1918 m. gegužės 7 d. | Simanas Jonas Draugelis | Tremtinių grąžinimo reikalais

Bet paskutiniu metu, nuo pernai rudens prasidėjusi bolševizmo netvarka suardė visą darbą. Daugybė tremtinių, netekusių darbo, o pagaliau tos menkos pašalpos, kurią lig tol gaudavo, daugelis prieglaudų ir įstaigų, likusių be lėšų, atsidūrė kebliame stovyje. Gyvenimas pasidarė nebepakenčiamas, visi tremtiniai be galo išsiilgę, laukė tos valandos, kada galės grįžti tėvynėn

Ketvirti metai baigiasi, kaip daugelis žmonių, karo aplinkybių verčiami, turėjo apleisti savo tėvynę Lietuvą ir tapti tremtiniais. Tūkstančiai, netekę savo turtų, namų, žemės ir t. t., atsidūrė net tolimuosiuose Rusijos rytuose. Per tą laiką daug teko iškentėti vargų ir nelaimių, ypač pradžioje, kol apsiprato su vietinėmis neįprastomis gyvenimo sąlygomis. Tada iš vargo ir šalčio Rusijos rytuose, kalba, išmirus apie trečią tremtinių dalį. Ilgainiui pripratus prie vietinių sąlygų, kai kam suradus tinkamo darbo, ypač Lietuvių Draugijos dėl karo nukentėjusiems šelpti Centro Komitetui išplėtus darbą, atidarius įvairiausiose vietose daugybę skyrių ir įsteigus šimtus prieglaudų ir mokyklų, ir tremtinių gyvenimas buvo žymiai pagerėjęs.

Bet paskutiniu metu, nuo pernai rudens prasidėjusi bolševizmo netvarka suardė visą darbą. Daugybė tremtinių, netekusių darbo, o pagaliau tos menkos pašalpos, kurią lig tol gaudavo, daugelis prieglaudų ir įstaigų, likusių be lėšų, atsidūrė kebliame stovyje. Gyvenimas pasidarė nebepakenčiamas, visi tremtiniai be galo išsiilgę, laukė tos valandos, kada galės grįžti tėvynėn. Vos prasidėjo taikos derybos tarp Rusijos ir Vokietijos, tremtinių bangos paplūdo pafrontėn, tikėdamos greičiau pakliūsančios namo. Ir dabar kasdien vis naujos tremtinių minios eite eina pro frontą. Todėl tremtinių grąžinimas yra vienas iš svarbiausiųjų šios dienos klausimų.

Tuo tarpu teikti reikalingiems patarimams, surašinėti tremtiniams, tarpininkauti tarp tremtinių ir vokiečių valdžios, palengvinti tretinių važiavimo sąlygas susidarė komitetai šiose vietose:

Pskove: pirmininkas kun. B. Rimša, pirm.pavaduotojas K. Rimša, kasininkas J. Janavičius, sekreter. A. Kudukis, nariai: V. Balčiūnaitė, J. Vosylius; Rezeknėje (Riežicoje): kun. J. Inkratas, V. Oželis, A. Kubilius, J. Strutis, P. Bertalytė, K. Vaitiekūnaitė; Daugpilyje (Dvinske): kun. Kuriandskis, kun. Jasenskis, Matuzonis, Matuzonytė, P. Tymukas, Leonidas Kytra, J. Gerfuklis, B. Bielinis, J. Ramošas; Polocke: kun. J. Grigonis, Kazlauskytė, K. Žilinskis, J. Šiaučiūnas.

Komitetai pradėjo darbą nuo balandžio 14 d. Tada tremtinių rasta: Pskove ir Rezeknėje po 2000, Polocke 1000. Bet jų skaičius kasdien didėja. Naujai įsteigtieji komitetai yra tai, verčiau sakant, atnaujinti seniau buvusieji, bolševikų išardytieji. Kol kas komitetai nedaug tegali darbuotis. Dabar tremtinių grąžinimu namo iš užimtųjų vietų ima daugiau rūpintis pati vokiečių okupacinė valdžia.

Tremtinių komitetai gauna žinių, kad bolševikai, išleisdami tremtinius iš Rusijos, darą kratas ( vyrus krečia vyrai, moteris – moterys) ir atimą auksą, sidabrą, senuosius caro pinigus pakeičią Kerenskio pinigais ir, be to, kas turi daugiau nė 300 rublių, atima tai, kiek yra daugiau. Grįžtančiųjų stovis esąs sunkus. Kaip praneša kun. Reklaitis, iš Rusijos bolševikai kai kur neleidžią pro frontą vyrų nuo 18 ligi 38 metų.

Bolševikai visai nesirūpina tremtinių grąžinimu Lietuvon. Priešingai, jų laikraštyje „Tiesoje“ buvo išspausdintas straipsnis, kuriame tarp kitko ko taip pasakyta: „Darbininkų tėvynė – kur darbininkų valdžia; kadangi Rusijoje Darbininkų valdžia – čia jų ir tėvynė“.

Rusijoje esančios lietuvių organizacijos ir įstaigos, kurios tik yra ne bolševikų, maža tegali darbuotis, todėl ir tremtiniams grįžti maža tegali padėti. Svarbiausia visiems trūksta  lėšų. Bet vis dėlto, kas tik kuo gali visi stengiasi padėti tremtiniams. Pirmoje vietoje reikia imti Lietuvių Vyriausioji Taryba Rusijoje, kuri vienu iš svarbiausiųjų savo darbų buvo pasistačiusi rūpinimąsi tremtinių grąžinimu. Dabar didžioji Liet. Vyr. Tarybos Rusijoje narių dalis išsikėlė darbuotis į Maskvą. Be Tarybos, liet.tremtinių grąžinimu rūpinasi ir kitos lietuvių organizacijos.

Iš Voronežo pasiųsta į Vilnių, į Lietuvos Tarybą Ter. Prapuolenytė, kad praneštų apie sunkų tremtinių padėjimą Rusijoje ir kad pati Lietuvos Taryba imtų markiau tuo dalykų rūpintis. Tikimasi, kad visa mokslus einančioji jaunuomenė greitu laiku galės sugrįžti Lietuvon.

Kun. S. Draugelis.


Draugelis, S (1918, Gegužės 7). Šimtasis mūsų numeris. Lietuvos aidas 54 (102), p. 2. [žiūrėta 2018-04-29].

Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/