1918 m. kovo 12 d. | Suomijos atvadavimas

Vokiečių kariuomenė jau vyksta Suomijon malšinti ir sutvarkyti tos šalies, kad jos gyventojams užtikrinus laisvą ir smagų buvimą.

Kaip ir kitos pirma Rusijos tautos, lygiai taip ir suomiai šaukėsi vokiečių pagalbos gintis nuo raudonosios rusų gvardijos ančpuolių. Suomiai nebeįstengė atsiginti nuo rusų plėšikų gaujų. Vokietijos vyriausybė yra pasiryžusi gelbėti suomius. Vokiečių kariuomenė jau vyksta Suomijon malšinti ir sutvarkyti tos šalies, kad jos gyventojams užtikrinus laisvą ir smagų buvimą. Vokietija yra Suomijos užtarėja ir, sulig padarytos su ja sutarties, rūpinsis „kad Suomijos savarankybę ir nepriklausomybę pripažintų visos valdijos“.

Nė viena kita Rusijos tauta nėra kovojusi su tokiu tamprumu už savo nepriklausomybę, kaip suomių tauta. Suomiai ežerais ir balomis aptekusį savo kraštą yra užėmę apie metus 1000. Seniau tuose kraštuose yra gyvenusios lapų padermės.

Dėl to krašto buvo ilgų vaidų tarp Švedijos ir Rusijos. Keletą kartų dėl Suomijos buvo iškilęs karas tarp Rusijos ir Švedijos. Suomija po kelis kartus buvo tai vieno, tai kito rankose. 1809 metais Suomija teko rusams. Rusai suomiams buvo iškilmingai pažadėję nekliudyti nė jų tikybos, nė pamatinių tos tautos įstatymų. Bet ne po ilgo rusai slaptomis arba ir atvirai pradėjo dildyti Suomijos savarankybę. 1899 metais caras atėmė iš Suomijos autonomiją, nors suomiai protestavo ir siuntė carui prašymų, kad to nedarytų. Suomijos seimui, kurio tikslas buvo teikti savo žemei įstatymus, teliko tiktai patariamoji teisė. Nors suomiai atkakliai gynėsi, tačiau rusai juos vis labiau rusino. Bet užtatai tarpe suomių kilo vis smarkesnis įnirtimas prieš rusus.

Paskelbus nepriklausomybę, suomių senatas pareikalavo, kad rusų kariuomenė tuojau išsidangintų iš Suomijos. Petrapilėje rods pažadėjo išpildyti šitą senato reikalavimą, bet jo nepildė. Anaiptol, kada Suomijoje iškilo maištas, rusų vyriausybė iš Petrapilės Suomijon pasiuntė dargi keletą pulkų malšinti maištininkų. Bet raudonoji rusų gvardija Suomijoje – tai nuolatos pavojus suomių nepriklausomybei; o kad baltoji generolo Mannerheimo gvardija viena rusų kariuomenės sugrumti neįstengia, tai suomiai šaukėsi vokiečių pagalbos, kurie suomius ir pagelbėjo. Vokiečių jūrininkai kovo mėnesio 6 dieną išsikėlė Alandų salyne.

Šitas salynas susideda iš 80 gyvenamų ir viršaus per 100 negyvenamų salų ir dabarties priguli Suomijai. Salynas guli priešais Botnikos įlanką ir svarbus tuo, kad iš čia lengvai galima uždaryti Botnikos ir Suomijos jūros įlankos. 1856 metų kovo 30 dienos taikos sutartyje Rusija buvo pasižadėjusi anų salų neaptvirtinti. Bet per šitą karą rusai, nepaisydami savo pažado, Alandų salas pavertė tvirta laivyno atrama. Dabar taikos sutartin liko įrašyta, kad šitie sutvirtinimai reikia vėl sugriauti.

Per įvykusią Rusijoje revoliuciją suomiai vėl atgavo laisvę. Jie paskelbę savo žemės nepriklausomybę, bet tame tarpe buvo pamiršę dvilypę rusų vyriausybės politiką, kuri Suomijos savastovybės siekimams darė daug kliūčių. Kaip Ukrainoje, taip ir čia Petrapilės galiūnai savo tikslams mėgino išnaudoti vidujinės politikos suirutę. Kaip Ukrainoje, taip ir Suomijoje maksimalistai kareiviai buvo susitarę su tenykščiais kairiaisiais radikalais socialistais ir mėgino sukilimais pašalinti pripažintąją vyriausybę. Prasidėjo nelaimingas naminis karas, kuris paskiau virto kareivių rusų gaujų grumimu beginklių to krašto gyventojų.

Suomijos išvadavimas turėtų pamokinti tuos žmones, kurie sako, kad vokiečiai nemoką apsieiti su kitataučiais ir kaltina vokiečius, kad jiems nevyksta skleistis, kaip buvo norėta. Išvaduota Ukraina ir dabar Suomija liudija, jog čia nėra taipo. Atvaduotieji neįmano, kaip dėkoti vokiečiams. Jie dėkoja ne tiktai žodžiais, bet ir visu savo pasielgimu. Todėl, jei tarp vokiečių ir kitų tautų dar nėra įvykę panašios prietelystės, tai kaltybės, bent didžiausia dalimi, reikia ieškoti kitur.

Šaltinis: Suomijos atvadavimas. (1918, Kovo 18). Dabartis (31), p. 1-2. [žiūrėta 2018-01-27] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23828&seqNr=1
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23828&seqNr=2