daugumoje vietų ir dabar dar nieks nė manyti nemano tų ryšių iš naujo sumegzti.

Atsiminkime, kad ir mūsų „Blaivybės“ draugiją, kuri prieš karą Lietuvoje buvo bene pati didžioji ir skyrių ir narių skaičiumi, pasiėmusi tik lietuvių dorinimo tikslą. Buvo tai darbščiausioji mūsų draugija, pastaruoju metu turėjusi net 212 skyrių ir jau gana didelį darbą lietuvių blaivinimo srityje nuveikusi.

Šiandien tiesa, Lietuvos gyvenimas yra visai kitokiosna apystovosna pakliuvęs; yra dalykų, kurie anuomet tikę, šių dienų gyvenimui jau nebetinka. Bet tvirtinti, kad anų metų mūsų draugijos, ir „Blaivybės“, štai savo amžių esą atgyvenusios, būtų nesąmonė. Mums nūdien daugiau, kaip kitumet, reikalingas ir švietimasis, ir blaivumas naujan gyvenimui žengiant. Tuo tarpu alkoholio vartojimas Lietuvoje šiandien, matyti, nėra nė per nago juodymą mažesnis, kaip prieš karą, o vietomis net ir didesnis. Blaivybė tik teorijoje bepaliko, praktika visai ką kitą rodo. Patrūkus ryšiui, kuris blaivybės draugus kuopon jungė, ir pats principų tvirtumas sumenkėjo,

Taigi nūdien belieka, kaip ir anuomet, į realinį darbą kibti ir iš naujo atgaivinti  „Blaivybė“ ir kitos jau buvusios mūsų draugijos. Dabar tam darbui jau kaip tik ir metas. Lietuvos padangė nuo karo ūkų eina blaivybėn. Vartotas jau įnagis daug lengviau pataisyti, negu visai naujas padaryti. Tą patį galima pasakyti ir dėl mūsų draugijų atgaivinimo. Kur tik kokia draugija yra buvusi, ten beveik visur yra šiokių ar tokių jos atlaikų pasilikę, kaip antai: „Blaivybės“ skyriai Lietuvoje turėjo apie 20 knygynų, skaityklų; „Saulės“ ir kitų švietimo draugijų kiekvienas skyrius taip pat buvo knygyną įsitaisęs. Šalia to ir kasose dažnai yra dar pasilikę pinigų, tai čia naujai pradžiai būtų kiek ir medžiaginės paspirties.

Bet jau ir nūdien galima pasidžiaugti, kad ne visur tebesnaudžiama, ir nūnai jau yra Lietuvoje keliolika atgijusių draugijų skyrių, kur darbštieji mūsų kultūros kelėjai, nebelaukdami, kad koks pasakų milžinas, iš aukštybių nužengęs, kerėjama galybe visa kojosna pastatytų, ėmė patys darbuotis. Neturėdamas tikrų skaitmenų, negaliu čia tokių atbudusių draugijų skyrių skaičiaus parodyti. Dėlto jų pasiryžimas rodyte rodo, kad tikrasis gyvenimo pasisekimas yra tai savimi pasitikėti ir dirbti, kiek galima, kiek šių dienų sąlygos leidžia; darbuotis, pradėjus susirinkimais, paskaitomis, pasitarimais, laikraščių platinimu, baigiant įvairiais kursais, knygynais, skaityklomis. Norint dirbti, visumet darbo užtenka.

Užtad dabar visų, kam Lietuvos kultūra ir jos plėtojimasis rūpi,  pirmiausis darbas imti apsnūdusios draugijos gaivinti ne vien „Blaivybė“, bet ir kitos, kaip antai grynojo švietimo: „Saulė“, „Žiburys“, „Rytas“, ir t. t. Bendras tų švietimo ir dorinimo (blaivumo) draugijų darbas, rodos galėtų būti daugiau vaisingas, kaip kad skyrium veikiant. Patyrimas jau yra gana aiškiai parodęs, kad ir žmonių dorinimas (blaivinimas) tegali nuosakiai žengti tik švietimo keliu.

Damazas Treigys


Šaltinis: Šilgalis A (1918, Gegužės 28). Reikia apsnūdusios draugijos gaivinti. Lietuvos aidas 62 (110), p. 2. [žiūrėta 2018-05-16]. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66449&seqNr=2