1918 m. gegužės 7 d. | Kaip senas Kauno miestas?

Ligi šiol niekas nėra susekęs, kaip senas yra Kauno miestas. Nė iš raštų negalima susekti, kada yra įkūrę Kauno miestą. Viena pasaka sako, kad Kauno miestą esąs pastatęs pats buvęs lietuvių kunigaikščio Palemono vienas sūnus, kuris vardu Kaunas. Kaunas miręs 1040 metais

Ligi šiol niekas nėra susekęs, kaip senas yra Kauno miestas. Nė iš raštų negalima susekti, kada yra įkūrę Kauno miestą. Viena pasaka sako, kad Kauno miestą esąs pastatęs pats buvęs lietuvių kunigaikščio Palemono vienas sūnus, kuris vardu Kaunas. Kaunas miręs 1040 metais. Ką tikra mes težinome tiktai iš 13 metašimčio. Nes senuose raštuose Kauno vardą randame užrašytą 1290 metais, ir nuo to laiko jis jau užsilieka istorijos knygose. Iš tų senovės raštų pasirodo, kad Kaunas tebuvo tiktai nedidelė nausėdija, kame trobos buvo medinės. Bet Kauno išvaizda turėjo greitai atsimainyti, nes kada Kauną užgrobė vokiečiai kryžiuočiai, jis buvo jau gerokai aptvirtintas. 14 metašimtyje Kaunas tris kartus buvo pakliuvęs į vokiečių kryžiuočių rankas, kurie veikiai suprato, kokia svarbi ta tvirtovė karo reikalams 1363 [iš tiesų 1362] metais, didįjį šeštadienį, vokiečių kryžiuočių magistras Vinrichas von Kniprodė urmu paėmė Kauno pilį, sugriovė ją ir sudegino. 1383 metais naujai gražiau ir tvirčiau atstatyta pilis tapo vėl kryžiuočių sugriauta. Paskui kryžiuočiai toje vietoje pasistatė dar gražesnę tvirtovę. Sako, kad prie tos pilies statymo, kurią praminė „Rittersverder“, dirbę 60 000 amatininkų ir 10 000 arklių. Statydinęs kryžiuočių magistras Konradas von Zallneris, kuris tą pilį pabaigęs statyti į šeštą savaitę. Bet, nors tai buvo stipri pilis, po keletą metų, viešpataujant Vytautui, lietuviai paėmė tą pilį ir, kada kryžiuočiai 1394 metais, magistro Konrado von Jungingeno vedami, vėl avyko Kaunan, jie čia tos gražios tvirtovės terado tiktai griuvėsius. Kauną dar daug kartų grobė ir vėl vadavo. Po kryžiuočių, 17 ir 18 metašimtyje Kauną aplankė švedai ir rusai, 1812 metais – fransai, pagalios 1915 metais Kauną vėl vokiečiai užėmė.

Kauno pilies griuvėsiai 1888 m. Piešinio autorius M. E. Andriolis. http://www.lithuanianmaps.com/TownViewsK-M.html


Šaltinis: Kaip senas Kauno miestas? (1918, Gegužės 7). Dabartis (55), p. 3. [žiūrėta 2018-04-06] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23830&seqNr=3