1918 m. gegužės 30 d. | Dėl Rusijos pinigų

Lietuvoje irgi nemaža yra rusiškų rublių. Prieš vokiečiams ateinant mūsų žmonės turėjo jų daug sukaupę, vertino juos, negalėdami numatyti to, kas atsitiko. Dabar gi, grįžtant iš Rusijos mūsų piliečiams, rublių skaičius dar padaugėjo. Todėl ima rūpesnis kiekvieną, kurs tų pinigų turi, kas su jais daryti.

Suirus Rusijai, sugedo iždo tvarka. Rusų rublis kasdien krinta ir krinta; yra kraštų, kur jo niekas nebeima. Lietuvoje rusų rublis dar tebėra apyvartoje, bet jo kaina kaskart eina mažyn. Prieš dvejus metus jam mainant mokėdavo dvi marki su viršum, šiandien beduoda 1 markę 25 fenigus. Toks kursas nustatytas okupacinės valdžios. Toks kursas nustatytas okupacinės valdžios. Kokia rublio vertybė toliau bus sunku atspėti. Viena tik aišku, kad ji greičiau eis mažyn, ne didyn. Atsiskyrė su Rusijos Lenkija, Lietuva, atkrito Kuršas ir visas Baltijos pajūrio kraštas, toliau tokios didžiulės šalys, kaip Ukraina, Kaukazas, Turkestanas, Suomija virto arba virsta nepriklausomomis šalimis. Tokiu būdu iš Rusijos bepalieka vien jos vidurys su Maskvos sostine. Ir tame viduryje visa paversta stačia galva. Kada ten virs vėl tvarka, nežinia; apkarpytoji Rusija tur būti negreitai susilauks gerovės, neveikiai pasveiks. Pramonė ir prekyba sustojo; žemės ūkyje suirutė, naujų vertybių nebedaroma, tik seniau pagamintosiomis vertybėmis mintama. Auksas jau seniai išplaukė į svetimas šalis, vadinasi popieriniams pinigams nebėra nėkiek garantijos.

Ukraina kol dar neturi savo valstybės pinigų, ima rusų rublius. Bet netrukus leisianti savo pinigus, vadinamus karbovancus. Lenkija, Suomija jau seniai stengiasi atsikratyti rusų rublių. Jų pavyzdį paseks, be abejo, ir kitos šalys, nuo Rusijos atsiskyrusios.

Lietuvoje irgi nemaža yra rusiškų rublių. Prieš vokiečiams ateinant mūsų žmonės turėjo jų daug sukaupę, vertino juos, negalėdami numatyti to, kas atsitiko. Dabar gi, grįžtant iš Rusijos mūsų piliečiams, rublių skaičius dar padaugėjo. Todėl ima rūpesnis kiekvieną, kurs tų pinigų turi, kas su jais daryti. Vieni laiko juos visus, tikėdamies, kad jų vertybė pakils, kiti dalį parduoda, dalį sau pasilieka. Tuo tarpu dar pernai yra pasakęs rusų finansistas Ozerovas, jog rublis siekia pavirsti nuliu, tai pavirsti niekais. Gi neseniai Leninas kalbėjęs, kad visi esamieji Rusijoje popieriniai pinigai netrukus būsią visiškai vertybės atimti. Visi senuosius pinigus turėsią atnešti valdžiai ir ši išmainys savais ženklais tik ligi 2000 rub. Visa kiti eisią visuomenės naudai.

Tokiu būdu visi senieji Rusijos pinigai nustosią visiškai vertės, kaip tat prof. Ozerovas sakė.

Rusijos rublis, 1909 m.

Šaltinis: Dėl Rusijos pinigų (1918, Gegužės 30). Lietuvos aidas 63 (111), p. 2-3. [žiūrėta 2018-05-20].

Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66448&seqNr=2 http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66448&seqNr=3