1918 m. gegužės 9 d. | Žinios iš Lietuvos: Vilniuje

Kaip tenka patirti – mainantis aplinkybėms, Lietuvos taryba kas kartas gauna vis daugiau įvairių linkėjimų ir pasitikėjimo pareiškimų, ateinančių ne tik iš Lietuvos sodžių ir miestelių, bet ir nuo užsienio lietuvių

Linkėjimai Lietuvos Tarybai Vilniuje. Kaip tenka patirti – mainantis aplinkybėms, Lietuvos taryba kas kartas gauna vis daugiau įvairių linkėjimų ir pasitikėjimo pareiškimų, ateinančių ne tik iš Lietuvos sodžių ir miestelių, bet ir nuo užsienio lietuvių. Grūžių apylinkės gyventojai rašo: „Į Lietuvos Tarybą Vilniuje. Nudžiugome, jog mūsų Tėvynei, Tamstoms stropiai pasidarbavus, buvo vokiečių pripažinta nepriklausomybė ir valstybinė tvarka. Dainiaus žodžiai pildosi: „O vienok Lietuva juk atbus gi kada, nes kryžius gyvatą žadėjo“… Nekantriai laukiame įvykinimo-organizavimo valstybinio gyvenimo. Šiuo pareiškiame Tamstoms visišką pritarimą ir siunčiame širdingą padėką dėlei pasidarbavimo Lietuvos prikėlimui“.

Belaisvių siųstas laiškas taip skamba: „Gerb. L. Taryba. Aš, įgaliotinis, visų Lietuvos belaisvių Havelbergo stovyklos vardu sveikinu Jus, kaip pirmuosius mūsų brangios Tėvynės Lietuvos veikėjus, linkėdamas geros kloties tolesniam gyvenimui darbuotis“.. ir t. t. Toliau skaitome: „Taigi dar kartą nužemintai meldžiame kuo greičiau gelbėti mus belaisvius, kurie labai trokšta pamatyti savo mylimos Tėvynės Lietuvos ir savo šeimynų, kurių mes esame labai išsiilgę. Liūdas Deveikis“.

Tremtinių reikalais Vilniun praneša, jog Pskove norinčių grįžti Lietuvon esą arti 5 tūkstančių žmonų: lietuvių komitete užsirašiusių 1600 žm.ir lenkų komit. 1400 žm., visi kiti esą užsirašę pas vokiečius. Po lietuvių liogerius vaikštinėja lenkų agitatoriai ir įkalbinėja užsirašyti savo sąrašnuosa. Tuo būdu dažnai lietuviai esą užsirašę čia ir ten. Visi tremtiniai gyveną vokiečių barakuose, kurių kiekviename telpa nuo 100 ligi 300 žm. Iš Pskovo jau esą išvežta 5 tremtini ųešelonai: 1 Lietuvon, 2 Lenkijon, 1 Rygon ir 1 Ukrainon. Ešelonas turįs 300-600 žm. Tremtinių gabenimas einąs labai sunkiai.

Dėl Lietuvos nepriklausomybės iškilmės. Liet. Neprik. iškilmių Komisiją sudaro trys L.Tarybos nariai: St. Kairys, kun. Alf. Petrulis ir Al. Stulginskis, kurie dėlei nužiūrėto plataus darbo, kooptavo šiuos Vilniaus lietuvius: A. Žmuidzinavičių, ponią Janulaitienę, p. Grajauską, Joną Strazdą, K. Daunorą, kun. Bieliauską ir kun. Prof. Brazį. „Iškilmių Komisijos“ nutarimu, Lietuvos nepriklausomybės iškilmė manoma nuskirti ne anksčiau kaip šių metų birželio 15 d. Iškilmių apeigos turėsiančios tęstis ne mažiau kaip tris dienas. Lietuvos nepriklausomybės iškilmėn nutarta kviesti sodžiaus atstovai tokia tvarka: parapija, turinti ligi 3 tūkstančių žmoni, privalys siųsti 2 atstovu; turinti li 6 tūkst. – 3 atst.; gi parapija viršum 6 tūkst – 4 ats.Vidurinės mokyklos siųs po 1 atst.; visos gyvuojančios lietuvių draugijos – po 2 atst; visi Lietuvos miestai – po 3 atst.; Kauno miestas – 4 atst.

„Iškilmių Komisija: susiskirsto į komisijėles: Dailės, dekoracijų ir puošimo komisijėlę sudaro St. Stulginskis, A. Žmuidzinavičius ir Janulaitienė. Teatro reikalams vesti paskirtas Jonas Strazdas. Maitinimo komisijėlę sudaro kun. Bielauskis ir K. Daunoras. Choras sudaryti pavesta kun. Prof. Braziui.

Prie to viso pabrėžtina, kad provincija taip pat rengtųsi prie tos tautinės šventės. Kad, pareikalavus, atstovai būtų pasirengę važiuoti.

Taigi vis tuo tarpu priruošiamieji darbai, nes ligi šiol L. Tarybos dar nėra galutinai susitarta dėl iškilmės sudarymo su vokiečių valdžia.

Vilnius, 1918 m.

Šaltinis: Žinios iš Lietuvos. (1918, Gegužės 9). Lietuvos aidas 55 (103), p. 3. [žiūrėta 2018-05-01].

Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66445&seqNr=3