1918 m. gegužės 9 d. | Friedrich von Payer | Apie rytų klausimą
Ir Lietuvoje mūsų siekis turės būti tokis pat, koks kituose kraštuose. Lietuviai turi susidaryti savo krašto valdybą ir savo vyriausybę. Mes jiems galime padėti, bet viena sąlyga – jų savarankybė neprivalės peržengti su Vokietijos vyriausybe jau sutartų ar dar sutartinų ribų.
Tarybose [derybose] vyriausiai buvo žiūrima į tai, kad visa mūsų rytų politika būtų sutvarkoma vienodai. Reikia ne tiktai pašaukti vieną valdijos kanclerio komisarą, bet įsteigti tam tikrą atskirą vietą, kuri privalys pakraščio valdijas nuvesti tvarkon valdymo padėjiman. Ketinama steigti tam tikrą vietą, kuri bus prijungta prie vienos esamos ciesorijos valdybos arba jon bus įglausta. Senasai rytų srities komisaras grafas Keyserlingas, neatsakant ligšioliniam jo stoviui, jis todėl iš tos vietos pasitraukė. Artimu laiku bus galutinai nutarta, kokia turės būti naujoji organizacija. Vyriausybė su komisijos nariais pilnai sutaria sulig to, kad rytų politika reikia vesti vienodai. Mūsų politikos tikslas sulig paribio tautų ateityje su jomis gyventi draugiškame taikiuje.
Tai ne tiktai paribio valdijoms, bet ir mums patiems bus naudinga kelti tų valdijų kultūros ir ūkio padėjimą. Priglaudimas tų valdijų prie Vokietijos privalės stiprinti kareivišką apsaugą mūsų ribų nuo Rusijos; to mes negalime išsižadėti. Šalia to svarbus veiksnys mūsų užjautimas tuose kraštuose gyvenantiems vokiečiams, kurie ilgus metus sunkiose kovose savo vokišką tautybę gynė nuo nutautinimo ir ją išlaikė. Čia taikau ypačiai į Pabaltmario gyventojus. Be to, mūsų politikoje sulig anų tautų, kurios nors jau atsiskyrusios daug nukentėjo nuo visuotinio vargo ir neramumo, daug yra žmoniško užjautimo. Ir sulig dėsnių, kuriais veikia vienoda rytų politika, seimas sutinka su mumis. Atskirų valdijų reikaluose yra tokis įvairumas, jog jų negalima lygiai tvarkyti. Reikia atsižvelgti į valdijos didumą, ūkišką ir politinį svarbumą ir jų geografinį padėjimą, reikia be to paboti, ar tiesioginis susirišimas su jomis galimas. Reikia neužmiršti ir kiekvienos valdijos istorinio išsivystymo ir to klausimo, kokis dabar jose valdymo sutvarkymas.
Ir Lietuvoje mūsų siekis turės būti tokis pat, koks kituose kraštuose. Lietuviai turi susidaryti savo krašto valdybą ir savo vyriausybę. Mes jiems galime padėti, bet viena sąlyga – jų savarankybė neprivalės peržengti su Vokietijos vyriausybe jau sutartų ar dar sutartinų ribų. Tame krašte įsteigti valdybą, dabartiniame padėjime terą galima susitariant civilinei vokiečių valdybai ir vokiečių kariuomenės vadovybei. Mums reikės parinkti tokie vyrai, kurie galės pildyti tą sunkią užduotį. Tie žmonės reikės įterpti Vokietijos organizacijosna, arba mes turėsime sutverti tam tikrų organizacijų. Visa tat reikalauja daug laiko, ypatingai todėl, kad vokiečių karo ir civilinės valdybos laukia dar ir visa eilė kitų uždavinių. Bet svarbiausi prirengiamieji darbai jau atlikti.
Šaltinis: Von Payer, F. (1918, Gegužės 9). Apie rytų klausimą. Dabartis (56), p. 2. [žiūrėta 2018-04-09] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23829&seqNr=2